Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato atstovui Laimonui Jankauskui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. sausio 18 d. V. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. sausio 18 d. apie 16 val. 30 min. būdamas akivaizdžiai neblaivus (tikrintis girtumą atsisakė), kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais iškeikė statutinį valstybės tarnautoją, tyrėją J. P., kuris buvo uniformuotas ir ėjo jam pavestas pareigas, taip pat, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nusiraminti, netrukdyti bendrauti su R. P., lipti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui, dėl ko buvo panaudota fizinė jėga, elektros impulsinis prietaisas „Taser“, specialiosios priemonės – antrankiai ir dujos. V. P. tokiu savo įžūliu ir provokuojančiu elgesiu pažemino statutinio valstybės tarnautojo, einančio jam pavestas funkcijas, garbę ir orumą, nevykdė jo teisėtų reikalavimų.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą V. P. paaiškinime (b. l. 1) nurodė, kad su padarytu pažeidimu nesutinka.

Teismo posėdžio metu (b. l. 73 – 74) V. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepripažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 18 d., apie 16 val. buvo blaivus, sėdėjo namuose, alkoholiu vaišinosi tik jo mama R. P. ir jos draugas R. I.. Tada į kiemą atvyko policijos automobilis. Jis policijos nekvietė, todėl išėjo į kiemą paklausti ko jiems reikia. Iš automobilio išlipo pareigūnas ir pareigūnė bei pasakė, kad atvyko apklausti jo mamą. Jis pasakė, kad mama yra išgėrusi ir paklausė gal atvyktų kitą dieną. Pareigūnas į tai nekreipė dėmesio ir pastumdamas jį pirmas nuėjo į kambarį. Jis ėjo pareigūnui iš paskos, o pareigūnė ėjo už jo. Mama pakartojo, kad girta negali duoti parodymų, tačiau pareigūnas vėliau vis tiek vertė ją eiti į policijos automobilį apklausai. Praėjus minutei mama į lauką neišėjo. Tuomet į lauką išėjo pareigūnai ir kartu su jais išėjo jis, pareigūnus palydėjo iki automobilio. Priėjęs pareigūnas prie automobilio atsidarė jo dureles, padėjo papkę ir atsisukęs iš karto trenkė jam į akį. Tuomet jis parkrito ant žemės ir pareigūnas užkrito ant jo. Jis bandė atsistoti ir pareigūnas be jokio perspėjimo panaudojo tazerį, trenkė ranka į akį, o jo kolegė purškė dujas. Prieš tai jie neperspėjo. Jis tuo metu gulėjo ant žemės, kai panaudojo dujas. Tuomet jį surakino, įsisodino į automobilį ir išsivežė į Prienus. Jis pats nesupranta kodėl ir dėl ko pareigūnai panaudojo prieš jį fizinę jėgą, kadangi jis nei keikėsi, nei ant pareigūno ką nors sakė. Galėjo būti, kad keikėsi, bet ne jų atžvilgiu. Keikėsi iš pykčio, kad pareigūnai taip elgiasi, kad esant žmogui neblaiviam atvyksta apklausti. Jis galėjo pasakyti „eina <n...>“ ar kažką panašaus, bet tikrai nesistengė keiktis. Kažkuriuo metu tikrai galėjo pasakyti „eina <n...>“ ar „<b...>“, bet tikrai ne pareigūnų atžvilgiu. Dėl sužalojimų važiavo į ligoninę. Ten jam nustatė akies kraujosruvą, kairėje pusėje, ant krūtinės buvo nubrozdinimai. Konfliktas vyko ir kieme, ir kambaryje. Pats konfliktas, kai trenkė jam, tai buvo kieme, bet prieš trenkimą pareigūnas jo neperspėjo ir nieko nesakė. Pareigūnai jam neliepė likti kambaryje. Ėjo paskui pareigūnus, nes norėjo juos palydėti ir kieme buvo draugas, todėl galvojo su juo parūkyti. Nuo pareigūnų automobilio nebėgo, nuo jo buvo apie 2 metrų atstumu. Jam nesakė, kad jis nevykdo teisėtų policijos reikalavimų, nebuvo reikalavimo atsitraukti ir nesikišti, jis viską gerai atsimena, nes buvo blaivus. Prieš tai niekur nesimušė. Po to irgi niekur nesimušė, nes policija jį vežėsi kartu į Prienus. Prienuose 5 val. prabuvo ir po to parvežė. Atsisakė tikrintis girtumą, kadangi nepasitikėjo pareigūnais, kad nesuklastotų tyrimo. J. P., kaip pareigūnas, viršijo savo įgaliojimus. Savo darbu norėjo įrodyti, kad jis gali viską, kad atvažiavęs į kiemą gali sumušti žmogų ir įsimesti nuogą, basą į automobilį ir atsivežti į Prienus.

