- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-508-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01265-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- I. R., D. E.
- Ieškovas
- D. A., I. R.
- Trečiasis asmuo
- D. E.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-96-301/2022 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei I. R. (buvusi pavardė – A.) dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo D. E., ir pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. E. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei I. R. (buvusi pavardė – A.) dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo ir pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. E. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovės D. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė laikiną ieškovės D. A. bendravimo su atsakovės I. R. dukra (ieškovės anūke) V. E. tvarką, pagal kurią: 1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su ieškove, vaiką pasiima ir atveža atgal į namus ieškovė; 2) vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su ieškove, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją dieną paskutinę atostogų dieną 18 val.; 3) darbo savaitę V. E. bendrauja su močiute / ieškove kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per atsakovės I. R. „Messenger“ programą, kurio prisijungimą privalo užtikrinti atsakovė; 4) jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su ieškove / močiute D. A. ar ieškovė negali susitikti su anūke, – apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonu ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną; 4) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 5) šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoja apie tai kitą šalį.
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, atmesdamas atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė I. R. 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame prašė teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad V. E. nenori bendrauti su močiute / ieškove D. A., visi susitikimai buvo negatyvūs, vyksta prievartinis bendravimas. Atsakovė nekursto dukros prieš močiutę, leidžia dukrai bendrauti su ja per Messenger, tačiau dukra nenori. Šiuo metu atsakovė surado naują specialistę – psichiatrę, dirbančią privačioje klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir norėtų, kad jos motinos / ieškovės susitikimai su anūke vyktų (duomenys neskelbtini) pas naują specialistę / psichiatrę. Tačiau iš pradžių pas tą psichiatrę turėtų nuvykti viena ieškovė pokalbiui, po to jau sekantį kartą dalyvautų ir atsakovė su dukra. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pastate, kuriame yra (duomenys neskelbtini) (ir (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant psichologei (pavardės nežino) įvyko du ieškovės susitikimai su anūke, tai yra: 2021 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. sausio 7 d., tačiau ji, kaip motina, jaučia, jog ši psichologė neranda kontakto su jos dukra, todėl yra netinkama ir susirado (duomenys neskelbtini) naują specialistę, tačiau jos motina / ieškovė nesutinka nuvykti pas ją pokalbiui. Todėl prašė panaikinti priverstinę bendravimo tvarką. Manė, kad bendravimas 1 kartą per savaitę Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) patalpose, dalyvaujant VTAS specialistui, nebus pozityvus. Atsakovė nurodė, kad pirmadieniais nuo 16 val. ji galėtų atvykti su dukra į (duomenys neskelbtini) VTAS patalpas, kur dalyvaujant VTAS specialistui, vyktų susitikimai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė D. A. 2021 m. spalio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame prašė teismo atsakovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad ieškovės / močiutės ir jos anūkės tarpusavio ryšys nuo mergaitės gimimo iki 2021 m. balandžio mėnesio (atsakovės išvykimo su dukra gyventi į (duomenys neskelbtini)) buvo emociškai stiprus: faktiškai močiutė anūkę augino nuo gimimo iki 2021 m. balandžio mėnesio. Po išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) atsakovė neleidžia močiutei matytis su anūke ir nevykdo teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, kuri vykdymo procese, atsižvelgus į VTAS rekomendacijas, antstolio 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu, buvo koreguota. Anūkė yra motinos primokyta sakyti, jog nenorinti bendrauti su močiute. Ieškovė nesupranta už ką ant jos taip pyksta jos dukra / atsakovė, ko pasekoje neleidžia ieškovei bendrauti su anūke. Atsižvelgdama į vaiko nuo 2021 m. liepos 1 d. be jokio pagrindo pasikeitusią nuomonę dėl bendravimo su močiute, manė, jog tikslinga būtų nustatyti papildomą pereinamą laikotarpį dėl santykių atkūrimo ir jų palaikymo, todėl sutiko, kad kurį laiką susitikimai vyktų 1 kartą per savaitę VTAS patalpose, dalyvaujant VTAS specialistui, po kurio laiko didinant tokių susitikimų skaičių.
