Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2S-62-894/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-21Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-20Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-22Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2023-09-26Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-03-12Kauno apygardos teismas
  6. e2VP-7739-985/2025Nutartis · 2025-09-02Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2S-62-894/2022
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01265-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas
D. E.
Ieškovas
I. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-62-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01265-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; (S) 2.3.5.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. E. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. E. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. R. (toliau ir – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui D. E. (toliau ir – atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. E. išlaikymui po 350,00 Eur, mokamų kas mėnesį iki dukros pilnametystės, patvirtinti bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką.

2. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikui V. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigojant laikiną išlaikymą už einamąjį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; – patvirtini laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad dukros tėvas D. E. bendrauja su vaiku V. E., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Nesant galimybės tėvui pasiimti vaiko nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute, ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

3. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gal būti pakenkta nepilnamečio vaiko interesams, nes nebus padengiama atsakovui tenkanti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirta dalis. Išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai. Ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, todėl patvirtintina ir laikina bendravimo tvarka.

4. Atsakovas atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. e2-6950-570/2021 priteisė laikinąjį išlaikymą vaikui V. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigojant laikiną išlaikymą už einamąjį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; patvirtino laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad tėvas D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku V. E., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio šeštadienį nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val., dukros gyvenamojoje vietoje. Nesant galimybės tėvui bendrauti nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas kas mėnesį gauna apie 642,00 Eur stabilių pajamų, turi registruojamojo nekilnojamojo turto, turi daugiau išlaikytinių, kurių poreikiai teismui nėra žinomi, atsakovo šeiminė padėtis nėra žinoma. Ieškovės paaiškinimais atsakovas dukrai pastaruoju metu teikia po 220,00 Eur per mėnesį išlaikymą. Tokiu būdu jis savo pareigą išlaikyti vaiką vykdo. Ieškovė nurodė, kad iš gaunamų 500,00 Eur per mėnesį pajamų bei 70,00 Eur vaiko pinigų, ieškovė sumoka buto nuomos mokestį, apmoka komunalinius mokesčius, išsilaiko save ir vaiką. Tokio dydžio pajamų nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. O atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones tam, kad gautų atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų savo nepilnametės dukros poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnametės dukros interesai.

7. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog pagal byloje esančius įrodymus atsakovas laikinai privalo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigojant laikiną išlaikymą už einamąjį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

8. Nurodė, kad atsakovas nevykdo raštu šalių sudaryto susitarimo, pagal kurį atsakovas turi bendrauti su dukra V. pirmąjį mėnesio savaitgalį, vasaros atostogų metu. Tėvas su dukra nebendrauja jau keletą metų, nedalyvauja jos auklėjime, nesirūpina dukra.

9. Teismas sprendė, jog būtinas pereinamasis laikotarpis vaiko V. E. ir tėvo D. E. tarpusavio ryšiui atkurti. Nesant duomenų, ar atsakovo gyvenamojoje vietoje yra užtikrintos tinkamos sąlygos nepilnametei dukrai praleisti visą savaitgalį su nakvyne, teismas sprendė, kad laikinai, iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatytina laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nustatant bendravimą vieną kartą per mėnesį, šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. dukros gyvenamojoje vietoje ar kitose viešose vietose. Nesant galimybės tėvui bendrauti su vaiku nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Nurodė, kad 2021 m. birželio 21d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021 yra nustatyta vaiko V. E. ir jos senelės iš motinos pusės D. A. laikinoji bendravimo tvarka kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., todėl tėvo ir dukros V. bendravimas turėtų būti nustatytas kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį (šeštadienį).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo D. E. laikiną išlaikymą V. E. po 220,00 Eur., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; netenkinti prašymo dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taip pat prašo prijungti papildomai pateiktus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Prašo prijungti įrodymus, kurie patvirtina šalių turtinę padėtį. Šių įrodymų anksčiau pateikti neturėjo galimybės, nes dėl greitai vykstančio proceso nespėjo pasirūpinti teisine pagalba.

1.2. Neprieštarauja ir toliau mokėti V. E. išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Teikti 270,00 Eur išlaikymo neturi galimybės.