V. P. atstovas advokatas Vladislovas Milukas teismo posėdžio metu (b. l. 79 – 81) nurodė, kad V. P. protokolas surašytas nepagrįstai, nes iš tarnybinio pranešimo nesimato, kad būtų V. P. įvykdęs administracinį teisės nusižengimą. Policijos pareigūnas atvykęs į Pažėrų namą norėjo parodyti kiek jis turi valdžios, kiek turi teisių, bet pamiršo savo pareigas, dėl tokių policijos veiksmų V. P. buvo pasipiktinęs, nes kiekvienas turi teisę gintis nuo teisėtų ar nelabai teisėtų policijos pareigūnų veiksmų. J. P. tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad būtų keikiamasi jo atžvilgiu. Keiksmažodžiai savo namuose nėra baustinas dalykas ir policija tai turi žinoti. Keiksmai nebuvo kryptingai išsakyti policijos pareigūnams, t. y. Petrauskui ar Vilkaitei. Policininkas akivaizdžiai viršydamas savo galias, norėdamas visiškai nuslopinti, pertekliniu būdu panaudojo spec. priemones, nes buvo teisėti V. P. veiksmai, kad neleido apklausti girtos motinos. Niekas neįrodė, kad V. P. buvo neblaivus. Jis buvo susijaudinęs, piktas, kad policijos pareigūnai akivaizdžiai viršija savo teises. Dalyvių buvo daugiau, kurie matė konfliktą nuo pradžių iki galo, tačiau policija nesiteikė apklausti tų žmonių. Pareigūnas aiškina, kad nevykdė nurodymų, tačiau nepaaiškino kokių teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdė. Trijų spec. priemonių taikymas žmogui yra akivaizdžiai perteklinis. J. P. aiškino, kad V. P. pabėgo, tai jam pabėgus pasibaigia nusižengimas. Prašo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato atstovas Laimonas Jankauskas teismo posėdžio metu (b. l. 74 – 75) nurodė, kad V. P. parodymus vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Dėl pareigūnų veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareigūnų veiksmų teisėtumas nustatytas. Pareigūnai vykdė jiems suformuluotą vyresniojo pareigūno užduotį ir V. P. trukdė ją atlikti ir viskas išsirutuliojo į pasipriešinimą. Spec. priemonės – tazeris, antrankiai, dujos yra naudojami tuomet, kada pažeidėjas nereaguoja į kitas priemones, kaip psichologinė prievarta, įspėjimas. Pirmiausiai asmuo yra įspėjamas, kad šios priemonės bus panaudotos. Šių priemonių naudojimą reglamentuoja Policijos įstatymas ir Vyriausybės nutarimas dėl spec. priemonių naudojimo. Visi pareigūnai gali naudoti šias priemones. Spec. priemonių panaudojimo eiliškumo nėra nustatyta ir pareigūnas pats pasirenka pagal situaciją. Jeigu pareigūnas mato, kad situacijai suvaldyti reikalinga, tai gali panaudoti visas spec. priemones. Šiuo atveju pareigūnas pats nesusitvarkė, tai kolegė panaudojo kitas priemones. Administracinių nusižengimų protokolas buvo rašomas pagal faktą dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo. Šis faktas buvo nustatytas pagal pareigūnų parodymus. Parodymai išdėstyti pačiame protokole. J. P. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad jo atžvilgiu buvo įžeidimai. V. P. buvo neblaivus, nes atsisakė tikrintis girtumą ir akivaizdžiai tas matėsi, jis priešinosi pareigūnams, agresyviai elgėsi pačiame policijos komisariate. Policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir tam buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal V. P. skundą, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareigūnai vykdė teisėtas jiems paskirtas užduotas, susijusias su paieškos byla, kas suteikia teisę apžiūrėti patalpą tikslu surasti ieškomą asmenį ir tuo pačiu vykdyti kitą užduoties dalį - apklausti motiną. Šiuo atveju pareigūnų veiksmai yra visiškai teisėti, o J. P. paaiškino kokiais būdais ir kaip buvo įžeista jo garbė ir orumas, kaip buvo atliekamas pasipriešinimas iš V. P. pusės. Tai buvo judesiai, žodžiai. V. P. nepateikė kažkokių naujų duomenų kas leistų abejoti pareigūnų priimtu sprendimu jį nubausti. Prašo skirti nuobaudą sankcijų ribose.

Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu (b. l. 75 – 77) nurodė, kad yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas. Kadangi dirba toje teritorijoje, kur V. P. gyvena, tai pagal darbo specifiką per 5 metus yra su juo susidūręs keletą kartų. Asmeninių ryšių neturi, draugystė nesieja. Neturi jokių pykčių, jokių asmeninių nusistatymų prieš V. P., neturi pagrindo jį apklabėti. 2018 m. sausio 18 d. 16.30 val. būdamas uniformuotas kartu su tyrėja V. V., kuri taip pat buvo uniformuota, su tarnybiniu automobiliu, kuris paženklintas policijos skiriamaisiais ženklais, atvyko pas R. P., adresu (duomenys neskelbtini). Jie vykdė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. K. nurodymą K. P. paieškos byloje apklausti jo motiną R. P.. Įsukus iš pagrindinio kelio į kiemą, išlipus iš automobilio prie jo priėjo V. P., kuris akivaizdžiai matėsi, kad yra girtas, pradėjo ant jo šaukti „ko čia mentai atvažiavot, ko čia ieškot“. V. P. paaiškino, kad jis yra policijos pareigūnas, kad atvyko ne pas jį, o pas jo motiną R. P. dėl jo brolio paieškos. Nežino ar V. P. dėl girtumo, ar dėl savo įžūlaus būdo pradėjo aiškinti, kad pas jį ant kiemo policijos pareigūnai nepageidaujami ir jis čia nieko neleis apklausinėti, kadangi jis yra šeimininkas. Jis dar kartą V. P. paaiškinęs jį apėjo ir nuėjo į namus, V. P. ėjo jam iš paskos. Pagal Policijos veiklos įstatymą numatyta, kad policijos pareigūnas gali užeiti į namus, jeigu galimai tuose namuose yra paieškomas asmuo. Namo prieangyje matėsi dar du akivaizdžiai girti asmenys, bet jie nesikišo. Jis nuėjo į kambarį ir rado R. P.. Matėsi išgertuvių likučiai. Po stalu mėtėsi alkoholio butelis. V. P. užėjo tarp jo ir R. P.. Tuomet V. P. pradėjo jį stumdyti, aiškinti, kad motina nieko neaiškins, kad pats žino kur jo brolis ir „dinkit iš čia <n...>, jūs čia nereikalingi, kiek čia galit važinėt“. V. P. buvo dar kartą paaiškinta, kad jis jo nestumdytų ir savo įžūliu elgesiu neprovokuotų. Su R. P. bešnekant ji sakė, kad atsineštų kompiuterį ir ją apklausinėtų, t. y. lyg ir sutiko būti apklausta, tačiau dėl V. P. ištiso šaukimo, rėkimo ir provokuojančio įžūlaus elgesio nebuvo ten sąlygų apklausinėti. Su R. P. buvo sutarta, kad jie atvyks kitą dieną. Jam išeinant kartu su tyrėja iš paskos ėjo V. P. ir tęsė savo rėkimus bei savo įžūliu elgesiu rodė nepagarbą. V. P. veiksmai įžeidė jo garbę ir orumą. Vykdant savo pareigas, dėvint uniformą, girtas asmuo pradėjo siuntinėti „<n...>“, stumdyti ir kitais įžūliais savo veiksmais demonstruoti jam nepagarbą, tai jį įžeidė. V. P. sakė „<p...> <n...> mentai“. V. P. mažiausiai tris kartus buvo perspėtas, kad netrukdytų vykdyti pareigų. Jis tyrėjai V. V. padavė rankoje laikytą planšetinį kompiuterį. Tyrėja V. V. tikriausiai suprato, kad reikės asmenį sulaikyti, nes jis nenusiramins. Priėjus prie tarnybinio automobilio V. P. paaiškino, kad jis savo įžūliu elgesiu ir savo nepagarba, keiksmažodžiais, įžeidė jo kaip pareigūno garbę ir orumą, todėl jis bus sulaikomas protokolo surašymui. Paėmus V. P. už rankos jis pasakė, kad čia jo niekas nesulaikinės, ištraukė ranką ir vengdamas administracinės atsakomybės pradėjo bėgti. Nubėgęs apie 10 m pargriuvo. Jis užgriuvo ant V. P.. Išsitraukęs antrankius bandė juos uždėti, bet V. P. išsimuistė ir atsistojęs dar kartą pabandė bėgti. Tuomet pribėgo kolegė V. V. ir jie V. P. pargriovė. Panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, dujas ir tramdymo priemonę – antrankius. Elektros impulsinis prietaisas nebuvo panaudotas išaunant elektrodus, jis buvo panaudotas kaip paprastas elektrošokas. Jis dirbo su kolege ir jo fizinės jėgos neužteko V. P. sutramdyti, nes jis sportiškas, atletiškas, buvo išgėręs ir nebuvo lengva jį sutramdyti vien tik fizine jėga, todėl buvo panaudotos dujos ir elektros impulsinis prietaisas. Kitu atveju jis