- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-449-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01015-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės sistemos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės sistemos“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilakra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Požeminės sistemos“ priteisti 37 002 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad skelbiamų derybų būdu vykdė supaprastintą viešąjį rangos darbų pirkimą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Eišiškių aglomeracijoje“ (Pirkimo Nr. 475827, paskelbtas 2020 m. kovo 2 d.), siekdama įsigyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Eišiškėse, Šalčininkų r. sav. projektavimo ir statybos darbus, nustatant preliminarią pirkimo vertę 907 000 Eur be PVM. Atsakovė pateikė 2020 m. balandžio 14 d. pirminį pasiūlymą – 518 140 Eur be PVM. Paprašius tiekėjams pateikti galutinius pasiūlymus, elektroninėmis priemonėmis buvo gauta 10 tiekėjų galutinių pasiūlymų, įskaitant ir atsakovės 2020 m. gegužės 8 d. galutinį pasiūlymą, kuriuo ji pasiūlė 544 800 Eur be PVM kainą; darbų vykdymo kainos padidėjimą, anot atsakovės, lėmė COVID-19 pandemijos paskelbimas ir su tuo susijęs sudėtingesnis rinkos prognozavimas bei išaugę prekių ir paslaugų tiekėjų įkainiai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Požeminės sistemos“ atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutiko, kad pažeidė pirkimo sąlygas ir jai turėtų būti pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Nurodė, kad atsakovės veiksmų negalima vertinti kaip atsisakymo sudaryti sutartį. Atsakovė nepateikė prašomų pateikti dokumentų, todėl ieškovė, vadovaudamasi Bendrųjų pirkimo sąlygų nuostatomis, atsakovės pasiūlymą atmetė, tikrino kito tiekėjo dokumentus bei sudarė pasiūlymų eilę, laimėtoja paskelbė UAB „Avadi“, su kuria pasirašė sutartį.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jį atnaujinti ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė kaip sąmoningas pirkimo sąlygų nevykdymas, nepateikiant pirkimo sąlygose nurodytų būtinųjų dokumentų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys pareikštas dėl baudos priteisimo, todėl nėra pagrindo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl nuostolių priteisimo. Ieškovė nenurodė esminių aplinkybių, svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas, o jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsakovė nepažeidė pirkimo sąlygų. Ieškovės prašomas priteisti tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumas (37 002 Eur) negali būti vertinamas kaip patirti realūs nuostoliai ar adekvati bauda dėl prašomo papildomo dokumento nepateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 37 002 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 780 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad Specialios pirkimo sąlygos (toliau – ir SPS) Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Eišiškėse, Šalčininkų r. sav. projektavimo ir statybos darbų pirkime numatė, jei Tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, nepateiks pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, arba Tiekėjas, kuris bus kviečiamas sudaryti Sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis, pirkėjui pareikalavus, turės sumokėti 10 proc. Tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp Sutartį atsisakiusio pasirašyti Tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito Tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį Tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM (9.1 punktas).
9. 2020 m. birželio 5 d. pirkimo procedūrų protokole nutarta, kad pagal pateiktus galutinius pasiūlymus galimu laimėtoju iki pasiūlymų eilės nustatymo pripažinti UAB „Požeminės sistemos“ ir kreiptis į galimą laimėtoją dėl dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo ir, esant poreikiui, prašyti juos patikslinti. UAB „Požeminės sistemos“ iki nustatyto termino nepateikė subtiekėjo UAB „Vilakra“ dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą. BPS 12.8.1 punkte reglamentuojama, kad Tiekėjo pasiūlymas atmetamas ir Tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei Tiekėjas netenkina bent vienos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju Tiekėjo galutinis pasiūlymas neatitiko Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, t. y. pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino informacijos, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Todėl Komisija laimėjusiu tiekėju pripažino UAB „Avadi“, pateikusią 581 802 Eur be PVM pasiūlymą, ir, vadovaudamasi BPS 17.1 punktu, 2020 m. rugpjūčio 18 d. sudarė su ja Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Eišiškėse, Šalčininkų r. sav. projektavimo ir statybos darbų sutartį.
10. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (tekste – ir PAVETPPSPSĮ) 58 straipsnio 1 dalis numato, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64, 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos.
11. PAVETPPSPSĮ 94 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.
12. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 37 002 Eur kvalifikavo kaip reikalavimą atlyginti tiesioginius nuostolius, kuriam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir kuris nebuvo praleistas. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, nėra pagrindo atmesti ieškinio pagal atsakovės prašymą taikyti ieškovės reikalavimui ieškinio senaties terminą.
