- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1-1804-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28333-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- A. F.
- Advokatai
- Jurijas Kolyškas
- Kategorijos
sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei, vertėjaujant Anai Rastenienei, Eglei Smailienei, Julijai Portnovai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, (duomenys neskelbtini), neteista, buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Š. šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą bei per visuomenės informavimo priemonę, o būtent:
ji 2021 m. rugpjūčio 2 d. vaizdo įraše, nuo 0:44 sekundės iki 0:51 sekundės, patalpintame socialiniame tinkle „Youtube“, kas prilyginama visuomenės informavimo priemonei, (duomenys neskelbtini) paskyroje rodomoje laidoje „A.“ duodama interviu paskleidė apie nukentėjusįjį A. F. (A. F.) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti, žeminti, pakirsti pasitikėjimą juo, neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą, teigdama, kad A. F. yra „žudikas, (duomenys neskelbtini) tautų mažumų žmonės ir lietuviškų pensininkų“.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo 09.00 val. iki 17.00 val. mitingo prieš prievartinį skiepijimą, vykusio prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), metu demonstravo plakatą, ant kurio buvo užrašyti tikrovės neatitinkantys teiginiai rusų kalba: „A. F. žudo (duomenys neskelbtini) šeimas Vilniuje!!! Jis žudo lietuvius pensininkus, jis vagia namus iš žmonių!!! Kolektyvioji atsakomybė F.!“, tokiu būdu apšmeižė A. F., neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, pažemino jo garbę ir orumą.
Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji G. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nebuvo, kadangi 2022 m. spalio 20 d. protokoline nutartimi ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 259 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš teisiamojo posėdžio dar iki įrodymų tyrimo pradžios visam laikui buvo pašalinta už daugkartinius teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimus, teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimų nepaisymą, nepagarbą teismui. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad jai buvo paskirtas gynėjas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajai nedalyvaujant.
Nukentėjusysis A. F. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. atostogaudamas (duomenys neskelbtini), vakare gavo savo sūnėno B. K. (B. K.) pranešimą, kad „Facebook“ socialiniame tinkle yra patalpinta fotografo V. A. nuotrauka, jis fotografavo prie (duomenys neskelbtini) vykusį mitingą ir nufotografavo kaltinamąją, kaip paaiškėjo vėliau, su plakatu, kuriame buvo pateikta jį šmeižianti informacija, kad jis yra žudikas ir t. t. Per pažįstamus susisiekė su V. A., kad ta nuotrauka būtų pašalinta, tas ir buvo padaryta kitą dieną, bet kadangi V. A. sekėjų yra daug, galima daryti prielaidą, kad ta nuotrauka tą dieną iki kol buvo pašalinta, socialiniame tinkle pasklido. Būtent jo sūnėno B. K. pažįstama pamatė ją ir perspėjo B. K., o šis jį. Negana to, tos pačios dienos vakare gavo kito pažįstamo, jo gero draugo A. J. (A. J.) el. laišką, kuriuo jis persiuntė „Lietuvos rytas“ publikaciją, kuri nušvietė tą patį mitingą ir tarp nuotraukų buvo nufotografuota ta pati moteris – kaltinamoji G. Š. su plakatu. Be to, gavo dar ir iš atsitiktinio žmogaus el. paštu tą nuotrauką. Dėl to taip pat, manytina, daugybė žmonių galėjo pamatyti tą nuotrauką. Iki šiol tos nuotraukos yra prieinamos internete, bet kuris asmuo gali jas pamatyti ir šiandien. Be to, vykdydamas paiešką internete pagal savo vardą ir pavardę, aptiko, kad kaltinamoji dalyvavo laidoje „(duomenys neskelbtini)“, kur taip pat apie jį šmeižiančias žinias skleidė, pripažino, kad su plakatu vaikščiojo ir anksčiau, taip pat nurodė, kad jis yra daręs labai sunkius nusikaltimus. Jaučiasi apšmeižtas, patyrė didelį stresą. Neabejotinai yra padaryta didžiulė žala jo reputacijai, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Pasirodo ir anksčiau ta moteris apie jį yra skelbusi straipsnį, kad jis yra Vilniaus brigados narys. Nurodė, kad jis ne tai, kad jos (G. Š.) neatstovavo, bet jis neatstovavo ir jokioje byloje, kur šis asmuo (G. Š.) bent būtų paminėtas, nei kaip ieškovas, atsakovas ar bet kuris proceso dalyvis. Nei vienoje byloje, kurioje jis kažką atstovavo, G. Š. nedalyvavo. Iki tol nepažinojo šio asmens. Nežino, kodėl ji taip elgiasi, nieko blogo jai nepadarė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad 2021 m. vasarą buvo su šeima (duomenys neskelbtini) ir apie pietus skaitė straipsnį apie mitingą, pasibaigusį riaušėmis, ir paskaitęs pradėjo vartyti nuotraukas ir vienoje iš tų nuotraukų pamatė moterį, stovinčią su plakatu, kuriame buvo labai aiškiai parašyta rusų kalba, lietuviškai skambėtų maždaug taip, kad: „A. F. (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas, žudo Lietuvos pensininkus“, ir dar kažkas buvo parašyta. Iš pradžių pasirodė, kad čia nesąmonė, bet pats būdamas (duomenys neskelbtini) suprato, kad tai pakankamai rimti kaltinimai ir persiuntė pažįstamam A. F. (su juo buvo ir kolegos vienu metu). Paskui įsivedė į „Google“ paiešką „A. F.