Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo uždarosios (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą iškeltą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) pareiškimą dėl A. V. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal VMI pareiškimą pagal ANK 120 straipsnio l dalį, už tai, jog jis, būdamas UAB „Palangos Agila“, juridinio asmens kodas 252487910, direktoriumi, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis sudaro 155 382,54 Eur. Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius A. V., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., nustatyta, kad A. V. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, prašo skirti A. V. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, t. y. 2200,00 Eur baudą.

Institucijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta, gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutinka su VMI pozicija ir mano, kad VMI pareiškimas yra nepagrįstas. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. V. atžvilgiu nesant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties, o šio prašymo netenkinus A. V. administracinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali, baudą. Nurodo, kad norint pripažinti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą, reikia nustatyti šių dviejų pagrindų sutaptį: (i) kiekvieno ginčijamo atsiskaitymo vykdymo metu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams padengti ir (ii) asmuo atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 str. nustatytą tvarką. Pareiškime VMI ne tik ignoruoja bendrovės galimybes atsiskaityti pagal visus reikalavimus, bet apskritai nepasisako dėl bendrovės finansinės būklės, t. y. ne tik apyvartinių lėšų pakankamumo, bet ir turimo turto, kurį realizavus bendrovė galėtų panaudoti lėšas, visų pirma, mokestinėms prievolėms padengti. 2019 m. balandžio 25 d. įmonė turėjo 10 nekilnojamojo turto objektų: kurių vertė Registrų centro duomenimis - 885 721,07 Eur (kuriam nustatyta kreditorių (įskaitant VMI) hipoteka, taikomi antstolių areštai), o rinkos vertė 1 693 211,00 Eur. Bendrovė, siekdama maksimalios ekonominės naudos, vykdo derybas ir siekia surasti didžiausią kainą galintį pasiūlyti pirkėją (o ne parduoti turtą skubotai už mažesnę kainą). Bendrovė deda maksimalias pastangas, kad pelningai realizuotų dalį nekilnojamojo turto ir galėtų padengti turimus įsiskolinimus, įsipareigojimai VMI ir pagal antstolių vykdomuosius raštus dengiami pirmąją eile. Aplinkybę, jog bendrovė, tęsdama veiklą, yra pajėgi padengti kreditorių reikalavimus, pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-359-381/2019 panaikinęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria Bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir atmetęs VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, kad CK 6.930 str. nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarka nebuvo pažeista. Todėl A. V. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties būtinojo elemento - objekto. A. V. yra įsitikinęs, kad jo veiksmai siekiant stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją yra racionalūs ir būtini bendrovės ekonominės veiklos tęstinumui, o bendrovė, turėdama tokios vertės nekilnojamojo turto ir už šio turto vertę gerokai mažesnius finansinius įsipareigojimus VMI, yra akivaizdžiai pajėgi atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais, tačiau dėl susidariusio laikino piniginių srautų disbalanso yra priversta siekti rezultatų esamomis sąlygomis. VMI pareiškimas dėl bandymo minimaliomis lėšomis pagerinti bendrovės rodiklius pripažinti administracinės teisės pažeidimu bei pritaikyti administracinę baudą už itin mažų piniginių lėšų sumų, skirtų bendrovės ekonominei veiklai atgaivinti pervedimą prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais. Bendrovė nevengė mažinti mokestinės nepriemokos, antstolių ir VMI reikalavimai buvo dengiami pirmiausia. AB „Energijos skirstymo operatorius“ susidariusį 345,79 Eur įsiskolinimą atliko ne bendrovė, bet pats direktorius A. V. asmeninėmis lėšomis, siekiant, jog nebūtų nutraukta bendrovės veikla, taip pat iš asmeninių lėšų atliktas ir 139,95 Eur mokėjimas VĮ Registrų centro už suteiktas paslaugas, kurios buvo būtinos ir neišvengiamos. A. V. yra įsitikinęs, kad jo veiksmai siekiant stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją yra racionalūs ir būtini bendrovės ekonominės veiklos tęstinumui, o bendrovė, turėdama tokios vertės nekilnojamąjį turtą ir už šio turto vertę gerokai mažesnius finansinius įsipareigojimus VMI, yra akivaizdžiai pajėgi atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais, tačiau dėl susidariusio laikino piniginių srautų disbalanso yra priversta siekti rezultatų esamomis sąlygomis. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti tyčinio kreditorių eilės laikymosi pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti A. V. administracinę nuobaudą. VMI prašoma A. V. skirti 2 200,00 Eur bauda, kurios VMI dydžio nemotyvuoja nei teisės normomis, nei faktinėmis pažeidimo tariamo padarymo aplinkybėmis. Šiuo atveju nėra ANK 120 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties, todėl neegzistuoja pagrindas skirti A. V. baudą už pažeidimo padarymą. Tačiau teismui pripažinus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos nusižengimo sudėties egzistavimą, A. V. vertinimu, egzistuoja eilė faktinių aplinkybių, bylojančių jo, kaip asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Visų pirma, buvo patirtos tik tos Bendrovės sąnaudos, kurios buvo būtinos Bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Tokių sąnaudų nepatyrimas būtų lėmęs elektros tiekimo nutraukimą, informacijos trūkumą planuojant parduoti dalį NT ir atimtų iš Bendrovės net ir galimybę bandyti išlikti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. iš dalies pripažino padarytą nusižengimą. Paaiškino, kad jis ne įstatymo nustatyta tvarka atliko mokėjimus, tačiau tokie jo veiksmai buvo neišvengiami siekiant, jog bendrovė galėtų toliau egzistuoti. Buvo gautas pranešimas iš elektros energijos tiekėjo dėl susidariusios skolos už elektros energiją, ir įspėjimo dėl neapmokėjimo. Jis iš savo asmeninių lėšų atliko mokėjimą, siekdamas, jog nenutrūktų įmonės veikla ir ji toliau galėtų vykdyti veiklą, kadangi neatlikus mokėjimo būtų atjungtas elektros energijos tiekimas ir taip paralyžuota įmonės veikla. Taip pat jis atliko mokėjimą VĮ Registrų centrui, kadangi įmonei reikėjo nekilnojamojo turto pažymų buhalterijai, taip pat banko sąskaitos valdymui (Juridinių asmenų registro išrašas), kurį turėjo pateikti bankui ir už kuriuos sumokėjo taip pat iš savo lėšų. Jis žinojo susidariusią situaciją, t. y. jog trūksta apyvartinių lėšų, todėl ir ėmėsi veiksmų atgaivinti veiklą. Taip pat jis ne kartą kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos suteikimo susidariusiai skolai padengti, bet gavo neigiamus atsakymus Tačiau jis ir vėl planuoja kreiptis į VMI dėl skolos išdėstymo, kadangi įmonė turi turto ir jį pardavusi galėtų visiškai atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais. VMI buvo iniciavusi bankroto bylą įmonei, tačiau Klaipėdos apygardos teismo šis pareiškimas buvo atmestas. Jo veiksmai mokant ne pagal nustatytą eilę kreditoriams buvo daromi įmonės veiklos tęstinumui. Prašo teismo neskirti baudos, o jeigu teismas nuspręstų skirti baudą, tai skirti minimalią ir jos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, kadangi jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, taip pat turi įsipareigojimų (būsto paskolą) kreditoriui ir moka kasmėnesines įmokas, todėl sumokėti iš karto baudą jis neturi galimybių.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas i biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 10 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t.y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Iš pirmiau išdėstyto darytina išvada, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Nors atsiliepimu į pareiškimą A. V. neigė padarytą nusižengimą, tačiau teismo posėdžio metu, jis iš dalies pripažino padarytą nusižengimą, nurodęs, jog jis atliko mokėjimus kreditoriams ne pagal įstatyme nustatytą eiliškumą iš savo asmeninių lėšų bendrovės vardu, kadangi siekė bendrovės veiklos tęstinumo, t. y. atliko mokėjimus elektros energijos tiekėjui, VĮ Registrų centrui, kadangi neapmokėjus būtų sutrikdyta arba netgi nutraukta bendrovės veikla. Tačiau atsižvelgiant į atliktų mokėjimų tikslą, jis nelaiko, jog jo veiksmais buvo siekiama pažeisti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o veikta bendrovės gerovei ir interesais, t. y. siekiant bendrovės veiklos tęstinumo.