13. Teismas nustatė, kad šalių sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūrą. Tuo atveju, kai šalis sieja iš viešųjų pirkimų kylantys teisiniai santykiai, klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis šiems santykiams yra sunkiai pritaikomas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešuosiuose pirkimuose šalių atsakomybė gali būti tik santykinai kvalifikuojama kaip ikisutartinė, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti; tiekėjams ribojama galimybė keisti pasiūlymus, o perkančiosioms organizacijoms – koreguoti konkursų sąlygas; šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 106 punktas). Nepaisant specifinio viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjų diskrecija atsisakyti sutarties yra ribota ir perkančiosios organizacijos turi teisę reikalauti tiekėjų atlyginti žalą, kilusią jiems atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Toks aiškinimas yra grindžiamas, be kita ko, tuo, kad perkančiosios organizacijos taip pat nėra visiškai laisvos nutraukti (ar stabdyti) viešojo pirkimo procedūras, be to, pats viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se (savaime) reiškia pažengusių derybų stadiją. Nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie turi suvokti jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 33–35 punktai).
14. Teismo įsitikinimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė veikė nesąžiningai bei nepakankamai rūpestingai, o tai patvirtina jos veiksmų neteisėtumą. Ji pati išreiškė valią dalyvauti pirkime, teikė pirminį pasiūlymą, vėliau galutinį pasiūlymą, grindė pasikeitusios kainos skirtumą, tačiau jau pripažinta galima laimėtoja nepateikė perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų. Atsakovė sąmoningai prisiėmė riziką, neteikdama atsakovės prašomų dokumentų, nors jos pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galėjo būti pripažintas laimėjusiu, o ji iš esmės atsisakė sudaryti sutartį už savo pasiūlytas kainas. Atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).
15. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis ). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas vertino, kad atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos.
16. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. liepos 9 d. rašte Nr. S-29 nurodė, jog, panaikinus karantiną ir apžiūrėjus objektą, paaiškėjo, kad reikia statyti papildomą nuotekų siurblinę, kas nebuvo išskirta pirkimo dokumentuose, nors turėjo ir galėjo būti; atsakovės skaičiavimais, vamzdynų ilgis neatitinka preliminaraus nurodyto kiekio pirkimo dokumentuose; šios aplinkybės lėmė reikšmingą kainos padidinimo poreikį. Teismo vertinimu, viešojo pirkimo procedūros buvo toli pažengusios, o atsakovės pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galėjo būti pripažintas laimėjusiu.
17. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo pirkimo sąlygų, neteikė klausimų dėl jų išaiškinimo. Nėra objektyvių duomenų apie tai, kad vertinant terminus, kada turėjo būti teikiamas pasiūlymas, situacija šalyje dėl COVID-19 būtų objektyviai trukdžiusi atsakovei tinkamai įvertinti visus pirkimo dokumentus. Galutinį pasiūlymą atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 8 d., t. y. jau praėjus keliems mėnesiams nuo pandemijos pradžios. Dėstomos aplinkybės apie tai, kad kilo problemos dėl banko garantijos gavimo, todėl atsakovė būtų turėjusi deponuoti savo pinigines lėšas, kurių tiek neturėjo (jau buvo deponuotos ieškovei pagal kitą viešąjį pirkimą), taip pat nepatvirtina objektyvaus neveikimo pirkime, nes atsakovė tokią aplinkybę galėjo ir turėjo įvertinti.
18. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad atsisakė sudaryti sutartį dėl objektyvių aplinkybių, kurių ji negalėjo pašalinti dėl pačios ieškovės veiksmų ar dėl po pasiūlymų pateikimo pasikeitusios faktinės situacijos.
19. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra taikomas nuostolių apskaičiavimo metodas, pagal kurį nuostolių dydis nustatomas atsižvelgiant į atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo pasiūlytos kainos ir vėliau su kitu ūkio subjektu sudarytoje sutartyje nurodytos kainos skirtumą. Toks teisės aiškinimas yra pagrįstas pagal analogiją taikytina pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), kuri reikšminga sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 54, 56 ir 57 punktai). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti ne 10 proc. galutinio pasiūlymo dydžio kainos baudą, t. y. 54 480 Eur sumą, o mažesnę sumą – 37 002 Eur tiesioginius nuostolius.
20. Vertindamas atsakovės veiksmus viešajame pirkime, teismas nusprendė, kad ieškovė įgijo lūkestį sudaryti sutartį už atsakovės nurodytą kainą, o atsakovei buvus pripažintai galima pirkimo laimėtoja ir pareikalavus pateikti atitinkamus dokumentus, šiai to nepadarius, ieškovė turėjo sudaryti sutartį su didesnę kainą pasiūliusia tiekėja, todėl pagrįstais laikė ieškovės argumentus, jog jai kilo žala (nuostoliai).
