- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- N1-49-351/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16673-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Civilinis ieškovas
- R. G.
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei, nukentėjusiajam M. G. jo atstovui advokatui S. J., įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei R. G., kaltinamajam D. Č., jo gynėjai advokatei Irmai Grikšelienei, įstatyminei atstovei D. K., Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Šilutės pirmosios gimnazijos 4 kl. mokinys, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2016 m. balandžio 8 d., apie 18.40 val. Šilutės m., „Žibintų“ garažų bendrijos, esančios Cintjoniškių g. 19, teritorijoje, prie garažų bokso Nr. 13, tyčia, dėl asmeninių priežasčių, sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam M. G. į veido sritį, dėl ko M. G. nuvirto ant žemės, po to gulinčiam spyrė vieną kartą į pilvą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje, smilkinio srityje, poodine kraujosruva kairiajame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimu kairio kampo srityje ir taip nukentėjusiajam M. G. dėl žandikaulio lūžimo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to jis pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2016 m. balandžio 8 d., apie 18.40 val. Šilutės m., „Žibintų“ garažų bendrijos, esančios Cintjoniškių g. 19, teritorijoje, prie garažų bokso Nr. 13, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl asmeninių priežasčių, sudavė du kartus kumščiu M. G. į veido sritį, dėl ko M. G. nugriuvo ant žemės, spyrė gulinčiam vieną kartą į pilvą, padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje, smilkinio srityje, poodine kraujosruva kairiajame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimu kairio kampo srityje, taip nukentėjusiajam M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis D. Č., apklaustas teisme, dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 str. 1 d. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo draugė A. G. jam atsiuntė SMS žinutę, kurioje prarašė, kad mokykloje M. G. rankomis palietė jos krūtinę, o kai ši jį atstūmė trenkė jai per veidą ir sužalojo akį. Mobiliuoju telefonu atsiutė jam savo nuotrauką, kurioje matėsi jog ji nusiverkusi, matėsi paraudusi akis. Norėdamas pasikalbėti su M. G. dėl priekabiavimo prie jo merginos, paskambino jam ir pasakė, kad nori pasikalbėti, paklausė kur jis yra. M. G. pasakė, kad yra prie garažų. Paprašė savo draugų vykti drauge, B. K. vairuojamu automobiliu atvažiavo prie Cintjoniškių gatvėje esančių garažų. Jo draugai liko prie automobilio, o jis priėjo prie M. G., kuris pirmas trenkė jam į veidą. Jis gindamasis kumščiu sudavė M. G. per veidą, nuo ko šis nugriuvo. Jis daugiau smūgių M. G. nesudavė ir gulinčiam nespyrė. Nurodo, kad smūgį per veidą sudavė gindamasis nuo M. G.. Nurodė, kad viešosios tvarkos pažeisti neturėjo tikslo, nes atvažiavo pasikalbėti su M. G..
Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2016 m. balandžio 8 d. apie 18.30 val., kartu su V. S. ir M. D. buvo garaže, esančiame už "Norfos" parduotuvės Šilutės mieste, jis gavo SMS žinutę kaip dabar jau žino iš D. Č.. Šis klausė kur jis yra. Jis nurodė D. Č. kad yra garaže. Netrukus iš garažo jis su draugais išėjo. Einant nuo garažo, prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo keturi vaikinai, t.y. D. Č., L. S., B. K. ir Osvaldas, kurio pavardės nežinojo. Jie atrodė agresyviai nusiteikę. D. Č. iš karto priėjo prie jo ir nieko nesakęs trenkė jam vieną kartą kumščiu į kairįjį žandikaulį. Jis nuo smūgio apsvaigo. Tuo metu jo rankos buvo kelnių kišenėse, nežino ar trenkė atgal, tačiau mano, kad iš inercijos galėjo trenkti jam per veidą. Po to pajuto kaip Č. trenkė dar vieną kartą jam kumščiu į kairįjį žandikaulį. Nuo antrojo smūgio pajuto labai didelį skausmą ir prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, draugai jau buvo pastatę jį ant kojų prie garažo. Jie pasakojo, kad jam nukritus, D. Č. vieną kartą spyrė jam į pilvą. V. S. sakė, kad jis klausė Č. už ką jį sumušė ir, kad Č. atsakė "už A.". Įvykio metu D. Č. sulaužė jam žandikaulį ir nuo kritimo ant žvyro jam buvo nubrozdinta dešinė veido pusė. Kadangi jautėsi labai blogai, garaže prabuvo iki maždaug 22.00 valandos. Jis ten gulėjo ant lovos, jautėsi apsvaigęs. Vėliau jį parvedė namo. Grįžęs namo mamai apie muštynes nieko nesakė, nes nemanė jog sužalojimas rimtas. Mama jau gulėjo lovoje ir nenorėjo jos jaudinti. Kadangi ryte labai skaudėjo, apie sužalojimą pasakė mamai. Vyko į Šilutės ligoninę, kur sakė, kad jį sužalojo 2016 m. balandžio 8 dieną. Kodėl gydytojai pažymėjo, kad jį sužalojo balandžio 9 dieną nežino.
