- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2-331-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22147-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. U.
- Trečiasis asmuo
- J. U.
- Advokatai
- Lina Alksnienė
sekretoriaujant Marioliai Paškelevič, Anetai Jankovskai, Deimenai Krasauskaitei, Gitai Stankevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. U., trečiasis asmuo – J. U., dėl išlaikymo padidinimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė R. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. U. (toliau – ir atsakovas), prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą ir padidinti išlaikymą J. U., priteisiant iš atsakovo J. U. išlaikymui po 339,75 Eur periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki J. U. pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš A. U. 1 111,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d. bei 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 600 Eur atstovavimo išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra J. U. (toliau – ir dukra). 2008 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimu dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį iki jos pilnametystės. Atsakovas šiuo metu iš dalies vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą ir kas mėnesį ieškovei iki 2022 m. sausio 1 d. pervesdavo 173,77 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 173,50 Eur. Nepaisant to, iš atsakovo priteisto išlaikymo šiuo metu visiškai nepakanka būtiniesiems dukros poreikiams tenkinti, dėl ko ieškovei tenka didesne dalimi (76 proc.) prisidėti prie dukros išlaikymo.
3. Ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, jog šiuo metu iš atsakovo priteistas 600 Lt (173,77 Eur) išlaikymo dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojamos priteisti sumos dydžio. Išlaikymas dukrai buvo priteistas 2008 m., kai jai buvo tik 1,5 metų amžiaus, tačiau nuo to laiko jau praėjo beveik 15 metų, dukra gerokai paaugo, jos poreikiai ženkliai padidėjo, įvedus naują valiutą, eurą, Lietuvos Respublikoje kainos ženkliai pakilo, todėl atsakovas neabejotinai turėtų prisidėti didesne dalimi prie dukros išlaikymo nei yra priteista minėtu teismo sprendimu.
4. Ieškovės teigimu, šiuo metu dukros išlaikymui yra reikalinga 760 Eur/mėn. suma: maitinimas – apie 300 Eur/mėn. (apie 10 Eur/dienai); avalynė, drabužiai, patalynė, rankšluosčiai – maždaug 110 Eur/mėn.; įvairioms mokyklinėms priemonėms, pratyboms, mokyklinei ir sportinei aprangai įsigyti, klasės fondui, ekskursijoms, korepetitorių paslaugoms apmokėti, pasiruošimui technologijų pamokoms (maisto produktų, kitų priemonių įsigijimas) – maždaug 55 Eur/mėn.; komunalinių mokesčių išlaidų dalis, tenkanti dukrai – apie 55 Eur/mėn.; visuomeninio transporto bilietai (metinis bilietas kainuoja 62,80 Eur) bei kuro išlaidoms, patiriamoms vežant dukrą jos interesais, apmokėti – apie 25 Eur/mėn. (metams – apie 300 Eur); higienos priemonės (šampūnas, dušo želė, dantų pasta, moteriškos higienos priemonės, skalbimo priemonės, muilas, buitinė chemija ir pan.) – apie 35 Eur/mėn.; vaistai, vitaminai bei priemonės problematiškai veido odai prižiūrėti – maždaug 55 Eur/mėn.; dukros laisvalaikio pramogoms (kinas, teatras, boulingas ir pan.) – maždaug 40 Eur/mėn. bei pinigai kišenpinigiams (dienai 2,00 Eur) – 46 Eur/mėn.; dukros atostogų Lietuvoje ir / ar užsienyje išlaidos – apie 39 Eur/mėn. (per metus apie 468 Eur).
5. Be visų šių išlaidų, ieškovė nurodo patirianti ir vienkartines dukros priežiūros išlaidas, pavyzdžiui, neseniai pirko dukrai mobilųjį telefoną už 406 Eur, taip pat artimiausiu metu teks pirkti dukrai lovą, kadangi ji šiuo metu miega ant 25 metų senumo lovos. Nepaisant to, šios išlaidos nėra traukiamos į kas mėnesį dukros išlaikymui būtinas išlaidas.
6. Kaip matyti iš pateiktos dukros poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų detalizacijos, prie dukros išlaikymo atsakovas faktiškai prisideda neženkliai – iš jo priteisto išlaikymo dydis nesiekia net 24 procentų dukros išlaikymui faktiškai reikalingos sumos.
7. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau jos duomenimis, atsakovas šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi.
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, jos turtinė padėtis yra prasta. Ieškovė nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi. Ieškovė šiuo metu nedirba ir jos vienintelės pajamos yra piniginė socialinė parama, ieškinio pateikimo dieną sudaranti 142,88 Eur. Ieškovė paaiškina, kad jokio darbo dirbti negali, nes ji šiuo metu rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais (yra vienturtė jų dukra). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovė buvo paskirta J. V. (ieškovės tėvo) rūpintoja, kadangi pastarasis, dėl prastos sveikatos būklės ir sunkaus vaikščiojimo, nebegalėjo savimi pasirūpinti. Taip pat ieškovė rūpinasi ir savo motina V. V., kurią 2022 m. pavasarį ištiko insultas. Nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2023 m. birželio 19 d. jai yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis. Be minėtos piniginės socialinės paramos ieškovė kiekvieną mėnesį gauna Vilniaus miesto savivaldybės išmoką vaikui (dukrai), kuri kreipimosi į teismą metu siekė 80,50 Eur, tačiau nei šios sumos, nei jos gaunamų pajamų, nei atsakovo kas mėnesį mokamos išlaikymo sumos nepakanka dukros poreikiams patenkinti, dėl ko tiek anksčiau, tiek dabar prie dukros poreikių tenkinimo prisidėjo ir prisideda ieškovės tėvai.
9. Pabrėžtina, jog abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, o atsakovas prisiima mažąją dukros išlaikymui reikalingų išlaidų dalį (mažiau 24 proc.), juo labiau su dukra iš viso nebendrauja. Nors ieškovė neturi duomenų apie tikslią atsakovo turtinę padėtį, tačiau mano, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu ieškovei tenka net 76 proc. dukros išlaikymo naštos, ieškovė teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą ir padidinti atsakovo teiktino išlaikymo sumą iki 339,75 Eur/mėn. Prašomo priteisti išlaikymo mėnesiui tenkanti suma apskaičiuota taip: (760 Eur-80,50 Eur)/2. Nurodyta 339,75 Eur suma turėtų būti kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė, remdamasi galiojančiu reglamentavimu ir teismų praktika, nurodo, jog nors išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas 2008 m. sausio 24 d. ir atsakovas savo pareigą, nustatytą teismo sprendimu, vykdė, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, dukros poreikiams patenkinti jau seniai nepakanka 173,77 Eur priteisto išlaikymo sumos, todėl iš atsakovo turėtų būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas.
Šalies argumentai
11. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d. dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį buvo reikalinga šiek tiek mažesnė suma nei šiuo metu, tačiau ta suma viršijo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo numatytą orientaciniu laikomą 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) kriterijų. Nepaisant to, ieškovė mano, kad būtų teisinga, sąžininga ir protinga įsiskolinimą skaičiuoti nuo sumos, sudarančios 1 MMA atskaičius mokesčius (vadovaujantis kasacinio teismo įtvirtintu orientaciniu kriterijumi).
12. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, apimantis laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d., kuris sudaro 1 111,37 Eur:
a. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. MMA siekė 607 Eur, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. – 437,24 Eur, o laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 447,24 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmoka vaikui siekė 60 Eur. Per šį laikotarpį atsakovas ieškovei pervedė 2 085,24 Eur sumą, nors nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. turėjo būti pervedęs 1 131,72 Eur (437,24 Eur-60 Eur)/2)x6 mėn.), o nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1 161,72 Eur (447,24 Eur-60 Eur)/2)x6 mėn.), todėl už šį periodą atsakovo įsiskolinimas siekia 208,20 Eur;
b. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. MMA siekė 642 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išmoka vaikui siekė 70 Eur. Per šį laikotarpį atsakovas ieškovei pervedė 2 084,47 Eur sumą, nors turėjo būti pervedęs 2 390,52 Eur (468,41 Eur-70 Eur)/2)x12 mėn.), todėl už šį periodą atsakovo įsiskolinimas siekia 306,05 Eur.
c. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d. MMA siekia 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. išmoka vaikui siekė 73,50 Eur, o nuo 2022 m. liepos 1 d. – 80,50 Eur. Per šį laikotarpį atsakovas ieškovei pervedė 1 735 Eur sumą, nors laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. turėjo būti pervedęs 1 380,48 Eur (533,65 Eur-73,50 Eur)/2)x6 mėn.), o laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. – 906,32 Eur (533,65 Eur-80,50 Eur)/2)x4 mėn.)+45,32 Eur (už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d.), todėl už šį periodą atsakovo įsiskolinimas siekia 597,12 Eur.