“ ir jį dar nukreipė į K. J. tinklapį ir ten buvo vaizdo reportažas, šiek tiek pasižiūrėjo, nelabai ką suprato ir tą informaciją persiuntė A. F. Tą nuotrauką galima ir šiandien pamatyti įvedus „Google“ vaizduose ir tas straipsnis šiandien dar yra publikuojamas. Jam, kaip skaitytojui, pasirodė labai netikėta ir trikdanti ta žinia, juolab toje vietoje, kur buvo mitingas prie (duomenys neskelbtini) ir žmonės susirinkę tą matė. Iš žmogiškosios ir iš teisinės pusės jautė pareigą informuoti asmenį apie tokią skleidžiamą informaciją. Jis pirmą kartą matė tą asmenį (moterį), iš pradžių pagalvojo, kad gal net ir nesusieta čia su A. F., gal tiesiog sutampa vardas pavardė. Visiškai kaltinamosios nepažįsta. Jam nėra žinoma, kad A. F. būtų kažką padaręs, nužudęs, ši žinia neatitinka tikrovės. Neturi jokios informacijos apie tai, kad A. F. buvo su ja (kaltinamąja) kažkur susidūręs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas B. K. parodė, kad praeitais metais rugpjūčio 10 d. viena jo draugė atsiuntė nuotrauką, kurioje moteris laiko plakatą, ant kurio buvo parašyta, kad „A. F. yra (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas, žudo Lietuvos pensininkus ir vagia iš žmonių namus“. Kadangi vardas buvo jo dėdės, tai jis iš karto persiuntė jam tą nuotrauką. Kai draugė atsiuntė jam tą nuotrauką, pamatė, kad ji buvo „Facebook“ puslapio, nes tuo metu vyko kaip tik (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Prisijungęs pamatė, kad tą nuotrauką paskelbė fotografas V. A. ir ta nuotrauka vis dar yra. Ant plakato dar buvo parašyti rusiški žodžiai, išvertus tą rusišką išsireikšimą, tai reiškia: „Solidarioji, kolektyvioji atsakomybė“. Daugiau nebeieškojo, galvojo, kad tik ten ir yra ta nuotrauka pas V. A. Tikrai neigiamai jam pasirodė ši žinia, pats yra (duomenys neskelbtini) ir žino, kas yra nužudymas, kas yra namo vagystė ir, matydamas, kad dėdę kaltina tokiomis veikomis ir internete gali jo vaikai pamatyti, dėl to greitai sureagavo ir parašė dėdei apie tą nuotrauką. Jam pasirodė, kad čia akivaizdus jo šmeižimas. Jo manymu, nėra teisinga ši informacija, jis (dėdė) nėra žudikas, neatima namų, čia visiška nesąmonė. Tą moterį nuotraukoje pirmą kartą matė, nežino, ar dėdė buvo susidūręs su ją.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. įtariamąja apklausta G. Š. kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus, tačiau nurodė, kad A. F. dalyvavo jos turto apiplėšimo byloje 2015-2016 metais (1 t., b. l. 114-115; 121-122).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 20 d. apklaustas nukentėjusysis A. F. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.00 val. jo sūnėnas B. K. telefonu, trumpąja žinute atsiuntė nuotrauką su žinute, patalpinta žymaus fotografo V. A. socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje. Nuotraukoje moteris demonstravo plakatą, kuriame rusų kalba skelbiama, kad jis (A. F.) yra padaręs sunkius nusikaltimus: yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas, žudo lietuvius pensininkus, atiminėja namus. Vėliau, tą pačią dieną iš draugo A. J. elektroniniu paštu gavo nuotrauką, kurioje pavaizduota ta pati moteris su tuo pačiu plakatu, publikuota dienraštyje „lrytas.lt“, kur pažiūrėjęs mitingo nuotraukas, jis vėl pamatė tą pačią moterį su plakatu (nuotrauka buvo ta pati, kaip ir V. A. „Facebook“ paskyroje, tačiau pastarojoje nuotraukoje buvo nukirpta veido dalis). Vėliau susisiekęs su V. A. jis paprašė pašalinti nuotrauką, ką pastarasis ir padarė. Vėliau, kitą dieną, jis iš nepažįstamo asmens, pasivadinusio S. S., elektroniniu paštu gavo dvi tos pačios moters su plakatu nuotraukas. 2021 m. rugpjūčio 10 d., vakare, atlikęs paiešką per „Google“ su savo vardu ir pavarde aptiko nuorodą į internetinę laidą „(duomenys neskelbtini)“, kur nuo 1.26 val. G. Š., duodama interviu, pasakojo, kad vaikščiojo su minėtu plakatu ir anksčiau, buvo priėjusi prie politikų. Ji taip pat pripažino ir anksčiau skelbusi panašią informaciją apie jį. Atlikęs paiešką „Google“ pagal savo vardą ir pavardę pamatė tos pačios moters nuotrauką ir straipsnį „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytame straipsnyje buvo minėtos moters nuotrauka ir jos vardas pavardė – G. Š., šiuos duomenis suvedė į gyventojų registrą ir nustatė, kad toks asmuo egzistuoja, dar sužinojo moters gimimo datą ir adresą. Nuotraukos su minėtu plakatu yra plačiai paplitusios internete, ką patvirtina nepažįstamo asmens atsiųsta žinutė į jo paštą. Visų pirma, mitinge, viešai skelbiamais duomenimis, dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių, taigi dauguma jų neabejotinai plakatą matė. Antra, mitingas buvo plačiai nušviestas žiniasklaidos priemonių, taigi nuotrauka pateko, pavyzdžiui, į interneto dienraštį „lrytas.lt“ ir kt. Dėl nurodytos moters veiksmų jis jaučiasi apšmeižtas, patyrė stresą, taip pat stresą patyrė ir jo šeima. Ne tik plakatas yra šmeižtas, bet ir minėtos moters interviu K. J. laidoje yra šmeižtas. Tikrovės neatitinkanti informacija paskelbta ir „laisvaslaikrastis.lt“ internetiniame portale. Jis yra (duomenys neskelbtini), todėl padaryta nepataisoma žala jo reputacijai, pakenkta jo galimybėms susirasti klientus, kadangi galimiems klientams iki šiol yra prieinama apie jį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Laidoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1.26 val. G. Š. pripažįsta tikslingai ir ilgą laiką apie jį skleidžianti tikrovės neatitinkančią informaciją, pripažįsta ir anksčiau demonstravusi aptariamą plakatą, tokiais veiksmais siekdama jam pakenkti (1 t., b. l. 26–28).