1.3. Atsakovo gaunamos pajamos kas mėnesį yra 642,00 Eur, jis turi nekilnojamojo turto, žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neįvertino viešo registro duomenų apie šios sodybos rinkos vertę, kuri yra 6862,00 Eur. Sodyba yra negyvenama ir skirta tik ūkiui, gyvūnų auginimui, kuriais ir prekiauja. Teismas nenustatė ir nepasisakė dėl atsakovo turimo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, įtakos atsakovo mokumui. Ieškovė teismui yra pateikusi netikslius duomenis apie savo turtą ir pajamas.

1.4. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką. Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą teismas turi spręsti dėl minimalių vaiko poreikių patenkinimo iki bus išnagrinėta civilinė byla, o ne dėl papildomų vaiko poreikių tenkinimo.

1.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda nereguliariai. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) metų teikia V. E. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur, nes tokia suma buvo šalių suderinta. Išlaikymą teikia reguliariai, o pavėlavęs įmokas sumoka papildomai kitą mėnesį.

1.6. Atsakovas, gaudamas 642,00 Eur stabilias pajamas, 220,00 Eur skiria savo nepilnametei dukrai V. E.. Maždaug tokią pat sumą turi skirti ir savo nepilnamečiui sūnui M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini). Asmeninių poreikių tenkinimui liekanti suma sudaro apie 202,00 Eur, iš kurių apeliantas išlaiko būstą, turi moralinę pareigą prisidėti prie savo sunkiai sergančios mamos priežiūros, kuri šiuo metu gyvena su atsakovu ir yra jo iš dalies išlaikoma, nes jos gaunamos neįgalumo pensijos, neužtenka vaistams, gydymui ir kitiems poreikiams. M. E. mama gauna apie 500,00 Eur darbo užmokestį, dėl pandemijos buvo prastovose, nes jos darbas susijęs su maitinimo įstaigomis. Atsakovas iš banko ėmė paskolą automobiliui įsigyti. Teikiamo išlaikymo suma V. E. 220,00 Eur atitinka atsakovo galimybes (jis dirba 6 dienas per savaitę) ir tenkina didesnius nei minimalius vaiko poreikius.

1.7. Ieškovė teismui yra pateikusi netikslius duomenis apie savo turtą ir pajamas. Ieškovė turi savo įmonę, kuriai vadovauja. Nutylima, kad mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ per 2019 metus turėjo 19 995,00 Eur pelno, duomenų apie 2020 metus nėra registruose, o nuo 2021 m. kovo 4 d. įmonė yra PVM mokėtoja, o tai reiškia, jog įmonės apyvarta yra didesnė nei 45 000,00 Eur, per metus. Įmonė turi 4 automobilius, kuriuos naudoja ir asmeninėms reikmėms, taigi akivaizdu, kad mažosios bendrijos įkūrėja ir savininkė tikrai turi didesnes pajamas nei 500,00 Eur. Be to, I. R. neteikia teismui duomenų apie turėtą ir 2021 metais parduotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (gyvenamąjį namą su žemės sklypu) bei jį pardavus gautas pajamas. Nurodo, kad iki pardavimo šiame turte ieškovė galėjo gyventi ir nebūtų reikėję nuomotis būstą. Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota jos sutuoktinio nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nepagrįsti argumentai, kad ieškovė su sutuoktiniu ir dukra privalo nuomotis būstą, bei patirti papildomas išlaidas.

1.8. Atsakovas su dukra nebendravo ilgą laiko tarpą, todėl esant nutrūkusiems vaiko ir tėvo emociniams ryšiams, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio apimtis, sąlygos ir galimybės turi būti derinamos tiek su vaiko poreikiais, tiek ir su atsakovo, ketinančio atkurti ryšį su vaiku galimybėmis. Atsakovas užsiima prekyba turguje mėsos gaminiais, šeštadienis yra pagrindinė prekybos diena, todėl teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka negali būti įgyvendinama.

1.9. Apelianto nuomone, atsakovui reiškiami reikalavimai yra tik siekis sumažinti vaiko močiutės, D. A., galimybes matytis su anūke ir kerštas, kad atsakovui atvykus į 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdį, jis išsakė poziciją, kad visiems priimtiniausia vaiko lankymo vieta būtų pas močiutę, (duomenys neskelbtini), kur yra įprasta vaiko buvimo vieta, ir čia atsakovas galėtų bendrauti ir matytis su V., pabandyti atkurti su vaiku ryšį, supažindinti su broliu, ir tai galėtų padaryti sekmadieniais, atvykęs pas močiutę D. A..

