- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-35-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- V. U.
- Civilinis ieškovas
- VšĮ „A“
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako,
civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) atstovei advokatei L. S. (vaizdo konferencijos būdu),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, t. y. dalyvaujant tiesiogiai ir naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, kurią V. U. įpareigotas sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civiliniam ieškovui VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) iš V. U. priteista 20 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 500 Eur turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
Žemesnės instancijos teismas
1.1. būdamas VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įstaiga) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., Įstaigos registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nepateikdamas buhalterėms: iki 2016 m. gegužės 30 d. V. J., o nuo 2016 m. gegužės 30 d. buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterei E. N., nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką, dalies apskaitos dokumentų, pateikdamas į apskaitą įtraukti neturinčius juridinės galios bei žinomai suklastotus apskaitos dokumentus dėl neįvykusių ūkinių – finansinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Įstaigos buhalterinę apskaitą, o būtent:
- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kadangi Įstaigos 2017 m. balanse 47 915 Eur nepagrįstai padidintas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai; veiklos rezultatų ataskaitoje 11 315 Eur padidintos pajamos ir 21 232 Eur padidintos sąnaudos, 10 741 Eur sumažintas grynasis veiklos rezultatas, nepagrįstai koreguoti atskiri buhalteriniai straipsniai, ištaisyti finansinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio rodikliai, jie nepagrįsti buhalterinėmis pažymomis ar dokumentais, nepateikti skolų suderinimo aktai, kas lėmė 2017 m. finansinių ataskaitų, pateiktų 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. birželio 25 d. duomenų nesutapimą;
- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi į 2016 m. į atskaitingo asmens, t. y. V. U., buhalterinę sąskaitą nebuvo įtraukti V. U. iš banko sąskaitos išmokėti 7 229,9 Eur; į Įstaigos 2017 m. buhalterinę apskaitą įtrauktas prekių pirkimas iš A. U., G. K., A. M.-Z., R. D., R1. D1. pagal jų vardu įformintus dokumentus (sutartis ir kasos išlaidų orderius) už 14 500 Eur, t. y. 1) pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš A. U. 600 mm bėgių su pabėgiais (2x5 m), už 2 500 Eur (2017 m. gegužės 31 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 018); 2) pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš A. M.-Z. 4 vienetų 750 mm aširačių už 4 000 Eur (2017 m. gegužės 31 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 019); 3) pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš R. D. JAMZ 236 variklio su greičių dėže su įranga (2 vienetai) už 2 500 Eur (2017 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 65); 4) pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš R1. D1. 600 mm 4 vienetų aširačių už 3 000 Eur (2017 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 66); 5) pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš G. K. 8 vienetų guolinių ašidėžių už 2 500 Eur (2017 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 67), pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis; taip pat 2018 metais iš Įstaigos kasos sau nepagrįstai išsimokėjo 5 500 Eur už mažavertės cisternos įsigijimą, taip sumažindamas 20 000 Eur grynųjų pinigų likutį kasoje ir Įstaigos turtą;
- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 18 straipsnio reikalavimus, kad klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą, kadangi patikslinti ir pataisyti 2017 metų finansinių ataskaitų duomenys, kurie nepagrįsti raštiškais buhalteriniais paaiškinimais, pažymomis ir dokumentais, metinės inventorizacijos duomenimis, kitais dokumentais, duomenų apskaitos registruose ,,Didžioji knyga“, ,,412 Skolos teikėjams“ apie prekių/paslaugų pirkimo iš UAB ,,U“ (duomenys pakeisti), ,,S“ (duomenys pakeisti), UAB ,,D“ (duomenys pakeisti) ūkines operacijas nepagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis;
- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos rekvizitai“ 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad vienas iš privalomų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, kadangi į 2017 metų Įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos: prekių pirkimai iš A. U., G. K. A. M.-Z., R. D., R1. D1. bei cisternos (be važiuoklės) 750 mm pirkimo–pardavimo sutartis iš R. J. L. 5 500 Eur, pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis.
- pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 dalies reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas; 4 dalies reikalavimus, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas; 5 dalies reikalavimus, kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta; 16 dalies reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai; 17 dalies reikalavimus, kad Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį; 19 dalies reikalavimus, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti; kadangi V. U. 2017 metais iš kasos nepagrįstai išlaidavo pagal A. U., G. K., A. M.-Z., R. D., R1. D1., R. J. L. vardu įformintus kasos išlaidų orderius 20 000 Eur, neapskaitė jam, kaip atskaitingam asmeniui, iš banko išmokėtų 7 230 Eur, kasos registre įrašė neteisingą kasos likutį 2016 m. gegužės 25 dienai, neapskaitė 2017 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderio 24 Eur sumai, į 2017 m. rugsėjo mėnesio kasos registrą nesavalaikiai apskaitė kasos pajamų ir išlaidų orderių, iš 2017 metų kasos nepagrįstai nurašė 14 500 Eur ir 5 500 Eur fiziniams asmenims, į kasos apskaitą įtraukė ne visus kasos išlaidų orderius, kai kuriuose nėra pinigų gavėjo parašo;
dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016–2017 metų Įstaigos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016–2017 metų grynų pinigų likučio, panaudojimo ir turto.
1.2. būdamas VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 5 d., Įstaigos registracijos adresu (duomenys neskelbtini), suklastodamas tikrus bei pagamindamas netikrus dokumentus, t. y.
- pagaminęs netikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 018, nurodęs juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš A. U. siaurojo geležinkelio 600 mm bėgius su pabėgiais 2x5 m už 2 500 Eur, bei kad A. U. išmokėjo 2 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam A. U., po ko juos patvirtino savo parašu, nors A. U. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų bėgių su pabėgiais nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo;
- pagaminęs netikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 019, nurodęs juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš A. M.-Z. siaurojo geležinkelio 4 vienetus 750 mm aširačių už 4 000 Eur bei kad A. M.-Z. išmokėjo 4 000 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiai A. M.-Z., po ko juos patvirtino savo parašu, nors A. M.-Z. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų siaurojo geležinkelio 4 vienetų 750 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo;
- pagaminęs netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 65, nurodęs juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R. D. 2 vienetus JAMZ 236 variklių su greičių dėže ir visa įranga už 2 500 Eur bei kad R. D. išmokėjo 2 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R. D., po ko juos patvirtino savo parašu, nors R. D. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų 2 vienetų JAMZ 236 variklių su greičių dėže ir visa įranga nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo;
- pagaminęs netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 66, nurodęs juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R1. D1. siaurojo geležinkelio 4 vienetus 600 mm aširačių už 3 000 Eur bei kad R1. D1. išmokėjo 3 000 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R1. D1., po ko juos patvirtino savo parašu, nors R1. D1. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų siaurojo geležinkelio 4 vienetų 600 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo;
- pagaminęs netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 67, nurodęs juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš G. K. siaurojo geležinkelio 8 vienetų guolinių ašidėžių už 2 500 Eur bei kad G. K. išmokėjo 2 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam G. K., po ko juos patvirtino savo parašu, nors G. K. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų siaurojo geležinkelio 8 vienetų guolinių ašidėžių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo;
- pagaminęs netikrą dokumentą – 2018 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį Nr. 1009 (be datos), nurodęs juose tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R. J. L. vagoną-cisterną (be važiuoklės) už 5 500 Eur bei kad R. J. L. išmokėjo 5 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R. J. L., po ko juos patvirtino savo parašu, nors R. J. L. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto vagono-cisternos (be važiuoklės) nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo;
bei juos panaudodamas, pateikiant Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei E. N., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą, o pastarajai juos įtraukus į apskaitą, tyčia pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį Įstaigos didelės vertės turtą – pinigus 20 000 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Nuteistasis V. U. ir gynėjas advokatas Ričardas Suslavičius apeliaciniame skunde prašo:
1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį ir V. U. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį;
2) atmesti civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis V. U. atžvilgiu priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ignoravus įrodymus, teisinančius V. U., kaip įrodymais remiantis duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, netinkamai išdėsčius teisinius argumentus dėl dalies ištirtų įrodymų vertinimo, tuo padarius esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pažeidimus, kadangi teismo išvados dėl V. U. kaltės yra nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti. Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai turėjo esminę reikšmę nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimui. Nagrinėjamoje byloje pareigą įrodyti savo nekaltumą perkėlus nuteistajam V. U. buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino nuteistojo argumentų, bet ir iškreipė V. U. bei liudytojų parodymų esmę, faktines bylos aplinkybes interpretavo kaltinimui naudinga linkme.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas byloje surašytą specialisto išvadą vertino vienpusiškai, neatlikdamas atskiro vertinimo dėl Įstaigos ūkinės finansinės veiklos ištyrimo. Pagal Įstaigos įstatų VII skyriaus 28.13 punktą, tik visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę. Įstaigos įstatų 54 punkte numatyta, kad dalininkui pareikalavus, Įstaiga privalo dalininką supažindinti su visa Įstaigos informacija ir (ar) ją pateikti, jei kyla klausimų dalininko iniciatyva šaukiamas dalininkų susirinkimas ir parenkama nepriklausoma auditą atliekanti įmonė. Taigi, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės savarankiškai atlikti Įstaigos vidaus audito, bet pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad Įstaigos įstatuose nurodytos tvarkos nebuvo laikytasi, t. y. nebuvo priimtas sprendimas dėl Įstaigos audito ir auditoriaus parinkimo, Įstaigos dalininkas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nešaukė dalininkų susirinkimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų vertinimu, apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas neteisėtais įrodymais: 2018 m. rugsėjo 25 d. Įstaigos veiklos vertinimo vidaus audito ataskaita Nr. 12-VAA-5 ir jos pagrindu vėliau surašyta 2019 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-4-3126.
Šalies argumentai
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo prašoma nušalinti Įstaigos ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusią specialistę, kadangi ši specialistė pasisakė dėl klausimų, kurie viršija jos kompetenciją, rėmėsi neaktualiais ir neobjektyviais dokumentais, išvadoje vertino liudytojų parodymus. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu R. D. nedavė parodymų dėl variklių pirkimo už 2 500 Eur, bet specialisto išvadoje apie tai pasisakoma, tokia išvada remiasi ir pirmosios instancijos teismas. Iš to akivaizdu, kad specialistė savarankiško tyrimo neatliko, tik rėmėsi subjektyvia audito išvada. Be to, apklausiama 2020 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje specialistė jau nurodė priešingas aplinkybes nei specialisto išvadoje, t. y. kad daiktų pirkimo kasos pajamų orderiai, avanso apyskaitos atitinka pirminiams apskaitos buhalteriniams dokumentams keliamus reikalavimus, duomenys iš pirminių dokumentų perkelti į didžiąją knygą teisingai, jų rezultatai taip pat atitinka 2018 m. birželio 25 d. išsiųstos Didžiosios knygos duomenis.
2.4. Kaip teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į V. U. teisinančius liudytojų parodymus. Liudytoja L. V. paaiškino, kad Įstaigos vidaus auditą atliko ne iš pilnos apimties dokumentų. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos paskirtos specialistės nurodė, kad Įstaigos dokumentai buvo perdavinėjami dalimis, dokumentus perdavinėjo ne V. U., bet visi auditui reikalingi dokumentai taip ir nebuvo perduoti. Naujai paskirtas Įstaigos vadovas M. J. taip pat parodė apie trūkstamus dokumentus perėmus vadovavimą Įstaigai. Šiuo aspektu skunde pažymima, kad V. U. faktiniu Įstaigos vadovu nebebuvo nuo 2018 m. liepos 9 d., kai jam buvo suteiktos atostogos, o vėliau jis buvo laikinai nedarbingas, tuo metu V. U. pavadavo G. Š.. Kaip matyti iš dokumentų grąžinimo aktų, Įstaigai dokumentai buvo gražinti tuo metu Įstaigos vadovo pareigas laikinai ėjusiam G. Š., jau po to, kai nuteistasis 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Taigi, nuteistasis V. U. Įstaigos dokumentų perdavime nedalyvavo ir negalėjo būti pripažintas kaltu dėl šių dokumentų nepateikimo. Tuo labiau, kad negalima nustatyti tikslios Įstaigos dokumentų komplektacijos perduodant šiuos dokumentus, nes perduodami dokumentai nebuvo sunumeruoti, aprašyti, perdavimo – grąžinimo aktuose jų skaičius skiriasi, ikiteisminio tyrimo metu dokumentai buvo teikti kelis kartus ir pan. Byloje nėra galimybės nustatyti, kokie dokumentai Įstaigoje buvo nuteistojo V. U. atleidimo dieną, o laikinas Įstaigos vadovas G. Š. iš viso nesurašė jokių dokumentų perdavimo aktų naujai paskirtam Įstaigos vadovui M. J.. Būtent M. J. nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. disponavo Įstaigos dokumentais, kontroliavo Įstaigos buhalterinę apskaitą, tiesiogiai dalyvavo perduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus, be to, po dokumentų poėmio vėliau vis pateikdavo papildomus dokumentus, iš ko galima spręsti, jog ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti tyrimui. Šiuo aspektu reikšmingi liudytojos E. N. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad būdamas Įstaigos direktoriumi nuteistasis V. U. dokumentus pateikdavo laiku, niekada nebuvo nustatyta dokumentų trūkumo.