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 17 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 13.00 val. dienraštyje „www.lrytas.lt“ skaitydamas straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei žiūrėdamas minėto straipsnio nuotraukas jis pamatė moterį su plakatu, ant kurio rusų kalba buvo parašyta „A. F. Vilniaus (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas. Jis žudo Lietuvos pensininkus. Jis vagia žmonių namus“, kas buvo parašyta plakato apačioje, pasakyti negali, nes nežino, kaip taisyklingai išversti į lietuvių kalbą. Plakatą laikiusios moters jis nepažįsta, pirmą kartą ją matė. Po to jis savo draugo vardą ir pavardę, t. y. A. F., įvedė į „Google“ paiešką ir atidarė nuorodą „(duomenys neskelbtini)“, kur vaizdo reportaže taip pat buvo įdėta nuotrauka su ta pačia moterimi, rankose laikančia plakatą. Apie ką buvo interviu, jis nelabai suprato ir tiksliai neprisimena. Jis nufotografavo nuotrauką su plakatu bei internetinį adresą, kuriuo pasiekiamas buvo minėtas video reportažas, ir visa tai jis elektroniniu paštu nusiuntė savo draugui A. F. (1 t., b. l. 50–52).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 18 d. liudytoju apklaustas B. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. 17.01 val. jo draugė M. J. jam atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo jam nepažįstama moteris, rankose laikanti plakatą. Plakate buvo užrašas „A. F. yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas. Jis žudo lietuvius pensininkus. Jis vogia žmonių namus“, likusio teksto nesuprato, negali jo taisyklingai išversti. Atsiųsta nuotrauka buvo iš mitingo. Pamatęs minėtą nuotrauką, ją persiuntė savo dėdei A. F. Taip pat, „Facebook“ platformoje, fotografo V. A. paskyroje, jis pamatė nuotraukas iš vykusio mitingo, tarp minėtų nuotraukų buvo ir nurodyta nuotrauka (1 t., b. l. 54).
Iš policijos registruojamų įvykių kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. A. F. kreipėsi pareiškimu į policijos įstaigą, nurodydamas, jog G. Š. 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie (duomenys neskelbtini) metu demonstravo plakatą, kuriame rusų kalba skelbiama, kad jis (A. F.) yra padaręs sunkius nusikaltimus – yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas, žudo lietuvius pensininkus, atiminėja namus. Nuotraukos su šiuo plakatu yra plačiai paplitusios. Taip pat laidoje, transliuojamoje internetu (K. J. tinklapyje) 2021 m. rugpjūčio 2 d. G. Š., duodama interviu, pasakoja, kad vaikščiojo su minėtu plakatu ir anksčiau, buvo priėjusi ir prie politikų, ji taip pat pripažįsta ir anksčiau skelbusi panašią informaciją apie jį. Prašo patraukti G. Š. baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 5–6, 15–21).
Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos 3 nukentėjusiojo A. F. pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota liudytojų apklausose nurodyta moteris, laikanti plakatą su užrašu apie A. F. (rusų kalba). (1 t., b. l. 16, 55-60).
Iš 2021 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas, kurio trukmė 10 min. 26 sek. Vaizdo įraše užfiksuotas šalia stalo sėdinčios moters (rudų plaukų, su akiniais) ir vyro (trumpų šviesių plaukų) pokalbis.
Moteris: ,,Pasakau žodį A. F. – viskas (toliau nesigirdi). A. F., jisai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvusis M. (duomenys neskelbtini).“
Vyras: ,,Oj tai M. (duomenys neskelbtini) turėjo būt aukščiausias... (nesigirdi).“
Moteris: ,,Vat įsivaizduokit, po skandalo su manim, jis jau M. nedirba, kada aš jums keletą laidų buvau padarusi ir tas vardelis paskambėjo. Bet įsivaizduokit, aš visur pabandžiau eiti su plakatais, kuriuos aš parašiau. Padariau didelį plakatą ir parašiau ,,A. F. yra žudikas, (duomenys neskelbtini) tautų mažumų žmonės ir lietuviškų pensininkų“. Su šituo plakatu buvau priėjusi prie pono Z., prie pono L., prie ponės Š., prie pono P. – jie visi puikiai žino.“
Vyras: ,,A. F.?“.
Moteris: ,,Taip. Todėl, kad Š. klausė visų, ar galima A. F. žudyti žmonės?“.
Vyras: ,,O ką atsakė?“.
Moteris: ,,Š., pavyzdžiui, man atsakė ,,Kiekviena tauta turi blogų žmonių“. Sakau, tai kodėl apie (duomenys neskelbtini) blogus žmones jūs kalbate, o apie blogą žmogų A. F. niekas nekalba?“.
Vyras: ,,Teisingas pastebėjimas. O ką atsakė ponas Z. apie A. F.?“
Moteris: ,,Ponas P., aš tuoj papasakosiu...(nesigirdi) Tikrai jūsų žiūrovams bus įdomu. Tuo pačiu metu buvo ir ponas P., jis taip priėjo prie manęs ir taip pasakė ,,Oj nedarykit triukšmo“. Todėl, kad aš kreipiausi pas (duomenys neskelbtini), kurie susirinko dėl L. tų žudimų, kaip jie sakė, ir su tokiu klausimu, ar galima A. F. žudyti, vat L. negalima.“
Vyras: ,,Ir ką sakė P.?“.
Moteris: ,,P. paprašė manęs nedaryti triukšmo, todėl, kad su tuo plakatu, kuriame parašyta viskas aišku, kuris ant manęs kaba ir aš klausiu. Jis ne darykit triukšmo, paimkit vizitinę, ateikit pas manę į (duomenys neskelbtini).“
Vyras: ,,O jūs su tuo plakatu, priminkit, kurioj vietoj stovėjote, (duomenys neskelbtini) pačiam?“.