Atsiliepimas
21. Atsakovės nurodomas aplinkybes apie sąlygų neaiškumą, teismas laikė nepagrįstomis bei nesudarančiomis pagrindo mažinti prašomo priteisti nuostolių dydžio. Aplinkybė, kad preliminari pirkimo vertė buvo didesnė, nei kaina už kurią buvo sudaryta sutartis, taip pat nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti nuostolių dydžio. Tiekėjai pirkime siūlė mažesnes kainas, tai lėmė, kad ieškovė galėjo skirti mažesnę sumą atitinkamame pirkime siekdama įsigyti pirkimo objektą. Be to, PAVETPPSPSĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad perkantysis subjektas turi siekti, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas vertino, kad atsakovė nesielgė sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose ir jai kilo pareiga atlyginti ieškovei dėl šios priežasties kilusius nuostolius. Ieškovė buvo priversta sudaryti pirkimo sutartį didesne kaina ir patyrė nuostolių, nes ieškovė buvo priversta pirkti prekes iš tiekėjo, kuris pasiūlė didesnes kainas. Byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl teismas ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliantė (atsakovė) UAB „Požeminės sistemos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba sumažinti prašomų priteisti nuostolių dydį; prašo taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas; sutinka ginčą išspręsti taikiai arba pasinaudoti teismine mediacija. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Nepaisant to, kad ieškovė teigia, jog ieškinys yra pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau tiek Komisijos protokolas (2020 m. liepos 7 d.), tiek ir ieškovės 2020 m. liepos 7 d. pretenzija, kiti byloje surinkti įrodymai aiškiai nurodo, kad ieškovė, vadovaudamasi pirkimo sąlygomis, prašo sumokėti baudą, kurią sumažino.
23.2. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi žinodama, kad praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nors prašo sumokėti baudą (tik ieškinyje nurodo, jog prašo priteisti nuostolių atlyginimą), vadovaujantis SPS nuostatomis, kuriose numatyta bauda, nors ieškinys reiškiamas dėl nuostolių atlyginimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, nes ieškinio senatis prasidėjo 2020 m. birželio 12 d. ir baigėsi 2020 m. gruodžio 12 d., ieškinys teismui pateiktas 2021 m. sausio 14 d.
23.3. Nesutinka, kad atsisakė sudaryti sutartį su ieškove. Atsakovė tokios valios nebuvo išreiškusi ir dalyvaudama viešajame pirkime neturėjo tikslo nesudaryti sutarties, atsakovė tik nepateikė prašomo atitikties dokumento, elgėsi sąžiningai, savo teisėmis nepiktnaudžiavo.
23.4. Pirkimo sąlygose numatyta sankcija už pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimą bei tokio dokumento nepateikimo prilyginimą atsisakymui sudaryti sutartį prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – ir VPĮ) ir jame įtvirtintiems principams.
23.5. VPĮ, PAVETPPSPSĮ, BPS 17.2 punktai numato, kada laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį, t. y. jei tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį (preliminariąją sutartį): 1) raštu atsisako ją sudaryti arba 2) nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jei taikoma), arba 3) iki pirkėjo nurodyto laiko nepasirašo sutarties (preliminariosios sutarties), arba 4) atsisako sudaryti sutartį (preliminariąją sutartį) PAVETPPSPSĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, jog toks tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį (preliminariąją sutartį). Teisės aktai numato baigtinį sąrašą atvejų, kada tiekėjas atsisako sudaryti sutartį. Šis reglamentavimas nenumato, kad pirkimo metu perkančiajai organizacijai paprašius, o tiekėjui nepateikus atitinkamų dokumentų, bus laikoma, jog tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį ir už dokumento nepateikimą bus taikoma atsakomybė.
23.6. Pirkimo sąlygos numato atvejus, kada tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas (BPS 9.9, 12.8 punktai), t. y. tiekėjui nepateikus pirkėjo prašomų dokumentų, jo pasiūlymas atmetamas (BPS 12.8.1 punktas). Pirkimo sąlygos numato, jog, atmetus tiekėjo pasiūlymą, tikrinami kito tiekėjo dokumentai (BPS 10.4.3 punktas). Šiuo atveju atsakovė nepateikė prašomų pateikti dokumentų, todėl ieškovė, vadovaudamasi BPS nuostatomis, atsakovės pasiūlymą atmetė, ir tikrino kito tiekėjo dokumentus bei sudarė pasiūlymų eilę ir laimėtoja paskelbė UAB „Avadi“, kuriai pasiūlė pasirašyti sutartį. Atsakovė nebuvo ir negalėjo būti pripažinta laimėtoja, jos pasiūlymas neatitiko visų pirkimo sąlygų, jis buvo atmestas.
23.7. VPĮ ir kiti teisės aktai nenumato galimybių ir teisės taikyti sankcijas už viešojo pirkimo metu prašomų dokumentų nepateikimą. Jokios pirkimo dokumentų rengimo rekomendacijos nenumato tokio tipo sankcijos už dokumento nepateikimą, taip pat dokumento nepateikimas nėra prilyginamas sutarties atsisakymui. Atsakovė negalėjo numatyti, kad minėta sąlyga dėl baudos bus taikoma tuo atveju, jeigu nebus pateikiami papildomi dokumentai, kadangi pagal susiklosčiusią praktiką ir ankstesnius vykdomus pirkimus baudos už dokumentų nepateikimą nebuvo taikomos. Nepateikus tam tikrų dokumentų, perkančioji organizacija realių nuostolių nepatiria, tik, vadovaudamasi pirkimo procedūromis, atmeta pasiūlymą ir siūlo sutartį sudaryti kitam tiekėjui.
