- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-2312-359/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01376-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- P. P. B.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
dalyvaujant išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui P. P. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.
Ieškovė E. M. pateiktu ieškiniu teismo prašo:
1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. M., a.k. (duomenys neskelbtini).
2) priteisti iš atsakovo P. P. B. nepilnamečiui sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur išlaikymą, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant pagal LR Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą, pinigus pervedant į E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise. Pinigai išlaikymui turi būti pervedami už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos.
3) priteisti iš atsakovo P. P. B. nepilnamečiam sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-09-27 iki 2023-09-27.
4) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu turi nepilnametį sūnų- D. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį kaip šeima iki 2019 m. ir kartu gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau santykiams pašlijus bei išryškėjus charakterių skirtumams, nebelikus tarpusavio supratimo ir moralinės pagalbos vienas kitam, ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą. Šalių nepilnametis sūnus D. B. gyvena kartu su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame name- (duomenys neskelbtini). Nuo gyvenimo skyrium pradžios, kai ieškovė grįžo į Lietuvą gyventi 2019 metais, atsakovas visiškai nesirūpino vaiku, neteikė jam jokio išlaikymo, mažai domėjosi vaiku, beveik nelankė ir nebendravo su vaiku. Vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, nepertraukiamai gyvena su ieškove nuo gimimo,, ieškovės ir vaiko ryšys yra itin glaudus, ji žino visus vaiko poreikius, vaikas turi negalią, yra ypatingai prižiūrimas, dėl to nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina- ieškove, Ieškovės skaičiavimais, šalių nepilnamečio vaiko visų būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius, yra reikalinga bent 612,00 Eur per mėnesį. (Pridėta vaiko poreikių lentelė) Tad atsakovas turėtų teikti nepilnamečiam sūnui 300 Eur periodinį kas mėnesį išlaikymą. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, jis turi pastovų uždarbį, nes (duomenys neskelbtini) turi automobilių detalių prekybos įmonę. Todėl minėto dydžio išlaikymas gali ir turi būti iš jo priteistas. Atsakovui pradėjus nebeteikti išlaikymo gera valia ieškovė kreipėsi į teismą, nes ikiteisminės mediacijos metu su atsakovu dėl išlaikymo nesusitarė. Atsakovas neteikia pastovaus išlaikymo sūnui nuo 2019 metu, kelis kartus yra tik nupirkęs daiktų per sūnui pervedęs 100 Eur į jo sąskaitą. Kadangi atsakovas P. P. B. neteikia vaikui periodinio išlaikymo nuo 2019 m. kai nebegyvena kartu, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 28 d., dėl to įsiskolinimas gali būti išieškomas ne daugiau kaip už 36 mėn., tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (300 Eur X 36 mėn.- viso 10 800 Eur). Dėl to ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą- viso 10 800 Eur.
Ieškovė E. M. ir jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Paaiškino, kad su atsakovu negyvena tada kai sūnui buvo dveji metai, o į Lietuvą grįžo 2019 metais, kartu su atsakovu gyveno gal iki 2012 m. Pati dirba kirpėja, turi pajamų, yra sukūrusi naują šeimą, kurioje yra dar vienas nepilnametis vaikas. Namas, kuriame gyvena priklauso jai su nauja šeima. Atsakovas bendravo su sūnumi retai, paskutiniu metu aplankyti atvykęs nebuvo. Vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 612,00 Eur. Sūnui D. yra trylika metų, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, (duomenys neskelbtini) klasę. Vaikas turi specialiųjų poreikių, todėl mokosi pagal specialiąją programą, jam reikalingi papildomi korepetitoriai, lanko būrelius. Atsakovas su ieškove faktiškai nebendrauja, apie savo finansinę padėtį ieškovei neaiškina. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad jos vidutinės mėnesinės pajamas sudaro apie 3000 Eur.
II. Atsakovo argumentai.
Atsakovas P. P. B. į ieškovės E. M. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatytos formos atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Gavęs procesinius dokumentus atsakovas P. P. B. 2023 m. spalio 11 d. atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, kad sutinka jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir sutinka teikti 300 Eur kas mėnesį periodinį išlaikymą sūnui, o dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutinka, nes neturi tam finansinių galimybių, yra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo.
Atsakovas P. P. B. į parengiamuosius ir teismo posėdžius neatvyko, su teismu nebendradarbiavo, bylos eiga nesidomėjo, jokių duomenų apie save ir savo darbinę veiklą, turtinę padėtį teismui į bylą nepateikė.
III. Išvadą duodančios institucijos paaiškinimai.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pagal turimą informaciją manytina, kad iškovė E. M. stengiasi rūpintis savo nepilnamečių sūnumi D. B. ir tinkamai vykdyti motinos pareigas, todėl manytina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamąją vietą su ja neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Skyrius mano, kad Ieškovės prašomas išlaikymo iš atsakovo dydis (po 300 Eur per mėnesį) neprieštarauja vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. M. ir atsakovas P. P. B. yra nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2012 metų, o nuo 2019 m. ieškovė gyvena Lietuvoje. Nepilnametis vaikas D. B. gyvena su ieškove Lietuvoje.