Moteris: ,,Prie (duomenys neskelbtini). Buvo mitingas, dėl L. visų...“.
Vyras: ,,Režimo nusikaltimų“.
Moteris: ,,Taip, režimų. Visi (duomenys neskelbtini), reiškia, gynėjai ar kaip jie pavadinti, stovėjo kartu su Š. ir P. ir filmavosi žurnalistams, ir visi verkdavo, kaip visi nori gyventi, ir kaip jisai, reiškia neduoda jiem gyventi, ir jis juos žudo. O aš pribėgau ir paklausiau vat pas mane yra problema, vat mane žudo ir mano tautą mažumą žudo A. F., jo gauja, visi tie žmonės surišti, ir kaip sakant, su A. F.“
Vyras: ,,Ir dėl to A. F. P....(nesigirdi)“.
Moteris: ,,Ir man P. man paprašė – nedarykit triukšmo, ateikit į (duomenys neskelbtini), davė man vizitinę kortelę.“
Vyras: ,,Kodėl jis nenori daryti triukšmo dėl A. F?“.
Moteris: ,,Palaukit, įdomus dalykas. Aš pažiūrėjau į tą vizitinę, o ten nėra telefono, ten vienas emailas, aš sakau ponas P., šiandien skirkit mums, man susitikimą. O jis sako aš negaliu. Aš sakau tai jus ką galvojat, kad aš žeminsiu jus prašydama? Vizitines – paskambint negalima, rašyt į kažkokį emailą, sakau aš nežeminsiu. Jūs puikiai žinot, kad tai yra problema, aš pas jus kreipiausiu, pas jus... (duomenys neskelbtini), piliečiai kreipėsi pas jus ir jūs atkreipkit dėmesį į jų problemas. O kodėl aš (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir atidaviau čia Lietuvai, kaip sakant, mokesčius, savo darbus, visus, man (duomenys neskelbtini) metų, jūs sakote, kad mane galima žudyti, ir Š. sako kiekviena tauta turi blogų žmonių, bet jam galima, įsivaizduokit, taip jis blogas žmogus. Sakau, o kodėl jūs leidžiat vat A. F. taip laisvai būti bogiu žmoniu ir dabar, ir, ir taip mes supratom...“.
Vyras: ,,Tiesa, ar P. jus priėmė?“.
Moteris: ,,Palaukit. Aišku, kad jis manęs nepriims, todėl, kad A., mes buvome vėl į (duomenys neskelbtini) atėjusi viena karta, priėjome prie A., valgykloje, ir paprašiau jo susitikimo. Jisai žinote ką, burškino buvusi savo patarėją. Kas ją čia įleido?“.
Vyras: ,,Kas tai pasakė?“.
Moteris: ,,A.“.
Vyras: „A.? A. KGB sąrašų skelbėjas. (duomenys neskelbtini) A. A. taip pasakė? Apie Jus?“.
Moteris: ,,Kas ją čia įleido? Reiškia jis mano bylas visas žino, žino apie A. F.“.
Vyras: ,,Ir apie F. A. žino?“.
Moteris: ,,O kodėl ne? O ką jis darė? Jie visi viską žino, kodėl jis taip ant manęs pasakė? Kas ji? Iš kur tu mane žinai? Aš tave pirmą kartą gyvenime pamačiau. Reiškia tu puikiai žinai apie mano bylas.“
Vyras: ,,Kaip sakė Ž. P., pasakodamas apie savo bendriją, tai visus saviškius vadina „šaika“, net ne gauja.“
Moteris: ,,Palaukit. Tai kas buvo šitoj. Kai aš supratau, kad aš nedaeisiu, nedarašysiu šitam dideliam ponui P., aš tik žinokit, tenai aikštėje, čia buvo tas 19 metas, buvo rugpjūčio pabaiga, vat čia buvo, ir aš tai žinokit, paprašiau dievo, sakau, Dieve, padaryk taip, kad visi žmonės sužinojo, kad tas P. žulikas.“
Vyras: ,,Bet tai ir taip žmonės žino, jis pats pasakė kad šaika.“
Moteris: ,,Įdomus dalykas, mano prašymus Dievas išgirdo ir P. visam pasauly parodė, savo žodžiais pasakė, kad jisai žulikas, kuris nekenčia lietuvių tautą, nekenčia prezidento, ir ką nori, tą darys, kad jų gauja viską sprendžia, o jūs čia niekas.“
Vyras: „Gerai, dar pabaigai, įdomu man, ką jums atsakė Z., ir jūs sakėt ..(nesigirdi)...L.?“.
Moteris: „Taip. L., aš priėjau, čia buvo susitikimas, buvo jau 19 meto 22 rugsėjo, buvo holokausto paminėjimas, buvo šventė, (duomenys neskelbtini), aš tenai atėjau, į šventę, nu kaip dėl A. F. aš turiu kreiptis į žmones, į jos tautos, jo tauta, pagal mano visos Z. ir P., ir Š. priklauso tai tautai. Ir aš dėl F. į jus ir kreipiausi. Aš priėjau prie L., pakabinau savo plakatą, ir žiūriu, ponas L., aš noriu pakalbėti dėl A. F. Jisai taip, matote kaip jis elgėsi, atėjo tokius du „bugajus“, užstojo, ir taip žiūri į manę. Mes tave užmušim, reiškia tu nekalbėsi“.
Vyras: „Kas taip pasakė?“.
Moteris: „Nu taip parodė. Užstojo L. du aukšti vyrai.“
Vyras: „Aj, apsauginiai?“.
Moteris: „Taip, apsauginiai. Ir kad tu nekalbėsi su L. O Z. bėgiodavo aplink mane, nežiūrėdamas nė į mano plakatą, ne...(nesigirdi)..kaip tarakonas.“
Vyras: „Jis nieko nepasakė?“.