23.8. Teismas nepasisakė dėl pirkimo dokumentų teisėtumo, tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, jog ieškovė buvo susipažinusi su pirkimo sąlygomis ir dėl jų pretenzijų nereiškė, nors privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl atsakovės teiginių.
23.9. M. M. pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 100 proc. UAB „Požeminės sistemos“ akcijų, t. y. tapo įmonės savininku. UAB „Požeminės sistemos“ valdybos 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iš bendrovės direktoriaus pareigų buvo atšauktas D. S. ir nauju direktoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. paskirtas M. M., kuris tik nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. perėmė UAB „Požeminės sistemos“ valdymą ir kontrolę. Pirkimo vykdymo metu naujasis vadovas nežinojo apie vykusį pirkimą, jame nedalyvavo, pirkimo aplinkybės nebuvo jam žinomos (paaiškėjo teismo proceso metu), jokių sprendimų nepriiminėjo, todėl negali atsakyti už buvusių vadovų priimtus sprendimus ir prisiimti atsakomybės už jų sprendimus. Šio atsakovės argumento teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė.
23.10. Ieškovė gali turėti lūkestį sudaryti viešojo pirkimo sutartį ne su bet kokiu tiekėju, o su tuo, kuris atitinka visus keliams reikalavimus ir pateikia visus pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus, kuris pripažįstamas laimėjusiu ir įtraukiamas į pasiūlymų eilę, o į pasiūlymų eilę negali būti įtrauktas tiekėjas, kuris pateikė nepriimtiną pasiūlymą, t. y. neatitinkantį pirkimo sąlygų. Šiuo atveju nepateikus atitikties dokumento pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo sąlygų. Jokių realių išlaidų ar nuostolių ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti, o nepatyrus realių nuostolių nebuvo pagrindo taikyti netesybas (baudą).
23.11. Nuo atsakovės pasiūlymo pateikimo momento – 2020 m. kovo mėn. – faktinė situacija iš esmės pasikeitė ir niekas šių pasikeitimų negalėjo numatyti ir jiems daryti įtaką: buvo įvestas karantinas, pakilo kainos, nebuvo galima prognozuoti, kaip viskas vystysis ir klostysis esant COVID-19 pandemijai (faktinė situacija ir situacija rinkoje keitėsi kiekvieną dieną). Pirkimo sąlygos ir jų apimtis nebuvo iki galo aiškūs (paaiškėjo, kad reikės antros siurblinės ir padidėjęs 10 proc. vamzdynų ilgis), be to, kilo problemos dėl banko garantijos gavimo, todėl atsakovė būtų turėjusi deponuoti savo pinigines lėšas, kurių tiek neturėjo (buvo deponuotos pagal kitą viešąjį pirkimą), taigi, kilo grėsmė, jog atsakovė negalės tinkamai įvykdyti ne tik naujos, bet ir ankstesnės sutarties, buvo siekiama išvengti didesnių nuostolių dėl jau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo.
23.12. Nesant vienos iš derybų šalies – atsakovės – nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę CK 6.163 straipsnio 3 dalies pagrindu.
23.13. Atsakovės įsitikinimu, tiek ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant nuostolių dydį, tiek tinkamai parengtų viešųjų pirkimų dokumentų aplinkybes turėjo pareigą įrodinėti ieškovė ir turėjo būti taikoma atsakovės sąžiningumo prezumpcija.
23.14. Kainų skirtumas negali būti vertinamas kaip patirti realūs nuostoliai dėl prašomo papildomo dokumento nepateikimo; kainų skirtumas nėra didelis lyginant su visa pirkimo apimti, ieškovė šiam pirkimui buvo numačiusi 907 000 Eur sumą.
23.15. Ieškovės pritaikytos ir nustatytos netesybos yra neprotingai ir neproporcingai didelės, ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, todėl netesybos turi būti netaikomos arba mažinamos. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė, lyginant su realių nuostolių suma, pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtus realius nuostolius, nepagrindė protingo netesybų dydžio, todėl yra pagrindas netesybų netaikyti arba jas mažinti.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašo: teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jį atnaujinti, atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
24.1. Taikytinas faktinis ieškinio reikalavimą atitinkantis teisinis reguliavimas ir, atitinkamai, trejų metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus priešingai, mano, kad egzistuoja visos sąlygos nežymiai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui.
