Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Vadovaujantis 67straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 5 d.

Pripažinta apsimestiniu sandoriu 2023-03-28 transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „BMW 730d xDrive“ , valstybinis Nr. VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso A. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, t. y. jis 2023-04-02, apie 19.58 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „BMW730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. L. nuteisimo ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. Š. atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta apsimestiniu sandoriu 2023-03-28 transporto priemonės „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L.;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš A. L. dalį konfiskuotino turto – automobilio „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur;

kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybės pažymėjo, jog A. L. iki nusikalstamos veikos padarymo baustas 36 kartus už administracinius nusižengimus dėl KET pažeidimų, iš jų 18 pažeidimų padaryta per paskutinius metus. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog A. L. nesimoko iš skirtų nuobaudų ir nėra linkęs laikytis įstatymų, elgesio taisyklių, šiuo atveju – KET. Be to, teismas pažymėjo, kad laidavimo institutui taikyti didelę reikšmę turi laiduotojo kandidatūra. Teismo nuomone, A. L. neišsituokęs, todėl draugystės ryšiai su kita moterimi santuokos metu negali būti laikomi artimu stipriu socialiniu ryšiu. Kartu teismas nurodė, jog A. L. turi paslapčių nuo T. Š., nelinkęs atvirauti, slapukauja. Be to, veikos padarymo metu T. Š. sėdėjo automobilyje kartu su A. L., tačiau nepajuto, kad jis yra neblaivus, ir nesulaikė jo nuo vairavimo. Visos minėtos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo, jog T. Š. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja.

2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, jog pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Nusikaltimą A. L. padarė naudodamasis automobiliu „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimą ir konfiskavo minėtą automobilį. Kartu teismas pripažino apsimestiniu sandoriu 2023-03-28 transporto priemonės „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L.. Teismas pažymėjo, jog, be A. L. ir A. L. parodymų, automobilio 2023-03-28 pirkimo–pardavimo sandorio fakto nepatvirtina jokie bylos duomenys. Įvertinęs surinktus duomenis, teismas nusprendė, jog minėta transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu faktiškai priklausė A. L., todėl ją konfiskavo.

2.3. Teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Teisminiam teisės taikymui visada būtina jį pateisinanti argumentacija – teismas privalo argumentuoti, kodėl jis tenkina vienos šalies reikalavimus ir netenkina kitos. Kadangi įstatymas reikalauja teismo sprendimų motyvacijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalis), teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodytumo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo.

2.4. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų.

Dėl bausmės skyrimo / atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

2.5. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, jog vairavo transporto priemonę „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilės neblaivumas. Pirmosios instancijos teismas svarstė klausimą dėl A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nusprendė šio instituto A. L. netaikyti.

2.6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-3l5/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

2.7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti, sugriežtinti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę ar nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto normų.

2.8. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nes nenustatyta, kad A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, siūloma laiduotojos kandidatūra nėra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. L. nesutinka su minėtais skundžiamo nuosprendžio teiginiais.

2.9. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

2.10. Taigi turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma tam, kad asmeniui būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas panaikina galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, be kita ko, išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445- 489/2016, 2K-52-648/2017).

2.11. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-I00-648/2019, 2K-114-628/2019).

2.12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos buvimo, t. y. dėl to, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, esmine aplinkybe laikė ankstesnį A. L. neteisėtą elgesį, t. y. administracinių nusižengimų darymą. Akivaizdu, kad administracinių nusižengimų padarymas praeityje neigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau ankstesnis neteisėtas kaltininko elgesys nėra absoliuti aplinkybė, draudžianti konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą. Turi būti vertinamos visos reikšmingos kaltininko asmenybei įvertinti aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju A. L. anksčiau nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat tokio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. susijęs su asmens neblaivumu, padarytas pirmą kartą, taigi padarytas teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jis tikrai nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus KET pažeidimus nėra baustas. Paminėtina, jog didžioji dauguma KET pažeidimų yra susiję su automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimais. Be to, pažymėtina, jog anksčiau A. L. priklausančia transporto priemone naudojosi ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė (sutuoktinė itin dažnai naudojosi A. L. priklausančiu automobiliu, kadangi jo darbo pobūdis susijęs su ilgomis išvykomis į užsienį), tačiau nutarimai dėl administracinių nusižengimų buvo surašomi jam, kadangi automobilis buvo registruotas jo vardu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. L. neneigė ir šiuo metu neneigia savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nevengė neblaivumo patikrinimo, pripažino aplinkybę, jog vartojo alkoholinius gėrimus, ir pan. Be to, nors A. L. padarytas teisės pažeidimas buvo neapgalvotas ir kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė. Taip pat paminėtina, jog A. L. dirba, kaip darbuotojas apibūdinamas išskirtinai teigiamai, nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra ramaus būdo, draugiškas, pareigingas ir sąžiningas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinant visas veikos padarymo aplinkybes, atsitiktinį veikos pobūdį, A. L. elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančias aplinkybes, galima padaryti išvadą, jog būtent didesnė ir svaresnė dalis teigiamai A. L. asmenybę apibūdinančių duomenų leidžia teismui konstatuoti, kad yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.13. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija nuspręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką ir kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019 ir kt.).