Moteris: „Ne, jokiu būdu, jis buvo labai užimtas, kaip sakant, o.. ir jis manęs nemato. Bet Z. puikiai matė. Ir ten buvo visi kitokie, nu kaip valstybės veikėjai, ir kitų šalių veikėjai, kurie mane puikiai žino ir visiems buvo labai, nu kaip sakyti, nu nemalonu pamatyti“.
Vyras: „Tai jūs visiems sugadinote nuotaiką galima pasakyti, visiems, kam jūs minėjote: Z., P., L., Š. Su tuom F. jiems sugadinote nuotaiką, dar A.“.
Moteris: „Pas mane klausimas. Kodėl, jeigu Š. sako, kad kiekviena tauta turi savo blogų žmonių, tai kodėl kaip tiktai tokios įdomios tautos, kuri priklauso A. F., niekas, kaip sakyt, netyli va šitų nusikaltimų?“.
Vyras: „Labai įdomu, čia reiketų Š. dar kartą paklaust.“
Moteris: „Taip. Vat man irgi klausimas jai labai įdomus, todėl, kad mano pavardė irgi tokia įdomia, ji labai panaši į Š. Jeigu man sulietuvinti pavardė aš busiu Š., o mano dukrytė būtu Š. O kaip galvojat? Dėl to aš pas giminės kreipiausi. Atėjau pas Š., aš ėjau pas P., aš ėjau pas Z., atėjau pas L.“
Vyras: „Jūs ir buvote pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pas V. G.?“.
Moteris: „Taip. Ir pas G. buvau.“
Vyras: „Bet jis jus sažiningai perspėjo, kad jums gresia pavojus gyvybei?“.
Moteris: „Taip. Jeigu aš ieškosiu savo pinigų ir savo namo, reiškia, aš būsiu nužudyta. Ar žinote kad, jūsų gyvybei gresia didelis pavojus?“
Vyras: „Pasakė V. G.? (duomenys neskelbtini)?“.
Moteris: „Pasakė V. G.“.
Vyras: „Fantastika, fantastika. Tikrai fantastika, jeigu turit ką pridėt po paskutinį žodį...Man jau perdaug informacijos“ (1 t., b. l. 61–64).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) 2 straipsnio 81 dalį visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.
Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas. Taigi, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, įgyvendindamas teises ir pareigas savo veikloje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis), kartu būtina nustatyti pusiausvyrą tarp vieno asmens teisės (laisvės) pateikti informaciją, reikšti kritiką ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises. Pažymėtina, kad pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (BK 154 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-58-222/2018, 2K-253-458/2020).
Vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad G. Š. tyčia šmeižė nukentėjusįjį A. F. per visuomenės informavimo priemonę ir kad šis padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.
Šią išvadą patvirtina byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Būtent nukentėjusysis A. F. tiek pareiškime, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, tiek teisme paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. iš savo sūnėno B. K. gavo nuotrauką, skelbtą fotografo V. A. Facebook paskyroje, kurioje kaltinamoji G. Š. mitingo prie (duomenys neskelbtini) metu demonstravo plakatą, kuriame rusų kalba skelbiama, kad jis (A. F.) yra padaręs sunkius nusikaltimus: yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas, žudo lietuvius pensininkus, atiminėja namus. Taip pat tą pačią dieną iš draugo A. J. elektroniniu paštu gavo publikaciją su tokia pačia nuotrauka, kurioje pavaizduota ta pati G. Š. su tuo pačiu plakatu, publikuota dienraštyje „lrytas.lt“. Kitą dieną jis ir iš nepažįstamo asmens elektroniniu paštu gavo dvi tas pačias G. Š. su plakatu nuotraukas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. atlikęs paiešką internete su savo vardu ir pavarde aptiko internetinę laidą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje G. Š., duodama interviu, taip pat apie jį šmeižiančias žinias skleidė, kad jis yra daręs labai sunkius nusikaltimus, pripažino, kad su minėtu plakatu vaikščiojo ir anksčiau, buvo priėjusi prie politikų. Visa tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, jis tokiu būdu buvo apšmeižtas. Liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas B. K. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. iš draugės gautą nuotrauką, kurioje G. Š. (iki tol jam nepažįstama) mitinge rankose laikė plakatą su užrašu „A. F. yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas. Jis žudo lietuvius pensininkus. Jis vogia žmonių namus“, persiuntė savo dėdei A. F., taip pat „Facebook“ platformoje, fotografo V. A. paskyroje, jis pats pamatė nuotraukas iš vykusio mitingo, tarp kurių buvo ir nurodyta nuotrauka. Visa tai šmeižtas, informacija nėra teisinga. Taip pat liudytojas A. J. teik ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dienraštyje „www.lrytas.lt“ skaitydamas straipsnį apie mitingą prie (duomenys neskelbtini), pasibaigusį riaušėmis, bei žiūrėdamas minėto straipsnio nuotraukas jis pamatė moterį su plakatu (G. Š., kurios iki tol nepažinojo), ant kurio rusų kalba buvo parašyta „A. F. Vilniaus (duomenys neskelbtini) šeimų žudikas. Jis žudo Lietuvos pensininkus. Jis vagia žmonių namus“, po ko jis savo draugo A. F. vardą ir pavardę įvedė į „Google“ paiešką ir aptiko nuorodą į internetinę laidą, kur vaizdo reportaže taip pat buvo įdėta nuotrauka su ta pačia moterimi, rankose laikančia plakatą. Jis, nufotografavęs nuotrauką su plakatu bei internetinį adresą, kuriuo pasiekiamas buvo minėtas video reportažas, elektroniniu paštu nusiuntė savo draugui A. F. Liudytojo teigimu, tai rimti ir nepagrįsti kaltinimai. Šiuos nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus patvirtina byloje pateiktos ir apžiūrėtos minėtos fotonuotraukos bei vaizdo įrašas.
