- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-204-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26223-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- A. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikta galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas: 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų suvartoti pats, o kitą jų dalį parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų nusipirko šias narkotines ir psichotropines medžiagas:
1.1 0,230 g rudos spalvos miltelių, supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio laisvosios bazės masė yra 0,065 g (28,4 proc.); 0,609 g rudos spalvos miltelių, supakuotų į 6 folijos lankstinukus, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji laisvosios bazės masė yra 0,195 g (32,0 proc.), 99,354 g gelsvos spalvos nevienalyčių miltelių, supakuotų į raudonos spalvos plastikinį maišelį, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio laisvosios bazės masė yra 5,628 g (5,7 proc.), 92 ml bespalvio skaidraus skysčio, supakuoto į baltos spalvos plastikiniu užsukamu dangteliu uždengtą bespalvį plastikinį buteliuką, kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, kurio laisvosios bazės masė yra 0,060 g, ir visas šias narkotines bei psichotropines medžiagas iki 2021 m. rugsėjo 2 d. laikė savo automobilyje „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu gabeno.
1.2 79,29 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių sudėtyje esančio ? 9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 3,6 proc., supakuotų į juodos spalvos plastikinį maišą, ir šias narkotines medžiagas laikė iki 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), striukės kišenėje.
1.3 15 vienetų baltos spalvos apvalių tablečių oranžinės spalvos lizdinėje vaistų plokštelėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje yra 0,030 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir jas iki 2021 m. rugsėjo 7 d. laikė savo automobilyje „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu gabeno.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. A. U. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, ankščiau neteistas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog bet kokia valstybės intervencija gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį (duomenys neskelbtini) žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką (duomenys neskelbtini) žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. (duomenys neskelbtini) žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti (duomenys neskelbtini) pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). A. U. yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nėra piktybiški, paskirtos nuobaudos sumokėtos. Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skiriant bausmę pirmą kartą teisiamam asmeniui yra skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, todėl būtų tikslinga A. U. paskirti kitą bausmės rūšį, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir duoti šansą jam pasitaisyti.
2.2 Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu pats vartojo narkotines medžiagas ir ši aplinkybė turėjo įtakos padarant nusikaltimą. A. U. įsigydavo narkotinių medžiagų ir kartu su draugais jas suvartodavo, neturėdamas tikslo iš to gauti pajamų. Šiuo metu A. U. narkotinių medžiagų nebevartoja, nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. gydosi (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) filiale. Jis laikosi (duomenys neskelbtini) programos taisyklių, į gydymo įstaigą atvyksta paskirtu laiku, reguliariai atlieka šlapimo testus narkotinėms medžiagoms nustatyti. Apeliantas tvirtina, kad jis nelegalių psichotropinių medžiagų nuo 2021 m. lapkričio mėnesio nebevartoja. Paskyrus A. U. laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų galimybę gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms.
2.3 A. U. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Darbdavės UAB „K.“ atstovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad apeliantas nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini), yra sąžiningas, atsakingas ir motyvuotas darbuotojas, pasižymintis paslaugumu, komunikabilumu. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnaitės pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. U. niekada nebuvo pastebėtas bendraujantis su rizikinga kompanija, netinkamo jo elgesio atvejų neužfiksuota, nusiskundimų dėl jo asmeninių savybių taip pat nėra. Visi šie duomenys patvirtina, kad A. U. nėra linkęs daryti nusikaltimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.4 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apeliantas supranta neigiamas savo elgesio pasekmes, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu padėjo pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes, pats nurodė narkotinių medžiagų laikymo vietas.
2.5 A. U. gyvena su tėvais. Jo tėvas S. U. dirba UAB „P. V. (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbdavio yra charakterizuojamas kaip darbštus, atsakingas ir punktualus darbuotojas. Motina J. U. nedirba dėl (duomenys neskelbtini) problemų. VšĮ (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad J. U. dėl jos (duomenys neskelbtini) būklės tikslinga kito asmens priežiūra. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad A. U. šeimos santykiai yra geri, jis prižiūri (duomenys neskelbtini) motiną.
2.6 Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės nei numatyta įstatymo sankcijoje bausmės paskyrimo A. U., turi būti atsižvelgta į nustatytų aplinkybių visumą. Pirmiausia turi būti įvertinos aplinkybes, jog nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, ankščiau neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žala jo nusikalstama veika nėra padaryta. Antra, turi būti įvertintos aplinkybės, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su tėvais, prižiūri kartu gyvenančią (duomenys neskelbtini) motiną. Trečia, A. U. dirba UAB „K.“ ir charakterizuojamas teigiamai. Jis savanoriškai gydosi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų.
2.7 Visos aptartos aplinkybės rodo, kad A. U. padarytas nusikaltimas ir jo asmenybė nėra tiek pavojingi, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant BK 260 straipsnio 21 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Ilgalaikis nuteistojo įkalinimas, tikėtina, neproporcingai neigiamai atsilieps A. U. (duomenys neskelbtini) būklei, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir nepasieks bausmei keliamų tikslų.
Atsiliepimas
3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. P. atsiliepimu prašo nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo asmenybę ir jį apibūdinančius duomenis, padarė išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę. Teismas pripažino, kad A. U. padarytas nusikaltimas nebuvo spontaniškas, o tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, dirba ir rūpinasi (duomenys neskelbtini) motina, nerodo, kad paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.
3.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. prisipažino padaręs nusikaltimą, ir jam paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹, straipsniu sumažino 1/3. Dar labiau švelninti paskirtos bausmės, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo.