2.14. Teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog T. Š. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, kadangi A. L. neišsituokęs, todėl draugystės ryšiai su kita moterimi santuokos metu negali būti laikomi artimu stipriu socialiniu ryšiu, be to, T. Š. nesulaikė A. L. nuo teisės pažeidimų darymo.

2.15. Pirmiausia pažymėtina, jog A. L., būdamas sąžiningas asmuo, teismui nurodė teisingas aplinkybes, jog šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, ir neprašė laiduotoja skirti savo sutuoktinės. Laiduotoja jis prašė skirti asmenį, su kuriuo šiuo metu sieja faktiniai šeimos santykiai, t. y. T. Š. Teismo nurodymas, kad ryšiai su kita moterimi santuokos metu negali būti laikomi artimu stipriu socialiniu ryšiu, yra labiau ne teisinis, o moralinis vertinimas. Tuo tarpu šiuo atveju būtina teisiškai įvertinti pasirinkto laiduotojo asmenybę. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo procesas šiuo metu tarp A. L. ir jo sutuoktinės nėra baigtas, tačiau tikėtina, jog iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka bus pabaigtas, A. L. stiprius socialinius ryšius palaiko su T. Š., jie draugauja, myli vienas kitą, yra artimi, taigi iš esmės jie yra faktinė šeima. A. L. faktinės sutuoktinės nuomonė jam labai svarbi, jis atsižvelgia į jos pastebėjimus, patarimus, nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, po minėto įvykio daug kartų kalbėjosi su T. Š. apie neigiamą savo buvusį elgesį ir visiškai sutinka su ja, kritiškai vertina savo elgesį, labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. A. L. faktinė sutuoktinė T. Š. ne tik pokalbių metu diegia tinkamas vertybes, bet ir savo elgesiu rodo sektiną pavyzdį – yra neteista, neturi galiojančių nuobaudų, dėl jos nėra atliekama jokių ikiteisminių tyrimų, jokių teisės pažeidimų nėra padariusi. Be to, T. Š. yra nekonfliktiška, kultūringa, drausminga, darbšti, atsakinga, pareiginga, neturi žalingų įpročių, labai gerbiama tiek kolegų, tiek pažįstamų, kaimynų ir draugų, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai. A. L. faktinės sutuoktinės teigiama įtaka jam yra akivaizdi. Kartu pažymėtina, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad pasiūlytos laiduotojos netinkamumą įrodo tai, jog A. L. turi paslapčių nuo T. Š., nelinkęs atvirauti, slapukauja. Visų pirma, jokių realių duomenų, kad A. L. kažką slepia nuo T. Š., byloje nėra. Antra, net jei nuteistasis ir slėptų kažkokias aplinkybes nuo T. Š., tai negalėtų būti laikoma laiduotojos nepatikimumo įrodymu, kadangi tai susiję ne su laiduotojos asmeniu, o su nuteistuoju. Kartu paminėtina, jog teismo posėdžio metu T. Š. išsamiai atskleidė savo neigiamą požiūrį į A. L. padarytą veiką, įvertino veikos pavojingumą ir nurodė savo būsimos teigiamos įtakos A. L. pobūdį.