24.2. SPS 9.1 punkto nuostata suformuluota aiškiai, tiksliai numato baudos ar nuostolių atlyginimo taikymo sąlygas, tvarką ir atsakomybės dydį. Pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimas lemia ne vien tik pasiūlymo atmetimą, kaip nepagrįstai teigia apeliantė, tačiau ir atsakomybės taikymą, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai buvo gautas tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį.
24.3. Teikdama paraišką ir (ar) pasiūlymą, apeliantė patvirtino, kad atidžiai perskaitė visus pirkimo sąlygų bei techninės specifikacijos reikalavimus, žinojo arba turėjo žinoti pirkimo sąlygų turinį, įskaitant ir neigiamas pasekmes, susijusias su reikiamų dokumentų nepateikimu. Be to, apeliantė yra profesionalus ūkio subjektas, nuolat dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose, todėl turėjo įsivertinti savo galimybes įvykdyti ir / arba atitikti visus keliamus reikalavimus, o neįvykdžius – prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.
24.4. Nėra svarbu, ar apeliantė faktiškai patvirtino savo atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ar pasirinko kitokį pasitraukimo iš viešojo pirkimo procedūrų būdą. Iš SPS 9.1 punkto nuostatos matyti, kad baudos taikymui pakanka vienos iš nurodytų sąlygų – pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimo arba atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Todėl egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas taikyti baudą, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai.
24.5. Teismas detaliai įvertino apeliantės nesąžiningus veiksmus / neveikimą per tiekėjų sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio prizmę. Apeliantė nei iki kreipimosi į teismą, nei bylos nagrinėjimo metu nedetalizavo priežasčių ir motyvų, kurie lėmė būtinų dokumentų nepateikimą bei bylos nagrinėjimo metu bandė kaltę versti pasitelktai subrangovei UAB „Vilakra“, nors pastarosios pateikti rašytiniai įrodymai paneigia tokius apeliantės argumentus bei patvirtina, kad apeliantė jau po faktinio pripažinimo laimėtoja sąmoningai ir apgalvotai nesant objektyvaus pagrindo, nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūrose ir nekomunikuoti su ieškove, tai yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu.
24.6. Apeliantės kaip profesionalaus ūkio subjekto kaltė yra preziumuojama. Apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė kaip sąmoningas pirkimo sąlygų nevykdymas, nepateikiant pirkimo sąlygose nurodytų būtinųjų dokumentų, kuris iš esmės lemia tą patį rezultatą, kaip ir aiškiai išreikštas atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tuo tarpu ieškovės patirta žala pasireiškia kaip pirmoje pasiūlymų eilės vietoje esančios tiekėjos bei tiekėjos, su kuria faktiškai buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, pasiūlymų skirtumas pinigine išraiška, t. y. už sutartyje numatytus darbus ieškovė sumokėjo 37 002 Eur didesnę sumą nei buvo nurodyta apeliantės pasiūlyme. Priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus. Faktas, kad ieškovė neišleido visos viešajam pirkimui skirtos sumos, nėra reikšminga aplinkybė ir nepanaikina apeliantės civilinės atsakomybės.
24.7. Ieškovei, kurios 2020 m. pardavimo pajamos, remiantis viešai prieinamais duomenimis, siekė beveik 3 mln. Eur, pandemija negalėjo sukelti tokių reikšmingų pasekmių kaip smulkaus ar vidutinio dydžio paslaugų srities verslui. Be to, apeliantės galutinis pasiūlymas buvo pateiktas 2020 m. gegužės 8 d., praėjus keliems mėnesiams nuo pandemijos pradžios, todėl sprendimas prisiimti riziką ir dalyvauti pirkime bei sudaryti sutartį buvo priimtas apgalvotai.
24.8. Bendrovės akcininkų ar vadovų pasikeitimas nedaro įtakos iki tokio pasikeitimo priimtiems vykdyti įsipareigojimams ir prievolėms prieš trečiuosius asmenis ir neatleidžia juridinio asmens nuo prievolių vykdymo ar civilinės atsakomybės dėl tokių prievolių nevykdymo vien dėl to, kad naujasis akcininkas ar vadovas galimai nežinojo apie prievoles.
24.9. Apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant žalą ir nuostolius, buvo visiškai įrodytos, o reikalaujamas nuostolių dydis atitinka ieškovės patirtus nuostolius, sudarant viešojo pirkimo sutartį su kita tiekėja už jos pasiūlytą didesnę kainą.
25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilakra“ atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 37 002 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
28. Apeliantės teigimu, dokumentų nepateikimas negali būti prilyginamas atsisakymui sudaryti sutartį, todėl vertina, kad ji neatitiko visų pirkimo sąlygų ir negalėjo būti pripažinta laimėtoja. Be to, nustatytos netesybos yra neprotingai ir neproporcingai didelės, ieškovė nepatyrė realių nuostolių ir buvo praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos) priteisimo. Tuo tarpu ieškovė akcentuoja, kad yra įrodytos visos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos, priteistas nuostolių dydis atitinka ieškovės patirtus nuostolius ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Dėl (ne)praleisto ieškinio senaties termino
29. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, ginčas kilo ir dėl ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
30. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė, taikydama palankesnę atsakomybės formą, reiškia reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė kaip atsakovės ir UAB „Avadi“ pasiūlytų kainų skirtumas, priteisimo, nusprendė, jog ieškovės reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.
31. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nors prašo sumokėti baudą, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido.
32. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 19 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 22 punktas).
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 23 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 19 punktas).
34. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktas).
35. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 37 002 Eur nuostolius, teigdama, kad juos patyrė dėl tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumo, t. y. ieškovė neprašė priteisti 10 proc. galutinio pasiūlymo dydžio kainos baudos (54 480 Eur), kuri yra beveik 20 000 Eur didesnė už prašomus priteisti realiai patirtus nuostolius. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė pakankamai aiškiai ir tiksliai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, taip nustatydama teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas: nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu ji reiškia materialųjį teisinį reikalavimą priteisti tiesioginius nuostolius – tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumą.
36. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis).
37. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nėra nurodyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip nurodo apeliantė, reikalaujama priteisti baudą, priešingai, reikalaujama taikyti atsakovei civilinę atsakomybę – atlyginti tiesioginius nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiam reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pagrįstai vertino, kad jis nėra praleistas; atitinkamai ir nėra pagrindo atmesti ieškovės ieškinio dėl ieškinio senaties termino taikymo, kadangi jis nebuvo praleistas.
Dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl tiekėjo sutartinės atsakomybės
38. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 2 d. buvo vykdomas supaprastintas viešasis rangos darbų pirkimas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Eišiškių aglomeracijoje“ (Pirkimo Nr. 475827), kurio metu ieškovė siekė įsigyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Eišiškėse, Šalčininkų r. sav. projektavimo ir statybos darbus, nustatant preliminarią pirkimo vertę 907 000 Eur be PVM. Pirkimo procedūrų vykdymo metu 11 tiekėjų, įskaitant ir atsakovę, pateikė pasiūlymus. Komisija 2020 m. kovo 30 d. protokolu Nr. PR-VP20-305 konstatavo, jog tiekėjų paraiškos užpildytos tinkamai, ir nustatė tiekėjams septynių dienų terminą pirminiams pasiūlymams pateikti. Visi Pirkime dalyvavę tiekėjai, taip pat ir atsakovė, pateikė pirminius pasiūlymus. Komisija 2020 m. gegužės 5 d. protokolu Nr. PR-VP20-554 nusprendė kviesti visus tiekėjus į derybas ir nustatė trijų darbo dienų terminą galutiniams pasiūlymams pateikti. Atsakovės galutiniame pasiūlyme pateikta kaina padidėjo nuo 518 140 Eur be PVM iki 544 800 Eur be PVM, todėl Komisija 2020 m. gegužės 26 d. protokolu Nr. PR-VP20-696 nusprendė kreiptis į atsakovę su prašymu pagrįsti siūlomos kainos padidėjimo priežastis. Atsakovei pateikus paaiškinimus, Komisija 2020 m. birželio 5 d. protokolu Nr. PR-VP20-773 nusprendė UAB „DS-1“ (galutiniame pasiūlyme nurodžiusiam mažiausią kainą) pasiūlymą atmesti ir galimu laimėtoju iki pasiūlymų eilės nustatymo pripažinti atsakovę bei, vadovaudamasi BPS 10.4.1 punktu, paprašė iki 2020 m. birželio 12 d. pateikti pagrindų nebuvimo ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, įrodančius Pirkėjo atitikimą EBVPD nurodytai informacijai. Iki nustatyto termino pabaigos (2020 m. birželio 12 d.) atsakovė nepateikė visų reikalaujamų dokumentų – vieno iš pasirinktų subtiekėjo UAB „Vilakra“ pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, todėl Komisija, įvertinusi atsakovės neveikimą bei vengimą pateikti pirkimo sąlygose nurodytus duomenis net ir po daugkartinių ieškovės raginimų, 2020 m. liepos 7 d. pirkimo procedūrų protokolu Nr. PR-VP20-944, remdamasi BPS 10.4.3 punktu ir SPS 9.1 punktu, nusprendė atmesti atsakovės galutinį pasiūlymą bei pritaikyti atsakovei 10 proc. galutinio pasiūlymo dydžio kainos baudą, t. y. 54 480 Eur. Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. liepos 9 d. atsakymą Nr. S-29 dėl pasiūlymo atmetimo ir baudos taikymo, kuriame nurodė, kad nesutinka su nurodytos baudos taikymu, o reikalaujamų dokumentų nepateikimą lėmė objektyvios priežastys. Komisija, be kita ko, nusprendė laimėjusia pripažinti UAB „Avadi“, kuri darbus pasiūlė atlikti už 581 802 Eur be PVM, pasiūlymą bei su nurodyta tiekėja pirkimo sąlygų nustatyta tvarka ir terminais sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė, vadovaudamasi pirkimo sąlygomis, pareikalavo apeliantės atlyginti nuostolius, tai yra padengti 37 002 Eur, kurie sudaro tiesioginius ieškovės nuostolius ir susideda iš kainų skirtumo tarp atsakovės ir UAB „Avadi“ galutinių pasiūlymų.
