Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. K. teisme parodė, jog kaltę pripažįsta. Jis 2018 m. lapkričio mėn. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, kur jis susipažino su D. D. iš ligoninės išrašė 2019 m. sausio 14 d., o kitą dieną – sausio 15 d., išrašė jį. Telefoninio pokalbio metu D. pakvietė jį atvykti į Lietuvą ir jis atvyko 2019 m. sausio 23 d. iš Kutaisi miesto į Vilnių. Bilietą nupirko D. į vieną pusę. D. nurodė kažkokį viešbutį ir jis gavo atspausdintą registracijos variantą. Bilietų pats nesipirko, nes nenorėjo atvykti į Lietuvą. 2019 m. vasario 24 d. dar buvo grįžęs į Sakartvelą, tada vėl į Lietuvą atvyko kovo 3 d. ir tada buvo iki pat nužudymo dienos. Visą laiką pas jį buvo toks jausmas, kad jis labai gerai pažįsta D. Jis norėjo susituokti su ja. D. sakydavo, kad yra išsiskyrusi su vyru, rodydavo jam nuotraukas, kur ji būdavo stipriai sumušta su mėlynėmis. Tas nuotraukas ji rodė Gruzijoje. D. sakė, kad turėjo du vyrus, su kuriais buvo išsiskyrusi. Gruzijoje jis dalyvauja metadono programoje. Iš Gruzijos turėjo dokumentus ir Lietuvoje sausio 24 d. nuvyko į narkologinį centrą ir įstojo į metadono programą. Kiekvieną dieną D. išgerdavo 2-3 butelius konjako, o jis negėrė, konjaką pirkdavo šalia namo esančioje parduotuvėje. D. jam duodavo pinigų arba banko kortelę, kad jis jai nupirktų konjako.

Nužudymo dieną D. sakė, jog neturi vaistų, kuriuos jai duodavo ligoninėje Gruzijoje. D. jam pasakė, kad visa tai buvo specialiai padaryta, kad D. specialiai pateko į ligoninę Gruzijoje ir toks scenarijus, kad jis pateko į ligoninę, o tada atvažiavo ji. D. sakė, kad reikia jiems pabūti atskirai, o kai gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, D. visada sakydavo, kad jis jos vyras. Jis D. paklausė, kodėl ji melavo, kad, kai jis atvažiuos į Lietuvą, jie bus kartu. D. sakė, kad gali važiuoti į Gruziją ir susituokti ten. Ji visada sakydavo viena, o po to kita ir, kai jis sužinojo, kokį gyvenimą gyvena D., prasidėjo konfliktas. D. buvo išgėrusi, kai jo draugas iš Sakartvelo paskambino jai. Jo draugas D. pasakė, kad specialiosios pajėgos jam kelia visokias problemas ir paklausė, ar D. tikrai nori būti su juo. Kai pasibaigė D. pokalbis su jo draugu, D. pasakė jam, kad ji apsimetinėjo, kad viskas buvo žaidimas ir taip reikėjo padaryti, o jis pasakė, kad jis nevaidino, tada prasidėjo konfliktas ir jis daugiau nieko neprisimena, kas ten įvyko. Prasidėjo visas konfliktas, mušimasis. D. turėjo mažą peilį, kurį jis atėmė iš jos. Jis pats pasiėmė kitą peilį. Atėmęs iš D. tą mažą peilį pasakė, kad jeigu ji nori jo kraujo, susižalojo sau rankas. Tada jis numetė tą mažesnį peilį ir po to paėmė kitą didelį peilį. Po to D. paėmė iš virtuvės žirkles. Jis atėmė žirkles, paėmė didelį peilį ir daugiau nieko neatsimena. Su dideliu peiliu dūrė D. Nežino, kaip dūrė, prisimena, kad dūrė 4-5 kartus, o daugiau nieko neprisimena. Dūrė D. stovint į pilvo sritį ir galvą. Rankose D. daugiau nieko neturėjo, kai ji nukrito, nebedūrė jai. Apie pusę valandos stovėjo nieko nedarydamas, po to išėjo iš namų, uždarė ir užrakino namų duris, bet norėjo grįžti. Priėjo prie policijos komisariato, bet persigalvojo ir pasakė sau, kad ten neis. Viskas įvyko dėl policijos kaltės, kad jis nužudė D., nes policija viską darydavo dirbtinai, Lietuvos ir Sakartvelo specialiosios pajėgos. Po nužudymo išėjo, o jį fotografavo kažkoks pareigūnas, tada vaikščiojo gatvėmis. Išeidamas iš buto ant D. kūno užklojo antklodę. Persirengė, nieko nepaėmė, užrakino duris ir išėjo, žinojo, kad niekur toli nenueis. Vienintelę vietą, kurią žinojo, tai tik narkologinį. Tą vakarą iki 1-2 nakties sėdėjo lauke, gatvėje, tada pasidarė šalta ir nuėjo į kazino, bet iš pradžių galvojo, kad tai naktinis baras. 6 val. ryte išėjo iš kazino, bet dar buvo uždarytas narkologinis, nes jį atidaro tik 8 val. Į butą negrįžo, raktą nuo buto išmetė į upę prie narkologinio. Parodymų patikrinimo vietoje parodė, kur išmetė raktus. Tada nuėjo į stotį, norėjo nusipirkti bilietą į Vokietiją, bet kasa buvo uždaryta, tada grįžo atgal į narkologinį, jau jis buvo atidarytas, gavo savo preparatą ir išėjo iš ten. Po to vėl grįžo į stotį nusipirko bilietus, apie 14.30 val. buvo išvykimas iš Vilniaus. Visą tą laikotarpį iki išvykimo sėdėjo autobusų stotyje Vilniuje. Po to buvo policininkas, kuris sėdėjo šalia jo, kuris paskui jį visur eidavo. Jo nesulaikė iki tol, kol D. šeima nesužinojo. Tada jis važiavo iki Marijampolės ir atvažiavo policininkai, kurie jį sulaikė. Pripažįsta visus 36 suduotus smūgius D. Pripažįsta visas faktines aplinkybes, kurias perskaitė prokuroras. Nužudymo dieną buvo išgėręs vieną stiklinę konjako, nebuvo apsvaigęs. Nežino, ar būtų taip pasielgęs, jeigu nebūtų išgėręs, bet buvo labai stipriai susinervinęs ir detalių negali pasakyti. Jis nužudė D. dėl to, ką papasakojo, greičiausiai dėl pykčio. D. pasakė, kad žaidžia su juo, ir tada jis supyko. D. badė vienu peiliu. Peiliai liko bute, nieko neišmetė. Konfliktas su D. įvyko ir jis ją nužudė būtent tą dieną, nes ankščiau ji sakydavo, kad jie taps šeima, o tą dieną pasakė, kad viską vaidino. Nužudymo dieną buvo keli konfliktai. Jis mojavo peiliu, bet neprisimena, ar badė D. gulinčią. Su D. bendravo rusų kalba. Gruzijoje gyveno iš šeimos verslo, Lietuvoje jokių pajamų neturėjo, gyveno iš D. pajamų. 2019 m. vasario 24 d. buvo išskridęs iš Lietuvos į Sakartvelą ir tada sugrįžo atgal kovo 3 d. Bilietus pirmyn ir atgal nupirko D. Neatsimena, negali pasakyti, kaip padarė sužalojimus D. nugaros srityje. D. gėrė trijų rūšių konjaką ir, kai prasidėjo konfliktas, jis paslėpė tą butelį. Ekspertizės išvadoje parašyta, kad D. kraujyje nėra alkoholio, todėl jis ir sakė, kad viskas yra suklastota. Jis nežino, kokiu sutrikimu sirgo D. Kai buvo kartu psichiatrinėje ligoninėje nei karto nematė, kad D. gertų kažkokius vaistus. Konflikto metu D. buvo girta ir agresyvi. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo vaikams pripažįsta visiškai, dėl žalos motinai ir D. vyrui – nepripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo įtariamojo S. K. duoti parodymai (t. 2, b. l. 29; 32-34; 56). Pirmosios apklausos metu 2019 m. kovo 24 d. S. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nieko bendro neturi su nužudymu, jog nukentėjusiąją rado nužudytą bute (t. 2, b. l. 29-30). Papildomų apklausų metu kaip įtariamasis apklausiamas S. K. kaltu prisipažino visiškai ir jo parodymai dėl D. G. nužudymo aplinkybių (išskyrus teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl specialiųjų tarnybų ir policijos pareigūnų sekimo) iš esmės yra analogiški jo parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu S. K. parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaip žalojo D. G., parodė vietą, kur užkasė raktus nuo buto (past. ? raktai rasti S. K. nurodytoje vietoje jam pačiam atkasus) (t. 2, b. l. 35-55).