2.16. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nelaikė T. Š. asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kadangi T. Š. asmeninės savybės, neigiamas ir kritiškas požiūris į A. L. padarytus nusikalstamus veiksmus, jos gyvenimiška patirtis ir bendravimo su A. L. pobūdis turėjo leisti teismui padaryti išvadą, kad kaip laiduotoja ji yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą ir gali daryti teigiamą įtaką A. L., kad jis daugiau nenusikalstų.

2.17. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir spręsdamas klausimą dėl laiduotojo kandidatūros tinkamumo (BK 40 straipsnio 3 dalis), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. Š. atsakomybei, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Dėl turto konfiskavimo

2.18. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

2.19. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą.

2.20. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-51 J/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Nepaisant to, ir tokiais atvejais sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Be kita ko, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar šis turtas įgytas teisėtai, ar jo palikimas asmens dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.).

2.21. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu faktiškai priklausė nuteistajam, todėl pagal bendruosius reikalavimus ji turėjo būti konfiskuota. Su tokia pirmosios instancijos išvada apeliantas nesutinka.

2.22. Pirmiausia, svarbus yra ne faktinis turto valdymas, o teisinė turto priklausomybė. Šiuo konkrečiu atveju tiek A. L. (pardavėjas), tiek A. L. (pirkėjas) teismo posėdžio metu nurodė, jog 2023-03-28 įvyko transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris ir transporto priemonė už 13 000 Eur sumą buvo parduota A. L., teismui buvo pateikta pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas minėtą sandorį pripažino apsimestiniu. Kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, analizavo civilinius teisinius santykius ir taikė civilinės teisės normas, siekiant paneigti skundžiamo nuosprendžio argumentus, pateikiama civilinės teisės normų analizė.

2.23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi nuspręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (LAT 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

2.24. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato privalomos notarinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties formos. Šalys sudarė rašytinę transporto priemonės „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji yra galiojanti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys gali susitarti dėl daikto perdavimo momento, t. y. nebūtina daiktą perduoti sutarties sudarymo momentu, todėl net tuo atveju, jei šalys susitaria dėl daikto perdavimo termino vėliau, pvz., po 10 dienų nuo sutarties sudarymo, tai nereiškia, jog parduotas daiktas yra pardavėjo nuosavybė. Teismo posėdžio metu pirkėjas ir pardavėjas nurodė, jog buvo susitarta, kad pardavėjas parduotu daiktu naudosis iki tol, kol išvyks dirbti, todėl akivaizdu, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo galiojanti, nuosavybės teisė į transporto priemonę pirkėjui perėjo nuo sutarties sudarymo, tačiau pirkėjas leido pardavėjui laikinai naudotis įsigyta transporto priemone.

2.25. Pirmosios instancijos teismas analizavo teisinės sandorių registracijos nuostatas (CK 1.75 straipsnis) ir padarė išvadą, kad šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pažymėtina, kad teisines pasekmes sukelia ne sandorio įregistravimas, kadangi įregistravimas yra tik sandorio išviešinimo faktas, o teisines pasekmes sukelia pačios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas. Būtent taip ir nustatyta CK 1. 75 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris nustatytas įstatyme ar šalių susitarime.

2.26. CK nustato, jog sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, o sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 1, 2 dalys). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalys). Tuo tarpu ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apsimestinis sandoris yra ne niekinis, o nuginčijamas. Tai reiškia, jog teismas neturi teisinio pagrindo ex officio, t. y., nesant suinteresuoto asmens procesinio prašymo (ieškinio reikalavimo), pripažinti sandorį apsimestiniu, todėl akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl transporto priemonės 2023-03-28 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

2.27. Įvertinant tai, kad automobilis „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklauso nuteistajam A. L., nėra galimybės jo konfiskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

2.28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72- 489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę.

2.29. Šiuo konkrečiu atveju A. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, anksčiau nėra teistas, analogiškų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nėra padaręs, tai buvo atsitiktinė veika, susiklosčiusi dėl sunkių gyvenimiškų aplinkybių (prasidėjusio santuokos nutraukimo proceso), savo neteisėtas nusikalstamais veiksmais niekam žalos nepadarė, prisipažino ir galisi dėl padaryto teisės pažeidimo, charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

2.30. Kartu paminėtina, jog ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-39-495/2020, 2K-80-222/2020). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

2.31. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertinant tai, kad visos automobilio vertės (13 000 ar 17 500 Eur) konfiskavimas net 5 kartus viršytų skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirtos baudos dydį, darytina išvada, jog minėto dydžio baudžiamojo poveikio priemonė būtų neproporcinga A. L. atliktai nusikalstamai veikai. Todėl turėtų būti panaikinta minėta nuosprendžio dalis ir iš A. L. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 3 000 Eur.

