Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-606/2017

Teisėja Virgina Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16673-2016-5

2017 m. lapkričio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo D. Č. baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. G. atstovės pagal įstatymą R. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu trims (3) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. Č. per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Iš D. Č. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 741,40 Eur žalai atlyginti už M. G. gydymą, nukentėjusiajam M. G. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei R. G. priteista 800 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ garažų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, prie garažų bokso Nr. 13, tyčia dėl asmeninių priežasčių sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam M. G. į veidą, dėl to M. G. nuvirto ant žemės, po to gulinčiam spyrė vieną kartą į pilvą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje, smilkinyje, poodine kraujosruva kairiajame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimu kairiajame kampe ir taip nukentėjusiajam M. G. dėl žandikaulio lūžimo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

D. Č. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. balandžio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) “ garažų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, prie garažų bokso Nr. 13, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dėl asmeninių priežasčių sudavė du kartus kumščiu M. G. į veidą, dėl to M. G. nugriuvo ant žemės, spyrė gulinčiam vieną kartą į pilvą, padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje, smilkinyje, poodine kraujosruva kairiajame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimu kairiajame kampe, taip nukentėjusiajam M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suteiktos informacijos nustatyta, kad nuteistojo D. Č. gyvenimo sąlygos tinkamos, atitinka jo poreikius, santykiai tiek su mama, tiek ir su patėviu geri, mama D. K. rūpinasi sūnaus mokymusi, sūnaus mokymosi vidurkis yra 7, iki 2016 m. D. Č. lankė lengvosios atletikos treniruotes, yra pasiekęs didelių laimėjimų sporte, apdovanotas ne vienu garbės raštu, nusiskundimų dėl D. Č. elgesio negauta, D. K. šeima nebuvo ir nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (t. 2, b. l. 29–30), D. Č. taip pat neįrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ar policijos profilaktinę įskaitą (t. 2, b. l. 32). Nuteistasis D. Č. (duomenys neskelbtini) pirmosios gimnazijos direktorės ir klasės auklėtojos charakterizuojamas teigiamai, kaip draugiškas su bendraklasiais, linkęs išklausyti, padėti kitiems, nekonfliktiškas, besilaikantis duoto žodžio, su mokytojais nekonfliktuojantis, paslaugus, mandagus, nepraleidinėjantis pamokų be pateisinamų priežasčių, aktyviai dalyvaujantis mokyklos ir klasės gyvenime, sportuojantis, atsakingai žiūrintis į mokymąsi (t. 2, b. l. 26). Analogiškai teigiamai charakterizuojamas ir (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos direktoriaus (t. 2, b. l. 79). Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog D. Č. po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo būtų dar kartą nusikaltęs ar nusižengęs, nėra. Baigęs gimnaziją, D. Č. norėjo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jis netinkamas pagal nustatytą sveikatos grupę (t. 3, b. l. 100), todėl iš karto įsidarbino, jis nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadavo atostogaujančius spaudos platintojus, direktorė D. Č. charakterizavo kaip labai gerai atlikusį pavestus darbus, atsakingą, pareigingą, darbštų, sąžiningą, nuoširdų, mėgstamą, nekonfliktuojantį asmenį (t. 3, b. l. 88). 