būtų pabėgęs. V. P. bėgo, tačiau dujos buvo panaudotos, kai jis pargriuvo ant žemės, tačiau ne viskas baigėsi jo pargriuvimu. Jis atsikėlė ir bėgo toliau vengdamas administracinės atsakomybės. Pirmą kartą, kai jis nugriuvo jam neuždėjo antrankių, nes jis nedavė jam rankų. Tai pat, dar reikėjo gintis nuo jo sugėrovų, kurie subėgo aplink ratu. Tuomet V. P. sulaikė ir įsodino į tarnybinį automobilį. Prie tarnybinio automobilio dar buvo priėję V. P. sugėrovai. Jie taip pat demonstravo nepagarbą policijos pareigūnams. Sakė „ką čia darot, koks jūsų reikalas, kodėl jį sulaikėte“. Jiems buvo paaiškinta, kad V. P. sulaikomas ir jie buvo pastumti ranka nuo tarnybinio automobilio. Pargabenus V. P. į komisariatą, buvo surašytas jo ir V. V. tarnybinis pranešimas. V. P. atsisakė tikrintis girtumą, nenurodė priežasčių, kodėl atsisakė tikrintis girtumą. Tuomet tyrėja K. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu (b. l. 77– 78) nurodė, kad yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, jos su V. P. nesieja jokie ryšiai, su juo susidūrė tik vykdydama tarnybinės funkcijas. Kaip V. P. buvo pristatytas į policijos komisariatą ji nematė. Baigiantis darbui užėjo kolega J. P., kuris pasiteiravo ar ji gali suforminti asmenį, kuris yra pristatytas į policijos komisariatą. Tuomet J. P. atnešė savo tarnybinį pranešimą su kuriuo ji susipažino. Neužilgo į kabinetą atėjo V. P., jį supažindino dėl ko jis yra pas ją kabinete ir paprašė duoti paaiškinimą. Asmuo paaiškinimą duoti atsisakė. Buvo akivaizdžiai girtas, blaivumą tai pat buvo atsisakęs tikrintis. Asmeniui surašant protokolą jis su niekuo nesutiko, atsisakė pasirašyti, sakė, kad „susitiksime teisme“, pastoviai vartojo keiksmažodžius, plūdo visus iš eilės. V. P. 3 – 4 kartus paprašė nusiraminti, jis tai nurimdavo, tai vėl pradėdavo triukšmauti. Pasakė jam, kad jis yra girtas, tačiau jis gynėsi, kad negirtas. Kai jis išėjo iš kabineto, pamatė, kad jis yra basas. Paklausė jo „jūs be batų“, jis atsakė „jo, be batų“ ir toliau vėl pasipylė keiksmažodžiai. Prieš tai, formindama smurtą artimoje aplinkoje girdėjo kaip per radijo ryšį J. P. pasisakė, kad asmuo bus parvežtas į policijos komisariatą kaip pasipriešinęs, nepaklusęs teisėtiems pareigūnų nurodymams. Žino iš aplinkybių, kad J. P. buvo kartu su kolege V. V. nuvažiavę pas V. P. į namus apklausti jo motiną. Rado ten asmenis besivaišinančius alkoholiniais gėrimais ir kilo žodinis nesutarimas tarp pareigūno J. P. ir V. P., nes jis pradėjo vyti pareigūnus iš namų ir neleido apklausti savo motinos. V. P. buvo akivaizdžiai girtas, strapaliojo, nepastovėjo vietoje, tai sėdo, tai stovėjo, buvo stiprus alkoholio kvapas. V. P. teigė, kad jis yra tik teisus, o aplinkui, kaip jis sakė, visi pareigūnai yra „pederastai ir gaidžiai“. Aš jam surašiau protokolą ir jį palydėjau iki budėtojų dalies, nes jis buvo girtas. Jis neatrodė, kad būtų susijaudinęs, jis buvo be galo piktas, kad „gaidžiai pristatė ir ko jie čia nori“. Jis iš pykčio buvo susijaudinęs, kad negalėjo susidoroti su policija. Tarnybiniame pranešime buvo parašyti žodžiai „<p...> <n...>“. J. P. tarnybiniame pranešime yra įvardijęs kelis kartus šiuos žodžius. Asmenys, kurie matė įvykį, pagal tarnybinį pranešimą buvo girti, todėl buvo neapklausti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nors V. P. savo kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino, jo kaltė įrodyta teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. P. ir K. B., institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovo Laimono Jankausko parodymais ir byloje esančiais rašytiniais duomenimis:

2018 m. sausio 18 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2), kuriame nurodyta, kad V. P. 2018 m. sausio 18 d. apie 16 val. 30 min. būdamas akivaizdžiai neblaivus (tikrintis girtumą atsisakė), kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais iškeikė statutinį valstybės tarnautoją, tyrėją J. P., kuris buvo uniformuotas ir ėjo jam pavestas pareigas, taip pat, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nusiraminti, netrukdyti bendrauti su R. P., lipti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui, dėl ko buvo panaudota fizinė jėga, elektros impulsinis prietaisas „Taser“, specialiosios priemonės – antrankiai ir dujos. V. P. tokiu savo įžūliu ir provokuojančiu elgesiu pažemino statutinio valstybės tarnautojo, einančio jam pavestas funkcijas, garbę ir orumą, nevykdė jo teisėtų reikalavimų;2018 m. sausio 18 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK tyrėjo J. P. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 18 d. apie 16.30 val. kartu su Alytaus AVPK Prienų rajono PK tyrėja V. V. paieškos byloje (duomenys neskelbtini) buvo vykta (duomenys neskelbtini), kur buvo reikalinga apklausti R. P. dėl jos sūnaus K. P.. Atvykus minėtu adresu, kieme pasitiko girtas V. P., šaukdamas „ko čia <n...> reikia, ko čia ieškot“. Paaiškinus, kad reikalingą R. P. apklausa, jis dar labiau pradėjo šaukti, kad nieko čia neapklausinėsit, nes jis čia šeimininkas. Užėjus į namus, rasta R. P., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, ant grindų gulėjo tuščias alkoholio butelis. Bendraujant su R. P. V. P. pradėjo stumdytis, keiktis necenzūriniais žodžiais, sakydamas „<p...> iš čia <n...>, motina nieko jums nepasakos ir nekalbės“. V. P. žodžiu perspėjo, kad nesistumdytų ir nešauktų ant jo necenzūriniais žodžiais ir neįžeidinėtų, paaiškino, kad ne pas jį atvažiavo ir jis trukdo dirbti. R. P. paaiškino, kad atvyksi kitą dieną, kai ji bus blaiva ir išėjo iš namo. Ėjo link automobilio, kuris stovėjo kieme. V. P. ėjo iš paskos ir šaukė, kad „<n...> daugiau čia nevažinėtume“, mosikavo rankomis, „<n...> čia važinėjat, koks jūsų reikalas“. Atėjus prie tarnybinio automobilio, V. P. buvo perspėtas, kad už keiksmažodžius pareigūnų atžvilgiu bus sulaikomas ir jam bus rašomas protokolas, jis tai išgirdęs puolė bėgti. Pasivijus jį, krito kartu ant žemės. Tramdant V. P. buvo panaudotas prietaisas „Taser“, dujos ir antrankiai. V. P. pristatytas į Prienų rajono PK, pasitikrinti girtumą atsisakė. Tokiu savo įžūliu ir provokuojančiu elgesiu įžeidė jo kaip statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą bei nevykdė teisėto reikalavimo;2018 m. sausio 18 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK tyrėjos V. V. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4, 5), kuriame nurodytos identiškos aplinkybės nurodytoms 2018 m. sausio 18 d. tyrėjo J. P. tarnybiniame pranešime;vaido įrašu (b. l. 6), kuriame užfiksuota, kaip V. P. Prienų rajono PK atsisako tikrintis girtumą, į ne vieną kartą pareigūno užduotą klausimą dėl girtumo pasitikrinimo vengia tiesiogiai atsakyti ir neatsako;PRIR sistemos duomenimis (b. l. 7, 8) apie užregistruotą įvykį, jo aplinkybes, sutampančias su policijos pareigūnų J. P. ir V. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis;2018 m. sausio 22 d. pažyma apie V. P. baustumą (b. l. 9 – 14), kuria nustatyta, kad V. P. anksčiau 8 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tokios pat rūšies teisės pažeidimą padaro nebe pirmą kartą, nes 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo baustas dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo ir jų reikalavimų nevykdymo;2018 m. vasario 9 d. Alytaus AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimų skyriaus nutarimu, patvirtintu Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. T., buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 50 – 53). Minėtame nutarime nurodyta, kad tyrėjai J. P. ir V. V. 2018 m. sausio 18 d., sulaikydami pažeidėją V. P., nepadarė nusikalstamų veiksmų, jų veiksmuose nėra nei administracinio nusižengimo nei kituose teisės aktuose numatytų nusižengimų, jie pasielgė įstatymų nustatytose ribose, fizinę jėgą panaudojo teisėtai ir teisingai ir tik tiek, kiek reikėjo teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, o V. P. sulaikymo metu patirtas sužalojimas yra jo paties pasipriešinimo policijos pareigūnams pasekmė, t. y. jis patyrė sužalojimą ne dėl pareigūnų veiksmų, o dėl savo aktyvių neteisėtų pasipriešinimo policijos pareigūnams veiksmų.