Gynėjo argumentai, jog G. Š. šiuo atveju tokiais teiginiais tik išreiškė savo nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, nepagrįsti. Akivaizdu, kad kito žmogaus kaltinimas padarius labai sunkų nusikaltimą (pagal BK 129 straipsnį, 11 straipsnio 6 dalį) – nužudymą, taip pat kitais nusikaltimais – vagyste, be to, per visuomenės informavimo priemones (šiuo atveju minėta internetinė laida (duomenys neskelbtini) atitinka visuomenės informavimo priemonės apibrėžimą), viešai išstojus su tokiu plakatu masinio susibūrimo renginiuose, negali būti laikoma nuomone. G. Š. skleidžiamoje informacijoje aiškiai įvardyti veiksmai, kuriais ji kaltina kitą asmenį – nusikaltimai, tarp kurių ir labai sunkus (nužudymas), asmuo, kurį ji kaltina tokiais nusikaltimais – nukentėjusysis A. F., įvardijami ir asmenys, kuriuos jis neva žudo ir apvagia – (duomenys neskelbtini), pensininkai. Tokia informacija (žinia) ne tik kad neatitinka tikrovės (yra netikra, melaginga), bet neabejotinai laikytina niekinanti ir žeminanti žmogaus garbę bei orumą. Įvertinus aplinkybes, vietą ir būdus, kuriais ta informacija šiuo atveju buvo paskleista, vertintina, jog ji pasiekė nemažą dalį visuomenės, su ja susipažino platus ratas asmenų. Byloje esanti vaizdinė medžiaga rodo, kad G. Š. tokią informaciją skleidė sąmoningai ir suprasdama jos pobūdį bei reikšmę, siekdama paskleisti būtent tokią informaciją, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis teisme paaiškino, jog jokio pagrindo tokiems G. Š. teiginiams apie jį nebuvo ir nėra, kadangi jis iki šiol jos nepažinojo, nebuvo susidūręs, nei kaip (duomenys neskelbtini) kokioje nors byloje, dėl ko G. Š. turėtų pagrindą jam keršyti arba būtų konfliktiškai nusiteikusi jo atžvilgiu. Tokiu būdu net ir aptariamai G. Š. nuomonei apie A. F., kaip nusikaltėlį, nebuvo objektyvių priežasčių susiformuoti, tai yra prasimanyta melaginga informacija. Juo labiau, net jei, kaip nurodoma pačios G. Š. vienos iš apklausų metu, A. F., jos nuomone, ir dalyvavo kokiu nors būdu 2015-2016 metais paimant iš jos turtą, tai nereiškia, kad tokiu būdu jis ją (G, Š.) ir žudė, ir tą G. Š., skleisdama informaciją apie A. F. neva (ir prieš ją) padarytą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, puikiai suprato. Taigi, įvertinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius G. Š. padarytos nusikalstamos veikos požymius, pripažintina, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, jog nors kaltinime G. Š. padaryta veika buvo vertinama kaip jų daugetas, t. y. dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje – pirmoji padaryta 2021 m. rugpjūčio 2 d. šmeižiant A. F. per visuomenės informavimo priemonę, o antroji – 2021 m. rugpjūčio 10 d. šmeižiant padarius labai sunkų nusikaltimą plakate mitinge prie (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad abi šias veikas (abu epizodus) siejo vieningas G. Š. tikslas – apšmeižti A. F. iš esmės su ta pačia informacija pasirodant kuo įvairesniuose renginiuose, vietose, susibūrimuose, visuomenės informavimo priemonėse. Būtent, laidoje (duomenys neskelbtini) G. Š. pati pripažįsta tikslingai ir ilgą laiką apie A. F. skleidžianti tą pačią tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis neva žudo žmones, pripažįsta ir anksčiau demonstravusi aptariamą plakatą mitinge prie (duomenys neskelbtini) dėl A. L. režimo, 2019 m. holokausto minėjime (duomenys neskelbtini), su juo ėjusi prie politikų (jos teigimu, ji visur pabandė eiti su tais plakatais), taip pat pripažįsta dalyvavusi tokio pat pobūdžio laidose ir anksčiau, kalbėjusi apie A. F., dėl ko, jos teigimu, jis jau nedirba M. (duomenys neskelbtini), t. y. tokiais veiksmais siekdama jam pakenkti. Be to, kaip nurodo ir nukentėjusysis, G. Š. pripažino ir anksčiau skelbusi panašią informaciją apie jį, ir tai patvirtina jo rastas „laisvaslaikrastis.lt“ internetiniame portale straipsnis (duomenys neskelbtini)), kuriame G. Š. skelbia, kad jis (A. F.) yra „Vilniaus brigados“ narys ir dalyvauja finansinėse aferose. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje analizuojami G. Š. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, o abi aptariamos veikos – 2021 m. rugpjūčio 2 d. šmeižiant A. F. per visuomenės informavimo priemonę ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. šmeižiant padarius labai sunkų nusikaltimą plakate mitinge prie (duomenys neskelbtini), yra vienos ir tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, epizodai. Atsižvelgiant į tai, G. Š. kaltinimas atitinkamai keistinas, išdėstant jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymą kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal vieną BK 154 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog toks kaltinimo tikslinimas niekaip nepažeidžia kaltinamosios G. Š. teisių, nes nesikeičia nei kaltinime nurodytos, nei šiame nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o tik patikslinamas jų teisinis vertinimas, nenurodant jokios naujos normos, pagal kurią kaltinamoji nebuvo kaltinama šioje byloje.
Teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinamosios elgesį viso proceso metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji apskritai atsisakė nuo bet kokių procesinių veiksmų bei tinkamo savo teisių įgyvendinimo, atsisakydama duoti parodymus, reikšdama daugkartinius skundus, prašymus bei reikalavimus, susijusius su bylos dokumentų neva netinkamu įforminimu (rekvizitais, metaduomenimis ir pan.), susipažinimu su bylos medžiaga, jos vertimu į jai suprantamą (rusų) kalbą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, gynėjo ir teismo nušalinimu ir pan., tačiau, teismo nuomone, tai tebuvo akivaizdus proceso vilkinimas bei piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Paskutinis toks 2022 m. lapkričio 30 d. raštu (prieš teisiamąjį posėdį) pateiktas prašymas-reikalavimas atidėti teismo posėdį, be kita ko, prašant išversti jai į rusų kalbą visus baudžiamosios bylos dokumentus (tyrimo medžiagą, registruotus procesinius dokumentus) ir jai įteikti. Šioje byloje kaltinamajai G. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme visi BPK nustatytais atvejais įteiktini dokumentai buvo raštu išversti į jai suprantamą – rusų kalbą, ir jai įteikti. Prašydama išversti į rusų kalbą bei jai įteikti absoliučiai visus (kitus) bylos dokumentus, nemotyvavo, kodėl visų dokumentų vertimas yra būtinas tam, kad ji tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Jos argumentai, kad dėl vertimų nebuvimo ji negali susipažinti su tyrimo medžiaga, suprasti, kuo ją kaltina, ir pateikti savo motyvuotus argumentus, nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad pagal BPK 8 straipsnio 3 dalį lietuvių kalbos nemokantys baudžiamojo proceso dalyviai susipažindami su bylos medžiaga turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (pakartotinai) buvo įteiktas į rusų kalbą išverstas kaltinamasis aktas, kuriame išdėstytas kaltinimas, aprašomos nusikalstamos veikos, kuriomis ji kaltinama, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tas veikas, taip pat kiti svarbiausi baudžiamojo proceso (bylos) duomenys. Be to, šiame procese kaltinamajai, kaip nemokančiai proceso kalbos, buvo paskirtas gynėjas pripažinus, kad jo dalyvavimas būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Galiausiai kaltinamajai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos gavimo teisme momento buvo suteikta galimybė ir nesuvaržyta teisė susipažinti su visos bylos medžiaga, šia teise kaltinamoji itin aktyviai naudojosi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pasidarė iš esmės visų procesinių dokumentų kopijas (net po kelis kartus, o vieno iš susipažinimų metu sugadino bylos dokumentus savo ranka juose padarydama įrašus), procesas teisme truko apie 6 mėnesius, todėl, teismo vertinimu, suprasti, kuo kaltinama, bei tinkamai susipažinti su bylos medžiaga kaltinamajai buvo sudarytos visos galimybės, ji tuo pasinaudojo, todėl, teismo nuomone, neišvertimas į rusų kalbą ir neįteikimas jai visų bylos dokumentų nepažeidė kaltinamosios G. Š. teisės į gynybą bei nesutrukdė jai suprasti vykstančio baudžiamojo proceso, juo labiau, kad pati G. Š. byloje dokumentus teikia tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Tokio ir panašaus pobūdžio prašymai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
Pažymėtina, kad BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas kaltinamajai G. Š. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas tęstinis baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su garbe ir orumu. Teismas vertina, jog kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios G. Š. asmenybę – yra brandaus amžiaus, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93–94), nedirbanti (1 t., b. l. 95), bylos duomenimis per 5 metus administracine tvarka bausta 5 kartus, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, baudų nemoka (1 t., b. l. 96–104), neteista (1 t., b. l. 105), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju G. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, skirtinam už nesunkų nusikaltimą, t. y. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus skiriamos baudos dydį bei kaltinamosios finansinę padėtį, tai, kad ji šiuo metu oficialiai niekur nedirba, ir siekiant sudaryti galimybę jai savanoriškai sumokėti baudą, nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, t. y. 12 mėnesių laikotarpis (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.). Kaltinamajai išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl ji pati savarankiškai pagal galimybes turi apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. F. pareiškė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 42–48).
Ieškinyje nurodoma, kad dėl to, jog kaltinamoji viešai ne vieną kartą – daugiatūkstantiniame mitinge, kuris buvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje, interneto laidoje, laikraštyje „laisvaslaikrastis.lt“, platino tikrovę neatitinkančias ir ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias, kad ieškovas, tariamai, yra padaręs ir labai sunkius nusikaltimus – žudė žmones, vogė turtą, yra „Vilniaus Brigados“ narys (finansistas) ir dalyvauja finansinėse aferose, kuri (informacija, nuotraukos, įrašai) yra viešai prieinama ir šiuo metu, jis (A. F.) patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pabrėžia, jog jis nuo 2004 m. yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir klientą sieja pasitikėjimo santykiai, todėl net menkiausia abejonė dėl (duomenys neskelbtini) reputacijos gali atgrasyti klientą nuo darbo su (duomenys neskelbtini). Šiais laikais potencialūs klientai itin dažnai ieško informacijos apie paslaugų teikėjus, tame tarpe, (duomenys neskelbtini), internete. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kokią informaciją apie ieškovą bet kuris asmuo pamato įvedęs į „Google“ paiešką ieškovo vardą ir pavardę. Be to, jam teko ne kartą raminti ir savo vaikus, turinčius tą pačią pavardę, aiškinti, kad kaltinamosios paskleista informacija apie jį neatitinka tikrovės. Jo teisių pažeidimas yra ilgalaikis ir tebesitęsiantis šiuo metu. Jos (G. Š.) plakatas buvo demonstruotas 5 000 žmonių susirinkusiame mitinge, jo nuotraukos pasirodė pagrindiniame interneto dienraštyje „lietuvosrytas.lt“, žinomo ir daug sekėjų turinčio fotografo „Facebook“ paskyroje, plakatas paskleistas interneto platybėse ir yra prieinamas ir šiuo metu per „Google“ paiešką, „Google“ paieškoje, „Youtube“ kanale yra ir šiuo metu viešai prieinama neigiama informacija apie ieškovą. A. F. nuomone, jo patirti dvasinai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas vertintini 10 000 Eur.