Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės E. K. ginčijamo kreditoriaus V. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apskaita AG“ pareiškimą atsakovei mažajai bendrijai „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi mažajai bendrijai „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ iškelta bankroto byla (toliau – LMB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“) iškelta bankroto byla, nutarta nagrinėti atsakovės bankroto bylą supaprastinta tvarka. Nemokumo administratore paskirta E. K.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 20 d.

2. Teisme buvo gautas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Prašyme nurodoma, kad nemokumo administratorė iš dalies sutinka su kreditoriaus V. M. finansinio reikalavimo pagrįstumu. Teigiama, kad pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei VMI i.SAF duomenis, UAB „Telia Lietuva“ buvo išrašiusi pavedimų paskirtyse nurodytas sąskaitas MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras”, taigi administratorė šios kreditoriaus reikalavimo dalies neginčija ir laiko ją pagrįsta. Tačiau V. M. atlikti pavedimai advokatų profesinei bendrijai AVOCAD negali būti tvirtinami, kadangi LMB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras” nėra gavusi jokių mažosios bendrijos atžvilgiu išrašytų advokatų profesinės bendrijos sąskaitų. VMI i.SAF duomenimis advokatų profesinė bendrija nėra registravusi jokių sąskaitų faktūrų MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras” atžvilgiu.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartimi nutarta kreditoriaus V. M. dalies kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą LMB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ bankroto byloje išskirti į atskirą civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

6. Kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorius V. M. prašė įtraukti jį į kreditorių sąrašą atsakovės LMB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ bankroto byloje bei patvirtinti jo 5 217,23 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurio pagrindas – mokėjimų nurodymai advokatų profesinei bendrijai AVOCAD (4 956,51 Eur sumai) ir UAB „Telia Lietuva“ (696,37 Eur sumai). Nemokumo administratorė nurodė, kad pagal atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei VMI i.SAF duomenis nustatyta, kad UAB „Telia Lietuva“ buvo išrašiusi pavedimų paskirtyse nurodytas sąskaitas atsakovei, todėl ši kreditoriaus reikalavimo dalis laikytina pagrįsta. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad atsakovė nėra gavusi jokių advokatų profesinės bendrijos sąskaitų, taip pat VMI i.SAF duomenimis advokatų profesinė bendrija nėra registravusi jokių sąskaitų faktūrų atsakovės atžvilgiu.

8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1126-852/2024 patvirtino atsakovės LMB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 108 240,37 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad kreditoriaus V. M. finansinis reikalavimas sudaro – 696,37 Eur. Teismas, siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti ginčijamos kreditoriaus finansinio reikalavimo dalies faktinį pagrindą, 2024 m. kovo 22 d. nutartimi pasiūlė kreditoriui V. M. per 14 dienų, skaičiuojamų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir (ar) turimus įrodymus. Kreditoriaus atsiliepimas teisme nebuvo gautas.

9. Teismas, įvertinęs kreditoriaus V. M. prašymą įtraukti jį į atsakovės kreditorių sąrašą, prašymo priedus, nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, pažymi, kad kreditorius nei nemokumo administratorei, nei teismui nepateikė jokių advokatų profesinės bendrijos AVOCAD atsakovei teisinių paslaugų suteikimą patvirtinančių dokumentų (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad teisinių paslaugų išlaidos, kurių pagrindu galėtų būti tvirtinamas finansinis reikalavimas bankroto byloje, turėtų būti realiai patirtos išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus) (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė tokias išlaidas patyrė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorius, padengęs šias išlaidas, įgijo įvykdytų mokėjimų dydžio reikalavimą į atsakovę LMB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į nurodytą, kreditoriaus V. M. prašymas įtraukti jį į atsakovės kreditorių sąrašą su 4 956,51 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, grindžiamu mokėjimais advokatų profesinei bendrijai AVOCAD, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti kreditoriaus V. M. prašymo įtraukti jį į likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ kreditorių sąrašą su 4 956,51 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.