6. Institucija teikianti išvadą byloje 2021 m. spalio 6 d. pateikė išvadą dėl atsakovės prašymo, kurioje nurodė, jog institucijos nuomone, panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neliks jokių priemonių užtikrinti anūkės bendravimą su močiute. Todėl institucija gali pasiūlyti savo patalpas ir dalyvaujant VTAS specialistui tokie susitikimai pradžioje galėtų vykti 1 kartą per savaitę, vėliau gal 2 kartus. Manė, kad tokiu būdu kiltų mažiau nesutarimų tarp šalių. Ginčo šalių konfliktai sąlygoja mergaitės nuomonės kaitą, nes nepilnametė nevengia suaugusiųjų pokalbių. Atsakovė niekada neinformavo skyriaus dėl kylančių tariamų problemų dėl psichologės J. A. ir vaiko bei reikalingumo ieškoti naujo specialisto (šiuo atveju atsakovės surasto psichiatro, kuris dirba privačioje klinikoje (duomenys neskelbtini)), apie tai I. R. prakalbo tik posėdžio metu. Iš atsakovės pusės nėra jokio geranoriškumo siekiant užtikrinti dukros bendravimą su močiute. Atsakovė nesutinka su VTAS siūloma mediacija bei tarpininkavimu, nesutinka atvykti kviečiama į VTAS, nesutinka su jokiomis siūlomomis problemos sprendimo priemonėmis. Tėvai turi užtikrinti vaikų bendravimą su seneliais, turi skatinti ir rodyti tokio bendravimo pavyzdį. Šiuo atveju motina, atvykusi į VTAS, neskatino dukros jokiais veiksmais bendrauti su močiute, o analizavo teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos vykdymą. Atsakovė visiškai ignoruoja savo mamą ir rodo neigiamą pavyzdį dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino, pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos ją išdėstant taip: taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarką: 1. siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, nustatomas 3 (trijų) mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovė D. A. bendrauja su anūke V. E. kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. VVTAĮT prie SADM Marijampolės (duomenys neskelbtini) VTAS patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tik šio VTAS (skyriaus) specialistui ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti; 2. pasibaigus pereinamajam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatoma tokia laikina ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka: 2.1. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su ieškove, vaiką pasiima ir atveža atgal į namus ieškovė; 2.2. vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su ieškove, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.; 2.3. darbo savaitę V. E. bendrauja su močiute / ieškove kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per atsakovės I. R. Messenger, kurio prisijungimą privalo užtikrinti atsakovė; 2.4. jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su ieškove / močiute D. A., ar ieškovė negali susitikti su anūke, apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonų ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną; 2.5. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 2.6. šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoją apie tai kitą šalį.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių būtinybę panaikinti teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną ieškovės bendravimo su anūke tvarką ir / ar kad tokia nustatyta tvarka prieštarauja vaiko interesams. Iš byloje surinktų duomenų teismas nustatė, kad bendravimo tvarka šiuo atveju prieštarauja ne vaiko, o pačios atsakovės interesams, o vaiko pakitusią – t. y. jau neigiamą, nuomonę dėl bendravimo su ieškove / močiute – suformavo pati atsakovė. Liudytoja apklaustos (duomenys neskelbtini) psichologės J. A. aiškinimas, kad tokie močiutės ir anūkės susitikimai kokie įvyko 2 kartus (2021 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. sausio 7 d.) jai / psichologei dalyvaujant (ne kaip specialistei, o tik kaip pasyviai dalyvei, kuri su susitikimo dalyviais nekontaktavo ir jų nekonsultavo) nieko neduos, nėra vertinamas kaip specialių žinių turinčio asmens – psichologo išvada, nes ji buvo tik pasyvus dalyvis, su kuria mažametė nėra kalbėjusi neutralioje aplinkoje, o tik dviejų suaugusių, jau konfliktuojančių, asmenų (mamos ir močiutės) akivaizdoje, kuomet (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mergaitė jau elgėsi pagal savo motinos nuomonės apie savo motiną / D. A. suformuotą elgesio modelį. Todėl teismas rėmėsi teismo psichologės S. B. išvadomis apie vaiko nuomonę. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichologo 2022 m. sausio 10 d. išvadas dėl vaiko nuomonės išklausymo ((duomenys neskelbtini) į institucijos duodančios išvadą teisme pateiktą išvadą ir atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, į vaiko be pagrindo pakitusią nuomonę dėl bendravimo su močiute, kuomet toks pakeitimas sąlygotas vaiko motinos reiškiamos nuomonės apie savo motiną, ir ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad vaiko bendravimas su močiute atitinka geriausius vaiko interesus, nes tik taip bus užtikrinta sėkminga vaiko raida, kuri savo ruožtu sąlygos ir geresnės visos visuomenės ateitį. Teismas pažymėjo, kad atsakovei ir toliau nesudarant sąlygų vaikui bendrauti su artimu giminaičiu – močiute ir taip nevykdant teismo nutartimi nustatytos vaiko bendravimo su močiute tvarkos, vykdymo proceso eigoje gali būti skiriamos įstatyme nustatyto dydžio baudos.
9. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo palikti teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytą bendravimo su anūke tvarką teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi buvo pakeista Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6950-570/2021 pagal I. R. ieškinį atsakovui D. E. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo ir nustatyta tokia laikina tėvo D. E. bendravimo su dukra V., tvarka: tėvas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio sekmadienį nuo 10 val. iki tos pačios dienos 19 val. dukros gyvenamojoje vietoje; neesant galimybės tėvui bendrauti nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prie 2 dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus. Civilinė byla Nr. e2-6950-570/2021 teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo sujungta su civiline byla Nr.e2-3740-301/2021 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei I. R. dėl močiutės bendravimo tvarkos su anūke nustatymo. Todėl teismas nurodė, jog atsižvelgia tiek į vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek su artimais giminaičiais. Teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, kai nepilnametė gyvena su savo įstatymine atstove – motina, kuri faktiškai nuo 2021 m. balandžio 1 d. neleidžia dukrai bendrauti su senele, nevykdo teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties ir antstolio 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir taip neužtikrina vaiko teisės bendrauti su močiute iš savo pusės, ko pasekoje jau dešimt mėnesių (skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio mėnesio) mergaitė su senele nebendrauja, o vaiko tėvas su vaiku turi bendrauti sekmadienį nuo 10 val. iki tos pačios dienos 19 val. dukros gyvenamojoje vietoje; į ieškovės gyvenimo būdą, elgesį (augino anūkę nuo gimimo kartu harmoningai su jos motina iki 2021 m. balandžio mėnesio); į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyrauja stabili konfliktinė situacija, kuri turi būti sprendžiama tik šalių geranoriškumo pagrindu, darė išvadą, kad, siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, yra pagrindas nustatyti 3 (trijų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu močiutės bendravimas su anūke vyks tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį susitikimai vyksta nuo 16 val. iki 17 val. VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant šio VTAS (skyriaus) specialistui ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti; o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus vykdoma šio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatyta močiutės bendravimo su anūke tvarka. Teismas nurodė, kad, nustačius tokį bendravimą, atsakovės teisės nebus pažeistos, nes senelė su anūke praleis tik nedidelę laiko dalį, tuo tarpu atsakovė, kaip motina, turi galimybę bendrauti su dukra neribotai. Todėl dėl tokio nustatyto bendravimo negalėtų sumažėti motinos įtaka ir jos vaidmuo dukros auklėjimo procese.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti byloje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino, kad mergaitės nuomonė buvo suformuota atsakovės. Byloje yra nustatyta, kad mergaitė dar iki atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismui pateikimo nebenorėjo bendrauti su savo močiute.
1.2. Teismas, vertindamas mergaitės nuomonės dėl susitikimo su močiute pasikeitimą, neatsižvelgė į itin svarbią aplinkybę, jog, kaip nurodyta skyriaus 2021 m. birželio 8 d. išvadoje, mergaitė kartu su atsakove 2021 m. gegužės 5 d. pakeitė savo gyvenamąją vietą ir persikraustė iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog išvykimas gyventi į naują ir dar svetimą vietą, paliekant pažįstamą aplinką ir joje užsimezgusius socialinius ryšius, mažamečiui vaikui gali sukelti stresą bei reikalauja bent jau tam tikro adaptacijos periodo. Skyriaus 2021 m. birželio 8 d. išvadoje aprašytas pokalbis su mergaite vyko 2021 m. gegužės 12 d., t. y. nepraėjus nei pilnai savaitei nuo mergaitės atsikraustymo į naują gyvenamąją vietą, o 2021 m. birželio 14 d. psichologės rašte nurodytas pokalbis – vos daugiau nei mėnesiui (2021 m. birželio 10 d.), ko akivaizdžiai nepakanka vaiko adaptacijai prie gyvenamosios vietos ir aplinkos pasikeitimo. Iš mergaitės pokalbių, kuriuose ji nurodė norinti bendrauti su močiute, matyti, kad ji dar nebuvo spėjusi priprasti bei prisitaikyti naujoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Ji, tokiu būdu, kaip pajėgia suformuoti mažametis vaikas, reiškė savo ilgesį buvusiai gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini), kur mergaitė turėjo draugų, kurių (duomenys neskelbtini) nėra. Manytina, kad šis ankstesnių namų ir paliktų draugų ilgesys mergaitės sąmonėje susimaišė su ilgesiu močiutei, kuri liko gyventi (duomenys neskelbtini) ir, kaip mergaitė nurodė, prie kurios gyvena jos draugai. Todėl mergaitės pokalbių metu išreikštas noras matytis su močiute buvo akivaizdžiai motyvuotas mergaitės tuo metu reikštu noru grįžti į jai pažįstamą aplinką ir pasimatyti su savo draugais. Vėlesniuose paaiškinimuose, kuomet mergaitė prisitaikė gyventi (duomenys neskelbtini), mergaitė nurodė, kad jos noras matytis su močiute pasikeitė. Todėl 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. birželio 10 d. mergaitės išreikšta nuomonė dėl noro bendrauti su močiute buvo bent iš dalies įtakota tuo metu buvusios mergaitės emocinės būklės, kurią lėmė dėl kraustymosi į naują aplinką patirtas stresas.