V. P. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuojami pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, tačiau pastarasis straipsnis dalių neturi, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi pakeičia šią nuorodą į ANK 508 straipsnį. Pagal ANK 508 straipsnį statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šių normų paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97-334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018 ir kt.). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Bylos duomenys patvirtina, jog V. P. veika pasireiškė užgaulių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimu, t. y. vadinimu jų „mentais“, jų necenzūriniu pasiuntimu p<...> n<...> bei įžeidžiamu elgesiu, mosikavimusi, stumdymusi, trukdymu atlikti tarnybinę užduotį - apklausą. V. P. išsakyti žodžiai bei elgesys pareigūnų atžvilgiu negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint tuos pareigūnus įžeisti. Įžeidžiantys žodžiai bei pažeidėjo elgesys policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu. Laikytina, kad V. P. veika buvo nukreipta abiejų pareigūnų atžvilgiu, kadangi jo ištarti žodžiai buvo girdimi abiejų policijos pareigūnų.

Pažymėtina, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip: 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas (Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Pagal Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį policijos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, būdami uniformuoti ir su tarnybiniu automobiliu atvykę nurodytu adresu, prisistatė bei paaiškino juos pasitikusiam V. P. kokiu tikslu atvyko, nurodė, kad ne pas jį, prašė jo netrukdyti jiems vykdyti užduotį ir apklausti jo motiną, keletą kartų įspėjo nenaudoti keiksmažodžių, nesistumdyti, tačiau V. P. visiškai ignoravo bet kokius policijos pareigūnų žodžius bei reikalavimus, ne kartą pareigūnų atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, stumdydamas pareigūnus ir mosikuodamas prieš juos rankomis, taigi jo elgesys peržengė normalaus bendravimo ribas. Svarbu ir tai, jog V. P. išsakyti žodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines pareigas vykdantiems pareigūnams, kryptingai siekiant juos pažeminti, sumenkinti, visiškai ignoravo policijos pareigūnų veiksmus, kuriais policininkai siekė V. P. sudrausminti ir užtikrinti normalų tarnybos pareigų atlikimą. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog V. P. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tiek kieme, tiek namuose, tiek atvažiavus į policijos komisariatą, trukdė pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, į pareigūnų įspėjimus vykdyti pareigūnų nurodymus nusiraminti, nesistumdyti, nesikeikti nereagavo, toliau įžeidinėjo pareigūnus, pavadindamas juos žodžiais, kurie žemina pareigūnų garbę ir orumą, bei agresyviai, įžūliai, provokuojančiai elgdamasis pažemino pareigūnų garbę ir orumą. Taigi šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog policijos pareigūnai, panaudodami prieš teisėtiems jų reikalavimams nepaklususį V. P. kovinius veiksmus bei specialias priemones, įstatymo suteiktų jiems įgaliojimų neviršijo, be to šios aplinkybės buvo patvirtintos ir 2018 m. vasario 9 d. Alytaus AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimų skyriaus nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 50 – 53).