39. Vertinant apeliantės argumentus, kad ji nebuvo išreiškusi valios nesudaryti sutarties ir dalyvaudama viešajame pirkime tokio tikslo neturėjo (elgėsi sąžiningai), o pirkimo sąlygose numatyta sankcija už pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimą negali būti prilyginama atsisakymui sudaryti sutartį, pažymėtina, jog tokia apeliantės pozicija neatitinka viešojo pirkimo sąlygų.
40. Sandorio šalių valia ir jais prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytini pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nurodytas CK 6.193 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).
41. Pažymėtina, kad pagal SPS 9.1 punktą, jei tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, nepateiks pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų arba tiekėjas, kuris bus kviečiamas sudaryti Sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis, pirkėjui pareikalavus, turės sumokėti pirkėjui 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Numatyta, kad tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp Sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM. Iš paminėtos pirkimo sąlygos akivaizdu, kad, viena vertus, sankcija – sumokėti pirkėjui 10 proc. galutinio pasiūlymo kainos dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, yra numatyta ne tik už atsisakymą sudaryti Sutartį, bet ir už pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimas turi būti (ar gali būti) prilyginamas atsisakymui sudaryti Sutartį, nes SPS 9.1 punkte numatyti abu atvejai – tiek pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimo, tiek atsisakymo sudaryti Sutartį, už kurių nevykdymą yra numatytos sankcijos. Kita vertus, numatyta sankcija – sumokėti pirkėjui 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda, negali būti vertinama pernelyg siaurai, kaip galimybė perkančiajai organizacijai reikalauti iš sąlygų neįvykdžiusio tiekėjo tik baudos sumokėjimo. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė nagrinėjamu atveju pagal SPS 9.1 punktą galėjo pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir reikalauti priteisti arba baudą, arba įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas ir prašyti priteisti tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro kainos skirtumas tarp Sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos ir kito tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškiniu prašo priteisti ne 10 proc. dydžio baudą, bet mažesnius – 37 002 Eur – patirtus tiesioginius nuostolius.
42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmuo, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad apeliantė viešųjų pirkimų procedūrų metu kreipėsi į ieškovę ar į teismą dėl viešojo pirkimo sąlygų, neginčijo jų, neteikė klausimų dėl jų išaiškinimo ir ikisutartinių santykių metu pretenzijų nereiškė. Priešingai, apeliantė teikdama pasiūlymą ieškovei aiškiai nurodė, kad jai yra žinomos ir suprantamos viešojo pirkimo sąlygos, kurių įsipareigoja laikytis sudariusi sutartį. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog situacija šalyje dėl COVID-19 būtų objektyviai trukdžiusi atsakovei tinkamai įvertinti visus pirkimo dokumentus. Be to, apeliantės poziciją, kad atitinkamų dokumentų nepateikimą lėmė subtiekėjos UAB „Vilakra“ dokumentų nepateikimas, paneigia UAB „Vilakra“ teikti paaiškinimai ir į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl COVID-19 pandemijos ir dokumentų nepateikimo bei pirkimo sąlygų atitikties VPĮ įtvirtintiems principams, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi viešųjų pirkimų metu apeliantė nekvestionavo ginčo sutarties sąlygų aiškumo ir viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-378/2019).
44. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys grindžiamas CK 6.163 straipsnio 1 dalimi – ikisutartinių santykių pažeidimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ir ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešuosiuose pirkimuose šalių atsakomybė gali būti tik santykinai kvalifikuojama kaip ikisutartinė, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti; tiekėjams ribojama galimybė keisti pasiūlymus, o perkančiosioms organizacijoms – koreguoti konkursų sąlygas; šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 106 punktas). Nepaisant specifinio viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjų diskrecija atsisakyti sutarties yra ribota ir perkančiosios organizacijos turi teisę reikalauti tiekėjų atlyginti žalą, kilusią jiems atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Toks aiškinimas yra grindžiamas, be kita ko, tuo, kad perkančiosios organizacijos taip pat nėra visiškai laisvos nutraukti (ar stabdyti) viešojo pirkimo procedūras, be to, pats viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se (savaime) reiškia pažengusių derybų stadiją. Nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie turi suvokti jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 33–35 punktai).