1.3. Teismas neatsižvelgė ir nevertino to, jog mergaitės pasikeitusią nuomonę dėl bendravimo su ieškove galėjo įtakoti pačios ieškovės pakitęs bendravimas su anūke ir močiutės bendravimas su mama (atsakove) anūkės akivaizdoje. Tarp šalių konfliktas ėmė megztis, kai atsakovė pradėjo planuoti persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), ko nenorėjo ieškovė. 2021 m. liepos 7 d. mergaitė pasakojo, kad močiutė jai buvo sakiusi, jog (duomenys neskelbtini) gyvena negeri žmonės. Mergaitė susitikimų su močiute metu buvo priversta klausytis močiutės reiškiamų priekaištų atsakovei. Matydama šalių konfliktą ir girdėdama ieškovės pagiežingus pasisakymus atsakovei, mergaitė konflikte instinktyviai stoja į savo mamos pusę. Be to, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės bendravimo su anūke tonas tapo pastebimai įsakmus ir pašaipus. Ieškovė anūkei įkyriai skambina, o šiai neatsiliepiant, pašiepia kad ji nemoka skambinti ir kažkas turės pamokyti. Mergaitei atsisakant bendrauti, ieškovė įsakmiai nurodo, kad ji nori bendrauti, todėl reikia. Tokiu būdu ieškovė prieš anūkę naudojasi laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo faktu priešingai mergaitės norams ir interesams gyventi saugioje nuo psichologinio smurto aplinkoje. Nenuostabu, kad toks įkyrus ir reikalaujantis bendravimo būdas tik didina nepilnametės anūkės antipatiją močiutei ir dar labiau nuo jos tolina.
1.4. Nepagrįstas teismo argumentas, jog vaiko nenoras bendrauti su močiute, prieštarauja vaiko vidiniam jausmų pasauliui. Nėra pagrindo teigti, kad mergaitė meluoja ar slepia savo tikruosius troškimus dėl bendravimo su ieškove. 2022 m. sausio 10 d. psichologės rašte pateiktas vertinimas, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikai dar nemoka meluoti, nes nėra susiformavę loginio mąstymo bruožai ir jie dar sunkiai supranta sudėtingus socialinius reiškinius, dar negeba numatyti savo veiksmų tolimąsias pasekmes priimant sprendimus. Skyriaus specialistai ir teismo psichologė su mergaite bendravo atsakovei nedalyvaujant ir nestebint. 2021 m. lapkričio 11 d. skyriaus išvadoje konstatuota, kad mergaitė pagal savo amžių ir brandą geba suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę. Aiškindamas mergaitės nuomonę dėl jos bendravimo su močiute teismas nepagrįstai rėmėsi 2021 m. birželio 10 d. vykusiame pokalbyje išsakytomis mergaitės mintimis, nors šis pokalbis vyko daugiau nei prieš pusę metų. Teismas suabsoliutindamas tokį seną pokalbį tinkamai neišnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, paneigė mergaitės teisę pakeisti savo nuomonę ir norus, pačios mažametės teisę išreikšti savo nuomonę dėl tolimesnio jos bendravimo su ieškove. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo yra teikiamas, kuomet pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jos buvo pritaikytos. Teismas pasikeitusių aplinkybių ir dėl to mergaitei keliamo žalingo streso bei įtampos nepripažino, psichologės J. A. paaiškinimą, kad vaikas negali būti verčiamas bendrauti prieš savo valią, laikė specialių žinių neturinčio asmens vertinimu, savaip įvertino mergaitės noro bendrauti su močiute buvimą ar nebuvimą ir nustatė priverstinę mergaitės bendravimo su močiute laikiną ir vėlesnę privalomą bendravimo tvarką, vaiką traktuojant kaip bevalį daiktą, kuris privalo būti paimtas ir perduotas teismo nustatytam bendravimo laikui.
1.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė savo veiksmais (neveikimu) lėmė laikinos ieškovės bendravimo su anūke tvarkos nevykdymą. Atsakovė, laikydamasi šalių kooperavimosi pareigos, pasyviais ir aktyviais būdais stengėsi, kad teismo nustatyta laikina ieškovės ir anūkės bendravimo tvarka būtų realiai įgyvendinta. Pasyviai prie nutarties įgyvendinimo atsakovė prisidėjo leisdama ir nedarydama kliūčių dukrai bendrauti su ieškove. Nepaisant atsakovės dedamų pastangų, mergaitė kategoriškai ir primygtinai atsisakydavo bendrauti su ieškove, dėl ko laikinos bendravimo tvarkos vykdymas tapo objektyviai neįgyvendinamas. Atsakovė dėjo pastangas, siekdama atkurti močiutės ir anūkės bendravimo tvarką, tačiau dėl ieškovės atsisakymo to padaryti nepavyko.