Nukentėjusioji V. P. teisme parodė, kad žuvusioji D. G. buvo jos dukra. 2018 m. gruodžio pradžioje jos dukra išvyko į Gruziją, jos planai buvo, ten susitikti su kolegomis ir pabendrauti, jie Gruzijoje turi apartamentus ir ji ten dirbo 10 m. direktore. Bet įvyko taip, kad tuo metu dukra turėjo sveikatos problemų ir greičiausia nuo įtampos ir dar būnant susitikimuose taip atsitiko, kad jai prireikė medikų pagalbos, tada ji papuolė į ligoninę. Papuolus į ligoninę D. buvo paskirta gydytoja, ji pati su gydytoja susisiekė ir ji pasakė, kad D. reikia truputi pasigydyti, nes būtent paaštrėjus jos būklei yra reikalingi vaistai. D. į ligoninę pateko prieš Kalėdas, gruodžio vidury. Ji buvo ten nuskridusi, susipažino su gydytojais, pabendravo, D. gyveno palatoje su kita moterimi. Ją gydytoja patikino, kad po Naujų metų D. bus išleista ir toliau galės tęsti gydymą Lietuvoje. Vizito metu bendravo su D., tačiau ji nieko nekalbėjo tuo metu apie kaltinamąjį. Ligoninėje vyrų ir moterų skyriai buvo atskirai, ji nežino, kaip jie galėjo ten susipažinti. 2019 m. sausio 13 d. atskrido į Gruziją kartu su D. sūnumi J. G. ir 2019 m. sausio 15 d. jie išskrido atgal į Vilnių su D. Kai grįžo, situacija buvo tokia, kad D. dėl sveikatos sutrikimo (jai nuo 25 metų nustatyta maniakinė depresija), apgyvendino jos bute (duomenys neskelbtini). Ji D. siūlė tęsti gydymą ir užsirašyti pas gydytoją klinikoje, kad jai būtų geriau bei pagyventi jos bute, kol sveikata stabilizuosis. Ji sutiko, sakė, kad jai ten bus gerai, ji ten susitikdavo su vaikais. Vėliau iš draugės sužinojo, kad į Lietuvą iš Gruzijos atvyko kaltinamasis S., draugė atsiuntė jų abiejų nuotrauką (dukros ir kaltinamojo). Tada ji paskambino D. ir klausė, kas čia per draugas, o ji jai pasakė, kad tai yra verslo partneris. Ji nesuprato, kad kaltinamasis apsigyveno pas D. Netoliese (duomenys neskelbtini) yra apartamentai (duomenys neskelbtini) g., kurie priklauso šeimai ir D. ten buvo direktorė. Ji suprato, kad D. jį apgyvendino apartamentuose, kaip draugą ir verslo partnerį. Jos buvo labai artimos ir ji nuo to laiko, kai sužinojo apie tą draugą iš Gruzijos, pradėjo dažniau jai skambinėti, klausinėti, ar viskas gerai, bet negalvojo, kad tas vyras pas ją apsigyveno. Kai ateidavo pas ją į butą, nepastebėjo jokių kito žmogaus buvimo pėdsakų. Kai kaltinamąjį pamatė nuotraukoje, tada suprato, kad tą patį žmogų matė Gruzijos ligoninėje, žiūrintį pro langą, bet gyvai Lietuvoje jo nematė. Su D. nekalbėjo apie kaltinamojo atvykimą, išvykimą, su ja kalbėdavosi apie sveikatą, planus.

Įvykio dieną su D. nekalbėjo, su ja buvo kalbėjusi prieš savaitę iki įvykio. D. sveikata gerėjo, jos pakalbėjo, kad ji turi grįžti į darbą, ji jos paklausė, ar tas draugas išskrido, o ji pasakė, kad tai neturi reikšmės, kad jos tai neliečia ir kad ji nuo pirmadienio pradeda naują gyvenimą. D. užsirašė į psichologijos kursus, prašė, kad ji jai neskambinėtų ir nekontroliuotų jos, nes ji yra suaugęs žmogus bei žino, ką ir kaip daryti. Vaikai lankė D. tame bute (duomenys neskelbtini) g. J. gal dažniau atvažiuodavo, A. buvo mažesnė, daugiau užsiėmusi. Penktadienis, šeštadienis, sekmadienis būdavo skirtas vaikams.