2.5. Anot apeliantų, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimai skundžiamame nuosprendyje konstatuoti tik deklaratyviai, nenurodant, kokios konkrečiai ūkinės – komercinės operacijos buvo nepagrįstai koreguotos, dėl kokių konkrečių ūkinių – komercinių operacijų buvo reikalinga surašyti buhalterines pažymas ar dokumentus, su kuo konkrečiai turėjo būti sudaryti skolų suderinimo aktai ir pan. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgta į tai, kad pasibaigus 2017 metams, finansinės atskaitomybės rengimo metu, pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakciją, buvo privaloma surašyti buhalterinę pažymą tik jeigu ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kai nagrinėjamoje byloje buvo visi pirminės apskaitos dokumentai atitinkamiems buhalteriniams įrašams padaryti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog duomenys apskaitos registruose „Didžioji knyga“, ,,412 Skolos teikėjams“ apie prekių/paslaugų pirkimo iš UAB „U“ (duomenys pakeisti), ,,S“ (duomenys pakeisti), UAB ,,D“ (duomenys pakeisti) ūkines operacijas yra nepagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi dar ikiteisminio tyrimo metu visi dokumentai buvo pateikti, bet nei atliekant tyrimą, nei teisme liko neįvertinti. Dėl 2017 metų finansinių ataskaitų, pateiktų 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. birželio 25 d., duomenų neatitikimo pažymima, kad finansinės ataskaitos turi būti parengiamos ir pateiktos dalininkų susirinkimui tvirtinti per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, t. y. praėjusių metų finansinės ataskaitos turi būti parengtos iki einamųjų metų balandžio 30 d. (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte), todėl 2018 m. kovo 1 d. siųsta finansinė ataskaita turėjo būti vertinama tik kaip tarpinė, negalutinė finansinė ataskaita. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė D. K. parodė, kad pagal pirminius apskaitos dokumentus sukelti duomenys į Didžiąją knygą atitinka vėlesnę 2018 m. birželio 25 d. siųstą 2017 metų finansinės atskaitomybę, kuri ir buvo teikiama dalininkų susirinkimui. Be to, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V2-11 patvirtintame 7-ajame Verslo apskaitos standarte nustatyta, kad finansinės atskaitomybės net po jų patvirtinimo bei pateikimo gali būti taisomos, koreguojamos ir pan. Skunde akcentuojama ir tai, kad atliekant kratas nuteistajam V. U. priklausančiose patalpose, nuteistojo kompiuterio apžiūros metu nebuvo rasta dokumentų ar duomenų, patvirtinančių, jog V. U. būtų netvarkingai vedęs buhalteriją ar klastojęs dokumentus.
2.6. Skunde nesutinkama su tuo, kad nagrinėjamoje byloje V. U. atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, subjekto požymius. V. U., būdamas Įstaigos direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, buvo atsakingas tik už apskaitos organizavimą, bet pats buhalterinės apskaitos netvarkė. Įstaigos buhalterinę apskaitą bylai aktualiu laikotarpiu tvarkė V. J. iki 2016 m. gegužės 30 d., nuo 2016 m. gegužės 30 d. UAB „B“ (duomenys pakeisti), už atitinkamų sumų įtraukimą į kasos apskaitą atsakinga buvo E. N.. Skundžiamame nuosprendyje nusikalstamais įvardinti veiksmai yra išskirtinai buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmai, už kuriuos V. U. atsakyti negali, o tarpinis vykdymas skundo autoriui V. U. nebuvo inkriminuotas.
2.7. Skunde pažymima ir tai, kad baudžiamoji teisė nėra formali ir baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Atsakomybė pagal BK 222 straipsnį už apgaulingą apskaitos tvarkymą kyla tik nustačius, jog buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai sukėlė nusikalstamas pasekmes, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kaip nagrinėjamoje byloje pasireiškė baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai nurodytos visos sumos, pagal kurias galima nustatyti Įstaigos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą bei veiklos rezultatą. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė D. K. nurodė, kad daiktų pirkimo sutartys, orderiai surašyti ir pasirašyti, t. y. pirminiai apskaitos dokumentai, įforminti pagal visus turiniui ir formai keliamus reikalavimus, sumos visiškai aiškios ir jų pagrindu padaryti įrašai atitinka Didžiojoje knygoje nurodytus duomenis. Byloje apklausta liudytoja E. N. pripažino, kad V. U. iš banko išmokėtą 7 230 Eur sumą nurodė kitoje Didžiosios knygos sąskaitoje, kurių ikiteisminio tyrimo metu specialistė net netyrė. Kita vertus, net ir konstatavus atskirus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, šie pažeidimai nesukėlė realaus pavojaus baudžiamojo įstatymo ginamiems teisiniams santykiams.
2.8. Taip pat apeliantai teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių V. U. tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Byloje nenustatyta, kad V. U. žinojo apie 2017 metų finansinėse ataskaitose nurodytų duomenų neatitikimus, nepagrįstus atskirų buhalterinių rodiklių koregavimus bei kad nuteistasis būtų susitaręs ir (ar) liepęs Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms atlikti tokius veiksmus. Atskirus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus galima vertinti kaip pirminių apskaitos dokumentų klaidingą suvedimą į apskaitos registrų sąskaitas, tačiau už tai turi atsakyti tokius veiksmus atlikusios buhalterės, bet ne V. U..
2.9. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs V. U. kaltę dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir netikrų dokumentų pagaminimo, netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Liudytojai G. K. ir E. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su A. U. buvo komandiruoti į Ventspilį, kur buvo nupirkti siaurojo geležinkelio 600 mm bėgiai su pabėgiais 2x5 m, sandoris įtvirtintas 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir kasos išlaidų orderiu, pagal kuriuos buvo išmokėta 2 500 Eur suma. Be to, 2 500 Eur sumos išmokėjimas A. U. buvo įformintas ir avanso apyskaitoje, bet kaltinimai dėl avanso apyskaitos suklastojimo nebuvo pareikšti. Liudytoja A. M.-Z. teisiamajame posėdyje paaiškino visas aplinkybes apie aširačių su guolinėmis ašidėžėmis įsigijimo iš Estijos Lavasare durpyno bei pardavimo aplinkybes, bet liudytojos parodymai be jokio objektyvaus pagrindo buvo atmesti. R. D. teisme davė parodymus apie 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir jos pagrindu parduotus du JAMZ 236 variklius su greičių dėžėmis. Vieno iš variklių įdėjimo į šilumvežį TU6A aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti A. B. ir E. E.. Liudytojas R1. D1. patvirtino, kad turėjo nenaudojamų aširačių, kurių 4 vienetus pardavė pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 3 000 Eur. Liudytojas G. K. parodė, kad važiavo į komandiruotę į Estiją Tootsi durpyną dėl 8 vienetų guolinių ašidėžių atsivežimo, guolinių ašidėžių pirkimas įformintas G. K. nupirkus šiuos daiktus ir 2017 m. gruodžio 29 d. surašant pirkimo–pardavimo sutartį ir kasos išlaidų orderį, pagal kuriuos buvo išmokėta 2 500 Eur. Šias aplinkybes patvirtino ir A. K. bei V. P.. Nors teisme liudytojas G. K., bandydamas paneigti ankstesnius parodymus, nurodė, kad nežinojo, kokius dokumentus pasirašė, nes buvo be akinių, tačiau toks liudytojo paaiškinimas vertintinas kritiškai, kadangi teisme G. K. priesaiką perskaitė be akinių. Dėl cisternos įsigijimo V. U. parodė, kad cisterna buvo laikoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje, ieškant cisternos savininko, R. S. nurodė, jog cisternos savininkas yra R. J. L., su kuriuo ir buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Liudytojai R. S. ir R. J. L. teisme iš esmės pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nepatvirtino nuteistojo V. U. nurodytų aplinkybių, bet sprendžiant dėl teisme duotų liudytojų parodymų patikimumo, atsižvelgtina į tai, jog jau perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti į teismą, tarp nuteistojo ir liudytojo R. S. kilo konfliktas – V. U. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes liudytojas R. S., būdamas kitos įstaigos VšĮ „K“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, padirbo antspaudą ir bandė iš įstaigos sąskaitos pavogti grynuosius pinigus, minėtam asmeniui buvo iškelta baudžiamoji byla, būtent po šio įvykio liudytojai R. S. ir R. J. L. pakeitė parodymus.
2.10. Be to, nuteistojo V. U. ir liudytojų parodymai apie siaurojo geležinkelio 600 mm bėgių su pabėgiais 2x5 m, siaurojo geležinkelio 4 vienetų 750 mm aširačių, 2 vienetų JAMZ 236 variklių su greičių dėže ir visa įranga, siaurojo geležinkelio 4 vienetų 600 mm aširačių, siaurojo geležinkelio 8 vienetų guolinių ašidėžių, vagono-cisternos (be važiuoklės) įsigijimo aplinkybes atitinka rašytiniuose dokumentuose (pirkimo–pardavimo sutartyse, kasos išlaidų orderiuose) užfiksuotas aplinkybes. Liudytojai nurodė, kad ant pirkimo–pardavimo sutarčių, kasos išlaidų orderių, kitų buhalterinės apskaitos dokumentų yra jų parašai. Taigi, V. U. kitų asmenų parašų nesuklastojo, pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų daiktų duomenys atitinka inventorizacijos metu nustatytus duomenis, pagal pirkimo–pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius išmokėtos pinigų sumos atitinka buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus duomenis. Įstaigos vadovas M. J. patvirtino, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniais asmenimis įgyti daiktai yra apskaityti Įstaigos buhalterinėje apskaitoje bei jais Įstaiga naudojasi, daiktai apskaityti jų įsigijimo vertėmis, nurodytomis pirkimo–pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose.
2.11. Skundo autorių nuomone, išdėstytos aplinkybės paneigia deklaratyvią pirmosios instancijos teismo išvadą, kad į Įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos neįvyko pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai, visi aptarti sandoriai yra realūs, įvykę tokiomis aplinkybėmis kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyse, įsigyti daiktai ir už juos sumokėtos pinigų sumos tinkamai apskaityti Įstaigos buhalterinėje apskaitoje. Byloje nėra surinkta duomenų, kad minėti daiktai būtų įgyti kitokiu būdu nei užfiksuota dokumentuose. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tik V. U. veiksmai pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis vertinami kaip nusikalstami, bet kiti fiziniai asmenys, pasirašę pirkimo–pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius kaip daiktų pardavėjai, atsakomybėn nėra traukiami. Pirmosios instancijos teismo išvados nelogiškos ir tuo aspektu, kad jeigu būtų pripažinta, jog daiktai iš tikrųjų nebuvo įsigyti pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, vadinasi visą tą laiką Įstaiga daiktais naudojosi be teisėto pagrindo, nors priešingų duomenų byloje nėra surinkta. Kita vertus, apsimestinių ar tariamų sandorių sudarymo atveju vis vien turi būti vadovaujamasi ne baudžiamosios, o civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
2.12. Apeliantų manymu, spręsdamas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių V. U. veikoje, pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu. Nagrinėjamoje byloje tariamas Įstaigos turto pasisavinimas siejamas su 20 000 Eur sumos iš Įstaigos kasos išmokėjimu, nevertinant, ar nuteistojo V. U. veiksmais Įstaigai realiai buvo padaryta žala. Pagal bylos duomenis, faktiškai V. U. išmokėta bendra 20 000 Eur suma atitinka pagal pirkimo–pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius už įsigytus daiktus (siaurojo geležinkelio 600 mm bėgius su pabėgiais 2x5 m, siaurojo geležinkelio 4 vienetus 750 mm aširačių, 2 vienetus JAMZ 236 variklių su greičių dėže ir visa įranga, siaurojo geležinkelio 4 vienetus 600 mm aširačių, siaurojo geležinkelio 8 vienetus guolinių ašidėžių, vagoną-cisterną (be važiuoklės)) sumokėtą pinigų sumą. Įstaiga disponuoja visais išvardintais už bendrą 20 000 Eur pinigų sumą įsigytais daiktais. Šie daiktai naudotini Įstaigos veikloje ir pats jų įsigijimas savaime neprieštarauja Įstaigos veiklos tikslams. Taigi, už daiktus sumokėta 20 000 Eur suma buvo panaudota išimtinai Įstaigos interesams tenkinti. Sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis dėl daiktų įsigijimo, išmokėdamas pinigus, V. U. veikė norėdamas įgyti daiktus Įstaigai, bet ne suklastoti pirkimo–pardavimo sutartis, Įstaigos buhalterinius apskaitos dokumentus ir tokiu būdu pasisavinti Įstaigos turtą – 20 000 Eur. Kadangi Įstaiga disponuoja už bendrą 20 000 Eur sumą įsigytais daiktais, todėl už šiuos daiktus išmokėtų 20 000 Eur negalima tuo pačiu metu laikyti ir Įstaigos patirta žala.
2.13. Be kita ko, byloje nepaneigta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartis už įsigytus daiktus sumokėta bendra 20 000 Eur suma atitinka tikrąją daiktų vertę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo prašoma paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar minėtų daiktų įgijimu Įstaigai buvo padaryta reali žala, bet pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė. Atmetus prašymą, V. U. ne tik buvo perkelta savo nekaltumo įrodinėjimo pareiga, bet ir apribotos galimybės realizuoti teisę į gynybą ir pasirinktu būdu gintis nuo kaltinimų. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į pateiktą Peresvalio geležinkelio muziejaus 2020 m. kovo 19 d. raštą, kuriame konstatuota, jog dėl cisternos unikalumo, išsilaikymo ir didelės reikšmės Lietuvos geležinkelių istorijai cisternos vertė siekia 6 000 Eur.