Nors V. P. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta teismo posėdyje ištirtais ir aukščiau įvertintais byloje esančiais įrodymais, jo kaltę iš dalies patvirtina paties pažeidėjo parodymai teismo posėdžio metu. Tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos duomenų, tiek iš policijos pareigūnų nuoseklių ir išsamių parodymų teisme atsispindi svarbiausia aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, įžeidinėjo pareigūnus, išsakė jų atžvilgiu žeminančius žodžius, nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina, kad liudytojų J. P. bei K. B. parodymai viso proceso metu, tiek pradedant nuo įvykio užfiksavimo PRIR sistemoje, tiek nurodant faktines aplinkybes pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek teismo posėdžio metu juos apklausiant kaip liudytojus, buvo nuoseklūs, neprieštaringi, vieni kitus papildantys, sutampantys dėl esminių aplinkybių, kadangi abu pareigūnai patvirtino, jog pareigūnai, būdami uniformuoti su tarnybiniu automobiliu, paženklintu policijos skiriamaisiais ženklais, vykdydami jiems suformuotą užduotį paieškos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausti R. P. dėl sūnaus K. P. dingimo, atvyko į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir juos, neblaivus kieme pasitiko V. P., kuris tiek būdamas kieme, tiek įėjus į būstą, tiek grįžtant pareigūnams į tarnybinį automobilį, vartodamas necenzūrinius žodžius (pvz., mentai, dinkit iš čia n<...>, jūs čia nereikalingi, kiek čia galit važinėti, p<...> iš čia n<...>) keikė pareigūnus, juos įžeidinėjo, mosikavo rankomis, stumdė pareigūnus, trukdė jiems vykdyti teisėtą užduotį – apklausti R. P., nereagavo į pareigūnų keletą kartų išsakytus perspėjimus nusiraminti, nešaukti, nesikeikti, neįžeidinėti, nesistumdyti, netrukdyti vykdyti užduoties, o pareigūnui J. P. paaiškinus, kad bus surašomas protokolas už keiksmažodžius pareigūnų atžvilgiu, jis pasileido bėgti ir taip siekė išvengti sulaikymo, tačiau panaudojus fizinę jėgą, specialiąsias priemones – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, antrankius ir dujas, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą protokolo surašymui, tačiau net ir komisariate toliau necenzūriniais žodžiais keikė policijos pareigūnus, vengė atsakyti į klausimus, atsisakė tikrintis girtumą. Teismas pažymi, kad V. P. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad atvykus policijos pareigūnams vartojo necenzūrinius žodžius, pripažino, kad sakė „eina n<...>“, nurodė, kad keikėsi iš pykčio, tačiau tuo pačiu nurodė, jog keiksmažodžiai nebuvo skirti konkrečiai policijos pareigūnams. Teismas tokius V. P. teiginius laiko gynybine pozicija, siekiu išvengti administracinės atsakomybės, juolab jau vien tokių užgaulių necenzūrinių žodžių kaip mentai, p<...> iš čia n<...> vartojimas šalia policijos pareigūnų, matant kitiems asmenims gali būti traktuojamas kaip įžeidimas, kuriuo siekiama asmenį pažeminti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Be to, pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą patvirtina ir pats V. P. elgesys, mosikuojant rankomis prieš pareigūnus, juos stumdant ir trukdant pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog V. P. naudoti minėti necenzūriniai žodžiai buvo skirti konkrečiai policijos pareigūnams (pvz., „<p...> <n...> mentai“). Minėtų įžeidžiančių žodžių vartojimą policijos pareigūnai patvirtino tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu, būdami prisiekę dėl melagingų parodymų davimo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti pareigūnų objektyvumu ir nešališkumu, nenustatyta, kad minėti pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, norėtų nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl nėra pagrindo vertinti šių liudytojų parodymus kaip neatitinkančius tikrovės ir jais nesiremti. V. P. teiginiai, kad pareigūnai su juo elgėsi neteisėtai, agresyviai, laikomi tik šio asmens pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra, atvirkščiai 2018 m. vasario 9 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų pareigūnų atžvilgiu, konstatavus, jog jie elgėsi teisėtai, jų reikalavimai buvo teisėti, sulaikymo metu patirtas sužalojimas yra paties V. P. pasipriešinimo pasekmė.