Įvykio dieną, apie 11 val. ryto, jai paskambino J. ir pasakė, kad mamos (D.) telefonas neatsako bei paprašė jos nuvažiuoti pažiūrėti. Ji turėjo dar vienus raktus nuo buto, kuriame gyveno D. Apie 12.30 val. ji atvažiavo į butą (duomenys neskelbtini) g., ten dar sutiko kaimynę su šuniuku, su kuria pakalbėjo ir kuri pasakė, kad kartais jos bute triukšmaujama. Tada ji įkišo raktą į spyną, kaimynė atsisveikino, atrakino duris ir priešais kambaryje pamatė kažką gulintį ir užklotą. Tada ji pašaukė D., atklojo užtiesalą ir pamatė, kad ten guli ji. Išsigandusi ji pradėjo rėkti. Atrodė taip, kad ji jau buvo mirusi, paskambino Nr. 112, greitoji medicinos pagalba atvažiavo labai greitai ir konstatavo, kad D. mirusi seniau ir jie niekuo negali padėti. Tada iškvietė policiją, kriminalistus. Per visą tą laiką negali pasakyti, ar D. bendravo su savo vyru A., gal telefonu bendravo, bet jis į Gruziją nebuvo išskridęs pas ją. Įvykio dieną D. vyras sakė, kad buvo išskridęs poilsiauti, jo nebuvo Lietuvoje, o D. penktadienį ruošėsi važiuoti pas vaikus. Jai padaryta didžiulė neturtinė žala, jos anūkai liko be mamos. Kaltinamasis žinojo apie D. šeimą. D. buvo jos dukra, dar turi jaunesnį sūnų. Su D. buvo labai glaudus tarpusavio ryšys. Kaip ir visose šeimose, taip ir D. su vyru A. šeimoje buvo visko, bet su vaikais ryšys buvo labai stiprus. Visko pasitaikydavo, bet jos vyras ja rūpinosi ir bandė jai padėti, bet ne visi kartais pajėgūs gyvenime aukotis. A. ir D. iki šių įvykių atostogaudavo su vaikais. Visa šeima labai sportiška, visi žaidžia badmintoną, tenisą. A. ir D. žaidė tenisą. D. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso A. šeimai, direktorė.

Kaltinamasis po įvykio jos ar kitų šeimos narių neatsiprašė. Jis jai iš Pravieniškių PN-AK parašė laišką, kuriame buvo vien kaltinimai, kad ji netinkamai išauklėjo dukrą ir, jeigu jis būtų žinojęs, tai niekada nebūtų čia atvažiavęs. Laiškas buvo parašytas gruzinų kalba, 8 lapų, o gale parašyta, kad jis nemėgsta juoko ir muzikos. Ji nesuprato, ar jis nori atsiprašyti, ar apkaltinti jos dukrą, kad taip atsitiko. Su anūke A. G. palaiko ryšius, ji jaučiasi labai blogai. Iki tol ji buvo labai judri, energinga, o dabar ji labai mažai kalba, yra užsidariusi. Kreipėsi į specialistus, šiuo metu pagalba jai nereikalinga, ji žaidžia tenisą, būna su draugais. Jai pačiai reikėjo psichologų pagalbos, šiai dienai tų paslaugų teikimas yra tęsiamas. Ji vartoja gydytojo paskirtus raminančius vaistus. Gyvenimas labai pasikeitė, jos buvo labai artimos, kiekvieną dieną susiskambindavo, susitikdavo, D. sakydavo: „mamytukai, kaip tu, ką darom, ką veikiam“. Laidojimo išlaidomis rūpinosi ji, D. palaidota jų šeimos kape. Laidojimo išlaidos padengtos nebuvo. Ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia. Po grįžimo iš Gruzijos D. su vyru kartu negyveno, iki išvykimo jie gyveno kartu. Jos dukra alkoholį vartojo taip pat, kaip ir kiti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 114, 118-119, 123), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu. Pagarsinus parodymus nukentėjusioji patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi.

Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad žuvusioji D. G. buvo jo mama. 2018 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, mama išvažiavo į Gruziją dėl verslo reikalų ir ten pateko ligoninę dėl sutrikimo. Jis 2019 m. sausio mėn. kartu su močiute vyko į Gruziją parsivežti mamos. Jis su mama kiekvieną dieną kalbėdavosi telefonu per „Viber“ su vaizdu, visada matydavo, kada mamai gerai ir kada blogai. Mama leisdavo, kad gydytojai jam viską sakytų apie ją. Gydytojai sakydavo, kad, kai žmogus turi tokių sutrikimų, patartina pabūti vienam, kad suprastų ir įvertintų, ką turi. Mama pati sutiko pagyventi atskirai, nebuvo jokio konflikto, ji kiekvieną dieną atvažiuodavo pas juos į (duomenys neskelbtini) g. padarydavo valgyti, pabendraudavo. Tai buvo pirmas kartas, kai ji gyveno atskirai, iki tol visada gyveno su jais. Mama per visą tą laiką nebuvo užsiminusi, kad yra atvykęs draugas iš Gruzijos. Jis neatsimena, kaip, bet pamatė kaltinamojo „Facebook“ profilį ir, kad jis yra įsikėlęs daug nuotraukų su jo mama. Pastebėjo, kad yra nuotraukų Lietuvoje ir suprato, kad ji čia kažką yra pasikvietusi. Nusprendė sužinoti, kas ten yra, nes mama jam nesakydavo. Neatsimena kada, bet mama pasakė, kad padarys maisto ir išneš jam į kiemą, kad jis pasiimtų ir nusivežtų namo ir pavalgytų kartu su A. Jis sutiko plaukti mamos lauke, bet sugalvojo nepaskambinęs nueiti prie durų, kilo įtarimas, kad ji kažką slepia. Tada jis pastukseno ir įėjęs pastebėjo, kad mama buvo kažkokia išsigandusi, o atidaręs miegamojo duris pamatė sėdintį nusisukusį kaltinamąjį. Jis kaltinamąjį pastatė, atsivedė į kambarį ir pamatė, kad jis buvo su mamos prabangiu laikrodžiu. Jis atėmė iš kaltinamojo tą laikrodį. Tada nuėjo pakalbėti su mama, ji gal iš baimės, bet gynė jį, sakė, kad viskas gerai, kad čia jos draugas, dvasiškai jai padeda, jis norėjo trenkti kaltinamajam, bet pamatė, kad jis visas apsikabinęs kryžiais, kaip šventasis. Mama pasakė, kad kaltinamasis yra jos draugas, o ne kitas vyras, tik draugas atvažiavęs jai padėti. Jis pats suprato, kad mama su kaltinamuoju susipažino Gruzijos ligoninėje. Nepamena, ar klausė mamos, ką kaltinamasis veikė Gruzijos ligoninėje, ar ji pati pasikvietė kaltinamąjį atvažiuoti į Lietuvą, ar jis pats nusprendė atvykti. Pokalbis su mama dėl kaltinamojo įvyko dvi savaitės iki įvykio. Jis pasakė tėčiui apie tai, jog pamatė kaltinamąjį pas mamą bute. Kartu su tėčiu pamatė kaltinamojo ir mamos nuotraukas „Facebook“. Tėtis buvo nepatenkintas, bet jis nenorėjo su mama konfliktuoti ir labiau susipykti. Mama sakė, kad kaltinamasis tuoj išvažiuos ir viskas bus gerai, datos nesakė, sakė savaitės laikotarpyje, taip pat ji sakė, kad kaltinamasis kartu su ja negyvena (duomenys neskelbtini) g. esančiame bute, sakė, kad jis svečias. Yra matęs mamos sutrikimo paūmėjimus. Ji buvo labai rami, tik praeitą rudenį, kai ji lankėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje, būdavo, kad mama supykdavo, nieko nenorėdavo veikti, sėdėdavo namuose niekur nenorėdavo eiti. Mama nėra linkusi į smurtą. 50 000 Eur tokia suma vertina neturtinę žalą, todėl, kad ji buvo jo mama, jam yra trauma, kaltinamasis jiems sugriovė gyvenimą, subadė nekaltą moterį. Su mama bendraudavo kiekvieną dieną. Mama išlaikė jį, galėjo ir tėtį, ir A., ir močiutę išlaikyti. Mamą įvykio dieną rado močiutė, jis pats tuo metu dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ akcijoje, tačiau vėliau atvažiavo ir jis. Dieną prieš, penktadienį, antrą valandą, jis susiskambino su mama ir tarėsi, kad ji atvažiuos pas juos, ji kalbėjo normaliu balsu, sakė, kad atvažiuos, ir po to dingo, nebekėlė telefono ragelio. Tada penktadienio naktį, jis nuvažiavo pas mamą į butą, bet negalėjo patekti, pažiūrėjo, kad išjungtos šviesos, pagalvojo, gal jos nėra namie, tada vėl naktį atvažiavo, visą naktį nemiegojo. Ryte dar atvažiavo patikrinti prieš „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad balkonas pradarytas, o naktį buvo uždarytas. Jo raktai nuo buto buvo kitoje mašinoje, palikti daiktadėžėje, kuri buvo servise. Po šito įvykio jis sustabdė savo mokslus, nuėjo į kariuomenę, norėjo pakeisti gyvenimą, jam buvo sunku. Porą kartų buvo pas psichologus, bet jam kariuomenė kažkiek padėjo. Vaistų nevartojo. Jis neplanavo eiti į kariuomenę, planavo toliau mokytis universitete, pabaigti studijas, pradėti dirbti pas mamą. Būdavo, kad mama išgerdavo alkoholio, kai susipykdavo ar sukonfliktuodavo su kažkuo, jai alkoholis būdavo lengva pagalba. Ji vartodavo kavos likerį, vyną, silpnus gėrimus. Išgėrusi mama nebūdavo agresyvi, ji būdavo rami, nepikta. Penktadienį, dieną prieš įvykį, kai kalbėjo su mama, ji buvo laiminga, pas ją buvo daug energijos, su mama pasimatydavo dažnai. Mama su A. buvo labai artimos, mama rūpinosi ja, veždavo į treniruotes, pasiimdavo iš jų. Mamai grįžus iš Gruzijos lankėsi pas ją bute apie 20-30 kartų. Buvo sunku pasakyti A. tokį dalyką, kad mama buvo nužudyta. Per laidotuves A. klausė, kodėl mamos veidas toks sudraskytas, o jie jai buvo sakę, kad mamai širdis sustojo, po to ji pati suprato ir matėsi, kad ji jaučia, kažką nujaučia. Iš dalies A. po įvykio pasidarė psichologiškai silpnesnė, tačiau dabar užsiėmimuose dalyvauja. Mamos nužudymo dieną jam buvo 19 m. Tėtis su mama nesiruošė skirtis, negyveno kartu po įvykio, bet nebuvo išsiskyrę. Mama pati buvo apsidraudusi savo gyvybę. Kaltinamasis kliedi, jo mama buvo viešbučio direktorė, paprasta moteris ir nedirbo jokiose saugumo tarnybose.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiojo J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 133-134), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu. Pagarsinus parodymus nukentėjusysis patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi bei papildė, kad iki mamos išvažiavimo į Gruziją buvo mamo ir tėčio santykių atšalimas, bet jie nebuvo susipykę. Tuo metu, t. y. 2018 m. lapkričio mėn., mama išgerdavo retai, bet ją labai paveikdavo alkoholis ir A. dėl to verkdavo, būdavo skaudu, gal tuo metu buvo tokia nuoskauda ir ikiteisminio tyrimo metu pasakė tyrėjai, kad mama dažnai gerdavo.

Nukentėjusioji nepilnametė A. G. teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo iš brolio. Brolis jai paskambino, ji tuo metu važiavo namo, ir jis jai pasakė, kad mamos nebėra. Su mama bendravimas buvo geras, jos nesipyko. Ji tiksliai nežino, kodėl mama gyveno atskirai, klausė jos to, ji sakė, kad jai taip buvo geriau. Su mama kiekvieną dieną nesimatydavo, bet susitikdavo kas porą dienų: arba ji pas mamą nuvažiuodavo, arba kažkur susitikdavo, būdavo, kad ji pas juos į namus atvažiuodavo. Mama negyveno kartu su jais po Naujų metų, kai grįžo iš Gruzijos. Pas mamą bute yra buvusi porą kartų, dažnai pas ją nevažinėdavo. Mama pas juo į namus irgi labai dažnai nevažinėdavo, bet atvažiuodavo, atveždavo vaisių, namus aptvarkydavo, su jais pabūdavo. Iš pradžių jai paskambino močiutė, bet ji nesakė, kas įvyko su mama, tada ji paklausė brolio ir jis jai pasakė, kad nebėra mamytės. Ji apie mėnesį nežinojo, kaip mama mirė, jai tiesiog pasakė, kad kažkas su širdimi, bet vėliau močiutė pasakė, kaip viskas įvyko. Jai labai liūdna, trūksta mamos, pas psichologus, gydytojus po įvykio jai neteko lankytis. Paskutinę dieną mama turėjo atvažiuoti jų aplankyti, tėtis buvo išskridęs, o mama turėjo atvažiuoti pas juos gyventi. Ji skambino mamai, mama sakė, kad atvažiuos. Mamai neatvažiavus ji vėl skambino, bet mama nebeatsiliepė. Niekada nėra buvę, kad mama taip ilgai neatsiliepia telefonu. Mama pas juos turėjo atvažiuoti, po pietų, gal 16 - 17 val.