2.14. Nuteistasis V. U. ir jo gynėjas pažymi, jog analogiško pobūdžio bylose suformuotoje teismų praktikoje nepritariama tam, kad sprendžiant civilinius ginčus būtų taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams būtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Kai vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-73/2008, 3K-7-444/2009 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, verslo apskaitos standartais, susidarius skirtumui dėl to, kad asmuo, gavęs pinigus avansu, arba atskaitingas asmuo pasinaudojo juridinio asmens lėšomis asmeniniais tikslais, atskaitingas asmuo asmeniniais tikslais panaudotą sumą turi įnešti grynaisiais į juridinio asmens sąskaitą arba parašyti prašymą išskaičiuoti šią sumą iš atskaitingo asmens darbo užmokesčio, arba tokia suma išieškoma įstatymu nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje naujai paskirtas Įstaigos vadovas M. J. nesiėmė jokių civilinių veiksmų, siekdamas nuginčyti sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius ir (ar) civilinėmis priemonėmis išsiieškoti tariamai nepagrįstai išmokėtą 20 000 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju Įstaigos pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų objektyviai neįmanomas ar apsunkintas.
2.15. Apibendrinant skunde išdėstytas aplinkybes teigiama, kad byloje nebuvo nustatyta būtinų sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose, civilinei atsakomybei taikyti visuma, todėl Įstaigos civilinis ieškinys turi būti atmestas. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ne tik nebuvo konstatuoti V. U. neteisėti veiksmai, jo kaltė, bet neįrodytas ir žalos padarymo faktas bei žalos dydis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirminis civilinis ieškinys buvo pateiktas dėl 52 000 Eur dydžio žalos atlyginimo, bet vėliau prašoma priteisti suma buvo sumažinta iki 20 000 Eur. Tai rodo, kad Įstaiga netgi gerai nežino, kokią žalą patyrė, jei iš viso patyrė. Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala (šiuo atveju išmokėta pinigų suma iš kasos), ir nauda nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju Įstaigos vardu įgytas turtas), tai gauta nauda įskaitoma į žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-266-611/2018, e3K-3-268-687/2018, e3K-3-269-916/2018), todėl nagrinėjamoje byloje Įstaiga padaryta žala turėtų būti sumažinta Įstaigai nupirktų daiktų verte.
2.16. Apeliantų nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. U. buvo paskirta per didelė bausmė. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. U. bausmę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda vertintina kaip per griežta, neatitinkanti nei nuteistojo asmenybės, nei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. V. U. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, saistomas stipriais šeiminiais ryšiais – vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba. Tačiau nuteistasis objektyviai neturi jokių finansinių galimybių per vienerius metus sumokėti 25 000 Eur dydžio baudos, kartu dar ir atlyginti priteistą 20 000 Eur turtinę žalą. Tokia bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje bausmei keliamų tikslų, yra neproporcinga ir neefektyvi, paskyrus tokio dydžio baudą, iš esmės bus suvaržyti ne tik nuteistojo V. U., bet ir jo šeimos interesai.
Atsiliepimas
3. Civilinio ieškovo viešosios įstaigos „A“ (duomenys pakeisti) atsiliepime prašoma:
1) nuteistojo V. U. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį nepakeistą;
2) iš V. U. priteisti patirtas proceso išlaidas dėl atsiliepimo surašymo – 500 Eur, taip pat ir kitas išlaidas, kurios bus patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustačius ir ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, to pasėkoje V. U. pagrįstai nuteistas už apgaulingą Įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą ir 20 000 Eur pasisavinimą, taip pat pagrįstai iš nuteistojo V. U. priteisus Įstaigai 20 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.
3.2. Teigiama, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma sumenkinti Įstaigos vidaus audito ataskaitos Nr. 12-VAA-5 ir specialisto išvados Nr. 04/12-24-3126 įrodomąją reikšmę. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą. Savivaldybė yra ir buvo Įstaigos dalininkė, dėl to turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti Įstaigai skirtų lėšų tinkamą ir teisėtą panaudojimą, gauti visą informaciją apie Įstaigos veiklą. Nagrinėjamu atveju savivaldybės nurodymu buvo atliktas ne metinis Įstaigos finansinis auditas, bet tiesiog patikrinta Įstaigos veikla, kam savivaldybė kaip Įstaigos dalininkė turėjo teisę. Dėl specialisto išvados nurodoma, kad atliekant tyrimą specialistė savo kompetencijos neviršijo, liudytojų parodymų nevertino, tiesiog vadovavosi liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Tiek audito ataskaitoje, tiek specialisto išvadoje nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra nustatyti objektyviai ir dėl jų nėra pagrindo abejoti. Civilinio ieškovo manymu, nuteistasis yra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyti laikotarpiai, kuriais V. U. buvo atostogose ir laikiname nedarbingume, tokie atskiri laikotarpiai buvo iki 2018 m. rugpjūčio 17 d., kai nuteistasis atleistas iš Įstaigos vadovo pareigų buvo 2018 m. rugsėjo 19 d. Be to, būtent V. U. pateikė buhalterei E. N., nežinojusiai apie daromą nusikaltimą, įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą šešias pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniais asmenimis.
3.3. Dėl dokumentų suklastojimo ir Įstaigos turto pasisavinimo atsiliepime nurodoma, kad daiktų pirkimų imitavimas (šešių pirkimo–pardavimo sutarčių, kasos išlaidų orderių suklastojimas) buvo nuteistojo V. U. sugalvotas būdas pagrįsti piniginių lėšų trūkumą Įstaigos kasoje. Byloje nustatyta, kad V. U. nurodė pasirašyti iš anksto paruoštose pirkimo–pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nieko apie jo nusikalstamą veiklą nežinantiems asmenims. Iš liudytojų A. U., G. K., R. J. L. parodymų matyti, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie dokumentus, kuriuos pateikė pasirašyti V. U.. Analogišku būdu buvo veikiama ir kitais trimis tariamais daiktų pirkimo–pardavimo atvejais. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartys buvo suklastotos, sutartyse nurodyti pardavėjai daiktų įstaigai nepardavė, todėl Įstaiga suklastotų dokumentų pagrindu negalėjo įgyti jokio turto, už kurį būtų buvę sumokėta bendra 20 000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog 20 000 Eur suma buvo panaudota Įstaigos interesais. Įstaigai pagal suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis neįgijus daiktų, nėra pagrindo nustatinėti ir tų daiktų vertės. Daiktai Įstaigoje inventorizuoti ir apskaityti buhalterinėje apskaitoje suklastotų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, jei įsiteisėjusiu nuosprendžiu bus patvirtinti dokumentų suklastojimo faktai, tada bus sprendžiama, kaip ištaisyti dėl V. U. neteisėtų veiksmų klaidingai tvarkytą buhalterinę apskaitą ir ką daryti su Įstaigoje be teisėto pagrindo apskaitytais daiktais. Pažymima ir tai, kad suklastotų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu neva įgytais daiktais Įstaiga nesinaudoja, kadangi šie daiktai iš esmės yra nereikalingi Įstaigos veikloje: 600 mm vėžės Įstaiga neturi ir nenaudoja, todėl 600 mm bėgiai su pabėgiais ir 600 mm aširačiai Įstaigai nereikalingi, JAMZ 236 varikliai su greičių dėže ir visa įranga taip pat nenaudojami, vienas iš variklių buvo laikinai panaudotas šilumvežyje rodant spektaklį, siaurojo geležinkelio 750 mm aširačiai, siaurojo geležinkelio guolinės ašidėžės panaudotos vagonui-valgyklai, kuri nepriklauso Įstaigai, vagonas-cisterna (be važiuoklės) Įstaigai nereikalingas ir niekaip nenaudojamas Įstaigos veikloje. Be to, suklastotose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti daiktai Įstaigos teritorijoje atsirado dar iki pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų sutarčių sudarymo datų.
3.4. Atsiliepime nesutinkama su tuo, kad pirmiausia Įstaiga turėjo išnaudoti civilines teisines priemones jai padarytai žalai išsiieškoti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo padavė ne Įstaiga, o Įstaigos dalininkė (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Tuo metu Įstaigos vadovu tebebuvo nuteistasis V. U., kuris akivaizdu, jog nebūtų ėmęsis jokių priemonių prieš save. Ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas, kai naujuoju Įstaigos vadovu buvo paskirtas M. J., todėl nebebuvo pagrindo pradėti atskirą procesą civiline tvarka, kuris dubliuotųsi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Kita vertus, tik ikiteisminio tyrimo metu buvo atskleistas Įstaigos piniginių lėšų pasisavinimo mechanizmas, turintis nusikalstamos veikos sudėties požymių, ko padaryti Įstaiga nebūtų galėjusi civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. U. ir gynėjas advokatas Ričardas Suslavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė ir civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) įgaliota atstovė advokatė L. S. prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Nuteistojo V. U. ir jo gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas be pagrindo nesivadovavo V. U. parodymais ir juos patvirtinančiais įrodymais, o savo išvadas grindė atskirų liudytojų nepatikimais ir prieštaringais parodymais, specialisto išvada ir ją surašiusios specialistės paaiškinimais, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir nepagrįstai konstatavo, jog V. U. veikose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių.
6. Teisėjų kolegija, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad su apeliantų teiginiais galima sutikti tik iš dalies.
6.1. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
6.2. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija nenustatė, kad įrodymais būtų pripažinti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse numatytų kriterijų neatitinkantys baudžiamosios bylos duomenys. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti įrodymų vertinimo motyvai. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Nors V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų suklastojimo ir panaudojimo esmines aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su dalimi apygardos teismo išvadų dėl neįvykusių ūkinių finansinių operacijų pagal suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius su R. D., A. M.-Z., R1. D1., dėl tariamai šiems asmenims sumokėtų Įstaigos piniginių lėšų pasisavinimo, taip pat dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, susijusių su minėtų ūkinių finansinių operacijų įtraukimu į Įstaigos buhalterinę apskaitą, bei dėl dalies nusikalstamais pripažintų Įstaigos kasos tvarkymo pažeidimų. Šioje bylos dalyje vertindamas surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms, dėl ko, neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, V. U. veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nepaisant atskirų aplinkybių pašalinimo iš įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aprašymo, V. U. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) turto pasisavinimo, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Dėl turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo
7. V. U. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) turto pasisavinimo, padaryto suklastojus tikrus ir pagaminus netikrus dokumentus bei juos panaudojus pateikiant įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą. V. U. inkriminuotos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra aprašytos bendrai kaip padarytos idealiąja sutaptimi, todėl dėl šių veikų bus pasisakoma bendrai.
8. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką tiek pagal BK 183 straipsnį, tiek pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią.
9. Nuteistajam V. U. inkriminuotas tikrų dokumentų pagaminimas, netikrų dokumentų suklastojimas, jų panaudojimas bei Įstaigos turto pasisavinimas pasireiškė tuo, kad V. U. pasisavino už tariamai pagal pirkimo–pardavimo sutartis pirktus daiktus sumokėtus 20 000 Eur, tai yra:
- pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 018, nors A. U. siaurojo geležinkelio 600 mm bėgių su pabėgiais 2x5 m Įstaigai nepardavė ir tariamai išmokėtų 2 500 Eur negavo;
- pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 019, nors A. M.-Z. keturių 750 mm aširačių Įstaigai nepardavė ir tariamai išmokėtų 4 000 Eur negavo;
- pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 65, nors R. D. dviejų JAMZ 236 variklių su greičių dėže ir visa įranga Įstaigai nepardavė ir tariamai išmokėtų 2 500 Eur negavo;
- pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 66, nors R1. D1. keturių vienetų 600 mm aširačių Įstaigai nepardavė ir tariamai išmokėtų 3 000 Eur negavo;
- pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 67, nors G. K. aštuonių guolinių ašidėžių Įstaigai nepardavė ir tariamai išmokėtų 2 500 Eur negavo;
- pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir kasos išlaidų orderį Nr. 1009 (be datos), nors R. J. L. vagono-cisternos (be važiuoklės) Įstaigai nepardavė ir tariamai išmokėtų 5 500 Eur negavo.
10. Nuteistasis V. U. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad visi pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti daiktai iš tikrųjų buvo įsigyti, šie daiktai yra apskaityti Įstaigos buhalterijoje, naudojami Įstaigos veikloje, daiktus pardavusiems asmenims buvo sumokėtos pirkimo–pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos.
11. Sutiktina su V. U., kad pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis iš atskirų fizinių asmenų pirkti daiktai Įstaigoje yra. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Tai, kad daiktai, kurie, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, buvo įsigyti pagal suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis, yra apskaityti Įstaigos buhalterinėje apskaitoje, patvirtino ir po V. U. Įstaigai vadovavęs M. J., Įstaigos ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė D. K., Įstaigos buhalterinę apskaitą tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu tvarkiusi E. N., tiek ir šiuo metu buhalterinę apskaitą tvarkanti D. K1..
12. Kita vertus, vien minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų daiktų apskaitymas Įstaigoje savaime nepatvirtina sandorių, kurių pagrindu neva buvo įgyti daiktai, realumo. Aiškinantis šių sandorių realumą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo apklausti asmenys, paaiškinę atskiras pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybes.