2.32. Be to, paminėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, pažymėtina, jog priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006-09-21 nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

2. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti A. L. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. Š. atsakomybei, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, taip pat nesutinka su teismo sprendimu pripažinti apsimestiniu sandoriu 2023-03-28 transporto priemonės „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L., ir šio automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimu ir prašo išieškoti iš A. L. dalį konfiskuotino turto – automobilio „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018). Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, Nr. 2K-301-788/2019).

6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo konstatavo, kad A. L., padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokia išvada padaryta įvertinus duomenis apie tai, jog A. L. praeityje net 36 kartus baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, padarytų pažeidžiant KET, iš jų 18 nusižengimų padaryti metų bėgyje, nuobaudos galioja, tai charakterizuoja A. L. kaip asmenį, kuris nėra linkęs laikytis įstatymų, elgesio taisyklių, šiuo atveju – KET, o itin didelė padarytų administracinių nusižengimų gausa ir jų pobūdis (nusižengimai šiurkštūs, keliantys pavojų eismo dalyvių saugumui) parodo, kad A. L. nesimoko iš jam paskirtų nuobaudų, ir šie duomenys, teismo nuomone, nėra bereikšmiai sprendžiant dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, teismo vertinimu, A. L. draugė T. Š., su kuria jis, būdamas neišsituokęs, artimai bendrauja nuo 2022 m. birželio mėnesio (pažįstami apie 20 metų), negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, kadangi draugystės ryšiai su kita moterimi santuokos metu negali būti laikomi artimu stipriu socialiniu ryšiu, be to, T. Š. nesulaikė A. L. nuo vairavimo esant neblaiviam, nors, kaip pati nurodė, nusikalstamos veikos padarymo metu sėdėjo automobilyje kartu su A. L., kurio neblaivumas gerokai viršijo vidutinio girtumo minimalią ribą, tačiau ji to nepajuto, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad ji gali daryti teigiamą įtaką A. L., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

7. A. L. gynėjas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pernelyg sureikšmino jo praeityje padarytus administracinius nusižengimus, nes, visų pirma, ankstesnis neteisėtas kaltininko elgesys nėra absoliuti aplinkybė, draudžianti konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą, kita vertus, tokio pobūdžio teisės pažeidimą, susijusį su asmens neblaivumu, A. L. padarė pirmą kartą (tai rodo atsitiktinį veikos pobūdį), o didžioji dauguma praeityje padarytų KET pažeidimų susiję su automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimais. Be to, anksčiau A. L. priklausančiu automobiliu itin dažnai naudojosi jo sutuoktinė, kadangi jo darbo pobūdis susijęs su ilgomis išvykomis į užsienį, tačiau nutarimai dėl administracinių nusižengimų buvo surašomi jam, nes automobilis buvo registruotas jo vardu. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. L. nusikalstamą veiką, dėl kurios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padarė pirmą kartą (anksčiau nebuvo teistas), savo neteisėtais veiksmais žalos niekam nesukėlė, dirba, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra ramaus būdo, draugiškas, pareigingas ir sąžiningas, gynėjo nuomone, yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Be to, gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nelaikė T. Š., su kuria A. L. palaiko stiprius socialinius ryšius (jie draugauja, myli vienas kitą, yra artimi, taigi iš esmės yra faktinė šeima), asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kadangi ją charakterizuojantys duomenys (neteista, neturi galiojančių nuobaudų, dėl jos nėra atliekama jokių ikiteisminių tyrimų, jokių teisės pažeidimų nėra padariusi) ir asmeninės savybės (nekonfliktiška, kultūringa, drausminga, darbšti, atsakinga, pareiginga, neturi žalingų įpročių, labai gerbiama tiek kolegų, tiek pažįstamų, kaimynų ir draugų, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai), neigiamas ir kritiškas požiūris į A. L. padarytą nusikalstamą veiką, jos gyvenimiška patirtis ir bendravimo su A. L. pobūdis turėjo leisti teismui padaryti išvadą, kad kaip laiduotoja ji yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą ir gali daryti teigiamą įtaką A. L., kad jis daugiau laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti A. L. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir šį savo sprendimą pakankamai motyvavo. Gynėjo skundo argumentai, jog apylinkės teismas išimtinai sureikšmino A. L. padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, kurie, apelianto teigimu, nėra pavojingi ir nesusiję su vairavimu išgėrus, ir nepagrįstai šiuos duomenis vertino kaip paneigiančius galimybę pripažinti, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą, be to, nepagrįstai konstatavo, kad T. Š., su kuria A. L. palaiko stiprius socialinius ryšius (jie iš esmės yra faktinė šeima, nors A. L. santuokos nutraukimo procesas ir nėra baigtas), negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Teismų praktikoje konstatuota, jog sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

11. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas galimybę taikyti A. L. BK 40 straipsnį, konstatavo, kad ši jo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine, nes praeityje jis daug kartų buvo baustas administracine tvarka už savo pobūdžiu šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, kaip matyti, anksčiau jam paskirtos nuobaudos jokios įtakos nepadarė, o itin didelė padarytų administracinių nusižengimų gausa parodo, kad A. L. linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl ir išvada, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), negalima. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisingai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Pažymėtina, kad jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-114-628/2019). Būtent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo, įvertinus duomenų visumą, neigiamai apibūdinančią A. L. asmenybę (ankstesnius jo administracinius baustumus, iš esmės susijusius su KET pažeidimais, iš kurių net 6 padaryti per pastaruosius metus), neabejotinai leidžiančius teigti, jog A. L. linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų KET pažeidimų nepadarė, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų.

12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis apie tai, kad A. L. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka dėl sistemingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turi galiojančių nuobaudų už savo pobūdžiu šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą), per pastaruosius metus administracine tvarka buvo baustas 6 kartus (daugeliu atveju dėl nusižengimų, susijusių su nustatyto greičio viršijimu, sprendimai dar nepriimti, dėl to apylinkės teismas neteisingai traktavo, kad 18 pažeidimų padaryta per paskutinius metus), be to, praeityje baustas ir už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (t. 1, b. l. 133–134). Šių duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti nuteistojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad A. L. linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų KET pažeidimų, o jam paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad A. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia bylos medžiaga pagrįsta ir teisiškai tinkamai motyvuota teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Administracinio baustumo, beje, kaip minėta, ne vieno iš jų galiojusio ir nusikalstamos veikos padarymo metu, buvimas pagrįstai vertintas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant klausimą, ar A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – į šią informaciją, skirtingai nei vertinant asmens atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms, asmenį vertinant dėl jo požiūrio į įstatymų laikymąsi ateityje, gali būti atsižvelgiama. Kaip minėta, tokios pozicijos rekomenduojama laikytis ir teismų praktikoje – turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

13. Apylinkės teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimą ir siekdamas padaryti išvadą dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pagrįstai vertino byloje esančius duomenis apie buvusius jo administracinius baustumus ir praeityje padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą kaip visumą, ir šis teismo sprendimas atitinka kasacinės instancijos teismo praktiką dėl informacijos apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus vertinimo. Baustumo už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo (vairavimą neblaiviam) padarymą ir teistumo neturėjimas, priešingai gynėjo apeliacinio skundo teiginiams, savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo galimybės.

14. Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

15. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

16. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. L. draugės T. Š., su kuria jis, būdamas neišsituokęs, artimai bendrauja nuo 2022 m. birželio mėnesio, tinkamumo būti laiduotoja, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ji negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, kadangi draugystės ryšiai su kita moterimi santuokos metu negali būti laikomi artimu stipriu socialiniu ryšiu, be to, T. Š. nesulaikė A. L. nuo vairavimo esant neblaiviam (nors, kaip pati nurodė, nusikalstamos veikos padarymo metu važiavo automobilyje kartu su smarkiai apgirtusiu A. L., tačiau nuteistojo girtumo teigia nepajutusi), taip pat nesulaikė jo ir nuo administracinių nusižengimų, kurie padaryti ir jų santykių laikotarpiu. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad T. Š. gali daryti jam teigiamą įtaką A. L., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