Atsiliepimas
13. Atsakovas A. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies – kad dukrai reikalingas didesnis išlaikymas nei 173,77 Eur. Tačiau nesutinka, jog dukrai reikalinga išlaikymo suma per mėnesį sudarytų 339,75 Eur. Taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu.
14. Atsakovas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu priteisė ne tik 173,77 Eur išlaikymo periodines išmokas nepilnamečiui vaikui J. U., tačiau tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja buvo paskirta ieškovė. Tai yra būtent ieškovė buvo atsakinga už nepilnamečiui vaikui skirtų pinigų panaudojimą ir jų priežiūrą, savalaikį pastebėjimą, jog piniginių lėšų nepilnamečiui vaikui trūksta ir kreipimąsi į atsakovą, kad išlaikymo suma būtų didinama. Kita vertus, atsakovas susipažinęs su ieškiniu sužino, kad nepilnamečio vaiko motina ne tik prašo padidinti vaikui tenkančio išlaikymo dydį, bet dar ir už paskutinius trejus metus priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nors išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo priteistas teismo sprendimu. Atsakovas tinkamai vykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą, todėl jam nėra suprantama, kodėl turi būti priimtas dar vienas teismo sprendimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, jeigu atsakovas tinkamai vykdė prieš tai priimtą teismo sprendimą. Pagal ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nors teismo sprendimas buvo tinkamai vykdomas, atsakovas atsakys antrą kartą.
15. Atsakovo nuomone, tokia situacija nėra logiška ir dėl to, kad vaiko motina neturi galimybės kreiptis į antstolį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo išieškojimo, kadangi atsakovas tinkamai vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą. Tačiau ieškovė kreipiasi į teismą, kad būtų priteistas už praėjusį laikotarpį neva išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus.
16. Be to, atsakovas nurodo, kad tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi ir jo šeimos atžvilgiu, kadangi sukuria A. U. šeimoje neapibrėžtumą šeimos finansuose, kai dėl ieškovės ilgo ir nepateisinamo delsimo, vieną dieną atsiranda teisme reikalavimas dėl 1 111,37 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas pažymi, kad turi sutuoktinę J. U., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Taip pat sutuoktiniai augina savo nepilnametį vaiką D. U., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, ieškovei trūkstant pinigų išlaikyti vaiką, ji žymiai anksčiau būtų kreipusi į atsakovą, o neradus bendro sutarimo, po to į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, tačiau ieškovė taip nesielgė. Atsakovo teigimu, į jį niekas dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiui vaikui nesikreipė, kadangi ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja. Be to, jis jau ilgą laiką gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį sūnų, žmoną, yra sukūręs šeimą.
17. Pasisakydamas dėl periodinio išlaikymo padidinimo, atsakovas nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei apie dukros poreikius ir jiems tenkinti reikalingą sumą per mėnesį, taip pat nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
18. Be to atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytais teiginiais, jog jis šiuo metu iš dalies vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą, mano, jog jokio išlaikymo įsiskolinimo šiai dienai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą, atsakovas neturi.
Atsiliepimas
19. Atsakovas taip pat nurodo, jog jis neturi jokio nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto. Atsakovo sutuoktinė dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis kiek daugiau nei minimali mėnesinė alga. Nekilnojamojo turto sutuoktinė taip pat neturi. Atsakovo sutuoktinės vardu registruota AUDI A6 yra sena, sugedusi, nebenaudojama, šios transporto priemonės dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Tam, kad išlaikyti šeimą, atsakovas jau ilgą laiką dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 300 Eur. Taip pat sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) yra sudarę ir pasiskolinę 18 211,79 Eur paskolą, mėnesinė paskolos grąžinimo įmoka 398,30 Eur.