12.1. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas liudytojas A. U., dirbęs VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) iki 2018 metų sausio mėnesio, parodė, kad 600 mm pločio bėgių su pabėgiais neturėjo ir Įstaigai už 2 500 Eur nepardavė. Liudytojas nurodė, kad tokio pločio bėgiai Įstaigoje tiesiogiai nebuvo naudojami, buvo tik eksponatas. Aiškindamas aplinkybes dėl galimų minėtų bėgių įsigijimo aplinkybių, A. U. parodė, kad dėl atskirų objektų įsigijimo nuspręsdavo Įstaigai vadovavęs V. U., pats liudytojas važiuodavo kartu su kitais darbuotojais į komandiruotes į Latviją, Estiją, kiek prisimena, vienos komandiruotės į Latviją metu ir buvo parvežti minimi bėgiai, kartu su liudytoju į komandiruotę dar važiavo E. E., kiti Įstaigos darbuotojai. Liudytojas teigė, kad nežino, kaip vyko bėgių įsigijimas, ar buvo mokami pinigai, ar bėgiai gauti kaip dovana ar mainų būdu, nes A. U. su kitais Įstaigos darbuotojais vyko tik parsivežti bėgius, kurie, kaip suprato, jau buvo įsigyti, komandiruotės metu nematė, kad kas nors iš darbuotojų būtų mokėjęs pinigus už bėgius, taip pat nematė ir jokių dokumentų dėl bėgių pirkimo. Dėl liudytojo vardu su Įstaiga sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią neva pardavė Įstaigai bėgius, A. U. paaiškino, kad V. U. pateiktus dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartį, kasos išlaidų orderį) galėjo pasirašyti manydamas, jog pasirašo dokumentus dėl komandiruotės. Be to, liudytojas nurodė, kad Įstaigoje jau ilgą laikotarpį, tiksliai neprisiminė metų, buvo ir vagonas-cisterna be važiuoklės.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. M.-Z. parodė, kad Įstaigoje dirbo vadybininke, traukinio palydove, taip pat kurį laiką vadovavo kitai įstaigai VšĮ „K“ (duomenys pakeisti). Pastarajai įstaigai liudytoja yra perdavusi naudotis vagoną-valgyklą, kuriuo pagal panaudos sutartį naudojasi VšĮ „A“ (duomenys pakeisti). Nors apklausiama teisme liudytoja A. M.-Z. tiksliai neprisiminė aširačių pardavimo Įstaigai aplinkybių, bet atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad ji kaip fizinis asmuo gal 2013 metais įsigijo vagoną-valgyklą, kuris stovėjo Įstaigos teritorijoje, V. U. užsiėmė šio vagono remontu, kad jį būtų galima panaudoti Įstaigos veikloje, remontuojant vagoną-valgyklą buvo pakeisti aširačiai, vėliau V. U. paprašė nuimtus nuo vagono-cisternos senus aširačius parduoti Įstaigai, A. M.-Z. sutiko ir pardavė aširačius už 4 000 Eur. Ši liudytoja patvirtino ir pirmosios instancijos teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. U. vagonui-valgyklai naujus aširačius rado ir parvežė iš Estijos, už tai jam liudytoja sumokėjo 500 Lt, o vėliau, maždaug mėnesis iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, V. U. pasiūlė nupirki senus vagono-valgyklos aširačius, kuriuos liudytoja pardavė už 4 000 Eur (2 t., b. l. 153–154, 157–159).
12.3. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R1. D1. paaiškino, kad yra pardavęs V. U. aširačius už 3 000 Eur, tai galėjo būti 2016–2017 metai. Kaip paaiškino liudytojas, aširačių jis turėjo, nes iš bankrutavusios įmonės buvo nusipirkęs medienos džiovinimo įrangą, prie kurios taip pat buvo ir vežimėliai, pats R1. D1. naudojo du vežimėlius, o kiti du buvo nenaudojami. Pamatęs naudojamus vežimėlius V. U. pasiūlė juos nupirkti ir R1. D1. pardavė aširačius nuo nenaudojamų vežimėlių.
12.4. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. D. paaiškino, kad 2017 metais yra pardavęs V. U. du variklius JAMZ su greičių dėžėmis, kuriuos prieš tai liudytojas buvo įsigijęs iš metalo supirktuvės. Liudytojas nurodė, kad pats už variklius mokėjo 2 500 Eur ir už tą pačią sumą paskui pardavė V. U.. Atsakydamas į užduodamus klausimus apie variklių pardavimo aplinkybes R. D. paaiškino, jog jam pačiam variklių nereikėjo, tuos variklius surado V. U., tik paprašė liudytojo juos nupirkti.
12.5. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. J. parodė, kad yra metalo supirkimo aikštelės savininkas, į aikštelę buvo atvykę asmenys iš geležinkelio pirkti variklio, kuriems pardavė seno MAZ sunkvežimio variklį. Liudytojo teigimu, pinigų už variklį negavo, nes metalo laužo negalima parduoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, galima tik perdirbėjams, todėl variklį iškeitė į kitą to paties svorio metalo laužą. A. J. nurodė, kad prisimena tik kaip pardavė (išmainė) vieną variklį, bet paaiškino, jog apie kito variklio pardavimą gali ir nežinoti, nes būna atvejų, kai metalo supirkimo aikštelėje liudytoją pavaduoja kas nors kitas.
12.6. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. B. paaiškino, kad VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) dirbo šaltkalviu, padėjėju, mašinistu. Liudytojas nurodė, kad iš metalo supirkimo aikštelės su V. U. pirko variklį, kuris buvo išimtas iš seno MAZ automobilio. Be to, A. B. teigė, kad buvo perkami du varikliai, antrasis variklis buvo perkamas kitą dieną, bet jis (šis liudytojas) tą dieną nedirbo ir nedalyvavo perkant antrąjį variklį. Tačiau liudytojas nieko nežinojo apie tai, kaip buvo įformintas variklių pirkimas. Kaip paaiškino A. B., po to vienas iš nusipirktų variklių buvo sumontuotas į šilumvežį. Dėl vagono-cisternos be važiuoklės šis liudytojas paaiškino, kad cisterna Įstaigos teritorijoje daug metų buvo užkasta, po to atkasta ir dabar tebestovi (Įstaigos teritorijoje).
12.7. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas G. K. paaiškino, kad nepardavė V. U. 8 vienetų ašidėžių, kadangi jų niekada neturėjo, taip pat negavo 2 500 Eur. Liudytojas nurodė, kad yra vykęs į komandiruotes į Estiją ir Latviją. Į Estiją vyko padėti pakrauti šilumvežio, bet neprisimena, kad komandiruotėse kas būtų pirkęs bėgius ar ašidėžes. Pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes G. K. aiškino tuo, kad dokumentus galėjo pasirašyti manydamas, jog pasirašo dokumentus dėl komandiruotės.
12.8. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojai V. P. ir A. K. parodė, kad kartu su G. K. remontavo bėgius, kai pastarajam paskambinęs V. U. paprašė susitikti. Susitikus V. U. apie kažką kalbėjosi su G. K., taip pat nuteistasis turėjo kažkokius dokumentus, kuriuos davė pasirašyti G. K.. Be to, liudytojai V. P. ir A. K. parodė, kad po šio susitikimo vykstant namo, G. K. pasakojo, jog pasirašė dokumentus dėl ašidėžių pardavimo, nors realiai jokių ašidėžių nepardavė. G. K. brolis A. kategoriškai tvirtino, kad G. K. ašidėžių parduoti negalėjo, nes jų paprasčiausiai neturėjo.
12.9. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. J. L. paaiškino, kad jį su V. U. supažindino R. S., kurie liudytojo paprašė padėti, t. y. pasirašyti fiktyvų pardavimą – neva liudytojas pardavė VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) cisterną. Apklausiamas teisme šis liudytojas kategoriškai tvirtino, kad cisternos neturėjo ir jos nepardavė Įstaigai. Teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 26–28), jog Įstaigai pardavė skysto kuro cisterną, prieš tai įsigytą iš Lietuvos geležinkelių, R. J. L. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi.
12.10. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. S. paaiškino, kad R. J. L. yra senas jo pažįstamas, kurį liudytojas supažindino su V. U., nes pastarasis ieškojo patikimo žmogaus, galinčio prisiimti cisternos tariamą pardavimą Įstaigai. R. S. negalėjo nurodyti tikslesnių aplinkybių apie tarp R. J. L. ir V. U. pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį, nes tai tarpusavyje toliau derino minėti asmenys. Visgi R. S. patvirtino, kad R. J. L. iš tikrųjų jokios cisternos neturėjo ir jos parduoti negalėjo.
12.11. Pirmosios instancijos teisme apklausta R. J. L. sutuoktinė R. L. paaiškino, kad jos sutuoktinis nebuvo nusipirkęs jokios cisternos, tuo labiau kad abu gyvena iš gaunamos pensijos ir neturi pinigų brangiems pirkiniams.
12.12. Pirmosios instancijos teisme liudytojas H. Š. paaiškino, kad yra R. J. L. pusbrolis, anksčiau dirbo Lietuvos geležinkeliuose, aptarnaudavo ir siauruosius geležinkelius, ir plačiuosius geležinkelius, paskutinį kartą R. J. L. geležinkeliuose matė prieš kokį 10 metų, R. J. L. tikrai nėra nieko, taip pat ir cisternos, pirkęs iš AB „Lietuvos geležinkeliai“.
12.13. Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. L. paaiškino, kad remontavo vagoną-valgyklą, kurį Įstaigai naudotis buvo perdavęs VšĮ „K“ (duomenys pakeisti), remonto darbai apėmė dažymą, baldų darymą, atskirų detalių keitimą, bet liudytojas negalėjo nieko pasakyti, ar buvo keičiami aširačiai. Dėl variklių JAMZ D. L. paaiškino, kad jis pamatė ir parodė, kur galima nusipirkti variklius, kiek žino, vienas variklis tikrai buvo nupirktas ir įdėtas į šilumvežį. Dėl vagono-cisternos liudytojas nurodė, kad cisterna buvo atkasta 2016 metais ir nenaudojama stovi Įstaigos teritorijoje.
12.14. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas G. K1. paaiškino, kad VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovu dirbo iki 2016 m. kovo mėnesio, Įstaigoje buvo nemažas kiekis įvairių riedmenų (lokomotyvai, vagonai keleiviams vežti, krovininės platformos ir panašiai), įprastai buvo eksploatuojami 12 keleivinių vagonų ir 2–3 šilumvežiai, pastarieji buvo gana seni ir nusidėvėję. Įstaigoje buvo daug įvairių nebenaudojamų atsarginių variklių, visokių kitokių detalių, todėl iš pradžių buvo naudojamos turimos atsarginės dalys, iš vieno šilumvežio ar vagono perdedamos į kitą. Dėl 600 mm pločio geležinkelio bėgių su pabėgiais G. K1. paaiškino, kad siaurasis geležinkelis yra 750 mm pločio, todėl 600 mm pločio bėgiai iš esmės Įstaigos veikloje negali būti panaudoti ir liudytojui dirbant tokių bėgių niekas nepirko, analogiškai ir dėl to paties pločio aširačių. Visgi liudytojas pripažino, kad su 600 mm pločio geležinkeliu susiję objektai gali būti įdomus muziejinis eksponatas, bet G. K1. dirbant nebuvo kalbų Įstaigoje kurti su 600 mm pločio geležinkeliu susijusių daiktų ekspoziciją. Liudytojas nurodė, kad 750 mm aširačių Įstaigoje buvo labai daug, bet G. K1. negalėjo atsakyti, ar visi Įstaigoje buvę aširačiai galėjo būti panaudoti kaip atsarginės dalys ir ar Įstaigai buvo tikslinga papildomai pirkti aširačių.
12.15. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas liudytojas M. J. paaiškino, kad VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi pradėjo dirbti 2018 m. rugsėjo mėnesį, Įstaiga užsiėmė ir muziejine, edukacine veikla, todėl tiek 600 mm pločio bėgiai su pabėgiais, tiek 600 mm pločio aširačiai yra Įstaigoje įrengtos ekspozicijos dalis. Taip pat M. J. nurodė, kad Įstaigoje buvo bent keliasdešimt 750 mm pločio aširačių, bet liudytojas negalėjo spręsti dėl jų tinkamumo naudoti. Kaip atsarginės dalys Įstaigoje buvo ir guolinės ašidėžės, vienas iš variklių JAMZ buvo sandėliuojamas Įstaigos patalpose, o kitas variklis buvo įdėtas į šilumvežį. Tuo tarpu vagonas-cisterna be važiuoklės stovėjo šalia Įstaigos esančioje teritorijoje prie Įstaigai priklausančio pastato visiškai nenaudojama. M. J. nurodė, kad dar 2014 metais inventorizacijos metu darytose nuotraukose cisterna užfiksuota užkasta po žeme, o kada buvo iškasta, liudytojas negalėjo pasakyti.
12.16. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas liudytojas G. Š. paaiškino, kad VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) dirbo iki 2019 metų, Įstaigoje buvo rengiama ekspozicija, Įstaigos naudojama technika buvo pakankamai sena, šilumvežiai dažnai gesdavo, buvo nuolatos ieškoma atsarginių dalių, dažniausiai metalo surinkimo punktuose, kitose bankrutavusiose įmonėse buvo randama nebenaudojamos technikos, taip pat nemažai detalių įsigyta iš Latvijos, pirkimais užsiėmė V. U.. Tačiau liudytojas negalėjo nieko pasakyti apie konkrečius pirkimus iš A. U., A. M.-Z., R1. D1., R. D., G. K. ar kaip Įstaigoje atsirado vagonas-cisterna.