IV. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametis D. B. faktiškai nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove E. M.. Atsakovas nuo 2012 m. gyvena atskirai. Atsakovas P. P. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir vaikas D. B. nuo 2019 m. gyvena Lietuvoje. Vaikas su motina – ieškove E. M. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, stengiasi tinkamai vykdyti motinos pareigas ir auginti vaiką, tai patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos 2023 m. spalio 13 d. parengta išvada. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, bet savo elektroniniame laiške teismui neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tai rodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, o ieškovė tinkamai rūpinasi jų nepilnamečiu sūnumi, todėl nepilnamečio D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove-motina E. M.. Šalys nekelia ginčo ir neprašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
V. Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, nustatant ir sprendžiant priteistiną išlaikymo dydį, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Ieškovė E. M. prašo priteisti iš atsakovo P. P. B. po 300,00 Eur kas mėnesį teikiamo periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Atsakovas, su priteistinu periodinio išlaikymo dydžiu sutiko, prieštaravimų nereiškė.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo ir jo stabiliai neteikia. Atsakovui pradėjus nebeteikti išlaikymo, ieškovė kreipėsi į ikiteisminės mediacijos specialistą. Mediacija pasibaigė (2020-09-27) nesudarius susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei kitų klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku. Dėl to ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pasibaigus mediacijai- nuo 2020-09-27 iki kreipimosi į teismą dienos 2023-09-28 neteikė jokio išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. B., skyrė tik vienkartines sumas: sveikinimams švenčių metu ir pan. Kadangi vieno iš tėvų išlaikymo sumą sudaro apie 300 Eur kas mėnesį tai yra susidaręs atsakovo nesumokėtas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėn.- viso 10 800 Eur (36 mėn. X 300 Eur).
Išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu taip pat aktualu tai, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 924 eurų, t. y. apie 709 Eur atskaičius mokesčius. Taigi vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečių vaikų tokio dydžio poreikių.
Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma vaikui išlaikyti reikalinga suma 612,00 Eur per mėnesį yra proporcinga ir pagrįsta. Todėl šalių vaiko išlaikymui, abu tėvai turi skirti 600,00 Eur, kas sudarytų po 300,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirba ir turi stabilias pajamas (Iš jos žodžių apie iki 3000 Eur per mėnesį). Atsakovas apie savo darbą ar verslą teismui jokių duomenų nepateikė, atsakovas nepateikė duomenų ir apie savo kokį nors galimą dalinį nedarbingumą ar neįgalumą. Dėl to spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jam teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į šalių vaiko lytį, amžių (13 metų), sveikatos būklę (turi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis ir kt.), reikalingą išlaikymo sumą, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnamečiam sūnui – po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis) nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – E. M. (CK 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
VI. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.
Ieškovė E. M. prašo priteisti iš atsakovo P. P. B. išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. B., įsiskolinimą – 10 800,00 Eur (už 2020 m. rugsėjo 28 d.-2023 m. rugsėjo 28 d. laikotarpį.
Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Bylos nagrinėjo teisme metu nustatyta, kad atsakovas P. P. B. tiek iki ikiteisminės mediacijos pabaigos (2020-09-27), tiek vėliau iki ieškinio pareiškimo dienos-2023-09-28 pastovaus išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. B. neteikė, todėl per 36 mėnesius susidarė 10 800 Eur (36 mėn.x300 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas savo laiške teismui nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad nurodytu laikotarpiu epizodiškai ar reguliariai teikė išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui D. B. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 300 Eur periodinio išlaikymo kas mėnesi teikimo nepilnamečiam sūnui. Kadangi atsakovas neteikė nepilnamečiam sūnui nuolatinio pakankamo išlaikymo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugsėjo 28 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, t. y. iš atsakovo P. P. B. priteistinas 10 800,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. B. įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė E. M. (CK 3.203 straipsnis).
Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku- D. B. tvarkos.
IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškovės E. M. ieškinį, iš atsakovo priteistinos byloje susidariusios bylinėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė E. M. byloje yra sumokėjusi 109 Eur žyminį mokestį valstybei už ieškinio reikalavimą, susijusį su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p.)
Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą-sudaro viso 432 Eur, ieškinys pateiktas elektronine forma tai už šį reikalavimą žyminis mokestis mokėtinas 75 proc. mokėtinos sumos-324 Eur.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo P. P. B. valstybei priteistina -324 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo E. M. yra atleista, o ieškovei E. M.- 109 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškinį pilnai patenkinus ieškovei E. M. iš atsakovo P. P. B. priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos advokato pagalbai byloje apmokėti- viso 1210 Eur.
Byloje nėra susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nes bylos dokumentai buvo įteikinėjami elektroniniu būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovės E. M. ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo P. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo P. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800,00 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-09-28 iki 2023-09-28.
Nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir jo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 (vieną šimtą devynis eurus 00 ct) Eur sumokėtam žyminiam mokesčiui padengti bei 1210 (vieną tūkstantį dešimt eurų 00 ct) advokato išlaidoms padenbti.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324 Eur ( tris šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct ) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalis dėl periodinio mėnesinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.