20. Be to, atsakovas nurodo, kad šiai dienai orientacinis išlaikymas vienam vaikui lygus 269 Eur. Atsakovas pažymi ir tai, kad įstatymas mėnesinę išlaikymo sumą numato indeksuoti šiai dienai x 1,217 (Indeksas).
21. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji pati nedirba, pajamų negauna, slaugo ir prižiūri savo tėvą, atsakovas nurodo, jog tai labai gerbtinas sprendimas, tačiau tai yra ieškovės pasirinkimas. Be to, iš teismo nutarties matyti, kad J. V. turi ir sutuoktinę V. V., jam nustatoma tik rūpyba, šis asmuo yra veiksnus, todėl jam nereikalingas jo turto administravimas. Be to, J. V. ir V. V. yra pensininkai, vadinasi gauna nuolatines išmokas kiekvieną mėnesį, todėl yra daug būdų ir galimybių tokiems asmenimis gauti valstybės remiamas socialines aprūpinimo paslaugas. Todėl atsakovas nesupranta, kas ieškovei trukdo susirasti darbą, gauti darbo užmokestį, nuolatines pajamas ir taip pat išlaikyti dukrą. Iš ieškinio atrodo, kad ieškovė susitvarkė savo senyvo tėvo rūpybą, o nepilnamečio vaiko išlaikymą nusprendė perkelti ant atsakovo pečių.
22. Be to, ieškovė nesikreipė dėl nemokamos valstybės garantuojamos pagalbos, o samdo privačią advokatų kontorą, jog parengtų ieškinį šioje civilinėje byloje ir ją atstovautų, kas prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms dėl sunkios finansinės padėties.
23. Trečiasis asmuo J. U. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
24. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad J. augant, didėja jos poreikiai, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimu priteistas vaikui išlaikymas po 600 Lt (173,77 Eur/mėn.) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių nepilnametės poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.
25. Tarnyba nurodė, jog Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje ir surašė 2022 m. lapkričio 30 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą bei vaiko nuomonės išklausymo aktą. Nustatyta, kad nepilnametė J. U., kartu su motina R. V. bei seneliais V. ir J. V. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būstas, pasak ieškovės, priklauso jos motinai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Nepilnametė su mama užima vieną kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. J. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 10 klasėje, papildomai nieko nelanko. Pasak motinos, dukra turi problemų dėl dantų, jai planuojama dėti danties implantą.
26. Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus nepilnametę, ji sakė, kad gyvena su mama, santykiai su mama puikūs, dėl finansų ji visuomet kreipiasi į mamą, kada paskutinį kartą matėsi su tėčiu – neatsimena. J. teigimu, su tėčiu ji nebendrauja, jis kartais jai paskambina, bet naktimis, būdamas neblaivus, todėl ji ragelio nekelia. Pasak mergaitės, ji nežino, ar norėtų bendrauti su tėčiu, jam pasiūlius.
27. Tarnyba nurodė, jog ieškovė nedirba, prižiūri sergančius tėvus. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2008 metų, nuo to laiko dukra gyvena su ja. Ieškovės teigimu, atsakovas su ja visiškai nebendrauja, teikia 173 Eur/mėn. išlaikymą vaikui.
28. Tarnyba dėl objektyvių priežasčių (atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini)) negalėjo ištirti atsakovo šeimos aplinkos sąlygų bei sužinoti jo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
29. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas 2008 m. teismo sprendimą iš dalies vykdė, tačiau priteistos išlaikymo sumos niekada neindeksavo. Tačiau netgi indeksavus, suma nebūtų pakankama.
30. Atstovės teigimu, ieškovės turtinė padėtis prasta, jos pajamas sudaro 163 Eur socialinė pašalpa. Ieškovė yra tėvų rūpintoja (tėvo) ir globėja (motinos), dėl ko neturi galimybės dirbti. Motina – visiškai neveiksni (2022 m. pavasarį ištiko insultas). Taip pat ieškovė gauna didesnę išmoką vaikui (nes netinkamai vykdomas teismo sprendimas). Atsakovui tinkamai vykdant savo pareigą, vaiko pinigų mokėjimas būtų nutrauktas.