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. F. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad žalą prašo atlyginti, nes patyrė didelį stresą, jį jaučia iki šiol, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, padaryta žala jo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacijai, tuo metu buvo sugadintos jo atostogos, negalėjo kurį laiką dirbti, turėjo ruošti (duomenys neskelbtini). Stresą patyrė ne tik jis, bet ir jo vaikai bei sutuoktinė. Jokių nuobaudų (duomenys neskelbtini), nei nusiskundimų iš klientų per tą laiką neturėjo. Yra priverstas iki šiol atsakinėti į klientų klausimus, kurie kartais pamato tą informaciją, arba buvo pamatę tuo metu, kas čia per moteris, kokie jo santykiai su ja, dėl ko čia taip yra. Visiems kyla klausimas, niekas negali patikėti, kad kažkas gali išeiti į gatvę ir taip vaikščioti su plakatu, turėtų būti tam pagrindas. Yra mintis, kad žmonės pasąmonėje daro prielaidą, kad jis yra kažką padaręs, kad ši moteris išėjo į mitingą. Turi teisintis prieš žmones dėl dalykų, kurie yra absurdiški prasimanymai. Buvo atvejis civilinėje byloje, jis (duomenys neskelbtini) ir kita šalis po posėdžio jo paklausė, ar žino, kas jį (duomenys neskelbtini), kad jis yra nusikaltėlis. Dėl to jis patyrė didelį stresą prieš klientą, turėjo aiškintis ir iki šiol patiria stresą, ta nuotrauka yra viešai prieinama ir dabar, įvedus jo vardą, pavardę ta nuotrauka puikiai matosi. Tas pažeidimas padarytas kaltinamosios yra tęstinis, jis tęsiasi, ji neatsiprašė ir nesigaili. Kaltinamoji tą informaciją skleidžia nuolat. Kaltinamoji nuosekliai ir tikslingai siekia jį apšmeižti. Tą rodo ne vien kaltinamajame akte nurodyta informacija, tas pats straipsnis. Neaišku, ką ji daugiau skleidžia. Visa tai nusipelno neturtinės žalos atlyginimo. Ją įvertino 10 000 Eur dydžio suma, kadangi pažeidimas didžiulis, viešai prieinamais duomenimis prie (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio pradžioje mitinge dalyvavo apie 5 000 žmonių, kaltinamoji vaikščiojo su tuo plakatu pakankamai intensyviai, pateko į žurnalistų objektyvą, tai pamatė daugybė žmonių, nuotraukos vis dar sklando internete. Dėl šių nusikalstamų veikų prieš jį padarymo galimai jo klientų ratas sumažėjo, sumažėjo besikreipiančiųjų klientų „iš gatvės“, tik tie klientai, kurie ateina pagal rekomendacijas, ateina, o tie, kurie ieško informacijos „Google“ – jų praktiškai nebėra.
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Šmeižimo bylose priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 1 000 iki 20 000 Lt (kas atitinka nuo 289 iki 5 792 Eur, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-137/2008, 2K-233/2011, 2K-638/2012, 2K-57-693/2015). Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-513/2019).
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad G. Š. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje, t. y. šmeižus nukentėjusįjį neva jis padarė sunkius ir / ar labai sunkius nusikaltimus, per visuomenės informavimo priemones, nukentėjusiajam A. F., kaip privačiam asmeniui ir kaip (duomenys neskelbtini), buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad būtent dėl kaltinamosios veikos nukentėjusiajam kilo sunkūs padariniai, t. y. kad pablogėjo psichinė nukentėjusiojo sveikata, dėl ko jam būtų reikėję kreiptis į specialistus, vartoti tam tikrus medikamentus, būtų sukeltas negrįžtamas poveikis jo sveikatai, ar jis apskritai prarado darbą, be to, nėra duomenų, kaip nurodė ir pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, kiek konkrečiai sumažėjo jo klientų ratas ir kiek konkrečiai jis dėl to patyrė materialinių nuostolių. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios tyčiniai tęstiniai veiksmai, paskleidžiant netikrą informaciją apie nuketėjusįjį (ne tik kaip privatų asmenį, bet ir (duomenys neskelbtini)) neva jis padarė sunkius ir / ar labai sunkius nusikaltimus, per visuomenės informavimo priemones, tai darant ne vieną kartą, plačiam asmenų ratui, viešuose renginiuose ir laidose, tokia informacija yra prieinama internete iki šiol, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, šiuo atveju atsižvelgia į tikrovės neatitinkančios informacijos pobūdį (nukentėjusysis buvo kaltinamas labai sunkiais nusikaltimais), jos skleidimo trukmę (ne vieną kartą), paplitimą (paskleista informacija itin dideliam ratui asmenų, taip pat ir visuomenės informavimo priemonėse), kaltinamosios tikslą (apšmeižti A. F. iš esmės su ta pačia informacija pasirodant kuo įvairesniuose renginiuose, vietose, susibūrimuose, visuomenės informavimo priemonėse, t. y. jam pakenkti), kaltės laipsnį (veikta tiesiogine tyčia), paskleisti duomenys yra ne tik apie privatų asmenį, bet ir apie (duomenys neskelbtini), kuriam gera reputacija yra itin reikšminga, taip pat atsižvelgia ir į nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (reputacijos pažeidimas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie esminius liekamuosius reiškinius asmens sveikatai ar darbui nėra), paties žalą padariusio asmens (kaltinamosios) turtinę padėtį (nedirba, duomenų apie jos disponuojamą turtą byloje nėra), taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (inkriminuotais nusikaltimais turtinė žala nebuvo padaryta), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Apibendrinęs visa tai, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam A. F. turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau aptartų aplinkybių kontekste prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje laiko aiškiai per dideliu, todėl priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina iki 2 000 Eur. Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.
G. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 123–124), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 3 skaitmeninėmis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. F. (A. F.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. F. (A. F.) naudai iš G. Š. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su 3 skaitmeninėmis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti G. Š., kad bauda, turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.