Akistatoje su D. Č. nukentėjusysis M. G. patvirtino savo parodymus. Patikslino, kad D. Č. išlipus iš automobilio, jo rankos buvo kišenėse, jis netrenkė pirmas, o galėjo suduoti D. Č. po to, kai šis sudavė smūgį jam į kairįjį žandikaulį. Nuo smūgio jis apsvaigo ir galėjo instinktyviai trenkti D. Č.. Sužalojimai pilve jam nebuvo padaryti ( I t., b. l. 55-61,
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. G. parodė vietą Šilutės m., Cintjoniškių gatvėje, garažų bendrijoje "Žibintas", prie garažo Nr. 5, bokse Nr. 13, kur įvykio metu sustojo atvykęs automobilis ir iš jo išlipo atvykę L. S., B. K., ir Osvaldas, kurio pavardės nežino. Parodė, kad jis su D. Č. stovėjo 3,70 m. atstumu į kairę nuo šios vietos, kai D. Č. jį sužalojo. Parodė, kad nuo šios vietos 4 m. atstumu stovėjo V. S., o M. D. dar už 3,30 m. ( I t., b.l. 87-90).
Liudytojas V. S., apklaustas teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( I t., b.l. 134-135, 137-138, 144) ir parodė, kad 2016 m. balandžio mėn., apie 18.42 val., jis buvo garaže kartu su M. G. ir M. D. kai M. G. gavo SMS žinutę iš nepažįstamo numerio su klausimu "kur esi". Jis nustatė, kad SMS žinutę rašė D. Č.. Po to D. Č. dar skambino M. G. ir sakė, kad atvažiuos pasikalbėti. M. jiems sakė, kad nežino kodėl D. Č. atvažiuos. Po kiek laiko jie išėjo iš garažo ir netrukus atvažiavo mėlynos spalvos autobusiukas, kuris sustojo prie jų. Iš automobilio išlipo D. Č., D. K., L. S., O. Š.. Arčiausiai prie automobilio stovėjo M. G., kuris beveik vienu metu apsiketė smūgiais į veidą. D. Č. tada jam dar kartą trenkė kumščiu į kairę veido pusę, nuo smūgio M. prarado sąmonę ir nukrito visu ūgiu kaip stovi ant žemės. Krito ant dešinės pusės, ant ištrupėjusio betono su žvyru. D. Č. prie jo priėjo ir spyrė vieną kartą į pilvą. Jis klausė D. Č. už ką mušė M. G., o šis atsakė, kad už A. Kadangi M. G. jautėsi blogai, jie prabuvo garaže apie dvi valandas, vėliau M. D. palydėjo M. G. namo.
