Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaita AG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančios mažosios bendrijos Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centro nemokumo administratorės Eglės Konstantinavičienės pareiškimą dėl bankrutuojančios mažosios bendrijos Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centro bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Apskaita AG“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.7. Apeliantė nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nepateikė prašymo įtraukti ją dalyvauti civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taigi, UAB „Apskaita AG“ neturi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnyje išvardintų procesinių teisių ir negali teikti pareiškimų ar skundų. UAB „Apskaita AG“ buvimas bendrijos kreditore bankroto byloje nereiškia, kad ji dalyvauja šalies ar trečiojo asmens teisėmis kitose, atskirose nuo bankroto bylos, bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bendrijos kreditorės UAB „Apskaita AG“ teisės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria bendrijos bankrotas nepripažintas tyčiniu

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. M. kvestionuoja bendrijos kreditorės UAB „Apskaita AG“ teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria bendrijos bankrotas nepripažintas tyčiniu. Remiasi tuo, kad bendrijos bankroto byloje UAB „Apskaita AG“ turimas kreditorės statusas nesuteikia jai trečiojo asmens teisinio statuso kitose, atskirose nuo bankroto bylos, bylose ir CPK 47 straipsnyje išvardintų procesinių teisių, todėl ji negali teikti pareiškimų ar skundų. Apeliacinės instancijos teismas šį atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu padavė nemokumo administratorė, kuriai būtent kreditorė UAB „Apskaita AG“ išreiškė prašymą inicijuoti bendrijos bankroto pripažinimą tyčiniu, pateikė tam reikalingų duomenų. Šis kreditorės prašymas yra pridėtas prie nemokumo administratorės teismui paduoto pareiškimo bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu (priedas Nr. 1).

19. Pirmosios instancijos teisme kreditorė UAB „Apskaita AG“ buvo dalyvaujantis byloje asmuo, pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (DOK-34161), kuris priimtas 2024 m. spalio 2 d. teisėjo rezoliucija.

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais bylos duomenimis, konstatuoja, kad kreditorė UAB „Apskaita AG“ yra byloje dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvaujantis asmuo, todėl turi teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bendrijos bankrotas nepripažintas tyčiniu (CPK 305, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas BMB Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centro bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimą tyčiniu.

Dėl sąlygų juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu

24. Tyčinis bankrotas yra specifinis juridinio asmens nemokumo teisės institutas. Jis leidžia nustatyti, ar juridinio asmens bankroto nebuvo siekiama tyčia, t. y. ar bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, ar tyčiniai valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

25. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

28. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais aiškinant ĮBĮ normas dėl tyčinio bankroto.

29. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o, nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

30. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo: jeigu nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Dėl to kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

31. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog BMB Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centro nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo, o nemokumą sukėlė bendrijos vadovo V. M. veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, atskirojo skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Dėl nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių, kaip tyčinio bankroto požymio

33. Pasisakant dėl šio tyčinio bankroto požymio, nagrinėjamu atveju aptartina bankrutuojančio juridinio asmens teisinė forma – mažoji bendrija.

34. Byloje nustatyta, kad MB Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centrą 2020 m. kovo 30 d. įsteigė du nariai – V. M. ir A. P.; jos valdymo organai – mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vadovas. Nuo bendrijos įregistravimo jos vadovas buvo V. M..

35. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 2 straipsnio 1 dalį mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. MBĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.

36. Mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (MBĮ 22 straipsnio 7 dalis). Be kitų įstatymo jam pavestų funkcijų, mažosios bendrijos vadovas mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną (MBĮ 22 straipsnio 8 dalis).

37. Mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: 1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; 2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį (MBĮ 24 straipsnis). Mažosios bendrijos nariui tenkanti mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis turi būti sumažinta mažosios bendrijos nario per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma (MBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai (MBĮ 26 straipsnio 6 dalis).