V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis įvykio metu buvo blaivus ir pareigūnams nesipriešino, tačiau įvertinant aukščiau aptartą bylos medžiagą šie atsakomybėn patraukto asmens teiginiai laikytini abejotinais ir vertintini kritiškai bei kaip siekis išvengti atsakomybės, juolab iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 6) yra matyti, kad V. P. ne kartą jam pasiūlius pasitikrinti blaivumą – tiesiogiai vengia atsakyti į klausimus ir atsisako tikrintis blaivumą, kas blaivam asmeniui yra visiškai netikslinga ir nesuprantama. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti, Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas nuostatas, V. P. teismo posėdyje nurodytos priežastys dėl kurių jis atsisakė tikrintis blaivumą, jog yra girdėjęs, kad pareigūnai gali suklastoti tyrimo duomenis, laikytinos nereikšmingomis, nepagrįstomis, juolab jis turėjo realią galimybę įrodyti, jog yra blaivus, tačiau tai daryti sąmoningai atsisakė.

V. P. skunde dėl neteisėtų pareigūno veiksmų nurodė (b. l. 16), kad jo parodymus gali patvirtinti liudytojai A. Š., R. I. ir R. P.. 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi tenkintas V. P. advokato prašymas minėtus liudytojus apklausti teismo posėdyje (b. l. 19). Tačiau minėti liudytojai į teismo posėdžius neatvyko, nors jiems buvo tinkamai pranešta (b. l. 58 – 61), šiuos liudytojus prašė apklausti pats V. P., tačiau pats nepasirūpino, kad šie liudytojai atvyktų į teismą, dėl minėtų liudytojų neatvykimo teismo posėdžiai byloje buvo atidėti net keletą kartų (b. l. 27, 28, 39, 40, 46 – 48, 72), juolab ir pats V. P. į teismo posėdžius nevykdavo, į paskutinį teismo posėdį buvo atvesdintas (b. l. 62 – 64). Tai parodo, kad V. P. nesąžiningai naudojosi jam priklausančia teise būti išklausytam, piktnaudžiavo savo teisėmis, taip vilkindamas teismo procesą, todėl, esant šios priežastims ir vadovaujantis įrodymų pakankamumo principu, teismo procesui negalint tęstis neribotą laiką, minėti liudytojai nebuvo apklausti teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad aukščiau įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad V. P. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl yra baustinas. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Padaryti tyčiniai nusižengimai valdymo tvarkai. V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai). V. P. net aštuonis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo jo elgesio nesavikritiškumą, visuomeninių moralinių nuostatų nepaisymą, polinkį daryti teisės pažeidimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. yra jauno darbingo amžiaus, tačiau kaip pats nurodė teismo posėdžio metu nedirba, nors duomenų apie sveikatos problemas byloje nėra, todėl, teismo manymu, turi dirbti, gauti pastovias pajamas, kad galėtų padengti turimus skolinius įsipareigojimus ir sumokėti jam paskirtas baudas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad V. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, V. P. skirtina nuobauda – bauda, ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijų ribose, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 35-36 straipsniais, 38 straipsniu, 508 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 110,00 Eur (vieno šimto dešimt eurų 00 ct) baudą.

V. P. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 110,00 Eur (vieno šimto dešimt eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir V. P. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 110,00 Eur (vieno šimto dešimt eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 – 2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).