Nukentėjusysis A. G. teisme parodė, kad nužudymo dieną jis buvo išvykęs į Egiptą su draugais, tą dieną sužinojo ir kitą dieną grįžo, t. y. 2019 m. kovo mėn. 24-25 d. ketvirtadienį išskrido, o šeštadienį jau buvo Lietuvoje. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus J. G. D. į Gruziją išvyko 2018 m. gruodžio mėn. pradžioje. D. turėjo dvi drauges, iš kurių viena yra ištekėjusi už gruzino ir ji atidarinėjo kirpyklą ar kažkokį saloną, o ji ten su kita drauge padėjo įrengti, gal pavartojo alkoholio ir jai pasidarė bloga, tada ji papuolė į ligoninę. Apie D. ligą jam informacija nebuvo teikiama. D. pati jam telefonu pasakė, kad pateko į ligoninę Gruzijoje. Į ligoninę Gruzijoje skrido D. mama ir sūnus, jis pats neskrido. Iš Gruzijos D. grįžo 2019 m. sausio 15 d., kadangi gydytojai pasakė, kad D. geriausia būtų pabūti vienai su savimi, nes su kitais tokie žmonės konfliktuoja, tad ji apsigyveno D. mamos bute. Nebuvo taip, kad ji išėjo atskirai gyventi, ji galėdavo grįžti namo, ten yra šeimos namai, ji prieš tai ten būdavo ir ateidavo, kada nori. Čia buvo pirmas kartas, kai D. išėjo pagyventi viena. D., būdama ligoninėje, telefonu kalbėjo jam apie kaltinamąjį, sakydavo, kad kaltinamasis bažnyčioje padėjėju dirba, kad jis ten bažnyčioje nešioja kryžius, sakydavo, kad jis jai padeda. Kadangi kaltinamasis vietinis, tai gal, ką nors atnešė pavalgyti, pavaišino, ten toje ligoninėje tik vaistus geria. Yra nuotraukų, kur kaltinamasis bažnyčiose, dar buvo žinučių, iš kurių matėsi, kad D. jo prašo atnešti kažkokių pašventintų kryžių. Nebuvo kalbos su D. apie tai, kad kaltinamasis turi atvažiuoti į Lietuvą. Apie tai, kad kaltinamasis yra Lietuvoje, sužinojo vasario 23 d., netyčia atsidaręs kompiuterį, suprato, nes buvo žinutės, kad D. kaltinamajam perka bilietus. Taip pat suprato, kad kaltinamasis vartoja metadoną ir turi gauti savo šalyje leidimą, kad jam Lietuvoje duotų metadono. Tuo metu jis neparodė D., kad žino apie jį, jis stebėjo situaciją, nes nenorėjo lysti prie jos. Jo nuomone, D. kaltinamajam parodė Vilnių, padėkojo už tai, kad kaltinamasis ja rūpinosi Gruzijos ligoninėje, o jis tą suprato kitaip. Tiesiogiai su kaltinamuoju nebuvo susitikęs, buvo tik sūnus J. jį susitikęs, nes jis nuotraukose pamatė ant kaltinamojo D. daiktus. Jis D. buvo padovanojęs moterišką brangų laikrodį su deimantais, tai sūnus J. pamatė tą laikrodį ant kaltinamojo rankos ir nuvažiavo atimti. Kaltinamasis akivaizdžiai nešiojo D. laikrodį, todėl jis įtarė, kad tas žmogus turi kažkokių tikslų išnaudoti D., nes koks vyras dedasi moterišką laikrodį. Jo žmona mokėjo rusų kalbą, bet kaltinamasis nemoka, jis kalba keliais žodžiais, pagal žinutes matė, kad kaltinamasis nesupranta rusiškų raidžių, jis šneka iš garsų. Bendra civilinio ieškinio suma yra 200 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti, jis pats prašo 50 000 Eur, pinigai būtų panaudoti vaikų mokslams. Jų šeimai yra labai negera, pilna yra D. daiktų, sunku suprasti, kas įvyko, čia ne liga, taip netikėtai, pastoviai jaučiamas gailestis, kad taip įvyko. Pas gydytojus po įvykio jam neteko lankytis. Skaitė, ką kalba kaltinamasis. Jo nuomone, kaltinamasis akivaizdžiai D. naudojosi. Per laidotuves buvo atėjusi mergina, kuri dirba alkoholio parduotuvėje toje gatvėje, kur gyveno D., ir pasakė, kaltinamasis kiekvieną rytą ateidavo nupirkti alkoholio ir daugiausiai pirkdavo D., tam, kad ją tyčia apsvaiginti, nes su girtu žmogumi yra lengviau. D. turėjo tokią problemą, kad jai reikėjo labai nedaug alkoholio, kad apsvaigtų, toks jos organizmas. Alkoholis nebuvo priežastis, dėl kurios D. pradėjo gyventi atskirai. Buvo pabendrauta su gydytojais, atskirai D. gyveno 1 mėn., gal dėl ligos, gal ir pertraukos santykiuose reikėjo, pareiškimų skyryboms nebuvo padavę, apie skyrybas nesvarstė. Jis neišskirtų, su kuriuo iš vaikų D. santykiai buvo geresni. Gražiau gal su sūnumi bendravo, jis vyresnis, labiau išgyvena dėl mamos netekties. Pradžioje šis įvykis įtakojo A., bet dabar ji atsistatė, per karantiną pabuvo visi kartu. Kiekvieną dieną A. treniruojasi po 2-3 val., sporto rezultatai dabar geresni, bet po įvykio jie buvo pablogėję, ji nebenorėjo eiti į lauko teniso treniruotes. Lietuvoje D. nebuvo privalomai gydoma, apie tai jos mama geriau žino. Būdavo, kad D. nueidavo pas psichologę, pabendraudavo. Jie su D. buvo vedę 22 metus. Nebūdavo pas juos su D. agresijos. Balso pakėlimas – tai buitinis dalykas. D. nelinkusi į smurtą, ji gera būdavo, ji visada visiems padėdavo, sąskaitas apmokėdavo, aprengdavo, išpuošdavo kitus, ji buvo tokia, todėl kaltinamasis ja naudojosi. Kaltinamasis yra narkomanas, jo mąstysena yra kitokia, jam tik naudos reikia. Bilietas pirmą kartą buvo nupirktas kaltinamajam iš Gruzijos į Lietuvą, po to buvo pirkti trys bilietai į Gruziją jam, tačiau jis neišvykdavo, tai akivaizdžiai rodo, kad D. norėjo atsikratyti kaltinamojo. Apie bilietus sužinojo jau po nužudymo, nes draugė K. R., kuri jai parduodavo bilietus, yra jų bendra draugė. 2019 m. kovo 22 d. D. kalbėjo su dukra A., po to telefono D. jau nebekėlė, ir paskambinęs jam sūnus pasakė, kad kažką įtaria, nes mama telefono nekelia. Jis jam pasakė nuvažiuoti prie durų ir pažiūrėti, ar girdisi kokie garsai. Tada jau buvo vakaras ir D. jau buvo nužudyta. Kaltinamasis galbūt jau buvo grįžęs į kambarį ir tvarkė jį. 2019 m. kovo 22 d. D. turėjo atvykti į jų namus, jis tą žinojo, nes išvažinėjo į Egiptą nardyti ir buvo sutaręs su D., kad ji pabus savaitgalį namuose, kol jo nebus. Po įvykio jam neteko bendrauti su D. buto kaimynais. Atostogaudavo kartu su D. D. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėja, (duomenys neskelbtini) darydavo turnyrus, ji buvo šios įmonės direktorė, darydavo labai daug viešų renginių ir vaikai ten žaisdavo, ji į turnyrus važinėdavo su dukra. D. buvo aktyvi, sveika moteris. D. pati save galėjo išlaikyti, turėjo savo santaupų, buvo savarankiška moteris. Neprognozuojamą D. elgesį, kuri paminėjo ikiteisminio tyrimo apklausoje, gali paaiškinti taip, kad gal daugiau čia buvo nesutarimai tarpusavyje: vienas vienaip sako, kitas kitaip.