38. Remiantis byloje pateiktais bendrovės sąskaitų išrašais nustatyta, kad 2020–2024 m. laikotarpiu iš bendrovės banko sąskaitų buvo pervedami pinigai bendrijos vadovui, kaip atskaitingam asmeniui, o nemokumo administratorė ir apeliantė (kreditorė) nurodytų lėšų pervedimą traktuoja kaip bendrijos pinigų pasisavinimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas bendrijos lėšų pervedimas bendrijos vadovui, kuris yra ir bendrijos narys, savaime nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, jog šių lėšų pervedimu bendrija buvo kryptingai vedama prie bankroto. Tokio vertinimo laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-1120/2021). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad įvardytu lėšų pervedimu buvo sąmoningai siekiama išvengti prievolių bendrijos kreditoriams vykdymo ir privesti bendriją prie bankroto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

40. Pažymėtina tai, kad nemokumo administratorė turi duomenis apie lėšų judėjimą bendrijos banko sąskaitose, jai yra perduoti tam tikri bendrijos pirminiai buhalteriniai dokumentai. Nemokumo administratorei įvertinus, kad bendrijos lėšas buvęs vadovas gavo be teisėto pagrindo, yra galimybė reikšti jam ieškinį dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo, neteisėtu disponavimu lėšomis bendrijai padarytos žalos atlyginimo. Pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti bendrijos lėšų pervedimo pagrindą ir jo teisėtumą tektų ne nemokumo administratorei, bet buvusiam bendrijos vadovui (CPK 178 straipsnis).

41. Apeliantė (kreditorė) atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendrijos nemokumo momento susiejimo su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 iš bendrijos kreditorei UAB „Apskaita AG“ priteista didele žalos atlyginimo suma. Pasak apeliantės, bendrijos nemokumo priežastis buvo ne pats žalos priteisimo faktas, bet šią žalą sukėlę sąmoningi neteisėti bendrijos vadovo veiksmai – fiktyvių bendrijos sandorių sudarymas, siekiant gauti asmeninę naudą, pasisavinant bendrijos pinigus.

42. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su apeliantės pozicija, kad ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priteisti iš bendrijos didelę žalą priėmimas yra bendrijos nemokumo priežastis, o žalą sukėlę bendrijos valdymo organo neteisėti veiksmai. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 nustatytos žalos kreditorei UAB „Apskaita AG“ padarymo aplinkybės savaime nepagrindžia, kad sąskaitų už nesuteiktas paslaugas išrašymu, už nesuteiktas paslaugas gautų lėšų pervedimu bendrijos vadovui bendrija buvo sąmoningai ir kryptingai vedama prie bankroto. Būtent tokio ryšio nustatymas yra esminė aplinkybė tyčiniam bendrijos bankrotui konstatuoti. Byloje nėra duomenų, kurie pakankamai pagrįstų tokį buvusio bendrijos vadovo siekį, atliekant neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilusi žala yra priteista kreditorei UAB „Apskaita AG“ Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 solidariai iš bendrijos ir jos vadovo.

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atskirajame skunde apeliantė (kreditorė), teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio, remiasi aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti pareiškime dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Toks apeliantės procesinis elgesys nesuderinamas su CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kuris taikomas ir atskirojo skundo turiniui (CPK 338 straipsnis).

44. Nagrinėjamu atveju bankroto byla bendrijai buvo iškelta išnagrinėjus kreditorės UAB „Apskaita AG“ pareiškimą. Kreditorė teisę inicijuoti nemokumo bylą bendrijai grindė tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, kreditorei UAB „Apskaita AG“ solidariai iš bendrijos ir jos vadovo V. M. priteistas 93 774,89 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 311,31 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 1 076,90 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

45. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

46. Juridinio asmens nemokumas vertinamas pagal balanso testą (juridinio asmens įsipareigojimų ir jo turto vertės santykį) ir taikant likvidumo testą (juridinio asmens galimybė vykdyti pinigines prievoles kreditoriams). Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas.

47. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria bendrijai iškelta bankroto byla, konstatuota, kad bendrija nevykdo veiklos, neturi nė vieno darbuotojo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jos pradelstos prievolės – 107 562,38 Eur. Šių aplinkybių pagrindu buvo konstatuotas bendrijos nemokumas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną.

48. Nemokumo administratorės 2024 m. kovo 22 d. parengtame prašyme patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus nurodyta, kad iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradę ir administratorės neginčijami įmonės kreditorių reikalavimai buvo šie: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 42,58 Eur finansinis reikalavimas, UAB „Apskaita AG“ 107 501,42 Eur finansinis reikalavimas ir V. M. 696,37 Eur finansinis reikalavimas.