Be A. V. prisipažinimo jo padarytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis bei patikrinti mokesčių įstatymuose bei lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą 2019 m. balandžio 1 d. pradėtas operatyvus patikrinimas -VMI duomenimis (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 26 d. datai (operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai) bendrovės skola biudžetui sudarė 111 514,80 Eur, iš jų: 60245,33 Eur PVM ir 6,49 Eur šio mokesčio delspinigiai, 43884,45 Eur NTM ir 58,94 Eur šio mokesčio delspinigiai, 5256,00 Eur PLN, 287,00 ZEM ir 9,88 Eur šio mokesčio delspinigiai, 18,43 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM) ir 0,28 Eur šio mokesčio delspinigiai. Tikrintas bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus, kasos apskaitos ir atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Atlikus operatyvų patikrinimą 2019-04-30 surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.(23.30-08)FR1042-1656, kurioje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią einamųjų mokesčių nepriemoką.

Iš patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeisti CK 6.930¹ str. reikalavimai. Bendrovės vadovas A. V., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM bei pažeisdamas CK 6.930¹ str. „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 str. numatytą pažeidimą („kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas“).

Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų nustatyta, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka. Minėtą administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtina bendrovės pateikti dokumentai - atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos ir VMI prie FM MAIS balansų išrašai. Pagal bendrovės pateiktą kasos knygos išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. atsiskaitymai kasoje nebuvo vykdomi. VMI prie FM turimais duomenimis bendrovė turi banko sąskaitas: AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių banko Palangos KAC turi atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal pateiktus AB Šiaulių banko Palangos KAC išrašus atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. sąskaitoje gauta 1800,00 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 1799,01 Eur, iš jų (1741,83 Eur 2019 m. kovo 12 d. pervesta antstoliams, 42,35 Eur 2019 m. kovo 12 d. pervesta VMI prie FM, 11,22 Eur 2019 m. kovo 12 d. pervesta Registrų centrui, 3,61 Eur 2019 m. kovo 12 d. pervesta už banko paslaugas).

Pažymėtina, kad bendrovė nepaisant nesumokėtų mokesčių valstybei, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais atlikdama tarpusavio užskaitymus.

Pagal Bendrovės pateiktą užskaitymų - apyvartos žiniaraštį UAB „Daukanto 15“ (į. k. 304088132) už (duomenys neskelbtini) 2019-01-30 sumokėjo 17700,62 Eur, iš jų : 6737,77 Eur – VMI prie FM, 1334,48 Eur - VSDFV, 9568,02 Eur - darbo užmokestį bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei, 60,35 Eur - išankstiniai apmokėjimai tiekėjams. Be to, pagal 2019-02-19 bendrovės prašymą A. V. už bendrovę 2019-02-19 sumokėjo 345,79 Eur už (duomenys neskelbtini) paslaugas AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Iš pateiktų bendrovės atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu atskaitingas asmuo A. V. sumokėjo VI Registrų centrui už paslaugas 128,73 Eur (2018-11-23 -3,48 Eur; 2018-011-28 - 3,48 Eur; 2018-11-30 -9,32 Eur; 2018-12-04 -8,11 Eur; 2018-12-27 - 20,34 Eur ir 2019-01-04 -84,00 Eur).

Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. sausio 30 d. terminu sudarė 9 4313,84 Eur ir iki pareiškimo pateikimo dienos nebuvo sumokėta.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrovės vadovas A. V. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams bei pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Dėl tokių įmonės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tikrinimo laikotarpiu A. V. atsiskaitymus su kreditoriais atliko ne kaip paprastas fizinis asmuo, o kaip bendrovės atskaitingas asmuo ir veikė įmonės vardu (A. V. (duomenys neskelbtinivadovas ir akcininkas, direktoriumi paskirtas nuo 2015 m. sausio 20 d.). A. V., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu. Pažymėtina, kad CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl A. V., neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

A. V. kaltę, pažeidus CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį bei tuo padarius ANK 120 straipsnio 1 dalies nusižengimą, įrodo byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-3), 2019 m. balandžio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1656, (b. l. 5-8); duomenys apie nepriemoką Valstybės biudžetui (b. l. 9-12); kasos knygos kopija ( b. l. 19); atsiskaitymo su darbuotojais išrašas (b. l. 20); (duomenys neskelbtini) vykdyti mokėjimai ir užskaitos, pavedimai (b. l. 13-18) , iš kurių matyti, kad bendrovė, būdama skolinga valstybei, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais; bei kiti byloje esantys dokumentai.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau A. V., nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, būdamas skolingas valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir tokiu būdu A. V. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog A. V. teismo posėdžio metu pripažino padarytą nusižengimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jau buvo baustas už analogišką nusižengimą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad A. V. atlikti mokėjimai kreditoriams nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio nuostatų eiliškumo buvo atlikti siekiant bendrovės veiklos tęstinumo, o ne siekiant išvengti mokėjimų VMI, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog geriausiai administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. paskiriant minimalią, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudą, bei atsižvelgiant į A. V. teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, jos mokėjimą išdėstant vienerių metų laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, 00 ct) baudą, jos mokėjimą išdėstant vienerių metų laikotarpiui nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.