Liudytoja K. R. teisme parodė, kad G. šeima jai yra pažįstama, tai normali šeima. Ji yra šeimos draugė. D. G. bendravo su savo vaikais, jų santykiai buvo gražūs. D. G. ir jos vyrą A. G. yra sutikusi draugų rate, šventėse ir jai buvo žinoma, kad jų santykiai, kaip kiekvienoje šeimoje buvo ir blogi, ir geri. Žino, kad D. G. nenorėjo gyventi su savo šeima, žino tik, kad jie gyveno atskirai. D. G. buvo uždara, ji ne viską pasipasakodavo. D. G. sirgo kažkokia liga, bet kokia tiksliai, negali pasakyti, žino, kad gydėsi ligoninėje. Ji lankydavo D. G., priepuolių jai nebūdavo, tik kažkiek pasidarydavo energingesnė. D. G. energingumas, veiklumas labiau gal matydavosi, nes paprastai ji būdavo labai švelni, rami, moteriška. Labai agresyvių sutrikimų pas ją nėra mačiusi. Apie įvykį žino tik tiek, kiek pasakojo žuvusiosios vyras A. G. Jis buvo išvykęs į užsienį ir 2019 m. kovo 23 d., apie 12 val., paskambino jai ir pasakė, kad jam reikia grįžti namo. Kadangi ji dirba kelionių agentūroje, tvarkė jo kelionės bilietus ir iš to sužinojo apie D. G. žūtį. D. G. žūties detalių A. G. jai nepasakojo. Ji D. G. pažinojo nuo 17 metų, jos buvo draugės. D. G. jai nepasakojo apie santykius su kaltinamuoju, kaltinamojo ji nebuvo mačiusi. Paskutinį kartą D. G. buvo susitikus apytiksliai prieš tris savaites iki nelaimės, o telefonu su ja kalbėjo kelias dienas prieš nelaimę. Pokalbis buvo gražus, D. G. sakė, kad užeis pirmadienį ir kažką papasakos, bet apie kokį nors draugą-pažįstamą nieko nepasakojo. Ji žinojo apie D. G. kelionę į Gruziją, sužinojo tai iš D. G. mamos V. P.. Žinojo, kad D. G. Gruzijoje buvo ligoninėje, tuo metu jos susirašinėjo per „Viber“, bet D. G. nekalbėjo apie savo draugą, nepasakojo, kaip vyko gydymas, su kuo ten gyvena. Po nelaimės ji sužinojo, kad D. G. kaltinamajam internetu tris kartus pirko lėktuvo bilietus iš Vilniaus į Kutaisi ? iš to ji gali daryti prielaidas apie tai, kad D. G. norėjo, jog draugas išvyktų iš Lietuvos. Apie D. G. draugo iš Gruzijos egzistavimą ji sužinojo gal prieš mėnesį iki nelaimės. Kažkuri iš draugių atsiuntė D. G. draugo nuotrauką, minėjo tautybę ? gruzinas, vardo ir pavardės neminėjo. Posėdyje esantis kaltinamasis yra tas pats asmuo, kuris buvo draugės siųstoje nuotraukoje. Po D. G. žūties ji matė kaltinamojo paso kopiją darbiniame savo biuro bendrame el. pašte, visa tai buvo adresuota iš D. G. el.pašto.

Liudytoja B. E. teisme parodė, kad įvykio metu gyveno su vyru (duomenys neskelbtini), S. K. gyveno šalimais esančiame bute. Kaimynę D. G. pažinojo tik iš matymo, bet vardo ir pavardės nežinojo. Atsimena, kad pirmą kartą susitikus, lyg ir prisistatė, bet ji neužfiksavo vardo. Atsimena, kad jie abu išėjo iš buto ir pirmą kartą tada juos sutiko, moteris maloniai pasisveikino, o iš S. K. nėra išgirdusi nei vieno žodžio. Tada ji pradėjo net angliškai sveikintis, nes jai atrodė, kad žmogus nesupranta lietuviškai, bet jis nebendravo. (Duomenys neskelbtini) g. esančiame bute gyveno seniau už S. K. ir D. G., maždaug nuo 2018 m. birželio mėn. ir išsikraustė apie 2019 m. birželio mėn, ten gyveno apie metus. S. K. pirmą kartą pastebėjo žiemos metu, gal gruodį ar sausį. Apie kaimynę D. G. nieko nežinojo, nebendravo, nesusitikinėjo, tik pasisveikindavo.

