Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui E. B. (E. B.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudariusios santuokos, nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena skyrium – ieškovė su dukra faktiškai gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame mieste šalių vaikas lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūros paslaugos vaikui teikiamos (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Abi ginčo šalys dirba – ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atsakovas dirba pas individualią veiklą vykdantį R. M..

12. Institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, susijęs su atsakovo smurtavimu prieš ieškovę, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su vaiko priežiūra, motinos neblaivumu. Atvejo vadyba šeimai taikyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) taikoma iki šiol.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

15. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad vaikas kartu su ja gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, kuomet su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, nuo to laiko ji didesne dalimi prisideda prie dukros poreikių patenkinimo, nes atsakovas arba visiškai neskiria lėšų dukrai išlaikyti, arba jo skiriamos lėšos yra minimalios ir nepakankamos. Atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, analogiško reikalavimo šioje byloje nereiškia, jokių aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su ieškove, nenurodė. Pateiktoje išvadoje užfiksuota, kad su ieškovės reikalavimu nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove atsakovas sutiko.

17. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame gyvenamajame name (dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenamojoje patalpoje yra visi patogumai – vanduo, boileris, būstas šildomas kietuoju kuru, aplinka nors ir kukli bei nedidelė (1 kambarys, apie 25 kv. m), tačiau švari ir tvarkinga, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad pokalbio su tarnybos atstovu metu mergaitė buvo labai draugiška, drąsi, atvira, nurodė, jog gyvena su mama, su tėčiu bendrauja telefonu, taip pat vyksta pas jį į svečius, lieka nakvoti, bendrauja su seneliais. Tėtis ir mama ja rūpinasi, nori likti gyventi su mama, o su tėčiu bendrauti, važiuoti pas jį į svečius ir likti nakvoti. Institucijos išvadoje nurodyta, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje nepilnamečiam vaikui taip pat sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, tačiau atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

18. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas su ieškove gyvena nuolat nuo (duomenys neskelbtini) metų ieškovės nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, kurioje vaikui yra sudarytos palankios sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Ieškovės gyvenamosios vietos mieste vaikas lanko ugdymo įstaigą, tame pačiame mieste vaikui teikiamos ir nuolatinės sveikatos priežiūros paslaugos. Ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikas yra prižiūrimas, auklėjamas, užtikrinami jo būtinieji ir kasdieniai poreikiai, gyvenamoji aplinka vaikui yra įprasta ir saugi. Nepilnametės dukros ir ieškovės santykiai yra glaudūs ir artimi, vaikas prisirišęs prie mamos, išreiškęs nuomonę ir toliau likti nuolat gyventi su mama. Atsakovas ieškovės reikalavimui dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo neprieštaravo. Dėl ieškovės veiksmų nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai yra vienkartiniai, nesmurtinio pobūdžio, sprendžiami taikant atvejo vadybą ir sudarius pagalbos ieškovės šeimai planą, dėl kuriame ieškovei keliamų tikslų ir numatytų priemonių nevykdymo duomenų nėra. Ieškovė taip pat nurodė, kad yra išklausiusi mokomąją programą apie alkoholio vartojimo žalą, teigia alkoholio nevartojanti. Išvadą teikianti nustatytų galimų pažeidimų kliūtimi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove taip pat nelaikė, kitų priežasčių, dėl kurių nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su mama (ieškove), nenurodė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, šį ieškovės reikalavimą tenkina ir šalių nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustato su motina (ieškove) D. D. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

19. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko išlaikymo

20. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

21. Vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas prie dukros išlaikymo prisideda nepakankamai, nes daugiausia yra mokėjęs po (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį bei kelis kartus per metus nupirkdavo dukrai drabužių ar mokyklinių reikmenų, susitikimų su dukra metu duodavo dienpinigių, o 2026 metų sausio – kovo mėnesiais išlaikymo dukrai visiškai neteikė. Atsakovas atliepimo į ieškinį ir įrodymų, galinčių pagrįsti, kad savo pareigą išlaikyti dukrą vykdo geranoriškai, nepertraukiamai ir pakankama apimtimi, gyvena skyrium ir su dukra gyvai bendrauja retai, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti, kad prie dukros kasdienių poreikių patenkinimo prisideda pakankamai. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą jų dukrai.

24. Ieškovė nurodė, kad dukros būtiniesiems ir papildomiems poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga apie (duomenys neskelbtini) Eur suma. Byloje nustatyta, kad ginčo šalių nepilnametė dukra yra devynerių metų amžiaus, lanko gimnaziją, papildomus būrelius, todėl jos poreikiai nuolat auga. Specialiųjų poreikių neturi, reikšmingi sveikatos sutrikimai mergaitei nenustatyti. Su mama mergaitė gyvena nuomojamame būste, o tai reikalauja didesnių išlaidų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) bei savivaldybės mokamą (duomenys neskelbtini) Eur vaiko išmoką, kitų išlaikomų asmenų ar turtinių prievolių neturi, registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, yra sveika ir darbinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba pas individualią veiklą vykdantį R. M., vidutiniškai per mėnesį gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis turi nekilnojamojo turto (dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo), duomenų apie kitus turimus išlaikytinius, turtines prievoles, dalinį darbingumą, sveikatos sutrikimus ieškovas duomenų į bylą nepateikė.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatytas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis – 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 846 Eur. Vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kurios dydis nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 129,50 Eur. Taigi, išskaičiavus vaiko išmoką, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 358,25 Eur ((846 Eur – 129,50)/2). Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti atsakovui mažesnį nei pusė MMA išlaikymo dydį – 327 Eur.

26. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovas dirba, yra jauno ir darbingo amžiaus, gaunamų pajamų ir turimo nekilnojamojo turto atžvilgiu jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl turi visas objektyvias galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo.

28. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi, ieškovė prašydama priteisti mažiau nei pusės MMA, atskaičius valstybės vaikams mokamą išmoką, išlaikymą, neturi pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio faktiniais duomenimis.

29. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas neviršija orientacinio išlaikymo dydžio (yra mažesnis), taip pat į aplinkybę, kad vaikas nuolat gyvena su ieškove, todėl būtent ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu vaiko materialinio aprūpinimo užtikrinimu, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisia periodinį išlaikymą po (duomenys neskelbtini) Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis). Atsakovui išaiškinama, kad indeksuoti išlaikymą jis turi savarankiškai, atsižvelgiant į aktualų vartotojų kainų indeksą.

30. Teismas pažymi, kad institucijos išvadoje deklaruotas atsakovo ketinamas teikti išlaikymo dydis (apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn.) daugiau nei dvigubai yra mažesnis už orientacinį išlaikymo dydį ir nėra proporcingas atsakovo gaunamoms pajamoms ir vaiko poreikių dydžiui, todėl nustačius tokį išlaikymo dydį, kurį pageidauja mokėti atsakovas, didžioji dalis naštos teikti dukrai išlaikymą nepagrįstai būtų perkelta ieškovei, gaunančiai mažesnes pajamas, dėl to nebūtų užtikrinti būtiniausieji vaiko poreikiai.

31. Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė D. D. (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

32. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė šioje byloje patyrė (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šį reikalavimą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

35. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už priteistą (duomenys neskelbtini) Eur periodinį išlaikymą žyminį mokestį sudaro (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)). Todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą priteisiamas iš atsakovo.

37. Byloje teismas patytė (duomenys neskelbtini) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui E. B., kad indeksuoti išlaikymą jis privalo savarankiškai, atsižvelgiant į aktualų vartotojų kainų indeksą.

Paskirti ieškovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.