1.6. Nutartimi nustatytas dar nesaugesnis ydingo bendravimo modelio variantas nepilnametės atžvilgiu. Ieškovė ir anūkė negalės tikėtis jokios psichologo pagalbos, sudarant sąlygas susitikimų metu sukurti ypač nesaugią priverstinio mergaitės bendravimo su močiute aplinką. Nustačius visiškai netinkamą pereinamąjį bendravimo tarp ieškovės ir mergaitės modelį, kuris tik kels papildomą psichologinę įtapą ir stresą mažamečiui vaikui bei aštrins tarp šalių esantį konfliktą, nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad po trijų mėnesių bus įmanoma realiai pradėti vykdyti teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytą, nuo to laiko neįgyvendinamą ir 2022 m. sausio 24 d. nutartimi nepanaikintą, laikiną bendravimo tarp ieškovės ir mergaitės tvarką. Ieškovė serga (duomenys neskelbtini), šį faktą yra pripažinusi. (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – LRSAM) 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 (LRSAM 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-803 redakcija) patvirtintą „Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašą“ ir LRSAM ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 (2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija) patvirtiną „Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą“. Pagal teismų praktiką, minėtais sąrašais yra remiamasi ir dėl artimųjų giminaičių bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo galimybės.
1.7. Nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių palikimas skatins ieškovę ir toliau nesiekti taikaus susidariusios situacijos sprendimo, nepriimti atsakovės prašymų ir siūlymų, toliau reikalauti priverstinio mergaitės bendravimo su ja, niekaip nebandant numalšinti suaugusiųjų konfliktų ir nepilnametės mergaitės dėl to patiriamos įtampos ir streso. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne mergaitės, kuri atsisako bendrauti su močiute, interesus, o ieškovės asmenines ambicijas.
1.8. Mergaitei yra sudarytos visos teisės pasinaudoti teise bendrauti su močiute, tačiau mergaitė bendrauti su ja atsisako. Teismo nustatytas priverstinis mergaitės paėmimas ir perdavimas priverstiniam bendravimui prieštarauja vaiko teisių apsaugos įstatymui.
1.9. Atsakovė yra užtikrinusi nepertraukiamą galimybę mergaitei bendrauti su močiute per Messenger programą, tačiau mergaitė šia teise nesinaudoja, vengia tai daryti. Atsakovė aktyviai siūlo ieškovei dalyvauti susitikimuose, siekiant atkurti tarpusavio bendravimą gydytojų specialistų pagalba, tačiau ieškovė atsisako atsakovės prašymų ir pasiūlymų. Ieškovę tenkina tik priverstinės teismo priemonės – vaiką paimant iš atsakovės bendravimui kaip daiktą. Tai sudaro pagrindą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, nes ieškovei nėra sudaromos nepagrįstos kliūtys bendrauti su (nenorinčia bendrauti) anūke. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti pagrįstai taikomos tik mergaitės teisės bendrauti su močiute užtikrinimui, bet ne priverstinės bendravimo tvarkos nustatymui. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ieškovė neprarastų teisės dėl laikinos bendravimo tvarkos su anūke nustatymo į teismą kreiptis iš naujo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismo nutartis yra pagrįsta, motyvuota ir teisėta, priimta atsižvelgiant į nepilnametės mergaitės geriausius interesus, teisę bendrauti ir pažinti savo artimuosius, močiutę, todėl atsakovės atskirojo skundo motyvais negali būti naikinama.
2.2. Teismas teisingai ir pagrįstai vertino, kad šiuo metu mergaitės išsakomas nenoras bendrauti su močiute yra suformuotas išskirtinai atsakovės ir toks elgesio modelis pažeidžia vaiko teises, teisėtus interesus, o užsitęsus tokiai situacijai, kai vaiko mama neskatina vaiko bendrauti su artimaisiais, išskirtinai motyvuodama mergaitės atsisakymu bendrauti, būtinas pereinamasis laikotarpis, ką teismas ir nustatė.
2.3. Nepagrįsti ir atmestini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė aktyviais ir pasyviais veiksmais stengėsi, jog teismo nustatyta laikina močiutės ir anūkės bendravimo tvarka būtų realiai įgyvendinta. Šias aplinkybes paneigia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartys, kuriose nustatyta, jog atsakovė nevykdė nei teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, nei antstolio nustatyto pereinamojo laikotarpio dėl nutarties, dėl ko jai skirta bauda. Atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovė skatina dukrą bendrauti su močiute, tik deklaratyviai nurodo, kad rodomos jos nuotraukos, siūloma užvažiuoti išgerti arbatos. To nepatvirtino ir specialistai. VTAST specialistai ir psichologai nurodė, kad atsakovė susitikimuose yra arogantiška, nebendradarbiaujanti.