31. Atstovė nurodė, jog pagal teismų praktiką, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko pinigų išmoka gali būti neišskaitoma, tačiau ieškovė vaiko pinigus išskaito. Padidėjus vaiko pinigų sumai, ieškovė ieškinio netikslino, tačiau ši aplinkybė turėtų būti vertinama vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais. Taip pat, nepaisydama savo sunkios turtinės padėties, ieškovė neprašo nukrypti ir nuo tėvų prisidėjimo prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis principo.
32. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo, atstovė nurodo, jog atsakovas neindeksavo išlaikymo, tačiau netgi ir indeksavus, teikiamo išlaikymo nebūtų pakakę.
33. Atstovė paaiškino, kad mergaitės poreikius nurodė pagal realius vaiko poreikius, o ne minimalią mėnesinę algą. Pagrįsti visko čekiais nėra realios galimybės (klasės fondo rinkliavos, korepetitoriai ir pan.). Į poreikius įtrauktos tik būtinųjų poreikių grupės, ieškovė netgi neįtraukė kitų išlaidų (kompiuterio, telefono, lovos ir pan.).
34. Taip pat atstovė akcentavo, jog atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, nepatiria absoliučiai jokių išlaidų (nepasiima savaitgalį ir t. t.). Remdamasi kasacinio teismo praktika, atstovė nurodė, jog vien ši aplinkybė gali sudaryti pagrindą padidinti išlaikymą.
35. Be to, pasak atstovės, atsakovo turtinė padėtis 10 kartų geresnė už ieškovės. Remiantis 2022 metų atsakovo pajamomis, atsakovui teikiant 339 Eur išlaikymą dukrai, 345 Eur išlaikymą antram vaikui, jam pačiam dar lieka apie 1000 Eur, kas nėra per maža suma jo poreikių tenkinimui. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, ar atsakovas dirba visą darbo dieną, ar turi galimybių užsidirbti daugiau, apie 2023 metus duomenų apskritai nepateikta.
36. Atstovė paaiškino, jog dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė buvo kreipųsis į atsakovą telefonu, prašė mokėti daugiau (2021 metų vasarą), tačiau atsakovas jai atsakė, jog nieko daugiau nemokės. Išlaikymą, remdamasi kasacinio teismo praktika, prašo padidinti nuo ieškinio pateikimo dienos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
37. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį pilna apimtimi, nurodydama atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo, atstovė atkreipė dėmesį, kad nėra užvesta jokia vykdomoji byla dėl indeksavimo. Ieškovės elgesys yra nesąžiningas – ji nesikreipė į antstolį dėl nepriemokos.
38. Taip pat atstovė nurodė, jog ji sutinka, kad atsakovas turėtų mokėti po 248 Eur/mėn. (su indeksacija), tačiau 339 Eur suma yra neįrodyta – byloje nėra pateikta išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atstovės teigimu, minimalaus išlaikymo dydžio įrodinėti nereikia, tačiau tas, kas viršija minimalią ribą, turėtų būti pagrįsta įrodymais. Ieškinio pateikimo metu minimali išlaikymo suma buvo 243 Eur. Atstovė nurodo, jog atsakovas sutinka, kad 173 Eur/mėn. dukrai nepakanka, neginčija, jog yra skolingas pagal priteistą ir indeksuotą sumą.
39. Atstovė nurodo, jog ieškovė pati nėra pajėgi dukros išlaikymui skirti 339 Eur/mėn., o nuo lygių dalių nukrypti neprašo.
40. Atstovės vertinimu, ieškinio tenkinimo atveju, suma turėtų būti priteista ne nuo ieškinio pateikimo. Taip pat dukrai reikalingo išlaikymo suma turėtų būti diferencijuojama pagal MMA atitinkamai pagal metus bei išskaitant išmoką vaikui. Atsakovo atstovės vertinimu, 248 Eur/mėn. laikytina pakankama suma, be to, ji atitiktų šalių finansinę padėtį. Atstovės teigimu, išaugusius vaiko poreikius turėtų padengti indeksacija.
41. Taip pat atstovė paaiškino, kad nežino, kiek tiksliai laiko atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau trejus metus tikrai. (duomenys neskelbtini) patiria išlaidas nuomai, maistui, aprangai. Dirba vienoje darbovietėje, darbo laiko atstovė nurodyti negalėjo. Neįgalumo atsakovas neturi. Sutuoktinė uždirba apie 700 Eur/mėn. Taip pat atstovė negalėjo nurodyti kito vaiko išlaikymui skiriamos sumos. Kitas atsakovo vaikas, pasak atstovės, sveikas, neįgalumo, specialiųjų poreikių neturi. Taip pat paaiškino, kad atsakovas su dukra J. U. nebendrauja.