Kas atsitiko įvykio dieną, ji sužinojo tik po to įvykio. Kovo mėn. pradžioje ji pradėjo dirbti ir įvykio dieną buvo darbe, su vyru grįžo namo apie 18 val. Ji iš karto išvedė šunį pavedžioti. Įvykio dieną negirdėjo jokių garsų nei išeinant nei grįžtant iš lauko, nesutiko jokių nepažįstamų. Kai grįžo pavedžiojusi šunį, vyras pasakė, kad lyg kažkokį keistą garsą girdėjo, kad kažkas surėkė ar sucypė. Po kelių dienų sutiko moterį, kuri tikrino kaimynų buto pašto dėžutę, skambino į S. K. ir D. G. buto duris. Ji rakino savo duris ir užkalbino tą moterį, paklausė ar ji nuomoja tą butą, ji atsakė, kad taip ir paklausė, ar kažkas blogai ir yra nusiskundimų. Ji tai moteriai pasakė dėl kaimyno rūkymo laiptinėje ir, kad prieš porą dienų jos vyras girdėjo kažkokį triukšmą iš to buto. Tokių požymių, kad būtų smurtaujama tame bute, ji negirdėjo. Tada ji nuėjo į savo butą, o moteris atsirakino to buto duris. Tada išgirdo, kad pradėjo rėkti „gelbėkit“, ji išsigando, galvojo, kad gal S. K. grasina ar laiko tą moterį uždarytą. Jai buvo susidaręs nemalonus įspūdis dėl kaimyno. Paskambino vyrui, pasakė, kad kažkas vyksta, jis neužilgo grįžo namo, sakė, kad policija stovi kieme. Iki pat paskutinės minutės negalvojo, kad galėjo įvykti toks įvykis. Į to buto vidų po įvykio nebuvo užėjusi, su moterimi, kuri kaip vėliau paaiškėjo, yra kaimynės D. G. mama, nekalbėjo. Apie tai, kad kaimynė D. G. buvo nužudyta, sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie pas juos į butą atėjo po valandos ar dviejų. Sumuštos kaimynės D. G. niekada nėra mačiusi, apsvaigusios nuo alkoholio taip pat nepastebėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi parodymų patikrinimui buvo pagarsinti liudytojos B. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1., b. l. 136-137), kurie iš esmės yra analogiški duotiems parodymams teisiamajame posėdyje. Pagarsinus liudytoja patvirtino, jog jie yra teisingi.

Liudytojas T. E. teisme parodė, kad daugiausiai apie kaimynus (S. K. ir D. G.) žino iš žmonos, t. y. kad gyveno kaimynai – vyras su moterimi – ir tas vyras keistai elgdavosi. Jis pats su kaltinamuoju yra prasilenkęs kelis kartus. Aptariamo įvykio metu su žmona gyveno (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyveno daugiau nei metus, maždaug nuo 2018 m. vasaros, o2019 m. vasarą išsikraustė. Pirmą kartą juos abu kartu pamatė gal 2018 m. pabaigoje - 2019 pradžioje, žiemą. Tų žmonių vardų ir pavardžių nežinojo, sužinojo tik tada, kai įvykio metu atvažiavo policija. Nebendravo su kaimynais, tik tiek, kiek susitikdavo laiptinėje. Įvykio dieną, t. y. 2019 m. kovo vidury, tikslios datos nepamena, grįžo su žmona iš darbo apie 18-19 val. žmona išėjo pavedžioti šuns, o jis nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į lovą pagulėti. Tada išgirdo, kad kažkas koridoriuje užtrenkė duris, suprato, kad pas kaimynus kažkur, bet niekaip nesureagavo. Po kažkurio laiko išgirdo klykimą, trukusį apie 10 s, tai sukėlė įtarimą, suprato, kad tai vyksta už sienos. Nuėjo prie sienos pasiklausyti, bet girdėjo kažkokius balsus, tai galvojo, kad taip bendrauja ir nekreipė dėmesio. Kitą dieną jis kažkur išvažiavo, žmona jam paskambino, kad susitiko, kaip jau dabar žinoma, su D. mama, kuri pateko į butą, išsigando ir iškvietė policiją. Kai policija atvyko, tada sužinojo, kas atsitiko, nes tada jau buvo grįžęs namo. Klyksmas, cypimas buvo moters, tai nebuvo pirmas kartas, nes jis prieš mėnesį irgi buvo girdėjęs panašų garsą, tik jį girdėjo naktį, atsibudo iš miego, bet nesuprato, iš kur jis sklinda, dar buvo toks garsas lyg spinta būtų kritusi, bet nesuprato, iš kur tas garsas. Kai tas įvykis pasikartojo, tai atrodė identiškas tam cypimui, klyksmui. Po moters cypimo nukentėjusiosios kūnas buvo rastas kitą dieną.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo T. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu ( t. 1, b. l. 139). Liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio antrame aukšte esantis butas. Įeinamos į butą durys ir durų užraktai be išorinių apgadinimų bei laužimo žymių, bute bendra buto tvarka nepažeista, virtuvės zonoje ant šaldytuvo apatinių šaldiklio durelių ties rankena, dalyje, rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Šalia elektrinės įmontuojamos viryklės iš dešinės ant stalviršio guli sulamdytos servetėlės, ant kurių matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Stalviršio apačioje penki stalčiai, kurie uždaryti. Viršutiniame stalčiuje plastikiniame specialiame dėkle šalia kitų įrankių rasti du virtuviniai peiliai. Vienas peilis juoda rankena su danteliais. Ant peilio galiuko matosi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Kitas virtuvinis peilis didelis, juoda rankena. Ant peilio raudonos spalvos dėmių nesimato. Iš koridoriaus tiesiai yra uždarytos durys į miegamąjį. Ant grindų, šalia durų į miegamąjį rastas gulintis moteriškos lyties lavonas, užklotas dideliu rankšluosčiu. Prie lavono galvos, arčiau miegamojo durų, ant grindų yra avalynės pėdsako fragmentas, kuris paliktas raudonos spalvos, panašiu į kraują. Šalia lavono galvos arčiau koridoriaus ant grindų yra dar vienas raudonos spalvos, panašus į kraują avalynės pėdsako fragmentas. Virtuvės zonoje ant grindų patiestas kilimas, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Balkone ant metalinio staliuko rastas dujinis žiebtuvėlis. Po staliuko stalviršiu ant lentynėlės stovi iš puodelio padaryta peleninė. Peleninėje yra nemažai cigarečių nuorūkų. Svetainės kambaryje, televizijos zonoje ant baldų, sienų, grindų, lubų, raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, neaptikta. Paimti objektai tyrimui (t. 1, b. l. 13-14, 18-53).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 385/2019 (01) matyti, kad:

D. G. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių kūno žaizdų su vidaus organų sužalojimais (į tai nurodo durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairio plaučio sužalojimu, kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje su jungo venos sužalojimu, krūtinės ląstoje su širdies ir plaučio sužalojimais, nugaroje, dešinio ir kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje), kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu įvykio vietoje 2019 m. kovo 23 d., 13.00 val., rodo, kad nuo D. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 6-12 val. laiko;

D. G. lavone nustatyta:

- 3.1 p. pjautinės žaizdos dešiniame žande, viršutinės lūpos kairėje, apatinio žandikaulio kairėje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešinio peties išoriniame paviršiuje, dešiniame ir kairiame žaste, dešiniame ir kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje pagal makroskopinį vaizdą padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 3.2 p. odos nubrozdinimai viršutinės lūpos dešinėje, kairio antakio išorinio galo projekcijoje padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 3.3 p. poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje pagal makroskopinį vaizdą padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 3.4 p. durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairio plaučio sužalojimu, kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje su jungo venos sužalojimu, krūtinės ląstoje su širdies ir plaučio sužalojimais, nugaroje, dešinio ir kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą padarytos vienašmeniu, duriančių pjaunančių savybių daiktu (daiktais), netrukus iki mirties.