2.4. Atsakovė neteisėtai užregistravo ieškovę pas gydytoją psichiatrę, kadangi ji negavo ieškovės sutikimo. Atsakovė kalba apie jos ir gydytojos psichiatrės paslaugų teikimo planą, tačiau planas, rekomendacijos ar gydytojos pastebėjimai byloje nepateikti, todėl ieškovei užkertama galimybė pasisakyti dėl šių įrodymų, taip ribojama jos teisių gynyba, kadangi leidžia atsakovei nepagrįstai teikti argumentus, nepatvirtintus leistinais įrodymais.
2.5. Mergaitė devynerius metus augo be jokių gydytojų (psichologų, psichiatrų) pagalbos, buvo draugiškas, linksmas vaikas, todėl manytina, kad tik atsakovės pastangų dėka, šilto pokalbio ir paskatinimo bendrauti su močiute mergaitei užtektų, nereikėtų kitų asmenų pagalbos, bet kol kas to pasiekti nepavyksta ir yra tik deklaratyvūs pasisakymai, kad vaikui nėra draudžiama bendrauti su močiute, tačiau vaikas ir nėra skatinamas bendrauti.
2.6. Atsakovės argumentai dėl močiutės ligos buvo įvertinti Marijampolės apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriose buvo nurodyta, kad ši aplinkybė nėra priežastis riboti močiutės teisę matytis su anūke. Kadangi teismai dėl šių aplinkybių jau pasisakė, jų nagrinėti iš naujo nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovės argumentai dėl SAM sąrašo ir galėjimo būti globėja yra nepagrįsti, kadangi ieškovės reikalavimai nėra susiję su globėjo skyrimu, be to, teisė būti globėju ribojama atsižvelgiant į ligos sunkumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo nustatytos laikinos ieškovės (močiutės) ir jos anūkės (atsakovės dukters) bendravimo tvarkos panaikinimo, ir kuria laikina bendravimo tvarka pakeista, nustatant pereinamąjį laikotarpį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus – I. R. ir D. A. susirašinėjimą bei 2022 m. sausio 13 d. el. laišku išsiųstą I. R. pasiūlymą D. A.. Atsakovė nurodo, kad įrodymai patvirtina jos veiksmus užtikrinant laikiną močiutės ir anūkės bendravimą. 2022 m kovo 21 d. atsakovė papildomai pateikė 2022 m. vasario 21 d. susitikimo VVTAĮT (duomenys neskelbtini) VTAS patalpose garso įrašą, 2022 m. vasario 21 d. susitikimo VVTAĮT (duomenys neskelbtini) VTAS patalpose garso įrašo stenogramą ir el. laiškus, informuojančius apie daromą garso įrašą. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog mergaitė kategoriškai atsisako bendrauti su savo močiute D. A. bet kokiu būdu ir (ar) priemonėmis.
16. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui rašytinius įrodymus – Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį, 2022 m. birželio 14 d. teismo psichologės S. B. išvadą apie išklausytą vaiko nuomonę, 2022 m. sausio 10 d. teismo psichologės S. B. išvadą apie išklausytą vaiko nuomonę. Taip pat prašė išreikalauti iš Marijampolės apskrities policijos komisariato duomenis apie I. R. padarytus teisės pažeidimus laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki šios dienos. Nurodė, kad pateikiami įrodymai patvirtina, jog atsakovė neskatina dukters bendrauti su ieškove, nesistengia, kad ieškovės ir anūkės bendravimo tvarka būtų įgyvendinama.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. sausio 13 d. el. laiškas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki 2022 m. sausio 17 d. posėdžio, o iš pateikto šalių susirašinėjimo žinutėmis neaišku kada jis vyko, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti. Atsakovės pateikti įrodymai, susiję su 2022 m. vasario 21 d. susitikimu VVTAĮT (duomenys neskelbtini) VTAS patalpose, yra gauti jau po prašymo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir yra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, šiuos atsakovės pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.
18. Ieškovės su atskiruoju skundu teismui teikiami rašytiniai įrodymai jau yra byloje, todėl juos atsisakoma priimti. Ieškovės prašymas išreikalauti duomenis iš Marijampolės apskrities policijos komisariato netenkinamas, nes ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl šie duomenys nebuvo išreikalauti nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teisme.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
20. Nustačius, kad vaiką ir kitą asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009, Teismų praktika. 2009, 32).
21. Nesutikdama su ginčijama nutartimi, apeliantė iš esmės remiasi nepilnamečio vaiko nenoro bendrauti su močiute apspręstu priverstinio bendravimo neefektyvumu.