42. Atsakovo atstovės nuomone, ieškovės turtinė padėtis sunki, todėl ji bando permesti finansinę naštą atsakovui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad įsiskolinimo apskaičiavimui ieškovė remiasi MMA, o periodiniam išlaikymui prašo didesnės sumos.
43. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.
Šalies argumentai
44. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. 3K-3-341/2006).
47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė R. V. ir atsakovas A. U. turi nepilnametę dukrą J. U., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimu šalių nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, t. y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt (atitinka 173,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2007 m. spalio 18 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Taip pat minėtu sprendimu nustatyta šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su motina. Nurodyto teismo sprendimo metu šalių dukrai buvo 1,5 metų, šiuo metu – beveik 18 metų. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis per šį laikotarpį nebuvo keičiamas.
48. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
49. Ieškovė šioje byloje argumentavo, kad po 2008 m. teismo sprendimo pasikeitė tiek dukros poreikiai, tiek pragyvenimo šalyje lygis, išaugo paslaugų ir prekių kainos, 2008 metų sprendimo priėmimo metu dukrai buvo vos 1,5 metų, o šiuo metu – beveik 18 metų, todėl prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 339,75 Eur per mėnesį. Ieškovė, grįsdama savo argumentus, pateikė dukters poreikių lentelę. Taip pat argumentavo tuo, jog atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, nepraleidžia jokio laiko (nei atostogų, nei savaitgalių), todėl visa dukters išlaikymo ir poreikių tenkinimo našta tenka tik ieškovei.
50. Byloje nustatyta, jog šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas prie dukters išlaikymo šiuo metu prisideda tik materialiai (faktiškai mokama suma nesiekia teismų praktikoje nustatyto orientacinio dydžio), atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, neleidžia kartu laiko ir kitaip prie jos auklėjimo neprisideda (tą patvirtino abiejų šalių atstovės teismo posėdžio metu). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai skyriumi gyvenantis tėvas su vaiku apskritai nebendrauja, nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų išlaidų, papildomai prie jo išlaikymo išlaidų neprisideda, gimtadienio ir kitų švenčių proga jo nesveikina, dovanų nedovanoja, tai sudaro pagrindą nukrypti nuo tėvų vaiko išlaikymo lygių dalių principo (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-141-324/2022).
51. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau vertinant atsakovo indėlį į dukros auklėjimą, jo skiriamą laiką dukrai, darytina išvada, kad būtent dėl atsakovo visiško neprisidėjimo prie bendravimo su dukra, dukters poreikių tenkinimui ieškovei reikalinga suma padidėja. Be to, iš ieškinio ir ieškovės atstovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog dukra turi problemų su oda, jai reikalingos specialios priemonės, kas taip pat padidina dukrai reikalingo išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodytos sumos, netgi nepateiktus detalių įrodymų, šiuo atveju laikytinos pagrįstomis, protingomis ir objektyviai būtinomis dukrai. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog augant vaikui, jo poreikiai didėja, tuo tarpu šalių dukra yra beveik pilnametė (pilnametystės sulauks 2024 m. birželio 20 d.), taigi jos poreikiai yra apskritai atitinkantys suaugusio žmogaus poreikius, todėl kartu gyvenanti ieškovė faktiškai patiria ne mažamečio, o faktiškai suaugusio asmens kasdienio išlaikymo išlaidas, o atsakovo pareiga CK 3.192 straipsnio pagrindu netrukus pasibaigs.
52. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje aktualus aspektas – išlaikymo sumų indeksavimas. CK 3.208 straipsnis (kuris galiojo tiek 2008 m. sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu) numato, jog jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsniu Vyriausybei pavesta nustatyti tvarką, kuria turi būti indeksuojamos priteisto periodinio išlaikymo išmokos. Vykdydama šią įstatyme įtvirtintą pareigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (šiuo metu aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.), kuriame nurodyta, jog indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas) (iš esmės analogiškai šiuos klausimus reglamentavo ir originali Aprašo redakcija). Taip pat Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kuriuo patvirtinta originali Aprašo redakcija) 2 punkte Vyriausybė nutarė nustatyti, kad nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į 2007 metų gruodžio mėnesio, palyginti su 2006 metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį paskelbė Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
53. Teismo posėdžių metu tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovės teigė, jog indeksuojant 2008 metų sprendimu šalių dukters išlaikymui priteistą sumą, šiuo metu atsakovas dukros išlaikymui turėtų mokėti po 248 Eur. Tačiau, remiantis aukščiau aptartu reglamentavimu teismui perskaičiavus ginčui aktualiu laikotarpiu mokėtinas sumas, nustatyta, jog šiuo metu atsakovo dukrai mokėtina suma yra 345 Eur (laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. per mėnesį mokėtina suma, taikant 108,1 koeficientą, turėjo būti 649 Lt; nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. (koeficientas 108,5) – 704 Lt; nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. (koeficientas 101,3) – 713 Lt; nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. (koeficientas 103,8) – 740 Lt; 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d. (koeficientas 103,4) – 765 Lt; 2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. vasario 1 d. (koeficientas 102,8) – 786 Lt, 2014 m. vasario 1 d. – 2015 m. sausio 1 d. (dėl euro įvedimo) (koeficientas 100,4, t. y. mažesnis nei 101, todėl neindeksuojama) – 786 Lt; 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. (koeficientai mažesni už 101) – 227,64 Eur; 2017 m. vasario 1 d. – 2018 m. vasario 1 d. (koeficientas 101,7) – 232 Eur; 2018 m. vasario 1 d. – 2019 m. vasario 1 d. (koeficientas 103,9) – 241 Eur; 2019 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 1 d. (koeficientas 101,9) – 246 Eur; 2020 m. vasario 1 d. – 2021 m. vasario 1 d. (koeficientas 102,7) – 253 Eur; 2021 m. vasario 1 d. – 2022 m. vasario 1 d. (koeficientas 100,2, t. y. mažiau nei 101) – 253 Eur; 2022 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 1 d. (koeficientas 110,6) – 280 Eur; 2023 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. (koeficientas 121,7) – 341 Eur; 2024 m. vasario 1 d. iki dabar (koeficientas 101,2) – 345 Eur).
54. Taigi, šiuo metu atsakovo dukters išlaikymui mokėtina suma yra didesnė, nei ieškovės prašoma priteisti. Atsižvelgdamas į tai, kad 2008 metų teismo sprendimu nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis yra didesnis nei prašoma priteisti ieškiniu šioje byloje, taip pat į tai, kad bylose dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo pirmiausia vadovaujamasi vaikų geriausių interesų viršenybės užtikrinimo principu, t. y. nenustatęs CK 3.201 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nurodytų teisinių pagrindų išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas sprendžia, jog nors ieškovė ir įrodė pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau šio sprendimo 53 punkte nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.
55. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, kad Aprašo 9 punktas numato, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
56. Nagrinėjamu atveju, šiuo sprendimu nekeičiant 2008 metų sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei šalių dukrai, nėra pagrindo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimo – 2008 metų sprendimu išlaikymas vaikui buvo priteistas, todėl klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o jo nekeičiant visi su išlaikymo išieškojimu susiję klausimai priskirtini antstolio, o ne teismo kompetencijai. Ieškovė teismui nenurodė ir įrodymais nepagrindė priežasčių, dėl kurių ji negalėtų kreiptis į antstolį dėl išlaikymo skolos išieškojimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas tinkamai neindeksavo priteisto išlaikymo ir nemokėjo indeksuotos sumos, nesudaro pagrindo susidariusį įsiskolinimą (atsiradusį iš jau priimto ir įsigaliojusio teismo sprendimo) priteisti nauju teismo sprendimu.
57. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
58. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
59. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas visiškai. Atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog jis patyrė 1 028,50 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių. Taigi atsakovui iš ieškovės priteistina 1 028,50 Eur.
60. Taip pat šioje byloje patirta 60,22 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos dalintinos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus 100 procentų ieškinio reikalavimų, valstybei iš ieškovės priteistina 60,22 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 60,22 Eur (šešiasdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų už pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.