3.3 Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, kai yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis A. U., todėl skundžiamas nuosprendis šiuo pagrindu nekeistinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, A. U. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas A. U. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad A. U. buvo paskirta per griežta ir teisingumo principui prieštaraujanti laisvės atėmimo bausmė ir ji turėtų būti sušvelninta. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y. ar A. U. buvo teisingai paskirta bausmė ir ar ji turėtų būti sušvelninta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu.
6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo (duomenys neskelbtini) prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai, jos pavojingumo laipsnis yra didelis, todėl BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo apeliavimas į švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra visiškai nepagrįstas.
7. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).
8. Vertinant padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo A. U. asmenybės pavojingumą, svarbu pažymėti, jog nuteistasis neteisėtai disponavo net 5 rūšių įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: 0,26 g heroino, 5,628 g amfetamino, 0,06 g metadono, 79,2 g. kanapių (antžeminių dalių), 0,03 g klonazepamo. Narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 79,2 g daugiau nei 15 kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nurodytą nedidelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį – 5 g (lentelės I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 19 pozicija); heroino kiekis – 0,26 g net 13 kartų viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį šios medžiagos kiekį – 0,02 g (lentelės I sąrašo 19 pozicija), psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis – 5,628 g daugiau nei 28 kartus viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį šios medžiagos kiekį – 0,2 g (lentelės I sąrašo 99 pozicija), o psichotropinės medžiagos klonazepamo kiekis – 0,03 g tris kartus viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį šios medžiagos kiekį – 0,01 g (lentelės III sąrašo „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais“ 264 pozicija). Svarbu pažymėti ir tai, kad narkotines medžiagas jis platino mažiausiai dviem asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad apie metus laiko iš A. U. pirko įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, mokėjo už vieną heroino dozę 20 Eur, už vieną „ratą“ – 7 Eur, už 1 g marihuanos – 10 Eur, o už 1 g amfetamino – 15 Eur (t. 1, b. l. 31). Liudytojas R. V. patvirtino, kad iš A. U. pirko heroino, mokėjo 20 Eur už dozę (t. 1, b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tokias reikšmingas aplinkybes, jog nusikalstamą veiką A. U. padarė dėl savanaudiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad A. U. padarytas nusikaltimas nėra pavojingas ir nepadarė žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką, todėl neteisėtu narkotiniu ir psichotropinių medžiagų disponavimu plinta narkomanija ir yra daroma žala visuomenės sveikatai.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. anksčiau nėra teistas, nusikalto pirmą kartą, tačiau (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame A. U. pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 14, 177–179). Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už nusižengimus kelių eismo srityje (t. 2, b. l. 8–13). Nuteistasis gyvena su tėvais, savo (duomenys neskelbtini) nėra sukūręs, (duomenys neskelbtini) ir kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi (t. 2, b. l. 5). Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) vadybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad A. U. nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. dirba UAB „K.“ ((duomenys neskelbtini) išrašas iš registro). Darbdavio atstovas nurodo, kad nuteistasis yra sąžiningas, atsakingas ir motyvuotas darbuotojas, pasižymi paslaugumu, komunikabilumu, turi komandiniam darbui tinkamų savybių (t. 2, b. l. 49). Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad liudytojai R. V. ir D. B. parodė, kad kartais A. U. narkotines medžiagas jiems parduodavo ir savo darbovietėje (t. 1, b. l. 26, 31). Vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali prarasti darbą, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. A. U. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.
10. Teisėju kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nebegalės gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, todėl nebus užtikrinta jo resocializacija. Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis siekia atsikratyti žalingo įpročio vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, ir pateikė (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. sausio 27 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad A. U. 2021 m. rugsėjo 27 d. gydomas (duomenys neskelbtini) programoje (t. 2, b. l. 50). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į gydymo įstaigą nuteistasis kreipėsi tik po to, kai 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl tokį jo elgesį bylos nagrinėjimo metu iki nuosprendžio paskelbimo vertina ne kaip jo siekį sugrįžti į visuomeninį gyvenimą, bet kaip spekuliatyvias pastangas sušvelninti savo atsakomybę. Laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad, net ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo tėvų gyvenimo būdas ir elgesys atitinka visuotinai priimtinas elgesio ir moralės normas, tėvai nėra teisti, tėvas dirba UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), o motina dėl (duomenys neskelbtini) būklės nedirba. Šiuos skundo argumentus patvirtina pateikti dokumentai: VšĮ (duomenys neskelbtini) centro 2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas, kuriame užfiksuota, jog J. U. dėl (duomenys neskelbtini) būklės tikslinga kito asmens priežiūra, ir UAB „P. V. (duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. S. U. charakteristika (t. 2, b. l. 94, 95). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos dokumentus, pritaria skundo argumentams, kad nuteistasis augo ir buvo auklėjamas darnioje šeimoje ir jo tėvai savo elgesiu kelia visuomenės pasitikėjimą. Vis dėlto A. U. nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jo tėvų elgesys ir visuomenės įvertinimas neturi reikšmės sprendžiant dėl pilnamečio asmens kaltės ar jo atsakomybės dydžio. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo motinai J. U. tikslinga dažna, tačiau ne nuolatinė priežiūra ir byloje nėra duomenų, kad, be nuteistojo A. U., kitų asmenų, galinčių esant poreikiui prižiūrėti J. U., nėra.
12. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką, teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019).
13. Taigi, apibendrintai atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su asmeninio, šeiminio ir darbinio pobūdžio aplinkybėmis, pažymėtina, kad teisės pažeidėjo interesai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jau plačiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde A. U. nurodytų aplinkybių, susijusių su jo darbu, sveikata ir šeimine situacija, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos priimant procesinį sprendimą ir būtų buvusios nežinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė. Kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, A. U. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. U. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.