Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2012-09-18 nutarimą Nr. 93-116 taikyti nuteistajam Ž. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 253 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta subendrinta bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2010-12-23 nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-01 nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis dėl Ž. A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. už kai kurių šaudmenų ir ginklų įsigijimą; pripažinta nuteistojo lengvinanti aplinkybė; sumažintos nuteistajam skirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 253 str. 1 d.; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010-10-01, bausmės pabaiga – 2014-04-24.

Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2012-09-18 nutarimu Nr. 93-116 buvo nutarta nuteistajam Ž. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo Ž. A. lygtinio paleidimo.

Nuteistasis Ž. A. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Teismas, anot nuteistojo, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, sunkumą. Atsižvelgiant į visuomenės interesą, jam buvo paskirta griežta bausmė. Todėl į šias aplinkybes, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, pakartotinai atsižvelgti neleidžia joks įstatymas. Teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, nesilaikė įstatymų, pažeidė BVK 7 str. 2 d., nuteistojo teisėtų lūkesčių principą. Nuteistojo įsitikinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį bausmės jis yra atlikęs Socialinio ugdymo centre. Jo pakartotinio nusikalstamumo galimybė pagal OASys įvertinta kaip žema. Tačiau teismas jo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu, taikytų socialinės reabilitacijos priemonių neįvertino.

Nuteistojo Ž. A. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Todėl aplinkybės, kad nuteistasis penkis kartus skatintas, mokėsi ir įgijo specialybę, bausmės dalį atliko socialinio ugdymo centre, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ž. A., nors ir stengiasi bausmę atlikti nepriekaištingai, tačiau jam tai ne visada pavyksta, kadangi jis vieną kartą baustas drausmine tvarka, atlikdamas bausmę nedirbo. Nors nuteistasis bausmę stengiasi atlikti tinkamai, yra atlikęs būtiną įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų, tarp jų ir sunkaus nusikaltimo padarymą, kas visgi rodo didesnį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, juolab, kad nuteistasis minimalizuoja teisės pažeidimo rimtumą ir savo paties vaidmenį jame. O sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Be to, likusi neatliktos bausmės dalis, lyginant su visa nuteistajam paskirta bausme, yra pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo padarius pavojingą visuomenei veiką.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad Ž. A. šiuo metu visgi dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingu atveju, valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.). Kolegija teigiamai vertina tai, jog Ž. A. pataisos namuose savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį ir padaręs reikiamas išvadas. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.