2017 m. rugsėjo 11 d. D. Č. atlygino ir dalį neturtinės žalos (t. 3, b. l. 96). D. Č. nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. užsiregistravo darbo biržoje (t. 3, b. l. 101). Iš aptartų duomenų matyti, kad D. Č. iš skirtingų įstaigų ir laikinos darbovietės charakterizuojamas tik labai gerai, duomenų, kad jis būtų linkęs nusikalsti, nėra, palaiko artimus santykius su šeima. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. Č. buvo nepilnametis, mokėsi, todėl akivaizdu, kad savo pajamų neturėjo ir žalos atlyginti negalėjo objektyviai. Tai, kad, nukentėjusiojo M. G. atstovės pagal įstatymą R. G. teigimu, nusikaltimais padarytą žalą vengė atlyginti nuteistojo mama, nors neva jos turtinė padėtis buvo gera, necharakterizuoja neigiamai paties nuteistojo, nes akivaizdu, kad jis negali paveikti savo mamos, jog ji atlygintų jo padarytą žalą, juolab kad, dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. Č. jau tapo pilnametis. Pažymėtina, jog nėra jokių įstatyminių nuostatų, įpareigojančių tėvus atlyginti pilnamečių vaikų padarytą žalą, todėl nuteistojo tėvai pagal įstatymą neatsako už jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bet ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Č. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas jos dydį, mažesnį nei numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nors šio straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir švelnesnių bausmės rūšių – viešieji darbai, bauda, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis dar mokėsi, savo turto neturi, nedirbo (BK 90 straipsnio 3 dalis), teisingai nustatė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus taip pat laisvės apribojimo bausmę, tačiau nustačius tik minimalų šios bausmės rūšies dydį, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo M. G. atstovė pagal įstatymą R. G. nurodė, kad jos sūnui M. G. buvo perkami specifiniai maisto produktai, nes dėl kabėmis sutvirtinto lūžusio žandikaulio jis ilgą laiką galėjo valgyti tik skystus maisto produktus, jam buvo nupirkti ir kiti būtini reikmenys (t. 1, b. l. 92–93), prie civilinio ieškinio buvo pridėti kvitai iš parduotuvių (t. 1, b. l. 94, 95, 96), apeliaciniame skunde patikslinta, kad M. G. buvo nupirktos ir šlepetės bei chalatas. Iš pateiktų parduotuvių kvitų nustatyta, kad parduotuvėse buvo perkamos kasdieninės buitinės ir maisto prekės, ir už jas visas prašoma priteisti 109,65 Eur (t. 1, b. l. 92–93). Tačiau pažymėtina, kad ieškinyje R. G. visiškai neišskyrė maisto produktų, kurie, jos teigimu, buvo skirti būtent nukentėjusiajam M. G., nes iš pirkinių kvitų matyti, kad bent jau dauguma pirktų maisto produktų tikrai nėra niekaip susiję su specifiniu maistu ligoniui, todėl apie tai, kokie produktai ir kiek jų buvo skirta nukentėjusiajam M. G., galima daryti tik prielaidą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam reikėjo pirkti specialų maistą, kurio jis negavo ligoninėje, ir kokio specialaus maisto galbūt reikėjo nukentėjusiajam M. G.. Taip pat nukentėjusioji R. G. visiškai nepagrįstai prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už sūnui nupirktas šlepetes ir chalatą. Pažymėtina, kad tokios išlaidos vienareikšmiškai negali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų ir jos niekaip nesusijusiosios su sveikatos grąžinimu nukentėjusiajam ir panašiai. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlygino atmetė visiškai pagrįstai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo M. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo M. G. atstovės pagal įstatymą R. G. sūnaus patirtą ir įvertintą 3000 Eur neturtinę žalą sumažino ir priteisė iš nuteistojo D. Č. 1000 Eur.

Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 290 Eur iki 4344 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2014, 2K-5/2014, 2k-497/2011, 2K-360/2011, 2K-278/2011, 2K-190/2010 ir kt.), kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Specialisto išvadoje Nr. pG 2006/2016(03) konstatuota, kad dėl žandikaulio lūžimo G. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 117–118). Tiek iš specialisto išvados, tiek ir medicininių dokumentų nustatyta, kad M. G. atlikus tyrimus, buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis su poslinkiu karėje šakoje, 2016 m. balandžio 13 d. jis buvo operuotas – atlikta apatinio žandikaulio osteosintezė, 2016 m. balandžio 18 d. geros būklės buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą (t, 2, b. l. 102). 2016 m. birželio 21 d. M. G. buvo vėl operuotas – per seną randą prieita ir pašalintos metalo konstrukcijos iš apatinio žandikaulio, pooperacinis periodas sklandus, 2016 m. birželio 23 d. geros būklės buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 103). Abiem atvejais po operacijų buvo rekomenduota tvarstyti žaizdą, kol visiškai sugis, išimti siūlus vietos poliklinikoje.

Kaip jau buvo nustatyta, nukentėjusiajam M. G. dėl patirto žandikaulio lūžio buvo atlikta operacija, vėliau dar kartą atlikta operacija tam, kad būtų pašalintos metalo konstrukcijos iš apatinio žandikaulio, jis turėjo vykti į polikliniką žaizdų tvarstymui. Esant nukentėjusiajam M. G. nustatytam sužalojimui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, nes atitinkamą laiką buvo apsunkintas valgymas, negalėjo lankyti mokyklos, sportuoti, jautėsi pažemintas prieš įvykį mačiusius asmenis. Tačiau iš medicininių dokumentų nenustatyta, jog nukentėjusiajam M. G. dėl patirto sužalojimo, išskyrus randą po atliktos operacijos, kilo kokios nors komplikacijos ar jis konkrečiai dėl patirto žandikaulio lūžio jaus ilgalaikes pasekmes ir ateityje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. G. dėl šio įvykio buvo priverstas pereiti į kitą mokyklą, lankėsi pas psichologus, tačiau pažymėtina, kad M. G. buvo sužalotas 2016 m. balandžio 8 d., o nebeketino mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje tik nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos M. G. charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad M. G. visus paskutinius mokslo metus nelankė gimnazijos renginių, nedalyvavo gimnazijos ir klasės gyvenimo veikloje, jam trūko mokymosi motyvacijos, vėluodavo į pamokas, praleidinėdavo pamokas ir be pateisinamų priežasčių, dėl buvimo rūkančiųjų būryje ir naudojimosi mobiliuoju telefonu per pamokas jam buvo pareikštos pastabos (t. 3, b. l. 89). Be to, iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo nustatyta, kad 2016 m. balandžio 8 d. nukentėjusysis M. G., mokydamasis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ir pats buvo sužalojęs nepilnametę A. G., iš jo A. G. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 91–94), todėl yra pagrindo daryti išvadą, kad jis lankėsi pas psichologą, nutarė pakeisti mokyklą ne vien dėl to, kad pats patyrė sveikatos sutrikdymą ir dėl to minėtoje mokykloje jautėsi blogai, bet ir dėl to, kad pats nesilaikė mokinio elgesio taisyklių ir elgėsi ne visada tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. G. neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Šiuo atveju atsižvelgęs į nuteistojo kaltės rūšį (tyčia), veikos pavojingumą (nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis)), į tai, kad iš medicininių dokumentų nenustatyta, jog nukentėjusiajam M. G. dėl patirto sužalojimo ateityje bus kokių nors pasekmių dėl žandikaulio funkcijų, bus reikalingas gydymas ir panašiai, išskyrus likusį randą po operacijos, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė 1000 Eur neturtinės žalos dydį, priteista atlygintina neturtinė žala neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, pasekmes, šiuo konkrečiu atveju padidinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

Šiuo atveju, atstovaudama savo nepilnamečio sūnaus interesus, nesutikdama su skundžiamo nuosprendžio dalimis dėl paskirtos nuteistajam D. Č. bausmės, priteistos neturtinės žalos dydžio bei dėl to, kad nepriteista turtinė žala, apeliacinį skundą pateikė nukentėjusiojo M. G. atstovė pagal įstatymą R. G., apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusįjį M. G. atstovavo advokatas O. Martinkus. Iš pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad už apeliacinio skundo surašymą, nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme R. G. advokatui O. Martinkui sumokėjo 300 Eur (t. 3, b. l. 62), šią sumą prašoma priteisti iš nuteistojo D. Č.. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo M. G. atstovė pagal įstatymą buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant apeliacinį skundą, be to, advokatas nukentėjusįjį atstovavo ir apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas prašomas atstovavimo išlaidas priteisti. Tačiau pagal teismų praktiką nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kokia apimtimi apeliacinis skundas yra patenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Šiuo atveju akcentuotina, kad nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas teismui, nukentėjusiojo atstovavimas teisme yra nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese forma, prašymas priteisti išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas iš dalies tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo M. G. atstovės pagal įstatymą R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. Č. priteisti nukentėjusiojo M. G. atstovei pagal įstatymą R. G. 100 (vieną šimtą) eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas apmokėti.