Šie sužalojimai visumoje, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9, 6.6.12 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, rasta 0,179 mg/l karbamazepino. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. D. G. lavone pomirtinių kūno sužalojimų nėra. Išvados 3.1, 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi. Išvados 3.2, 3.3 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ar atsitrenkiant. Po išvados 3.1, 3.4 punktuose nustatytų sužalojimų nukentėjusiojo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti), kol neprarado sąmonės. Po išvados 3.1, 3.4 punktuose nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo išgyventi nuo kelių ir keliolikos minučių.

Išvados 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti 14 trauminiais poveikiais. Išvados 3.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Išvados 3.3 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Išvados 3.4 punkte nustatyti sužalojimai padaryti 22 trauminių poveikių pasėkoje. Išvados 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais). Išvados 3.2, 3.3 punktuose nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais). Išvados 3.4 punkte nustatyti sužalojimai padaryti vienašmeniu, duriančių pjaunančių savybių daiktu (daiktais). Išvados 3.1, 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai padaryti netrukus iki mirties. Išvados 3.2, 3.3 punktuose nustatyti sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki mirties. Nukentėjusiosios drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus kūno sužalojimus. Objektyvių požymių, nurodančių, kad po mirties buvo keičiama lavono poza, nėra (t. 1, b. l. 101-106).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis itin žiauriai nužudė D. G.. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo S. K. parodymai, nukentėjusiųjų V. P., J. G., A. G., A. G. parodymai, liudytojų K. R., B. E., T. E. parodymai bei byloje ištirti rašytiniai įrodymai ? specialisto išvados, specilisto paaiškinimų protokolas, įvykio vietos, lavono apžiūros protokolai, daiktų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolai. Kaltinamasis S. K. kaltu dėl D. G. nužudymo prisipažino visiškai ir patvirtino, jog 2019 m. kovo 19 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. konflikto metu paėmęs peilį, ėmė badyti D. G., kiek dūrių jai padarė nepamena, tačiau sutinka su kaltinime nurodytais 36 smūgiais peiliu; konfliktas, anot jo, įvyko dėl to, jog D. G. jį apgavo: žadėjo su juo susituokti, tačiau vėliau pasakė jam, kad jų santykiai buvo tik žaidimas, jis dėl to labai supyko ir peiliu subadė D. G.; įvykio metu jis vartojo metadoną pagal programą, truputį buvo išgėręs alkoholio, bet nebuvo apsvaigęs; subadęs D. G. užklojo ją užklotu ir išėjo iš buto, išmetė buto raktus, naktį praleido kazino, ryte nuėjo į narkologinį pasiimti metadono, po to vyko į autobusų stotį, kur nusipirko autobuso bilietus į Vokietiją ir 14.30 val. išvyko, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų Marijampolėje. S. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, taip pat parodė vietą, kurioje paslėpė raktus nuo buto. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl nužudytosios D. G. lavono palikimo bute detalių patvirtino posėdžio metu apklausta D. G. mama V. P., kuri pirmoji po nužudymo aptiko D. G. lavoną, rado jį užklotą užtiesalu. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir į įvykio vietą atvykęs žuvusiosios sūnus nukentėjusysis J. G.. Kiti apklausti proceso dalyviai ? nukentėjusysis A. G., liudytoja K. R. nors patys tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau posėdžio metu patvirtino D. G. ir S. K. susipažinimo aplinkybes Sakartvele, taip pat kaltinamojo atvykimo į Lietuvą ir bendravimo su nukentėjusiąja aplinkybes. Nužudytosios kaimynai – liudytojai B. E. ir T. E. paties įvykio taip pat nematė, tačiau T. E. patvirtino, jog girdėjo nužudymo dieną moters cypimą, tačiau nepagalvojo, kad tai gali būti susiję su nusikalstama veika. Kaltinamojo S. K. nurodytas aplinkybes po nužudymo ? jo išėjimo iš buto, lankymosi kazino, vykimo iš Vilniaus autobusų stoties į Vokietiją ? patvirtina byloje pateikti stebėjimo kamerų vaizdo įrašai.

Be aptartų kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, kaltinime nurodytas D. G. nužudymo aplinkybes patvirtina įvykio apžiūros ir lavono apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, jog įvykio vietoje ? (duomenys neskelbtini), daugiabučio antrame aukšte esančiame bute ant grindų, šalia durų į miegamąjį rastas gulintis D. G. lavonas, užklotas dideliu rankšluosčiu, rasta kraujo pėdsakų, D. G. kūne fiksuoti daugybiniai durtiniai sužalojimai; rasti du virtuviniai peiliai, kuriuos ištyrus DNR tyrimo specialisto išvadoje Nr. S 119/2019(01) konstatuota, jog ant virtuvinio didelio peilio juoda rankena rasta D. G. kraujo. Kaltinime nurodytus D. G. kūno sužalojimų kiekį, jų pobūdį ir lokalizaciją bei mirties priežastį patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 385/2019 (01), kurioje nurodyta, kad D. G. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių kūno žaizdų su vidaus organų sužalojimais (tai patvirtina durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kairio plaučio sužalojimu, kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje su jungo venos sužalojimu, krūtinės ląstoje su širdies ir plaučio sužalojimais, nugaroje, dešinio ir kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje), kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Teismo medicinos-kriminalistikos tyrimo specialisto išvadoje Nr. MK 17/2019 (01) konstatuota, kad D. G. kairės krūtinės pusės durtinė-pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis šonkaulio kremzlės sužalojimas padaryti tirti pateiktu dideliu virtuviniu peiliu, rastu virtuvinėje spintelėje viršutiniame stalčiuje, virtuvėje. Taip pat išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad tuo pačiu peiliu padaryta durtinė-pjautinė kairės blauzdos odos žaizda. Specialisto S. C. paaiškinimų protokole detalizuotas žuvusiajai padarytų sužalojimų būdas. Aptarti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė D. G.