49. VMI 2024 m. birželio 25 d. pateikė prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą ir patvirtinti 5 911,46 Eur finansinį reikalavimą. Kreditorė nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktos trūkstamos arba patikslintos deklaracijos už 2021 m. birželį, 2022 m. kovą–gruodį, 2023 m. sausį–balandį, t. y. už laikotarpį iki nemokumo bylos iškėlimo, o mokestinę nepriemoką sudarė 15,19 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 5 333,07 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 563,20 Eur delspinigiai.

50. Taigi iki bankroto bylos iškėlimo bendrija turėjo tokius įsipareigojimus kreditoriams: VMI – 5 911,46 Eur, UAB „Apskaita AG“ – 107 501,42 Eur ir V. M. – 696,37 Eur (bendrijos vardu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. apmokėtos TELIA sąskaitos).

51. Byloje nustatytos aplinkybės apie bendrijos kreditorių finansinių reikalavimų dydį ir susidarymo aplinkybes leidžia teigti, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 priėmimo bendrijos neįvykdyta piniginė prievolė buvo 5 911,46 Eur mokestinė prievolė VMI. Byloje nėra duomenų, kad bendrija turėjo kitų piniginių prievolių kreditoriams (viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, 2024 m. vasario 3 d. bendrija neturėjo skolos VSDFV).

52. Pareiškimą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė grindė bendrijos vardu 2020–2023 m. laikotarpiu sudarytais sandoriais – elektronikos ir kitų prekių įsigijimu (7 080,78 Eur ir 4 605,13 Eur), paslaugų pirkimu (1 084,85 Eur ir 2 395,54 Eur), pinigų iš bendrijos sąskaitų pervedimu buvusiam vadovui ar jų išėmimu (23 778,15 Eur ir 14 500 Eur). Pažymėtina tai, kad nurodyti sandoriai, išskyrus laikrodžio Samsung Galaxy watch5 įsigijimą (2023 m. liepos 4 d. sąskaita, 252,50 Eur) ir cheminio valymo paslaugas (2023 m. kovo 22 d. sąskaita dėl 33,75 Eur ir 2023 m. balandžio 3 d. sąskaita dėl 21,75 Eur), buvo sudaryti iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 priėmimo, kai, bylos duomenimis, bendrijos finansinė padėtis leido jai vykdyti finansines prievoles.

53. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad bendrijos finansinė padėtis iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo tiek balanso, tiek likvidumo testo aspektu neatitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos juridinio asmens nemokumo apibrėžties. Tuo metu bendrija neturėjo skolų, galėjo laiku vykdyti pinigines prievoles.

54. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nemokumo administratorės ir kreditorės UAB „Apskaita AG“ iškeltos abejonės dėl tam tikrų įsigytų prekių ir (ar) paslaugų reikalingumo bendrijos vykdytoje veikloje gali suponuoti pagrindą reikšti ieškinį buvusiam bendrijos vadovui dėl bendrijai padarytos žalos atlyginimo, tačiau nėra pagrindas vertinti, kad nurodytais sandoriais buvo sąmoningai bloginta bendrijos finansinė padėtis, kryptingai vedant ją prie nemokumo situacijos ir siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

55. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors aplinkybės dėl bendrijai tikėtinai nenaudingų sandorių formaliai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, nenustačius, kad šiais sandoriais buvo kryptingai siekiama bendrijos nemokumo, nėra pakankamo pagrindo bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių dokumentų (ne)perdavimo nemokumo administratorei

56. Atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis – bendrijos vadovas aplaidžiai organizavo bendrijos buhalterinę apskaitą, neperdavė nemokumo administratorei buhalterinės apskaitos dokumentų, Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinių ataskaitų rinkinių.

57. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

58. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

59. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar dėl nemokumo administratorės nurodytų bendrijos buhalterinės apskaitos suvestinių dokumentų jai neperdavimo ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui neįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su bendrijos veikla, ir nemokumo priežasčių.

60. Iškėlus bendrijai bankroto bylą, buvęs vadovas 2024 m. vasario 9 d. perdavimo–priėmimo aktu nemokumo administratorei perdavė bendrijos preliminarų balansą, sudarytą 2024 m. sausio 20 d. duomenimis, ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo–priėmimo aktus, kreditorių ir debitorių sąrašus, bendrijos narių sąrašą, pinigų ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktus, galiojančių sutarčių sąrašą, informaciją apie sukauptas atliekas, naudojamų elektroninių duomenų bazių prisijungimų sąrašą ir archyvinių dokumentų (darbo užmokesčio dokumentai, pirkimų–pardavimų ir banko dokumentai) perdavimo–priėmimo aktą. Buvęs bendrijos vadovas taip pat perdavė jo su bendrija 2020 m. kovo 26 d. sudarytą civilinę paslaugų teikimo sutartį, jos vykdymo sąnaudų suvestinę, bendrijos narių reikmėms apskaičiuotų sumų suvestinę.