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina ieškovės (močiutės) ir anūkės (atsakovės nepilnametės dukters) bendravimo tvarka iki ginčo dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo išsprendimo, panaikinimo, kadangi nustatė, jog nepilnamečio vaiko nuomonės dėl bendravimo su močiute pasikeitimui įtakos turėjo kartu su vaiku gyvenančių suaugusiųjų nuomonė, tačiau, siekdamas atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, pakeitė teismo nutartimi nustatytą laikiną vaiko ir močiutės bendravimo tvarką ir nustatė 3 (trijų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu močiutė bendrauja su anūke kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. VVTAĮT prie SADM (duomenys neskelbtini) VTAS patalpose, dalyvaujant tik šio VTAS (skyriaus) specialistui ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant mergaitės motiną atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti. Pasibaigus pereinamajam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui iki teismo sprendimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra nustatyta nepilnamečio vaiko ir jo tėvo bendravimo tvarka, nustatė laikiną močiutės bendravimo su anūke tvarką. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, priešingai nei skunde nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nustatydamas pereinamąjį močiutės ir anūkės bendravimo laikotarpį, sudarė sąlygas realiai atkurti silpnėjantį psichologinį emocinį anūkės ir močiutės tarpusavio ryšį, nes mergaitė jau ilgą laiką nesimato su ieškove, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nustatyta tvarka pažeidžia šalių ir nepilnamečio vaiko teises. Pažymėtina ir tai, jog tenkinus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, būtų pažeisti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovės (močiutės) interesai, kadangi ji iš viso netektų galimybės bendrauti su anūke. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, padėtų tiek teismui, tiek šalims įvertinti ir nustatyti kokia vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarka geriausiai atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir šalių interesus. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas skundžiama nutartimi tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją bei pateiktus įrodymus ir tokiu būdu užtikrino situacijos byloje stabilumą, teisinį tikrumą, šalių bei nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
23. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu bei atmestinu laiko apeliantės atskirojo skundo argumentą, jog skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino, kad mergaitės nuomonė buvo suformuota atsakovės, kadangi byloje yra nustatyta, jog mergaitė dar iki atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismui pateikimo nebenorėjo bendrauti su savo močiute. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo psichologo išvadas, sprendė, jog būtent kartu gyvenančių suaugusiųjų nuomonė suformavo vaiko paskutiniu metu teisme išsakytą nenorą bendrauti su močiute. Taip pat apeliacinės instancijos teismas iš institucijos teikiančios išvadą byloje 2021 m. spalio 6 d. išvados ir teismo psichologės S. B. 2021 m. birželio 14 d., 2022 m. sausio 10 d. išvadų apie išklausytą vaiko nuomonę nustatė, kad būtent šalių konfliktai sąlygoja mergaitės nuomonės kaitą, nes mergaitė nevengia suaugusiųjų pokalbių, iš atsakovės pusės nėra jokio geranoriškumo siekiant užtikrinti dukros bendravimą su močiute, atsakovė nesutinka su VTAS siūloma mediacija bei tarpininkavimu, nesutinka atvykti kviečiama į VTAS, nesutinka su jokiomis siūlomomis problemos sprendimo priemonėmis. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad mergaitės nenoras bendrauti su močiute susiformavo ne jos pačios noru, o būtent šalių konfliktų įtakoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesvarbu, ar vaiko nenoras susiformavo iki atsakovės prašymo teismui pateikimo, ar po jo, svarbu yra tai, kad tam įtaką galimai padarė kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl mergaitės nenoro bendrauti su močiute, taip pat byloje surinktus įrodymus, pažymi, jog tokią vaiko poziciją teoriškai gali nulemti vaiko gyvenamosios aplinkos formuojama nuomonė apie ieškovę, tiek vaiko charakterio bruožų ar patirtų išgyvenimų nulemti vertinimo kriterijai. Vaiko nenoras bendrauti su močiute vertintinas kaip pasekmė, kurios priežasčių nustatymas leistų spręsti dėl vaiko nuomonės atitikimo jo interesams ir ginčijamos laikinosios apsaugos pagrįstumo.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino veiksnių, sąlygojusių vaiko nuomonės pasikeitimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą, vertino visus byloje esančius įrodymus, ne tik 2021 m. birželio 10 d. vaiko pokalbį su teismo psichologe, t. y. tiek vaiko teisių specialistų, tiek psichologų išvadas, atsižvelgė į tai, jog vaiko nuomonės pasikeitimui įtakos galimai turėjo mergaitės gyvenamosios vietos pasikeitimas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko nuomonės pasikeitimui galimai turėjo įtakos šalių tarpusavio konfliktiški santykiai, kuriuos šalys aiškindavosi dalyvaujant vaikui, sprendė, jog būtent jų įtakoje pasikeitė vaiko nuomonė dėl bendravimo su močiute. Vaiko nuomonės pasikeitimui įtakos galėjo turėti atsiradęs atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų ir tai, kad tokia situacija sudarė palankias sąlygas atsakovei daryti įtaką vaiko nuomonei apie ieškovę, nes vaikui nuolat bendraujant ir būnant tik su viena šalimi, kita šalis netenka galimybės būti išgirsta, todėl atsakovei yra daug lengviau formuoti jos pageidaujamą vaiko nuomonę apie ieškovę. Ilgalaikiai konfliktai dažniausiai lemia vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino veiksnių, sąlygojusių vaiko nuomonės pasikeitimą.