12.17. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas liudytojas E. E. paaiškino, kad kai dirbo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) teko važiuoti į Estiją parsivežti šilumvežio, dar yra važiavęs į Latviją, iš kur buvo parvežti bėgiai. Komandiruotės į Latviją metu bėgius pakrovė į sunkvežimį ir parvežė į Lietuvą, darbams vadovavo A. U., bet liudytojas nieko nežinojo apie tai, kaip buvo įsigyti bėgiai, t. y. ar pirkti, ar gauti dovanų, ar išmainyti, ar kokiu kitu būdu.
13. Kaip matyti iš išdėstytų liudytojų parodymų, iš asmenų, su kuriais buvo sudarytos aptariamos pirkimo–pardavimo sutartys, A. M.-Z., R1. D1. ir R. D. tvirtino, kad pagal kaltinime nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis iš tikrųjų pardavė daiktus V. U. vadovaujamai Įstaigai už kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas.
13.1. Nurodytų liudytojų ir nuteistojo V. U. parodymų apie sandorių realumą vertinimo kontekste pažymėtina, kad įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nesurinkus įrodymų, neginčijamai ir patikimai patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties požymius, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako (BK 2 straipsnio 4 dalis).
13.2. Tiek A. M.-Z., tiek R1. D1. kategoriškai tvirtino, kad disponavo 750 mm pločio (A. M.-Z.) ir 600 mm pločio (R1. D1.) aširačiais, kuriuos paprašyti V. U. pardavė Įstaigai kaip tai nurodyta sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse atitinkamai už 4 000 Eur ir 3 000 Eur. Liudytojai paaiškino ir kokiu būdu patys įsigijo aširačius, kuriuos vėliau pardavė Įstaigai. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų A. M.-Z. ir R1. D1. parodymai yra nepaneigti ir atitinka nuteistojo V. U. nurodytas aplinkybes dėl 750 mm pločio ir 600 mm pločio aširačių įsigijimo. Dalį liudytojos A. M.-Z. parodymų apie vagono-valgyklos remontą patvirtino ir liudytojas D. L..
13.3. Vien to, kad liudytoja A. M.-Z., kaip įvardinta skundžiamame nuosprendyje, yra patikimas nuteistojo V. U. asmuo, t. y. jie kartu dirbo ne tik Įstaigoje, bet ir VšĮ „K“ (duomenys pakeisti), juos sieja draugiški santykiai, o liudytojo R1. D1. įmonė teikė paslaugas Įstaigai, nepakanka liudytojų parodymus pripažinti nepatikimais ir besąlygiškai juos atmesti bei jais nesivadovauti. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad liudytoja A. M.-Z. savo parodymus derino su nuteistojo V. U. parodymais, kadangi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. U. apie aptariamų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybes paaiškino tik pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu liudytoja A. M.-Z. parodymus davė jau ikiteisminio tyrimo metu. Nėra pagrindo liudytojų parodymų atmesti ir dėl to, kad jie, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nelogiški (už senus aširačius mokėtos pakankamai didelės 4 000 Eur ir 3 000 Eur sumos). Kita vertus, nė vienas iš byloje apklaustų asmenų negalėjo nurodyti, kokia iš tikrųjų galėjo būti aširačių vertė ir ar ji atitinka pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą vertę. Priešingai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas liudytojas G. K1. 4 000 Eur kainą už aširačius įvertino kaip mokėtiną vien už metalo laužą. Liudytoja V. J. Įstaigoje nebedirbo aptariamų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu (dirbo iki 2016 m. gegužės mėnesio, kai pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2017 metais), todėl jos parodymai apie tai, kad Įstaiga nėra nieko pirkusi iš fizinių asmenų, nepaneigia liudytojų A. M.-Z. ir R1. D1. parodymų. Analogiškai ir liudytojo A. B. parodymai, kuriuose šis liudytojas išreiškė tik savo subjektyvų vertinimą, jog nėra girdėjęs, kad Įstaiga būtų ką nors pirkusi iš savo darbuotojų, nėra pakankami paneigti liudytojos A. M.-Z. parodymus. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojami liudytojo A. B. parodymai, kad 600 mm pločio aširačiai, kuriuos neva Įstaigai pardavė A. M.-Z. buvo įsigyti Latvijoje tuo pačiu metu kaip ir 600 mm pločio bėgiai, yra paneigti liudytojų A. U. ir E. E., važiavusių minėtus bėgius pargabenti iš Latvijos į Lietuvą, parodymais, jog komandiruotės metu į Lietuvą pargabenti tik bėgiai, bet ne aširačiai.
13.4. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog 750 mm pločio ir 600 mm pločio aširačiai Įstaigoje atsirado kitu būdu, o nurodyti sandoriai iš tikrųjų nebuvo sudaryti, tai yra paneigiančių nuteistojo V. U. ir liudytojų A. M.-Z. bei R1. D1. parodymus apie 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2017 m. gruodžio 29 d. sutarties sudarymo aplinkybes. Taip pat bylos objektyvūs duomenys nepaneigia to, kad A. M.-Z. pagal 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 019 buvo išmokėti 4 000 Eur, o R1. D1. pagal 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 66 buvo išmokėti 3 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Dėl liudytojo R. D. parodymų apie Įstaigai parduotus du JAMZ variklius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats liudytojas neneigė, jog šie varikliai jam nebuvo reikalingi, kad juos įsigijo paprašytas V. U., už variklius mokėjo 2 500 Eur ir paskui pardavė Įstaigai už tą pačią sumą. Apklausti liudytojai D. L. ir A. B. patvirtino, kad būtent Įstaigos darbuotojai surado variklius metalo laužo supirkimo aikštelėje, apie tai pranešė V. U., kuris pagal liudytojų parodymus buvo atsakingas už daiktų pirkimo organizavimą. Liudytojas A. B. nurodė, kad iš metalo laužo supirkimo aikštelės buvo perkami du varikliai, nors jis ir liudytojas D. L. tiesiogiai dalyvavo perkant tik vieną variklį, nes kitas (variklis) buvo nupirktas jų nedarbo metu. Taigi, byloje nėra abejonių dėl to, kad du JAMZ varikliai buvo nupirkti iš metalo laužo supirktuvės, bet Įstaigoje apskaityti kaip nupirkti iš R. D. pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Metalo supirkimo aikštelės savininkas A. J. paaiškino, kad negali parduoti metalo laužo fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl neva išmainė variklius į kitą metalo laužą. Kadangi Įstaigos vardu pirkimo–pardavimo sutartis su metalo laužo aikštele negalėjo būti sudaryta, todėl akivaizdu, kad R. D. šiuo atveju buvo pasirinktas kaip savotiškas tarpininkas siekiant tinkamai įforminti variklių įsigijimą Įstaigoje.
13.6. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp R. D. ir Įstaigos sudarytoje 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta ūkinė operacija įvyko ne pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytomis aplinkybėmis, nes iš tikrųjų Įstaiga JAMZ variklius įsigijo ne iš R. D., bet iš metalo laužo supirkimo aikštelės, taip pat neatitinkanti tikrovės informacija užfiksuota ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 65, nes už variklius Įstaigos piniginėmis lėšomis negalėjo būti sumokėta variklių nepardavusiam R. D.. Kita vertus, nors 2 500 Eur R. D. ir negavo, bet nekyla abejonių dėl to, kad su metalo laužo supirkimo aikštele vienokia ar kitokia forma buvo atsiskaityta (aikštelės savininkas A. J. teigė, kad variklius išmainė į metalo laužą, R. D. tvirtino, kad už variklius sumokėjo 2 500 Eur). Byloje nėra paneigta, kad 2 500 Eur suma už du variklius yra nepagrįsta, neatitinkanti realios vertės (per didelė) todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog iš Įstaigos kasos išmokėti 2 500 Eur buvo panaudoti ne Įstaigos veikloje ir pasisavinti. Taigi, šiuo atveju pasitvirtino tik V. U. inkriminuotos netikro dokumento pagaminimo ir tikro dokumento suklastojimo aplinkybės, o inkriminuotas turto pasisavinimas yra neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
13.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartys dėl 750 mm pločio aširačių, 600 mm pločio aširačių ir JAMZ variklių įsigijimo nebuvo įtrauktos į 2017 metų viešųjų pirkimų planą ir ataskaitą, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad aptarti pirkimai apskritai buvo vykdyti nesilaikant viešųjų pirkimų procedūrų ir jas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Visgi vien tam tikrų nustatytų procedūrų nesilaikymas, taip pat ir nesavalaikis gautų pajamų deklaravimas, savaime nepatvirtina, kad sudaryti sandoriai realiai neįvyko. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, paneigiančių apklaustų asmenų parodymus apie sandorių realumą.
13.8. Dėl pirkimų (ne)įtraukimo į 2017 metų viešųjų pirkimų planą ir ataskaitas reikšminga informacija užfiksuota bylą nagrinėjant apeliacine tvarka išsireikalautame 2019 m. sausio 16 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (15 t., b. l. 20–22). V. U. ir E. U. tarpusavio pokalbyje telefonu V. U., paklausęs, ar E. U. pateikė auditoriams pirkimų dokumentus, nurodė, kad pas buhalteres dar yra neįtrauktų (į planą ir ataskaitą) pirkimų, taip pat priminė pokalbį apie variklių pirkimą, todėl reikia papildyti (2017 metų pirkimų dokumentus), tačiau E. U. atsakė, kad ataskaitos atiduotos dar 2017 m. sausio 31 d. ir jų papildyti nebegalima (2018 m. gegužės 21 d., 09.42 val., pokalbis Nr. 8144). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telefoniniame pokalbyje užsimenama tik apie variklių (tikėtina tariamai įsigytų iš R. D.) pirkimą, kuris, kaip jau buvo nurodyta, nors ir neįvyko pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytomis aplinkybėmis, bet varikliai už Įstaigos lėšas iš tikrųjų buvo pirkti (ir panaudoti Įstaigos reikmėms), todėl šiuo pokalbiu negalima pagrįsti ir sandorių su A. M.-Z. ir R1. D1. fiktyvumo. Be to, telefoninio pokalbio metu E. U. nurodė ir tai, kad ne tik V. U. minimi pirkimai bus neįtraukti, bet dar yra gal 20–30 sąskaitų neįtrauktų, iš ko galima spręsti, jog Įstaigoje buvo paplitusi praktika dėl atskirų pirkimų neįtraukimo į teikiamas ataskaitas.
13.9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, aprašymo šalintinos aplinkybės, kad V. U.:
- pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 019, nurodė juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš A. M.-Z. siaurojo geležinkelio 4 vienetus 750 mm aširačių už 4 000 Eur bei kad A. M.-Z. išmokėjo 4 000 Eur, nurodė pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiai A. M.-Z., po ko juos patvirtino savo parašu, nors A. M.-Z. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų siaurojo geležinkelio 4 vienetų 750 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo, bei juos panaudojo pateikdamas Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei E. N., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą;
- pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 66, nurodė juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R1. D1. siaurojo geležinkelio 4 vienetus 600 mm aširačių už 3 000 Eur bei kad R1. D1. išmokėjo 3 000 Eur, nurodė pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R1. D1., po ko juos patvirtino savo parašu, nors R1. D1. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų siaurojo geležinkelio 4 vienetų 600 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo, bei juos panaudojo pateikdamas Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei E. N., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą;
- pasisavino pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 019 A. M.-Z. už 4 vienetus 750 mm aširačių sumokėtus 4 000 Eur, pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 66 R1. D1. už 4 vienetus 600 mm aširačių sumokėtus 3 000 Eur, pasisavino pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 65 tariamai R. D. už 2 vienetus JAMZ 236 variklių su greičių dėže ir visa įranga sumokėtus 2 500 Eur.
14. Priešingai nei dėl anksčiau aptartų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su A. M.-Z., R1. D1. ir R. D., teisme apklausti liudytojai A. U., G. K. ir R. J. L. kategoriškai neigė, kad pardavė Įstaigai pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytus daiktus: 600 mm pločio bėgius su pabėgiais, guolines ašidėžes, vagoną-cisterną, bei gavo pirkimo–pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas už neva parduotus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Kaip jau buvo nurodyta šiame nuosprendyje, A. U. paaiškino, jog pats 600 mm pločio bėgių su pabėgiais nepirko ir vėliau jų nepardavė Įstaigai, bet pripažino, jog kartu su kitais darbuotojais važiavo į komandiruotę Latvijoje, iš kur ir parvežė minimus bėgius su pabėgiais. Liudytojas E. E. taip pat nurodė, kad kartu su A. U. ir kitais Įstaigos darbuotojais buvo komandiruotas į Latviją parvežti 600 mm bėgių su pabėgiais. Pastarojo liudytojo parodymai apie komandiruotę į Latviją iš esmės patvirtina A. U. parodymus, kad nuteistasis kartu su kitais darbuotojais buvo atsakingas tik už bėgių su pabėgiais pakrovimą ir pargabenimą. Iš kelionės į Latviją įforminimo komandiruote, taip pat galima spręsti, kad 600 mm pločio bėgiai su pabėgiais buvo gabenami būtent Įstaigai, o ne A. U.. Be to, pats V. U. pripažino, kad būtent jis sužinojo apie 600 mm pločio bėgius esančius Latvijoje, Ventspilyje.
14.2. Liudytojas G. K. dėl guolinių ašidėžių atsiradimo Įstaigoje nieko negalėjo paaiškinti, bet buvo nuoseklus dėl to, kad šių ašidėžių Įstaigai nepardavė. G. K. brolis A. irgi teigė, kad G. K. niekada guolinių ašidėžių neturėjo ir jų Įstaigai parduoti negalėjo. Apie pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes nuosekliai paaiškino ne tik G. K., bet ir A. K. ir V. P., parodę, kad V. U. darbo metu susiskambino su G. K. ir sutarė susitikti pervažoje, kur sutartu laiku atvykęs nuteistasis V. U. padavė G. K. pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. parodymai, jog susitikimo su V. U. metu liudytojas manė, kad pasirašinėja dokumentus dėl komandiruotės, ir nesuprato, jog pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį, neatitinka liudytojų A. K. ir V. P. parodymų, kad G. K. jiems iš karto papasakojo, jog pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl guolinių ašidėžių pardavimo. Visgi šis liudytojų parodymų neatitikimas neleidžia abejoti nuosekliais ir sutampančiais parodymais apie tai, kad guolinių ašidėžių G. K. iš tikrųjų neturėjo ir jų nepardavė, o tik pasirašė V. U. pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį.
14.3. Pirmosios instancijos teisme R. J. L. parodė, kad su V. U. jį supažindino R. S., nuteistasis paprašė padėti, t. y. pasirašyti fiktyvų pardavimą, kad neva parduoda VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) cisterną. Šiuos parodymus teisme patvirtinto ir R. S., nurodęs, kad paprašytas V. U. rekomenduoti patikimą žmogų, galintį prisiimti cisternos tariamą pardavimą Įstaigai, pasiūlė minėtą liudytoją. R. J. L. ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus ir nurodė, kad buvo įsigijęs iš geležinkelių į žemę užkastą skysto kuro cisterną, kurią paskui pardavė V. U. (2 t., b. l. 26–28), bet juos perskaičius teisme paneigė kaip melagingus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingai nuo R. J. L. šio liudytojo sutuoktinė R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad R. J. L. niekada nebuvo nusipirkęs jokios cisternos, kurią paskui galėjo parduoti. Analogiškas aplinkybes nurodė ir R. J. L. pusbrolis H. Š.. Todėl nepaisant parodymų pakeitimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti R. J. L. teisme duotais parodymais, nes būtent jie atitinka kitus bylos įrodymus.
14.4. Byloje nėra ir jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti A. U., G. K., R. J. L. ir R. S. parodymų apie fiktyvių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą teisingumu bei kad nurodyti liudytojai būtų suinteresuoti sąmoningai apkalbėti V. U.. Kaip jau minėta, liudytojų A. U., G. K. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors R. J. L. parodymus pakeitė, bet šio liudytojo teisme duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vien apeliaciniame skunde nurodyti konfliktiški nuteistojo V. U. ir liudytojo R. S. tarpusavio santykiai nėra pagrindas besąlygiškai atmesti kurio nors iš jų parodymus, kaip ir nėra pagrindo savaime atmesti paminėtų liudytojų parodymus vien dėl to, kad jie kartu dirba ar dirbo kurioje nors bendrovėje. Tokiu atveju parodymai vertinami kruopščiau, jų patikimumas nustatomas gretinant parodymus su kitais bylos įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kiti bylos duomenys atitinka būtent išdėstytus nurodytų liudytojų, o ne nuteistojo V. U., parodymus.
14.5. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, atsižvelgiant į išdėstytus įrodymų vertinimo motyvus, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad:
- A. U. pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį siaurojo geležinkelio 600 mm bėgių su pabėgiais 2x5 m už 2 500 Eur Įstaigai nepardavė ir pagal 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 018 išmokėtų 2 500 Eur negavo;
- G. K. pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį 8 vienetų guolinių ašidėžių už 2 500 Eur Įstaigai nepardavė ir pagal 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 67 išmokėtų 2 500 Eur negavo;
- R. J. L. pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį vagono-cisternos (be važiuoklės) už 5 500 Eur Įstaigai nepardavė ir pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1009 (be datos) išmokėtų 5 500 Eur negavo.
15. Taigi, byloje nustatyta, kad Įstaigos 10 500 (2 500 + 2 500 + 5 500) Eur piniginių lėšų panaudojimas pagrįstas į Įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktais pagamintais netikrais dokumentais ir suklastotais tikrais dokumentais. V. U. nenurodė ir nepateikė jokių kitų šių piniginių lėšų panaudojimą Įstaigos reikmėms patvirtinančių įrodymų (dokumentų). Vien tai, kad Įstaiga vykdė ūkinę komercinę veiklą, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie Įstaigos piniginių lėšų panaudojimą, savaime nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo Įstaigos reikmėms. Pažymėtina, kad V. U., kaip VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti Įstaigos interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Šiame kontekste aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kurioje, be kita ko, išaiškinta, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Taip pat turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje nepaneigia tai, jog nebuvo nustatyta, kokiais tikslais buvo panaudotos įmonės piniginės lėšos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-428/2014 ir kt.).
16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. U. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu vadovavo Įstaigai, nes išėjus iš darbo direktoriui G. K1., Įstaigos visuotinio dalininkų 2016 m. kovo 4 d. susirinkime laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas buvo pavesta V. U., kuris Įstaigai vadovavo iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (3 t., b. l. 7; 10 t., b. l. 34–36). Byloje apklausti liudytojai G. Š., A. U., A. B., G. K., A. K., V. P., D. L. taip pat patvirtino, kad V. U. realiai vadovavo Įstaigai. Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkiusi E. N. parodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis parengė, kasos išlaidų orderius išrašė pagal V. U. nurodymus. Buhalterė E. N. nurodė ir tai, kad pati grynųjų pinigų neišmokėjo, taigi, šiuo atveju V. U. kaip atskaitingas asmuo tariamai išmokėjo A. U., G. K. ir R. J. L. Įstaigos pinigines lėšas, kurių panaudojimą pagrindė suklastotais dokumentais. Išdėstytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. U. kaip Įstaigos vadovas neteisėtai panaudojo savo įgaliojimus įmonės turto – piniginių lėšų – atžvilgiu, todėl yra tinkamas subjektas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje.
17. Akivaizdu, kad V. U. suvokė savo veiksmų pavojingumą, t. y. žinojo, kad pirkimo–pardavimo sutartys tarp Įstaigos ir A. U., G. K. ir R. J. L. sudarytos siekiant įforminti iš tikrųjų neįvykusius sandorius, o pagal surašytus kasos išlaidų orderius A. U., G. K. ir R. J. L. Įstaigos piniginės lėšos nebuvo išmokėtos, tačiau piniginių lėšų nepanaudojo Įstaigos reikmėms (nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų) ir sąmoningai Įstaigai negrąžino, todėl V. U. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant dalies iš nusikalstamos veikos pašalintų aplinkybių, V. U. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat V. U. veika atitinka BK 183 straipsnyje numatyto turto pasisavinimo sudėties požymius, bet, įvertinus pripažintas neįrodytomis ir pašalintas iš nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybes, pasisavinto turto suma mažintina iki 10 500 Eur ir V. U. veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Taip pat atitinkamai sumažintinas civiliniam ieškovui VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) priteistas turtinės žalos dydis.
Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo
19. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama nuteistojo V. U. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jokie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai nebuvo padaryti, o už atskirus Įstaigos buhalterinės apskaitos pažeidimus turėtų atsakyti ne jis pats, bet Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės.
20. BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
21. Paprastai teismo išvada dėl to, ar kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bylose, susijusiose su apgaulingu ar aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, yra grindžiama specialisto išvadomis, revizijos ar patikrinimo aktais, o prireikus gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje V. U. inkriminuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai nustatyti atlikus VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą surašytoje 2019 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-4-3126 (10 t., b. l. 1–25).
22. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo neišsamus, atliktas nepateikus tyrimui visų bylai reikšmingų dokumentų, specialisto išvada surašyta remiantis neteisėtai atlikto Įstaigos audito išvadomis, kad atlikdama ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistė, viršydama savo kompetenciją, vertino bylos įrodymus, todėl byloje surašyta specialisto išvada negalima remtis nustatant buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus ir dėl to kilusius padarinius.
22.1. Specialisto išvadoje išvardinta, kurie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti tyrimui ir kurie nebuvo pateikti (specialisto išvados 5–6 lapai). Šioje išvadoje nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti: 1) ilgalaikio (materialaus ir nematerialaus) turto apskaitos dokumentai – kortelės bei nusidėvėjimo apskaičiavimai, ilgalaikio turto, trumpalaikio turto ir kito turto apskaita; 2) Paslaugų užsakymų žurnalai. Ataskaitos apie atliktas paslaugas. Įstaigos klientų (juridinių ir fizinių asmenų) sąrašai ir iš jų gautų pajamų apskaita; 3) Medžiagų, kuro, turto, remonto ir kitų darbų bei išlaidų nurašymo į sąnaudas aktai. Užsakomųjų kelionių ataskaitos apie įstaigos patirtas sąnaudas; 4) Elektroninių kasos aparatų operacijų žurnalai; 5) Metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 metus: finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų, pinigų srautų, grynojo turto pokyčių ataskaitos bei aiškinamasis raštas; metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius: biudžeto išlaidų arba lėšų sąmatos vykdymo ataskaitos ir aiškinamasis raštas; metinės pelno mokesčio deklaracijos, PVM deklaracijos, kitos valstybės institucijoms pateiktos ataskaitos; 6) Įstaigos sudarytos veiklos sutartys, dalyvavimo programose ir viešųjų pirkimų dokumentai.
22.2. Pažymėtina, kad nors dalis Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentų ir nebuvo pateikti tyrimui, bet V. U. inkriminuoti buhalterinės apskaitos pažeidimai nėra susiję su specialisto išvadoje išvardintais tyrimui nepateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, V. U. nebuvo nei kaltinamas, nei skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už specialisto išvadoje kaip nepateiktų dokumentų neišsaugojimą, sunaikinimą ar paslėpimą. Todėl specialisto išvadoje išvardintų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo tyrimui aplinkybės neturi esminės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
22.3. Apeliantų keliamos abejonės dėl neva sąmoningai nuo atliekamo tyrimo nuslėptų Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentų yra nepagrįstos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš pradžių buvo perduoti Įstaigos auditą atlikusioms (duomenys neskelbtini) savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojoms. Pirmosios instancijos teisme apklaustos L. V., V1. P1. paaiškino, kad Įstaigos auditas pradėtas 2018 m. gegužės mėnesį, t. y. dar Įstaigai vadovaujant nuteistajam V. U., auditui Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai buvo teikiami kelis kartus (2018 m. gegužės 4 d. perdavimo–priėmimo aktas, 2018 m. gegužės 4 d. dokumentų poėmio aktai, 2018 m. gegužės 21 d. poėmio aktai, 2018 m. gegužės 28 d. dokumentų perdavimas, 2018 m. birželio 5 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktai, 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. liepos 16 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktai), dalį dokumentų teikė Įstaigos vadovas V. U., dalį Įstaigos administratorė, o dalį Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „B“ (duomenys pakeisti). L. V. parodė, kad nepaisant nevienkartinio papildomo dokumentų pateikimo, vis dėlto dalis buhalterinės apskaitos dokumentų taip ir nebuvo pateikti. Taigi, dalies Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentų trūko jau atliekant Įstaigos auditą. Tuo metu už Įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų saugojimą atsakingas buvo Įstaigos vadovo pareigas ėjęs V. U.. Atlikus auditą, Įstaigos dokumentai buvo grąžinti tuo metu V. U. pavadavusiam G. Š., kuris patvirtino, jog parvežė iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės Įstaigos dokumentus, po ko Įstaigos dokumentai buvo perduoti kitai Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be nuteistojo V. U. ir jo gynėjo prielaidų pobūdžio teiginių apie galimai tyrimui perduotus ne visus Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus, byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojų atlikto audito Įstaigai buvo grąžinti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai ar kad dalis Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentų buvo nuslėpti ir todėl nepateikti Įstaigos ūkinę finansinę veiklą tyrusiai specialistei.
Žemesnės instancijos teismas
22.4. Negalima sutikti ir su apeliantų teiginiais, kad realus Įstaigos ūkinės finansinės veiklos tyrimas nebuvo atliktas, o tyrimą atlikusi specialistė vadovavosi anksčiau atlikto audito išvadomis. Kaip matyti iš specialisto išvados ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu specialistė nurodė, kad rėmėsi Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyriaus atliktų vidaus audito ataskaitomis už 2014, 2015 ir 2016 metus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto audito metu surašytomis ataskaitomis už 2015, 2016 ir 2017 metus, bet ne preziumuodama atskiras audito išvadose nurodytas aplinkybes, o tik tiek, kiek audito išvadose buvo nurodyti reikšmingi Įstaigos buhalterinės apskaitos duomenys, kurie buvo pateikti auditui (pavyzdžiui, ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti 2016–2017 metų Įstaigos buhalterinės apskaitos registrai, 2017 metų finansinių ataskaitų dokumentai, todėl atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo tirti auditui pateikti dokumentai). Taigi, atlikdama Įstaigos ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistė vadovavosi ne auditorių išvadomis, o audito išvadose nurodytais buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie nebuvo pateikti tyrimui, bet reikalingi savarankiškam tyrimui atlikti.