61. 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje nemokumo administratorė pripažino, kad po bankroto bylos iškėlimo bendrijos vadovas jai perdavė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, nemokumo administratorė rėmėsi jai perduotais dokumentais, nurodydama konkrečias ūkines operacijas.

62. Nemokumo administratorės ir kreditorės UAB „Apskaita AG“ procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nemokumo administratorei pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai leido įvertinti bendrijos veiklą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nemokumo administratorė pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus identifikavo bendrijos ūkines operacijas.

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog bendrijos vadovas neužtikrino įstatyme įtvirtintos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui bendrijos finansinių ataskaitų rinkinius, vykdymo, savaime nėra pakankamas pagrindas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu. Nemokumo administratorė neatliko ir nepateikė teismui jai perduotų bendrijos pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų analizės. Dėl to pozicija, kad iš perduotų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti bendrijos veiklos aplinkybių, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, yra deklaratyvi ir nepagrindžia, jog nesudarant finansinių ataskaitų rinkinių ir jų neteikiant Juridinių asmenų registrui buvo sąmoningai siekiama nuslėpti bendrijos nemokumo situaciją, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

64. Kai byloje nustatyta, kad bendrovės nemokumo administratorei buvo perduoti bendrijos veiklos pirminiai buhalteriniai dokumentai, tačiau nemokumo administratorė nepateikė jų analizės ir nepagrindė, jog iš perduotų dokumentų neįmanoma nustatyti bendrijos veiklos aplinkybių ir nemokumo priežasčių, vien formalus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas nėra pagrindas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl bendrijos vadovo pareigų bendrijai

65. CK 2.87 straipsnio 1–2, 7 dalys numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

66. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

67. Nagrinėjamoje byloje jau nurodyta, kad bendrijos nemokumo administratorė pareiškimą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu grindė bendrijos vardu 2020–2023 m. laikotarpiu sudarytais nenaudingais sandoriais – elektronikos ir kitų prekių įsigijimu (7 080,78 Eur ir 4 605,13 Eur), paslaugų pirkimu (1 084,85 Eur ir 2 395,54 Eur), lėšų iš bendrijos sąskaitų pervedimu vadovui ar jų išėmimu (23 778,15 Eur ir 14 500 Eur). Teismo posėdyje nemokumo administratorė patvirtino, kad bendrijos bankroto pripažinimą tyčiniu inicijavo dėl to, jog būtų galimybė iš buvusio vadovo pareikalauti atlyginti bendrijai padarytą žalą.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ieškinys buvusiam juridinio asmens vadovui, reikalaujant žalos, grindžiamos konkrečiais netinkamo valdymo veiksmais, atlyginimo, yra savarankiškas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo to, juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu ar ne. Taigi bendrijos nemokumo administratorė, iš jai perduotų bendrijos buhalterinės apskaitos, kitų dokumentų nustačiusi, kad buvęs bendrijos vadovas neteisėtai naudojo bendrijos lėšas, atliko kitus konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrijai padaryta žala, turi teisę reikšti ieškinį dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės, nepaisant to, kad bendrovės bankrotas nepripažintas tyčiniu. Toks galbūt pažeistų bendrijos, jos kreditorių teisių gynimo būdas greičiau įgyvendinamas ir efektyvesnis, nei siekis pasinaudoti tyčinio bankroto institutu.

69. Pažymėtina, kad kreditorės UAB „Apskaita AG“ interesai tokiu būdu jau apginti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 įsiteisėjusiu sprendimu, kuriuo solidariai iš bendrijos ir jos vadovo V. M. priteistas turtinės žalos atlyginimas.

70. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad, nesant priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

72. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens tyčinio bankroto institutas, ir, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėjo prie pagrįstos išvados, jog nenustatyta pagrindo BMB Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centro bankrotą pripažinti tyčiniu. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

74. UAB „Apskaita AG“ ir suinteresuotas asmuo V. M. prašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Suinteresuotam asmeniui nepateikus jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.