25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovė savo veiksmais (neveikimu) lėmė laikinos ieškovės bendravimo su anūke tvarkos visišką nevykdymą, kadangi byloje esantys įrodymai, o būtent atsakovės kreipimasis į gydytoją psichiatrę I. A., pas kurią vykti ieškovė atsisakė, patvirtina, jog atsakovė vykdė teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su anūke tvarką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais nesutinka, kadangi kreipimasis į atsakovės pasirinktą gydytoją psichiatrę I. A., siekiant išspręsti šalių tarpusavio nesutarimus, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė vykdė teismo nutartimi nustatytą močiutės ir anūkės bendravimo tvarką. Atsakovė savo iniciatyva gali siūlyti įvairias priemones, tačiau šalys dėl jų turi susitarti gera valia. Šiuo atveju ieškovė nesutiko vykti pas atsakovės parinktą psichiatrę, todėl šalys privalo vykdyti 2022 m sausio 24 d. teismo nustatytą laikiną apsaugos priemonę. Pažymėtina, jog 2021 m. spalio 6 d. VTAT išvadoje nurodė, jog iš atsakovės pusės nėra jokio geranoriškumo siekiant užtikrinti dukros bendravimą su močiute. Atsakovė nesutinka su VTAS siūloma mediacija bei tarpininkavimu, nesutinka atvykti kviečiama į VTAS, nesutinka su jokiomis siūlomomis problemos sprendimo priemonėmis. Motina, atvykusi į VTAS, neskatino dukros jokiais veiksmais bendrauti su močiute, o analizavo teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos vykdymą. Atsakovė visiškai ignoruoja savo mamą ir rodo neigiamą pavyzdį dukrai. Atsakovė pateikė naujus įrodymus dėl 2022 m. vasario 21 d. susitikimo VVTAĮT (duomenys neskelbtini) VTAS patalpose, kuriais siekia įrodyti, jog mergaitė ir toliau atsisako bendrauti su močiute, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymai dėl vieno susitikimo nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu kenkia vaikui ir pažeidžia jo interesus. Priešingai, tokios aplinkybės leidžia vertinti, jog motina ir jos aplinka, galimai piktnaudžiaudama motinos valdžia, neugdo ir nediegia (duomenys neskelbtini) dukrai pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams bei pareigos jų laikytis, vaikui suprantamu būdu nepaaiškina, jog ginčijamu atveju šie įstatymai pritaikyti siekiant kuo geriau užtikrinti vaiko interesus, pasireiškiančius ieškovės teise bendrauti su vaiku, o vaikui – teise į šeimos ryšių išsaugojimą, kad atsisakymas bendrauti su močiute jos ir vaiko santykių problemų neišsprendžia, o bendravimo ignoravimas ateityje gali sukelti psichologinių problemų. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės atskirojo skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė savo veiksmais (neveikimu) lėmė laikinos ieškovės bendravimo su anūke tvarkos visišką nevykdymą.
26. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog skundžiama nutartis neatitinka mažamečio vaiko interesų, sudaro sąlygas dar labiau gilinti tarp šalių jau esantį konfliktą. Dėl to, kad apeliacine tvarka vertinamas pereinamojo laikotarpio bendravimas nebuvo efektyvus, yra atsakinga ir atsakovė. Kaip nepilnamečio vaiko motina, nedėdama pastangų užkirsti kelią besiformuojančiam močiutės atstūmimo sindromui, ji veikia priešingai vaiko interesams. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl byloje pareikštų šalių reikalavimų iš esmės, gi nagrinėjamo apeliacijos objekto ribose jų pagrindu darytina tik išvada, jog pereinamojo laikotarpio bendravimas turi būti tęsiamas. Bendravimo metu turi dalyvauti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas, kuris užtikrins nepilnamečio vaiko interesus bendravimo metu. Be to, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, močiutės bendravimo su anūke metu, atsakovė pačiame susitikime nedalyvaus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog skundžiama nutartis sudaro sąlygas dar labiau gilinti tarp šalių jau esantį konfliktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtent teismo nustatyta laikina ieškovės ir anūkės bendravimo tvarka, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, padės užtikrinti tiek mažamečio vaiko interesus bendrauti su močiute, tiek padės aiškiau įvertinti situaciją iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė atsižvelgdamas tiek į mažamečio vaiko, tiek ir į šalių interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė taip pat turėtų iš anksto, savarankiškai ar pasitarusi su psichologais, apsvarstyti galimus kontakto su vaiku būdus siekiant, kad nutrūkę jos ir vaiko emociniai tarpusavio ryšiai būtų atkurti, o atsakovė turėtų dėti pastangas tinkamai paruošti vaiką bendravimui ir suprantamai išaiškinti tokio bendravimo svarbą.
27. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su močiute. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti ieškovės bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisingą nutartį. Atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.