1.10. Reikalavimas, kad atsakovas vyktų pas vaiką į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kurios adresas nutartyje nėra nurodytas, nėra įgyvendinamas. Ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė negyvena (tai yra žinoma iš kitų bylos pateiktų vaiko teisių specialistų išvadų apie faktinę šeimos gyvenamąją vietą).

1.11. Nurodo, kad atsakovas neprieštarautų bendrauti su V. E. atsakovo gyvenamojoje vietoje, pirmą mėnesio sekmadienį (kai yra vienintelė atsakovo nedarbo diena) nuo 10.00 valandos iki 19.00 valandos, kai atvežimu ir pasiėmimu pasirūpintų vaiko motina, kuri inicijavo bendravimo tvarką ir kurios iniciatyva vaikas išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, I. R. turi mažąją bendriją, kurios biuras yra (duomenys neskelbtini), todėl vaiko atvežimas į (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį, neturėtų būti sudėtingas, kadangi įmonės vadovė turi reikalų ir dažnai būna (duomenys neskelbtini). Susitikti su vaiku atsakovas galėtų ir kitu, iš anksto suderintu laiku, (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprieštarauja bendravimui su dukra per Messenger ar telefonu.

1.12. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovas prašo paikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos arba pakeisti šią tvarką, nustatant, kad D. E. bendrauja su vaiku V. E. kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio sekmadienį nuo 10.00 val., iki tos pačios dienos 19.00 val., atsakovo gyvenamojoje vietoje, o ieškovė I. R. įpareigojama vaiką atvežti ir pasiimti iš atsakovo gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apelianto argumentai yra prieštaraujantys. 2021 m. lapkričio 5 d. elektroniniame laiške nurodė, kad sutinka su byloje priimtais sprendimais, o vėliau pateikė atskirąjį skundą. Atkreipia dėmesį, jog atsakovą ir D. A. atstovauja tas pats atstovas, kas rodo, jog yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.

2.2. Nesutikdamas su priteisto laikino išlaikymo suma apeliantas savo interesus iškelia aukščiau nepilnamečio vaiko interesų. Iš apelianto priteistas laikinas 270,00 Eur išlaikymas jo nepilnametei dukrai nepatenkina minimalių jos poreikių. Civilinėje byloje yra pateikta vaiko poreikių lentelė, kurioje išsamiai detalizuota vaikui reikalinga išlaikymo suma per mėnesį. Be to, apeliantas nežino realių dukros poreikių, nes su ja nebendrauja. Faktas, kad apelianto teigimu šalys buvo suderinę, jog jis teiks išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur/mėn. nėra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti.

Šalies argumentai

2.3. Apeliantas nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje bus 730 Eur ir tai yra tik orientacinis kriterijus.

2.4. Nors apeliantas nurodo, jog ieškovė yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tą faktą, kad jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kadangi šalių nepilnametė dukra gyvena su motina. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

2.5. Būdamas jaunas, darbingo amžiaus atsakovas turi visas galimybes pasirūpinti reikiamo dydžio pajamų gavimu.

2.6. Atsakovo neatsakingą požiūrį rodo tai, kad besibaigiant vieno kredito mokėjimui jis pasiėmė papildomą kreditavimą. Prisiimdamas papildomus įsipareigojimus, privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. To nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam tėvui.

2.7. Ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su dukterimi sekmadieniais, tačiau būtent atsakovas turi pareigą atvykti į dukros gyvenamąją vietą. Aplinkybės, kad ieškovė dažnai būna (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindi naikinti skundžiamą nutartį. Atsakovas turi automobilį. Bendravimas su vaiku ir jo auklėjimas yra abiejų tėvų teisė ir pareiga. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovės gyvenamosios vietos adreso, kadangi jam tik atvykus pas dukterį ji tikrai bus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinei instancijai atsakovas pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, jo vertę ir būklę, duomenis apie įsipareigojimus bankui, turimus vaikus, ieškovei atliekamus pavedimus (mokėjimo nurodymai), ligos dokumentus, bei informaciją apie mažąją bendriją (toliau ir MB) „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. sausio 18 d. atsakovas papildomai pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, ieškovės sąskaitos išrašus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 2 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį bei realias tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas, t. y. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės. Šios faktinės aplinkybės bus nustatytos, įvertintos ir dėl jų pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių tarpusavio susitarimu atsakovas teikė materialinį išlaikymą dukrai po 220,00 Eur kas mėnesį. Iš byloje pateikto ieškovės sąskaitos išrašo, mokėjimo nurodymų matyti, kad minėto dydžio išlaikymą atsakovas teikia nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ar iš esmės pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovo mokamas išlaikymas neužtikrina vaiko būtinųjų poreikių. Be šalių dukters atsakovas dar turi sūnų, kurio išlaikymui skiriamos lėšos. Apeliacine tvarka sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo nepateikta duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo gaunamų pajamų (642,00 Eur) dydį. Įvertinus išlaikytinių skaičių, aplinkybę, kad atsakovo gaunamų pajamų suma yra 642,00 Eur , nesant kitų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, laikytina, jog teismo nustatyta 270,00 Eur laikino išlaikymo suma yra per didelė. Šios išvados nepaneigia byloje esantys duomenys apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 220,00 Eur laikino išlaikymo suma yra protingo dydžio, pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, bei į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatomas tik laikinas išlaikymas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje atsakovo atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Šalių argumentai, susiję su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, su vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje.