Liudytojas M. D. apklaustas teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( I t., b.l. 159-160, 164-165) ir parodė, kad 2015 m., balandžio mėn., apie 18.40 val. jam, M. G. ir V. S. būnant jo tėvo garaže, esančiame Šilutės m., prie "Statoil" degalinės, M. G. gavo SMS žinutę iš nepažįstamo asmens. M. sakė, kad pas jį atvažiuoja pasikalbėti. Apie ką pasikalbėti nesakė. Jiems einant iš garažo, prie jų privažiavo ir sustojo mėlynas autobusiukas iš kurio išlipo keturi nepažįstami vaikinai. Vienas iš jų, kaip vėliau sužinojo, kad tai D. Č. priėjo prie M. G. ir trenkė jam kumščiu į žandikaulį. M. trenkė D. Č. atgal. Po to Č. dar vieną kartą trenkė kumščiu į tą patį žandikaulį. Po smūgio M. nukrito. D. Č. priėjęs spyrė M. vieną kartą į pilvą. Kai jie su V. pakėlė M., tai matė, kad jo žandikaulis, kur trenkė, buvo sutinęs, o kita veido pusė buvo nubrozdinta. V. tų vaikinų klausė "už ką". Kažkuris iš jų atsakė, kad "už A.". M. iki 20 val. kalbėjo nesąmoningai, klausinėjo kiek valandų, prašė pakartoti kas įvyko. Papildomai parodė, kad po įvykio jis, M. G. ir V. S. grįžo į garažą, nes M. buvo bloga. Kiek laiko ten prabuvo nepamena. Po to palydėjo M. A. namo ( I t., b.l. 159-160, 164-165).
Liudytojas B. K., iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( I t., b.l. 171-172) ir parodė, kad 2016 m. balandžio mėn. apie 18-19 val. jis su draugu O. Š. važinėjosi mėlynos spalvos mikroautobusu "Citroen". Paskambino D. Č., sakėsi esąs pas L. S. ir paprašė nuvežti kažkur pasikalbėti. Suprato, kad D. Č. ketina pasikalbėti su M. G., nes žinojo, kad D. Č. draugė A. konfliktuoja su M. G.. Nuvyko prie L. S. namų, iš kur paėmė D. Č. ir L. S.. Važiuojant D. Č. kažkam skambino, tikslinosi kur važiuoti. Važiavo prie garažų, už "Norfos". Ten stovėjo vaikinai, iš kurių pažino M. G.. Privažiavus prie jų, D. Č. išlipo ir nuėjo prie M. G.. Matė kaip M. G. užsimojo trenkti D. Č., tada D. Č. trenkė M. G. vieną kartą kumščiu į veidą, nuo ko M. G. nugriuvo. Kažkuris iš vaikinų klausė "už ką".
Liudytojas B. K. akistatos su M. G. metu parodė, kad nukentėjusysis M. G. D. Č. einant link jo užsimojo, tada D. Č. ir nukentėjusysis M. G. vienu metu sudavė smūgius vienas kitam į veidą. ( I t., b. l. 69-71)
Liudytojas O. Š. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( I t., b. l. 182-183) ir parodė, kad 2015 m. balandžio mėn. apie 18 val. jis važinėjosi su B. K. mėlynos spalvos mašina "Citoen", vėliau prie jų prisijungė D. Č. ir L. S.. D. Č. sakė, kad jam reikia nuvažiuoti prie garažų, esančių už "Norfos" pasikalbėti su M. G.. Suprato, kad dėl M. G. elgesio su A. Nuvažiavo prie garažų. Matė prie garažų stovint M. G. su draugais. Iš automobilio išlipo visi. Matė kaip M. G. nieko nesakydamas sudavė vieną kartą kumščiu į veidą D. Č.. Paskui D. jam trenkė atgal kumščiu vieną kartą į veido šoną. Nuo smūgio M. G. nuvirto.
Liudytojas O. Š. akistatos su M. G. metu papildomai parodė, kad M. G. ir D. Č. priėjo vienas prie kito ir trenkė vienas kitam kumščiu vienu metu. Trenkė po vieną kartą ( I t., b. l. 80-83).
Liudytojas L. S. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( I t., b.l. 191-192) ir parodė, kad 2016 m. balandžio mėn., vakarop, jis buvo kartu su D. Č., kuris sakė, kad prie jo panelės kabinėjasi M. G.. Jis važiavo kartu su D. Č., O. Š. ir B. K., šio vairuojamu autobusu "Citroen", prie garažų, esančių už "Norfos", kur nuvažiavus stovėjo M. G., V. S. ir M. D.. Iš automobilio išlipo visi. M. G. ir D. Č. ėjo nieko nesakydami vienas link kito. Po to jie vienu metu vienas kitam trenkė kumščiu, abu pataikė vienas kitam į veidą, trenkė po vieną kartą. Po smūgio M. nukrito.