22.5. Be to, priešingai nei akcentuojama skunde, atliekant Įstaigos auditą nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) veiklos vertinimo vidaus audito ataskaitos Nr. 12-VAA-5 (3 t., b. l. 153–190) nėra pagrindo pripažinti neteisėtai gautu įrodymu. Apeliaciniame skunde akcentuojamas VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) įstatų 28.13 punktas, kad tik visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę (9 t., b. l. 166). Vis dėlto nagrinėjamu atveju buvo atliktas ne Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas, bet Įstaigos, kurios dalininkė buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybė, auditas paskirtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-344 vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai vykusiame 2018 m. balandžio 5 d. visuotiniame dalininkų susirinkime buvo nutarta neatlikti Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2017 metus audito (9 t., b. l. 76-78). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas atlikti auditas apėmė ne vien Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 metus, bet ir tokias sritis kaip Įstaigos struktūros ir pareigybių aprašymų vertinimas, Įstaigos gautų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes vertinimas, Bilietų apskaitos vertinimas, Įstaigos darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokėjimų vertinimas, Darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo darbuotojams vertinimas, Įstaigos transporto naudojimo vertinimas, Įstaigos pardavimo paslaugų išlaidų vertinimas, Įstaigos kasos operacijų vertinimas, Kasos registre apskaitytų dokumentų vertinimas, Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis vertinimas, Finansinių ataskaitų rinkinių vertinimas, Vidaus kontrolės sistemos vertinimas, audituojamas laikotarpis apėmė 2015, 2016, 2017 metus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Įstaigos auditas atliktas ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės Centralizuoto vidaus audito ataskaita parengta nepažeidžiant Įstaigos įstatų 28.13 punkto reikalavimų.
22.6. Kaip matyti iš specialisto išvados, tirdama Įstaigos ūkinę finansinę veiklą, Įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo aspektus specialistė D. K. vadovavosi ir ikiteisminio tyrimo metu duotais atskirų liudytojų parodymais, kiek jie susiję su ankstesnėje nuosprendžio dalyje analizuotais fiktyviais daiktų pirkimais, pirkimo–pardavimo sutarčių ir kasos išlaidų orderių klastojimu, nepagrįstu Įstaigos piniginių lėšų išmokėjimu. Pažymėtina, kad iš specialisto išvadoje nėra nurodyta jokių liudytojų parodymus vertinančių teiginių, t. y. ar vieno ar kito asmens parodymai yra teisingi. Specialisto išvadoje ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo parodymai yra ne vertinami, o tik vadovaujamasi liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Specialistė D. K. paaiškino, jog remdamasi liudytojų parodymais padarė sąlyginę išvadą, kad jeigu liudytojų nurodytos aplinkybės pasitvirtintų, būtų daroma atitinkama išvada dėl Įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiško pobūdžio bylose (kaip nagrinėjama baudžiamoji byla) paprastai į buhalterinę apskaitą įtraukiami dokumentai taip, kad iš išorės buhalterinė apskaita atrodytų tvarkoma laikantis visų teisės aktų reikalavimų. ir tik pagal apklaustų asmenų parodymus gali būti atskleistas sandorių fiktyvumas ar kiti buhalterinės apskaitos pažeidimai. Taigi, vien atskirų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nustatymas remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais asmenų parodymais savaime nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvados kaip įrodymo patikimumu, objektyvumu ir išsamumu.
23. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje jau buvo pasisakyta dėl V. U. pasisavintų Įstaigos 10 500 Eur, Įstaigos buhalterinėje apskaitoje apskaitytų kaip išmokėtų pagal pagamintas netikras 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį su A. U., pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį su G. K., pagal 2018 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį su R. J. L. bei pagal suklastotus 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 018, 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 67, kasos išlaidų orderį Nr. 1009 (be datos), pagal kuriuos nepagrįstai iš Įstaigos kasos buvo išlaiduoti 10 500 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad į Įstaigos buhalterinę apskaitą buvo įtraukta pagaminta netikra 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis su R. D. ir suklastotas 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderis Nr. 65, bet kadangi byloje nebuvo paneigta, jog kasos išlaidų orderyje nurodyta 2 500 Eur suma iš tikrųjų buvo sumokėta už iš metalo laužo supirkimo aikštelės įsigytus variklius, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši suma buvo nepagrįstai išlaiduota iš Įstaigos kasos. Kita dalis V. U. inkriminuotos veikos aplinkybių, susijusių su pirkimo–pardavimo sandorių su A. M.-Z. ir R1. D1., nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl teismo išvadų prieštaravimo faktinėms bylos aplinkybėms, nustatant, kad V. U. iš kasos nepagrįstai išlaidavo ir sumažino grynųjų pinigų likutį kasoje ir Įstaigos turtą 10 500 Eur suma, bei pašalinant iš V. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, kad:
- į Įstaigos 2017 metų buhalterinę apskaitą įtrauktas prekių pirkimas iš A. M.-Z., R1. D1. pagal jų vardu įformintus dokumentus (sutartis ir kasos išlaidų orderius) t. y. pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš A. M.-Z. 4 vienetų 750 mm aširačių už 4 000 Eur (2017 m. gegužės 31 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 019), pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš R1. D1. 600 mm 4 vienetų aširačių už 3 000 Eur (2017 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 66), pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis;
- V. U. 2017 metais iš kasos nepagrįstai išlaidavo pagal A. M.-Z., R. D., R1. D1. vardu įformintus kasos išlaidų orderius.
24. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl fiktyvių sandorių apskaitymo Įstaigos buhalterinėje apskaitoje kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nes nustačius, jog ūkinė operacija įvyko ne tarp pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų ūkio subjektų, neįmanoma identifikuoti, tarp kokių subjektų ji vyko, todėl negalima iš dalies nustatyti Įstaigos 2017 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
25. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad Įstaigos 2017 metų pirminiuose apskaitos dokumentuose nėra įsegtos UAB „U“ (duomenys pakeisti), „S“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos faktūros, kurių duomenys užfiksuoti apskaitos registruose „Didžioji knyga“ ir „4122 Skolos tiekėjams“, iš kurių matyti, kad minėtoms bendrovėms banko pavedimais buvo sumokėti 24 205,40 Eur, bet nesant pateiktų pirminių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų) negalima iš dalies nustatyti, už kokias prekes/paslaugas buvo atlikti mokėjimo pavedimai. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti Įstaigos ūkinių finansinių sandorių, finansinių įsipareigojimų ir veiklos rezultatų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad duomenis apie Įstaigos sandorius su minėtomis bendrovėmis buvo galima gauti tiesiog parašius šių bendrovių pateikti turimus dokumentus, bet tokia galimybė nepaneigia padaryto buhalterinės apskaitos pažeidimo ir V. U. atsakomybės. Šiame kontekste svarbi formuojama teismų praktika, kad bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014).
26. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų ir padarinių V. U. negali atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes neatitinka šios nusikalstamos veikos subjekto požymių.
26.1. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnius ūkio subjekto buhalterinę apskaitą tvarko ir už buhalterinių įrašų teisingumą atsako arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą, arba buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis, arba minėto įstatymo 10 straipsnyje numatytais atvejais pats įmonės savininkas (individualios įmonės atveju), ūkininkas (ūkininko ūkio atveju), gyventojas (individualios veiklos atveju). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įsakymą dėl įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje bei apskaitos dokumentų išsaugojimo.
26.2. Nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013, 2K-202-303/2020).
26.3. Byloje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkė Įstaigoje dirbusi buhalterė V. J. (iki 2016 m. gegužės 25 d.), nuo 2016 m. gegužės 30 d. pagal buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. P-16-21/33 buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „B“ (duomenys pakeisti), įgaliotas asmuo E. N. (9 t., b. l. 170–171), nuo 2018 m. liepos 2 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotas asmuo D. K1.. Taigi, V. U., kaip paskirtas laikinai eiti Įstaigos direktoriaus pareigas, t. y. būdamas Įstaigos vadovas, įgyvendino savo pareigą dėl buhalterinės apskaitos Įstaigoje organizavimo ir formaliai už buhalterinės apskaitos pažeidimus atsakyti turėtų buhalterės. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, V. U. inkriminuoti buhalterinės apskaitos pažeidimai yra susiję su suklastotų dokumentų pateikimu buhalterei E. N. įtraukti Įstaigos buhalterinę apskaitą bei dalies pirminių apskaitos dokumentų (su UAB „U“ (duomenys pakeisti), „S“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti)) nepateikimu įtraukti į buhalterinę apskaitą. Kaip jau buvo minėta, buhalterinę apskaitą tvarkiusi E. N. parodė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal V. U. teikiamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, bankiniai išrašai, kasos orderiai, sutartys), pagal pateikiamus duomenis buvo vedami apskaitos registrai ir teikiamos ataskaitos. Jokių tyčinių neteisėtų buhalterinę apskaitą tvarkiusių buhalterių veiksmų byloje nebuvo nustatyta. Iš esmės netinkamą Įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir specialisto išvadoje nustatytų padarinių atsiradimą lėmė ne padarytos buhalterių klaidos ar dalies buhalterinių dokumentų nuslėpimas, kaip tvirtina apeliantai, bet V. U. veiksmai, pateikiant į apskaitą įtraukti dokumentus, kuriuose užfiksuotos tikrovės neatitinkančios ūkinės finansinės operacijos, taip pat nepateikiant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukti į buhalterinę apskaitą. Todėl V. U. kaip Įstaigos vadovas pagrįstai buvo pripažintas tinkamu subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. U. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. U. sąmoningai netinkamai vykdė savo, kaip Įstaigos vadovo, pareigas, neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti Įstaigos turto, grynų pinigų likučio, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir savo veiksmais sąmoningai to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
28. Įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai buvo kryptingi, jais siekta nuslėpti Įstaigos piniginių lėšų pasisavinimą, buhalterinės apskaitos pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai nustatyti tik atliktus ikiteisminį tyrimą ir didelės apimties Įstaigos ūkinės finansinės veiklos tyrimą, todėl nuteistojo V. U. padaryta veika pagal pavojingumą pagrįstai buvo pripažinta nusikalstama ir užtraukiančia būtent baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.
29. Nors V. U. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir buvo kvalifikuota teisingai, tačiau ne visos V. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės pasitvirtino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, jų tinkamai neįvertino ir iš esmės niekaip nemotyvavo, ar nustatyti atskiri buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, pašalinant iš V. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, žemiau nurodytus buhalterinės apskaitos pažeidimus.
29.1. Vienas iš V. U. inkriminuotų buhalterinės apskaitos pažeidimų pasireiškė tuo, kad Įstaigos 2017 m. balanse 47 915 Eur nepagrįstai padidintas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai; veiklos rezultatų ataskaitoje 11 315 Eur padidintos pajamos ir 21 232 Eur padidintos sąnaudos, 10 741 Eur sumažintas grynasis veiklos rezultatas, nepagrįstai koreguoti atskiri buhalteriniai straipsniai, ištaisyti finansinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio rodikliai, jie nepagrįsti buhalterinėmis pažymomis ar dokumentais, nepateikti skolų suderinimo aktai, kas lėmė 2017 m. finansinių ataskaitų, pateiktų 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. birželio 25 d. duomenų nesutapimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2018 m. kovo 1 d. Įstaigos finansinės ataskaitos buvo parengtos ir pateiktos prieš įvykusį visuotinį dalininkų susirinkimą, tuo tarpu 2018 m. birželio 25 d. finansinės ataskaitos buvo pateiktos audito metu. Pagal Įstaigos su UAB „B“ (duomenys pakeisti) sudarytą sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo 2.1.9 punktą UAB „B“ (duomenys pakeisti) buvo atsakinga už metinės atskaitomybės ataskaitų sudarymą ir pateikimą Įstaigai, VĮ „Registrų centras“ bei VMI. Iš esmės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad buvo pakeisti atskiri Įstaigos finansinių ataskaitų rodikliai, bet dėl to, kad Įstaigos finansinėse ataskaitose atskiri rodikliai pakeisti nepagrindžiant tokio pakeitimo. Specialistė D. K. paaiškino, kad buhalterinėje apskaitoje duomenys gali keistis ir būti koreguojami, bet tik su sąlyga, jog taisymai turi būti aiškūs ir visa tai atsispindės papildomai surašytuose apskaitos dokumentuose, nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, nebuvo surašyti taisymus pagrindžiantys dokumentai, todėl specialistė negalėjo nustatyti, ar taisymai buvo pagrįsti ir teisingi. Kita vertus, specialistė nurodė ir tai, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė, sudariusi naujas Įstaigos finansines ataskaitas, turėjo surašyti ir atitinkamus taisymus pagrindžiančius dokumentus. Byloje nenustatyta, kad V. U., kaip Įstaigos vadovas, davė nurodymus buhalterei E. N. pateikti pataisytas 2017 m. Įstaigos finansines ataskaitas. Pirmosios instancijos teisme apklausta E. N. neprisiminė Įstaigos 2017 m. finansinių ataskaitų taisymo aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. U. nepagrįstai buvo pripažintas atsakingu už Įstaigos 2017 m. balanse 47 915 Eur nepagrįstai padidintą turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus; veiklos rezultatų ataskaitoje 11 315 Eur padidintas pajamas ir 21 232 Eur padidintas sąnaudas, 10 741 Eur sumažintą grynąjį veiklos rezultatą, nepagrįstai koreguotus atskirus buhalterinius straipsnius, ištaisytus finansinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio rodiklius, kurie nepagrįsti buhalterinėmis pažymomis ar dokumentais, nepateikus skolų suderinimo aktų, kas lėmė 2017 m. finansinių ataskaitų, pateiktų 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. birželio 25 d. duomenų nesutapimą.