21. Nors CK 3.65 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

22. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

23. Atskiruoju skundu atsakovas prašo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti bendravimo tvarką nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja sekmadieniais. Atsakovas taip pat nesutinka, kad bendravimas su nepilnamete dukra vyktų jos gyvenamojoje vietoje.

24. Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galimas atsakovo bendravimas su dukra. Aplinkybė, kad atsakovas su dukra nebendravo ilgą laiko tarpą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti nustatytą bendravimo dieną, nes šeštadienis yra jo pagrindinė darbo diena. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė šios aplinkybės neginčija, neprieštarauja, kad tėvas su dukra bendrautų sekmadieniais. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, skundžiama nutartimi nustatyta tėvo ir dukros bendravimo diena keistina iš šeštadienio į sekmadienį.

26. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad vaiko atvežimu ir pasiėmimu turi pasirūpinti vaiko motina, kuri inicijavo bendravimo tvarką ir kurios iniciatyva vaikas išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad I. R. turi mažąją bendriją, kurios biuras yra (duomenys neskelbtini), todėl vaiko atvežimas į (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį, neturėtų būti sudėtingas, kadangi įmonės vadovė dažnai būna (duomenys neskelbtini). Susitikti su vaiku atsakovas galėtų ir kitu, iš anksto suderintu laiku, (duomenys neskelbtini). Su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutiki. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos specialistai rekomendavo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, nes reikia atkurti tėvo ir dukters ryšį (posėdžio 32 minutė 2 sekundė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo bendravimas su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje užtikrins įprastą ir saugią aplinką vaikui, nesukels papildomų emocinių išgyvenimų, geriausiai užtikrins vaiko interesus, stabilią aplinką. Ieškovė siekia, kad vyktų atsakovo ir dukros bendravimas, todėl galima spręsti, jog ieškovė sudarys sąlygas atsakovo ir dukters bendravimui. Atsakovas nepateikė duomenų kaip dažnai ir kiek laiko ieškovė būna (duomenys neskelbtini), ar tuo metu, kai ieškovė vyksta į (duomenys neskelbtini), yra galimybė atvežti dukrą, įvertinant tai, kad šalių dukra yra moksleivė. Pažymėtina, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi vykti reguliariai. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė dažnai būna (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, teismo nustatyta bendravimo tvarka neužkerta šalims galimybės susitarti dėl papildomo tėvo ir dukros bendravimo. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, viršenybė yra teikiama prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų norams ar poreikiams.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

28. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kartu su atskiruoju skundu pateikta 2021 m. lapkričio 16 d. „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 4 kopija, patvirtinanti, kad yra sumokėtas 43,00 Eur žyminis mokestis.

30. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai aiškinant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl apeliantui D. E. grąžintinas jo sumokėtas 43,00 Eur žyminis mokestis..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktais, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti.

Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovo D. E. bendravimo su nepilnamete dukra V. E. tvarką:

– tėvas D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio sekmadienį nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val., dukros gyvenamojoje vietoje. Nesant galimybės tėvui bendrauti nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

Priteisti iš atsakovo D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą dukrai V. E., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos, įpareigojant laikiną išlaikymą už einamąjį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Grąžinti D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,00 Eur (keturiasdešimt trys eurai, 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. lapkričio 16 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 4. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė