- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-54-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11225-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Algis Staškūnas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Paulienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 6, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. N. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. N. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 16.05 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam R. B. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje akyje ir nosyje, nosikaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė L. Paulienė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalimi, A. N. paskirtos galutinės aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. N. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
2.1. Apeliaciniame skunde prokurorė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018) aptaria BK 75 straipsnio 2 dalies dispoziciją, teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą yra išaiškinęs, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik asmeniui pirmą kartą nuteistam laisvės atėmimu. Pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimu laikomas asmuo anksčiau neteistas arba teistas, tačiau jei jam teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimu taip pat laikomas asmuo, anksčiau teistas kitomis bausmėmis, jeigu teistumas jam ir nėra išnykęs. Pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimu laikomas asmuo ir tada, kai pritaikius amnestijos aktą arba malonės suteikimo tvarka nuteistasis buvo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 2 punktas, Teismų praktika. 2000).
2.2. Taip pat nurodoma, kad, nors naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau pabrėžiama, kad tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas negali būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
2.3. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas be A. N. asmenybės teigiamų aspektų, kuriems pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą, turėjo vertinti ir kitas aplinkybes. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai panašaus pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015), kurioje pažymėta, kad pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiarnumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
2.4. Prokurorė nurodo, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto pavartojimu žmogui, jis anksčiau buvo ne kartą teistas. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už kito žmogaus nužudymą pagal BK 129 straipsnio l dalį. 2012 m. sausio 10 d. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis 2013 m. gruodžio 26 d. padarė naują smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurį buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu. 2014 m. gruodžio 20 d. A. N. padarė naują smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurį buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu. To paties teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu A. N. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu pagal BK 253 straipsnio l dalį, 2021 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taigi šioje byloje nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Dar nebaigus šios bylos nagrinėti teisme, galimai jis vėl nusikalto, nes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariate atliekamas 2022 m. rugpjūčio 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32189-22, kuriame A. N. pareikštas įtarimas padarius du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio l dalyje, tai yra įtariamas savo sutuoktinės sužalojimu·ir grasinimu ją nužudyti mažamečių vaikų akivaizdoje. Todėl, prokurorės vertinimu, teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai vertino, kad A. N. vertas teismo pasitikėjimo, nors vertindamas aplinkybes, susijusias su jo teistumu praeityje, skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad A. N. nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, taisytis. Tačiau teismas netinkamai įvertino A. N. turimus socialinius ryšius, suteikdamas jiems prioritetą, kad A. N. yra dirbantis, vedęs. Tačiau jis kitame naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime įtariamas savo sutuoktinės sužalojimu ir grasinimu ją nužudyti mažamečių vaikų akivaizdoje. Vien sutuoktinės ir vaiko turėjimas nesudaro pagrindo nuteistojo santykius laikyti tvirtais ir stabiliais, ypač naujai pradėto ikiteisminio tyrimo kontekste, kai jam, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios saugumą, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau paskirta kardomoji priemonė, įpareigojanti jį nesiartinti ir neieškoti ryšių nei su sutuoktine, nei su jų šeimoje augančiais vaikais. Prokurorės vertinimu, aptartos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos bausmės ir įpareigojimai teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir įvykdė naują nusikalstamą veiką vėlgi susijusią su fizinio smurto pavartojimu. Šios aplinkybės rodo, kad A. N. išvadų nedarė ir tokiu savo elgesiu demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų. Tokiam asmeniui taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, neatsižvelgiant į jo teistumus praeityje, neįvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, jų pobūdžio, jo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo, sudaroma galimybė elgtis analogiškai, pažeidžiamas bausmės neišvengiamumo principas, kuris yra vienas iš pamatinių siekiant bausmės paskirties tikslų ir apsaugant visuomenę nuo nebaudžiamumą patiriančių asmenų veiksmų. Šiuo atveju be realaus laisvės atėmimo neišvengiamai formuojasi nebaudžiamumo suvokimas ir nėra įgyvendinami bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl apeliantė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neatsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei neteisingai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas, dėl to priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą A. N. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nuteistajam A. N. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą.
7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).
8. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-639/2017).
9. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė į tai, kad A. N. padarė nesunkų nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusikalto ne pirmą kartą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko 2022 m. vasario 17 d., šią nusikalstamą veiką padarė nepraėjus 2 mėnesiams po bausmės atlikimo, anksčiau teistas už veikas, susijusias su fizinio smurto pavartojimu, smurtu artimoje aplinkoje, bei, pažymėtina, ir pats pripažino, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, jog A. N. nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, taisytis. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad A. N. dirba, darbo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, didesnė žala nukentėjusiajam nepadaryta, jis pretenzijų neturi, Šiaulių teritorinei ligonių kasai žala atlyginta, kad žada nebevartoti alkoholio ir nori gydytis priklausomybę alkoholiui, kad pagal ankstesnį nuosprendį vykdė probacijos sąlygas, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti nuteistajam ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
11. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių nuteistąjį A. N. teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, BK 41 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei neteisingai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas, nes bylos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos bausmės ir įpareigojimai teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir įvykdė naują nusikalstamą veiką vėlgi susijusią su fizinio smurto pavartojimu.
12. Nuteistasis A. N. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šio nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau, nors nuteistasis A. N. dirba, darbo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginta, be to, psichoterapijos centre jam atliekamos procedūros, leidžiančios pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 30), šios nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas realiai neatsižvelgė į ankstesnius nuteistojo A. N. teistumus, kitus jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, neįvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų ryšio su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika. Be to, tinkamai liko neatsižvelgta ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį.
14. Nagrinėjamu atveju, nors nustatyta viena nuteistojo A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos net dvi ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. tai, kad A. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pažymėtina, kad nuteistasis A. N. teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą net keturis kartus, iš jų už nužudymą bei net tris kartus už nusikaltimus sveikatai, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu A. N. buvo nuteistas už nužudymą pagal BK 129 straipsnio l dalį. 2012 m. sausio 10 d. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis 2013 m. gruodžio 26 d. vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurį buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant. 2014 m. gruodžio 20 d. A. N. padarė dar vieną analogišką smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurį buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, vėlgi bausmės vykdymą atidedant. Taip pat Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu A. N. buvo nuteistas ir už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu pagal BK 253 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą taip pat atidedant. Tačiau Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistajam A. N. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2019 m. lapkričio 25 d. nuteistasis atliko bausmę, o 2021 m. kovo 29 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis ir vėl nuteistas už smurtinį nusikaltimą – smurtą artimoje aplinkoje – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme. 2022 m. vasario 17 d. nuteistasis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro kaip atlikęs bausmę, tačiau ne tik kad teistumui neišnykus, bet nepraėjus nei dviem mėnesiams po bausmės atlikimo, A. N. ir vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad jam buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, dirbti, rūpintis šeima ir gyventi visuotinai priimtiną gyvenimo būdą. Tačiau aptarti duomenys aiškiai parodo, kad jis nuolat daro smurtinius nusikaltimus, iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Pažymėtina, kad nuteistajam jau ne vieną kartą už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas buvo atidėtas, atidedant bausmės vykdymą nuteistasis A. N. jau buvo įpareigotas nevartoti ir psichiką veikiančių medžiagų, tačiau Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas būtent dėl to, kad jis nevykdė minėto teismo įpareigojimo ir nuolat vartojo alkoholį, o po bausmės atlikimo, praėjus vos metams, jis ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą – vartojo smurtą artimoje aplinkoje, t. y. smurtavo prieš dabar jau esamą sutuoktinę S. Ž., ir už šio nusikaltimo padarymą buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Ir nors nuteistasis A. N. laisvės apribojimo bausmę atliko, tačiau, kaip jau aptarta, nepraėjus nei dviem mėnesiams po bausmės atlikimo, A. N. ir vėl, būdamas neblaivus, padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir tai parodo, kad nuteistajam skiriami įpareigojimai, susiję su draudimu vartoti alkoholį, jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nedaro ir nuo smurto vartojimo jo nesulaiko. Apeliaciniame skunde prokurorė pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad dar nebaigus šios bylos nagrinėti teisme, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariate 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame A. N. pareikštas įtarimas padarius net du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio l dalyje, tai yra jis įtariamas smurtavęs prieš savo sutuoktinę ir grasinęs ją nužudyti mažamečių vaikų akivaizdoje. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis, pažymėtina, tik po to, kai prokurorė apskundė skundžiamą nuosprendį ir prašė panaikinti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, kreipėsi į psichoterapijos centrą dėl priklausomybės alkoholiui šalinimo, atsižvelgiant į nuteistojo A. N. nusikalstamą elgesį, kad jo noras gydytis nėra nuoširdus, visiškai nesudaro pagrindo tikėti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje – jis pasitaisys ir nebedarys analogiškų smurtinių nusikaltimų. Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad jis ir anksčiau, būdamas teismo įpareigotas, bandė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ligoninėje, tačiau tai buvo trumpalaikis poveikis, nes ir vėl pradėjo vartoti alkoholį, o, kaip nustatyta, būdamas neblaivus, jis yra agresyvus ir vartoja smurtą tiek prieš šeimos narius, tiek ir prieš kitus asmenis bei nuolat daro nusikalstamas veikas, ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.
15. Todėl, kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamą elgesį, t. y. kad jis nuolat daro tyčinius smurtinius nusikaltimus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti A. N. tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas praeityje net penkis kartus teistam, iš jų net už nužudymą ir tris kartus už nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai padarymą, teistumui neišnykus ir nepraėjus po paskutinio bausmės atlikimo nei dviem mėnesiams naują nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, neabejotinai formuotų nebaudžiamumo principą. Juo labiau, kaip jau buvo aptarta, jog praeityje A. N. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo skirta ir laisvės apribojimo bausmė, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, ir tai sudaro pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o, taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš A. N. to tikėtis negalima.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam A. N. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Paulienės apeliacinį skundą tenkinti.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 6, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. N. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. N. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį nuosprendį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.