45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų; pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta; jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta; tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė svarbių priežasčių, įgalinančių nutraukti pažengusias derybas, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė jau pripažinta galima laimėtoja nepateikdama perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų, veikė nesąžiningai, tai patvirtina jos veiksmų neteisėtumą. Vertinant ieškovės patirtus nuostolius, teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantei nepateikus reikiamų dokumentų ir nesudarius sutarties, susiklostė situacija, kai ieškovė, vadovaudamasi įstatymų ir pirkimų sąlygų nuostatomis, privalėjo pasiūlyti sudaryti sutartį kitam pirkimo dalyviui, kuris buvo sekantis eilėje ir darbus pasiūlė atlikti už 581 805 Eur be PVM, vadinasi, už perkamus darbus mokėti 37 002 Eur brangiau, tai ir vertinama ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė kaltės prezumpcijos ir tarp žalos (ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių) bei apeliantės neteisėtų veiksmų egzistuojančio akivaizdaus priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl tiekėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo atsakovės UAB „Požeminės sistemos“ civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalos padarymo faktą bei dydį.
47. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės nesutinka, kad ieškovė patyrė realius nuostolius, kadangi ieškovei nereikėjo skelbti naujo konkurso, pratęsti viešojo pirkimo terminų ar keisti Pirkimo sąlygų. Be to, ieškovė šiam pirkimui buvo numačiusi 907 000 Eur sumą, todėl tiekėjų pasiūlytoms kainoms neviršijus numatyto visam pirkimui biudžeto, kainų skirtumas tarp tiekėjų pasiūlymų, negali būti vertintinas kaip ieškovės patirti nuostoliai ir jai priteisiami.
48. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
49. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tiekėjo UAB „Požeminės sistemos“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės, nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog atsisakė sudaryti sutartį dėl objektyvių aplinkybių, kurių ji negalėjo pašalinti dėl pačios ieškovės veiksmų ar dėl po pasiūlymų pateikimo pasikeitusios faktinės situacijos; atsakovės dėstomos aplinkybės apie tai, kad kilo problemos dėl banko garantijos gavimo, todėl atsakovė būtų turėjusi deponuoti savo pinigines lėšas, kurių tiek neturėjo (buvo deponuotos ieškovei pagal kitą viešąjį pirkimą), teismas laikė nepatvirtinančiomis objektyvaus neveikimo pirkime, nes atsakovė tokią aplinkybę galėjo ir turėjo įvertinti; be to, atsakovė galutinį pasiūlymą padidindama pasiūlymo kainą pateikė 2020 m. gegužės 8 d., praėjus keliems mėnesiams po pandemijos pradžios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas bei padarė teisingą išvadą, jog nebuvo pagrindo atsakingą už žalą asmenį atleisti nuo civilinės atsakomybės (CPK 185 straipsnis, CK 6.253 straipsnio 5 dalis), apeliantės nurodomas vadovo pasikeitimas bendrovėje taip pat negali daryti įtakos jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.
50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė savo veiksmais pažeidė pirkimo sąlygas ir šie pažeidimai iš esmės turėjo įtakos nuostolių atsiradimui.
51. PAVETPPSPSĮ 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. Siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, įstatymų leidėjas viešųjų pirkimų procedūroms yra nustatęs itin trumpus terminus, o tai įpareigoja tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėjus viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir rūpestingai, nevilkinti sprendimų priėmimo.
52. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaip minėta, apeliantė nepateikė visų reikalaujamų dokumentų – vieno iš pasirinktų subtiekėjų UAB „Vilakra“ pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, todėl pagal SPS 9.1 punktą, jei tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, nepateiks pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, jis, pirkėjui pareikalavus, turės sumokėti pirkėjui 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda; tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM. Vadinasi, perkančioji organizacija, vadovaudamasi minėtomis SPS nuostatomis, kurios apeliantei buvo žinomos, teisėtai ir pagrįstai prašo patirtų nuostolių atlyginimo ir nėra pagrindų, numatytų CK 6.253 straipsnyje, kuriais remiantis apeliantė galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Apeliantė žinojo, kad jos pasiūlymą paskelbus galimu laimėtoju, ji turės pateikti dokumentus, įrodančius pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančius dokumentus. Taigi, dėl apeliantės kaltės nebuvo sudaryta pirkimo sutartis, tuo tarpu COVID-19 pandemija, perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens) ar trečiojo asmens UAB „Vilakra“ veiksmai šiuo atveju neturėjo priežastinio ryšio su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, todėl nėra pagrindo apeliantę atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį. Pažymėtina ir tai, kad perkančiajai organizacijai pasireiškusi žala šiuo atveju buvo konkrečiai apibrėžta – pirmoje ir antroje vietoje esančių tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas, todėl žalos padidėjimas (atitinkamai priteistinos žalos sumažinimas) šiuo atveju apskritai negalėjo priklausyti nuo perkančiosios organizacijos veiksmų (neveikimo).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei viešojo pirkimo sąlygas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
54. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu ieškovė bei trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jų priteisti neprašė, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.