Liudytoja A. G. parodė, kad su M. G. mokosi vienoje klasėje. M. G. prie jos nuolat priekabiauja. 2016-04-07 mokykloje pertaukos metu ji kalbėjosi su mergaitėmis kai iš už nugaros priėjęs M. G. apkabino ją ir rankomis palietė jos krūtinę. Ji pastūmė M. G., o šis trenkė jai per veidą. Ji mobiliuoju telefonu parašė SMS žinutę savo draugui D. Č. apie įvykusį konfliktą, nusiuntė jam savo nuotrauką.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 917/2016 (03) nustatyta, kad M. G. nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje, smilkinio srityje, poodine kraujosruva kairiame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimu kairio kampo srityje. Dėl žandikaulio lūžimo M. G. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, šis sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ( I t., b.l. 110-111).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 2006/2016 (03) nustatyta, kad iš nuorodų tyrimui pateiktuose med. dokumentuose tiksliai pasisakyti ar M. G. šiuos sužalojimus patyrė 2016-04-09 iki apžiūros VšĮ Šilutės ligoninėje ar 2016-04-08, 18.40 val. nėra galimybės ( I t., b. l. 117-118).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškimas iš R. G. priimtas 2016-04-09, 08.07 val., užfiksuota įvykio vieta Šilutės m. Cintjoniškių g., "Žibintų" garažų teritorijoje, bokse Nr. 13, ties garažu pažymėtu Nr. 5 ( I t., b.l. 1-7).
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. A-2075855 nustatyta, kad ištaisyta data, ir nurodyta, kad pacientas ( M. G.) skundėsi, kad sumuštas 04 08 pažįstamo asmens ( II t., b.l. 102).
Iš Savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis M. G. pateikė išrašus iš mobiliojo ryšio telefono, kur 2016-04-08 užfiksuota SMS žinutė iš tel.+370 654 75201 ( Č.) 18.36 val., bei skambutis iš to paties numerio 18.39 val. ( I t., b. l. 99-103).
Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2016-11-23 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nebuvo gauta jokios informacijos apie galimai kitų asmenų panaudotą smurtą M. G. atžvilgiu nuo 2016-04-08 18.40 val. iki 2016-04-08 21.30 ( II t., b.l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Veika paprastai būna padaroma iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. Č. viešoje vietoje, garažų bendrijos teritorijoje, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. G. ir šie jo veiksmai be jokios abejonės yra įžūlūs ir jais kaltinamasis išreiškė nepagarbą nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių asmenų atžvilgiu, toks elgesys prieštaravo elementarioms moralės ir elgesio normoms. Kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, rodo tai, kad prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo sužalotas kitų asmenų akivaizdoje, dėl jam padarytų sužalojimų buvo praradęs sąmonę, negalėjo kurį laiką judėti. Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. Č. padaryta veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 d., sudėtį ir yra visiškai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Tačiau BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Net asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo. Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą.
Tokiu būdu, aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo D. Č. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis nepripažįsta jam inkrimuotų veiksmų, pasekmių, nurodydamas, kad sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį gindamasis, tačiau teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo parodymų objektyvumas, nes jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nekartą duotus ir akistatose su kaltinamuoju bei liudytojais patvirtintus savo parodymus, kuriuose nuosekliai nurodė esmines bylos aplinkybes dėl incidento pradžios, jo eigos, kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių fiziniu smurtu, jo atžvilgiu. Šie jo parodymai sutampa su liudytojų V. S., M. D. tiesiogiai stebėjusių įvykį parodymais, neprieštarauja Specialisto padarytoms išvadoms. Nors kaltinamasis ir kartu su juo į įvykio vietą atvykę liudytojai teigia, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam tik vieną kartą, tačiau šiuos teiginius paneigia nukentėjusysis bei kartu su juo buvę liudytojai bei Specialisto išvadoje nurodyta sužalojimų lokalizacija, kurioje išskiramos trys trauminio poveikio vietos. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti ir apkaltinti kaltinamąjį, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų V. S., M. D. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje eantys įrodymai.
. Įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad D. Č. smūgiai nukentėjusiąjam į veido sritį, buvo tokie stiprūs jog nukentėjusiajam lūžo žandikaulis, jis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, ką patvirtino ir aplausti liudytojai, todėl priežastiniu ryšiu sietinas su atsiradusiomis pasekmėmis, konstatuotomis teismo medicinos specialisto išvadoje. Teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamojo D. Č. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų L. S., O. Š. ir B. K. parodymus – kaip siekimą padėti D. Č. šios atsakomybės išvengti, todėl šiais įrodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad D. Č. padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį ir yra visiškai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.
Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis M. G. būtų provokavęs kaltinamąjį D. Č. nusikalsti, ar kad dėl jo elgesio kaltinamasis būtų atsidūręs būtinosios ginties situacijoje. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. Č. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus padarė pirmą kartą, būdamas nepilnamečiu. Administracine tvarka nebaustas ( II t., b.l. 35), Šilutės I-osios gimnazijos ir Šilutės sporto mokyklos charakterizuojamas kaip atsakingai žiūrintis į mokymąsi, pareigingas, nekonfliktiškas mokinys ( II t., b.l. 26, 79). Nėra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ar policijos profikaltinę įskaitą ( II t., b.l. 32). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis gyvenimo ir auklėjimo sąlygos jam sudarytos tinkamos ( II t., b.l. 29-30). .Todėl teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, jo amžių, socialinę brandą, požiūrį į nusikaltimo pasekmes, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 741,70 Eur dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo M. G. gydymą (b.l. 121-122,123 t. 1).
Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, kaltinamasis jo dydžio neginčija, todėl tenkintinas.
Nukentėjusiojo M. G. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė R. G. pareiškė 109,65 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai ir 3000 Eur – neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis civilinių ieškinių nepripažįsta.
Civilinė ieškovė savo ieškinį turtinei žalai atlyginti grindžia tuo, jog dėl padaryto sužalojimo jos sūnus M. G. turėjo valgyti skystą maistą, buvo perkami specifiniai produktai, kai kurie kiti būtini reikmenys, šlepetės, chalatas, dantų skalavimo skystis, todėl turėjo papildomų išlaidų.
Žala yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realialiai turėtoms išlaidoms pagrįsti. Nors civilinė ieškovė nurodė, kad sūnui buvo reikalingas specialus maitinimas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinačių medicininių ar kitų įrodymų. Iš pateiktų pirkinių čekių nustatyta, kad buvo perkamos kasdienės maisto bei buities prekės, šlepetės, chalatas. Šios išlaidos nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su D. Č. veiksmais, todėl teisinio pagrindo jiems atlyginti nėra, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas.
Civilinė ieškovė neturtinę žalą grindžia tuo, jog M. G. patyrė dvi operacijas, dėl kūno sužalojimo patyrė fizinį skausmą, kančias, pažeminimą ir baimę. Jis iki šiol jaučia tokių sužalojimų psichologines ir fizines pasekmes, susirgo depresija, mokykloje kentė patyčias. Jis visą laiką aktyviai sportavo, todėl šiuo metu negali to daryti ir neaišku ar ateityje galės aktyviai sportuoti. Negalėdamas užsiimti mėgstama veikla jaučiasi nepilnavertis ir nesaugus.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,81 Eur iki 3475,44 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam panašaus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų iš esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kūno funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, jog nukentėjusiajam M. G. turėtų būti priteista 1000 eurų, kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.
Nukentėjusysis M. G. ir jo atstovė R. G. prašo priteisti iš kaltinamojo 800 Eur atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, atstovo darbo sąnaudas mano, kad prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas
nusprendžia:
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir 138 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
-pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 2 d. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš D. Č. 741,40 Eur žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už M. G. gydymą.
Priteisti iš D. Č. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G..
Priteisti iš D. Č. 800 Eur advokato atstovavimo išlaidų civilinei ieškovei R. G..
Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.