29.2. Kiti V. U. inkriminuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra susiję su Įstaigos kasos operacijų tvarkymu. Nuteistajam inkriminuota tai, kad į V. U. kaip atskaitingo asmens buhalterinę sąskaitą nebuvo apskaityti nuteistajam iš banko sąskaitos išmokėti 7 229,9 Eur, kasos registre įrašytas neteisingas kasos likutį 2016 m. gegužės 25 dienai, neapskaitytas 2017 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderis 24 Eur sumai, į 2017 m. rugsėjo mėnesio kasos registrą nesavalaikiai apskaityti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, į kasos apskaitą įtraukti ne visi kasos išlaidų orderiai, kai kuriuose nėra pinigų gavėjo parašo.
29.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje dėl kasos knygoje neteisingai įrašyto grynų pinigų likučio 2016 m. gegužės 25 dienai nurodyta, jog kaip matyti iš V. J. tvarkytos kasos knygos ir pagrindžiančių dokumentų, grynų pinigų likutis 2016 m. gegužės 25 dienai buvo 94,97 Eur, bet buhalterė E. N. neteisingai į registrą „2321 Kasa Panevėžys“ ir į Didžiąją knygą įkėlė 2016 m. balandžio 1 dienos grynų pinigų likutį 161,37 Eur. Taigi, su aptariamu buhalterinės apskaitos pažeidimu V. U. nėra susijęs, tai buvo buhalterės E. N. klaida, už kurią nuteistasis negali atsakyti.
29.4. Nors 2017 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. 42, kuriuo išmokėti 24 Eur, nebuvo įtrauktas į 2017 metų apskaitos registrą „sąskaita 2321 kasa Panevėžys“, t. y. neapskaitytas kasos knygoje, bet specialisto išvadoje nurodyta, kad šis kasos išlaidų orderis yra prisegtas prie rugsėjo mėnesio kasos pirminių dokumentų. Taigi, aptariamas kasos išlaidų orderis buvo pateiktas įtraukti į kasos registrus, bet už tai atsakinga buhalterė E. N. to nepadarė, už ką atsakyti V. U. negali.
29.5. Analogiška situacija ir su nuteistajam V. U. iš banko išmokėtų 7 229,9 Eur neapskaitymo Įstaigos buhalterinės apskaitos atskaitingų asmenų sąskaitoje ir kasoje. Apklausiama E. N. patvirtino, kad turėjo prisijungimus prie Įstaigos banko sąskaitos, todėl darytina išvada, kad jai buvo žinomi visi piniginių lėšų išmokėjimai V. U., bet dalis jų nėra įtraukta į atitinkamus kasos registrus, kuriuos pripažino pildžiusi E. N..
29.6. Dėl nurodyto pažeidimo, jog Įstaigos 2017 m. rugsėjo 1 d. – rugsėjo 30 d. apskaitos registre „sąskaita 2321 kasa Panevėžys“, t. y. į kasos knygą, nesavalaikiai buvo užpajamuoti ir išlaiduoti pinigai pagal 10 kasos pajamų ir 2 kasos išlaidų orderius, kurie buvo įforminti ankstesniais mėnesiais, pastebėtina, kad vien nesavalaikis kasos išlaidų ir pajamų orderių įtraukimas į apskaitą savaime nesukelia tokių padarinių, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ne laiku į apskaitą įtrauktuose orderiuose yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri iškreiptų Įstaigos finansinius rodiklius, todėl ir šis pažeidimas šalintinas iš V. U. nusikalstamos veikos aprašymo.
29.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei specialisto išvadoje, nei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra detalizuota, kokie kasos išlaidų orderiai visgi nebuvo įtraukti į kasos apskaitą, todėl dėl tokio deklaratyvaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimo plačiau pasisakyti objektyviai negalima. Visgi specialisto išvadoje išvardinti kasos išlaidų orderiai, kuriuose nėra pinigų gavėjo parašų (2017 m. vasario 28 d. Nr. 002, 2017 m. kovo 31 d. Nr. 007–008, 2017 m. rugsėjo 30 d. Nr. 036 (11 t., b. l. 2–5)). Šiais kasų išlaidų orderiais yra apskaitytas piniginių lėšų išmokėjimas E. N. ir V. U., pažymėtina, kad jie kasos išlaidų orderiuose yra pasirašę kaip Vyriausiasis (vyresnysis) finansininkas ir Kasininkas (E. N.) ir kaip Įmonės vadovas (V. U.), tik papildomai nepasirašė kaip pinigų gavėjai. Vis dėlto nepaisant formalaus kasos išlaidų orderių pildymo trūkumo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad kasos išlaidų orderiuose užfiksuotos pinigų išmokėjimo operacijos įvyko, todėl ir šis V. U. inkriminuotas pažeidimas nelaikytinas nusikalstamu.
29.8. Aptariamų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų vertinimo kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl negali būti laikoma nusikaltimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka BK straipsnį ir realiai nepažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomų visuomeninių santykių, o kartu ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Nustatant asmens kaltę dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai.
Dėl bausmės
30. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
31. Nuteistojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. U. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, taip pat vieną sunkų nusikaltimą, kuris šiuo nuosprendžiu buvo perkvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas). Nusikaltimai baigti, turtinio, finansinio pobūdžio, tyčiniai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. V. U. charakterizuojamas patenkinamai, nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi šeimą.
32. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti V. U. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių. Atskirų aplinkybių pašalinimas iš V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo padarytų veikų kaip mažiau pavojingų ir tuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtų bausmių. V. U. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis, taip pat skiriant bausmę pagal BK 183 straipsnio 1 dalį parenkama bausmės rūšis – bauda, už BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nustatytų baudų dydžiai, kurie yra ženkliai mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytų baudų, skiriamų už apysunkį, nesunkų nusikaltimus vidurkius, taip pat V. U. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nustatytinas ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatymą numatytos bausmės vidurkį baudos dydis, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.
Dėl proceso išlaidų
33. Civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma iš nuteistojo V. U. išieškoti civilinio ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su atsiliepimo pateikimu, bei kitas išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) įgaliota atstovė advokatė L. S. taip pat prašė iš nuteistojo V. U. išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
34. Kartu su civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2021 m. kovo 12 d. teisinių paslaugų sutartis, kuria advokatei L. S. pavesta susipažinti su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, nuteistojo V. U. paduotu apeliaciniu skundu bei surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą, sutarta šių paslaugų kaina – 500 Eur (14 t., b. l. 137–138). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateiktos papildomos sąskaitos už teisines paslaugas (pasiruošimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje): 2021 m. gegužės 6 d. – 300 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 11 d. – 100 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 20 d. – 100 Eur sumai (14 t., b. l. 155, 192; 15 t., b. l. 67). Patirtas civilinio ieškovo išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais buvo sumokėta bendra 1 000 Eur suma už advokato suteiktas paslaugas (14 t., b. l. 140, 156, 193; 15 t., b. l. 68).
35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019).
36. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. U. ir jo gynėjo paduotą apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nuteistąjį V. U. išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį atmesti. Įgyvendindami rungimosi principą civilinis ieškovas VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) ir jo įgaliota atstovė L. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami nuteistojo V. U. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį nepakeistą, be to, civilinio ieškovo įgaliota atstovė advokatė L. S. dalyvavo iš esmės visuose bylą nagrinėjant apeliacine tvarka surengtuose teismo posėdžiuose (jų buvo 6, iš kurių viename bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko). Įvertinus baudžiamojoje byloje nagrinėjamų aplinkybių pobūdį, atliktą papildomo įrodymų tyrimo apimtį, civilinio ieškovo patirtos 1 000 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nelaikytinos neproporcingai didelės. Tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo V. U. ir jo gynėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies bei skundžiamas nuosprendis pakeistas, ženkliai sumažinus (nuo 20 000 Eur iki 10 500 Eur) V. U. inkriminuotą pasisavinto Įstaigos turto vertę, taip pat pašalinus dalį nepasitvirtinusių aplinkybių iš visų V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Todėl papildomai įvertinus galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, iš nuteistojo V. U. išieškotina civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) advokato paslaugoms apmokėti išlaidų suma mažintina iki 700 Eur.
37. Kaip minėta, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę, bet ne pareigą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos gali būti mažinamos ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bei nustačius, jog proceso dalyvio prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Kaip matyti iš byloje pareikšto civilinio ieškinio, atsiliepimo į nuteistojo V. U. apeliacinį skundą, įgaliotos atstovės advokatės L. S. išsakytos pozicijos baigiamųjų kalbų metu (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), civilinio ieškovo pozicija byloje iš esmės sutapo su valstybinio kaltintojo pozicija, o būtent civilinio ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą buvo grindžiamas V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybėmis, V. U. buvo prašoma pripažinti kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus visa apimtimi. Tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, dalis nusikalstamų veikų aplinkybių buvo pašalintos, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ženkliai (praktiškai per pusę) sumažinta pasisavinto turto vertė atitinkama dalimi sumažintas ir civiliniam ieškovui priteistas turtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant sąlyginai didelės bylos apimties, atlikto įrodymų tyrimo, nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdžio, visgi įvertinus pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, skundžiamame nuosprendyje pripažinta proceso išlaidomis ir iš V. U. išieškotina civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, suma taip pat mažintina iki 1 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti.
Iš V. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, pašalinti aplinkybes, kad:
- Įstaigos 2017 m. balanse 47 915 Eur nepagrįstai padidintas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai; veiklos rezultatų ataskaitoje 11 315 Eur padidintos pajamos ir 21 232 Eur padidintos sąnaudos, 10 741 Eur sumažintas grynasis veiklos rezultatas, nepagrįstai koreguoti atskiri buhalteriniai straipsniai, ištaisyti finansinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio rodikliai, jie nepagrįsti buhalterinėmis pažymomis ar dokumentais, nepateikti skolų suderinimo aktai, kas lėmė 2017 m. finansinių ataskaitų, pateiktų 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. birželio 25 d. duomenų nesutapimą;
- į 2016 m. į atskaitingo asmens, t. y. V. U., buhalterinę sąskaitą nebuvo įtraukti V. U. iš banko sąskaitos išmokėti 7 229,9 Eur;
- į Įstaigos 2017 metų buhalterinę apskaitą įtrauktas prekių pirkimas iš A. M.-Z., R1. D1. pagal jų vardu įformintus dokumentus (sutartis ir kasos išlaidų orderius) t. y. pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš A. M.-Z. 4 vienetų 750 mm aširačių už 4 000 Eur (2017 m. gegužės 31 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 019), pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkimo iš R1. D1. 600 mm 4 vienetų aširačių už 3 000 Eur (2017 m. gruodžio 29 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 66), pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis;
- patikslinti ir pataisyti 2017 metų finansinių ataskaitų duomenys, kurie nepagrįsti raštiškais buhalteriniais paaiškinimais, pažymomis ir dokumentais, metinės inventorizacijos duomenimis, kitais dokumentais;
- V. U. 2017 metais iš kasos nepagrįstai išlaidavo pagal A. M.-Z., R. D., R1. D1. vardu įformintus kasos išlaidų orderius;
- V. U. neapskaitė jam, kaip atskaitingam asmeniui, iš banko išmokėtų 7 230 Eur, kasos registre įrašė neteisingą kasos likutį 2016 m. gegužės 25 dienai, neapskaitė 2017 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderio 24 Eur sumai, į 2017 m. rugsėjo mėnesio kasos registrą nesavalaikiai apskaitė kasos pajamų ir išlaidų orderių, iš 2017 metų kasos nepagrįstai nurašė 14 500 Eur ir 5 500 Eur fiziniams asmenims, į kasos apskaitą įtraukė ne visus kasos išlaidų orderius, kai kuriuose nėra pinigų gavėjo parašo.
Pakeisti V. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes ir nustatyti, kad V. U. iš kasos nepagrįstai išlaidavo ir sumažino grynųjų pinigų likutį kasoje ir Įstaigos turtą 10 500 Eur suma.
Pašalinti iš V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, kad V. U.:
- pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 019, nurodė juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš A. M.-Z. siaurojo geležinkelio 4 vienetus 750 mm aširačių už 4 000 Eur bei kad A. M.-Z. išmokėjo 4 000 Eur, nurodė pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiai A. M.-Z., po ko juos patvirtino savo parašu, nors A. M.-Z. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų siaurojo geležinkelio 4 vienetų 750 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo, bei juos panaudojo pateikdamas Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei E. N., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą;
- pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 66, nurodė juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R1. D1. siaurojo geležinkelio 4 vienetus 600 mm aširačių už 3 000 Eur bei kad R1. D1. išmokėjo 3 000 Eur, nurodė pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R1. D1., po ko juos patvirtino savo parašu, nors R1. D1. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų siaurojo geležinkelio 4 vienetų 600 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo, bei juos panaudojo pateikdamas Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei E. N., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą;
- pasisavino pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 019 A. M.-Z. už 4 vienetus 750 mm aširačių sumokėtus 4 000 Eur, pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 66 R1. D1. už 4 vienetus 600 mm aširačių sumokėtus 3 000 Eur, pasisavino pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 65 tariamai R. D. už 2 vienetus JAMZ 236 variklių su greičių dėže ir visa įranga sumokėtus 2 500 Eur.
Sumažinti V. U. pasisavintą VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) turto – piniginių lėšų sumą iki 10 500 Eur bei V. U. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį bei paskirti V. U. 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. U. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu ir V. U. paskirti subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
Sumažinti civiliniam ieškovui VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 10 500 Eur.
Iš nuteistojo V. U. priteistas civiliniam ieškovui VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) išlaidas advokato paslaugoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti sumažinti iki 1 200 Eur.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Išieškoti iš nuteistojo V. U. civilinio ieškovo VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) naudai 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.