17. Nors apeliaciniame skunde, nesutinkant su minėta apylinkės teismo išvada, teigiama, kad T. Š., su kuria A. L. palaiko stiprius socialinius ryšius (jie iš esmės yra faktinė šeima), priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, neturi galiojančių nuobaudų, dėl jos nėra atliekama jokių ikiteisminių tyrimų, jokių teisės pažeidimų nėra padariusi, palaiko labai artimus ryšius su A. L. ir neigiamai vertina jo padarytą nusikalstamą veiką, jos nuomonė įvairiais gyvenimo klausimais jam yra labai svarbi, tačiau, kaip matyti, T. Š. deklaruojama teigiama įtaka nesustabdė artimo draugo (kaip teigiama apeliaciniame skunde, faktinio sutuoktinio) nei nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nei nuo sistemingo administracinių nusižengimų darymo praeityje. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad šiuo atveju T. Š. yra objektyviai pajėgi A. L. daryti teigiamą įtaką ir būti jam autoritetu. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, nesudaro pagrindo teigti, kad T. Š., kaip akcentuoja gynėjas, faktiniam šeimos nariui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas A. L. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Tuo labiau, kad A. L. yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę. Šių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra ir BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

18. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas, neatleidęs A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Dėl išvardytų motyvų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai apelianto tvirtinimui, narinėjamoje byloje teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio nepadaryta, sprendimas netaikyti A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštarauja formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

19. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taikant BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teigiama, kad šiuo atveju teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai minėto automobilio 2023-03-28 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L., pripažino apsimestiniu sandoriu (apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas neturi teisinio pagrindo ex officio, t. y., nesant suinteresuoto asmens prašymo, pripažinti sandorį apsimestiniu) ir nepagrįstai šį automobilį, kaip priklausantį kaltininkui, konfiskavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

20. Nors byloje pateikta 2023-03-28 transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L., tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad:

• A. L. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jo vairuojamas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam (į pareigūnės klausimą, ar yra transporto priemonės savininkas, A. L. atsakė, kad taip (tai užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše ir jų apžiūros protokole) ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto pasirašė kaip šios transporto priemonės savininkas (apie tai, kad šis automobilis faktiškai priklauso kitam asmeniui, nenurodė);

• kartu su juo važiavusi T. Š. pareigūnams pateikė automobilio registracijos liudijimą, kuriame minėto automobilio savininkas nurodytas A. L.; iš 2023-03-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad A. L. minėtą automobilį įsigijo iš UAB „Taurina“ už 17 500 Eur, kuriuos sumokėjo įmonei pavedimu, ir šį automobilį registravo savo vardu (VĮ „Regitra“ 2023-04-03 duomenimis, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas būtent A. L.) ir užsidėjo būtent jam nuo 2020 m. išduotus numerius (duomenys neskelbtini);

• 2023-03-28 automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas A. L. (jis 2023-04-04, t. y. praėjus 2 dienom nuo nusikalstamos veikos padarymo, pateikė pareigūnams minėto automobilio registracijos liudijimą; VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininko pakeitimas įregistruotas 2023-04-03 (t. 1, b. l. 59–63), tačiau jis, 2023-04-02 atvykęs į įvykio vietą, kai buvo sulaikytas neblaivus A. L., nenurodė, jog yra minėto automobilio savininkas, nuosavybę įrodančių dokumentų pareigūnams nepateikė ir neprašė jam grąžinti automobilį;

• teismui pareikalavus sandorio šalys nepateikė jokių duomenų apie ikisutartinius santykius, bendravimą, susirašinėjimą dėl sandorio, skambučius, vykusius deklaruojamo sandorio dieną – 2023-03-28;

• pagal teismo iš mobiliojo ryšio operatoriaus pareikalautus duomenis apie A. L. ir A. L. telefonų veikimo vietą pagal aptarnavimo ryšio bokštus, siekiant išsiaiškinti, ar sandorio dieną jie bendravo, ir sulyginus visus jų skambučius 2023-03-28 (įskaitant ir „SIP“, kurie vykdomi neprisijungus prie tinklo) nustatyta, kad nė vieno skambučio laikas nesutampa tarp šių mobiliojo ryšio abonentų (t. 2, b. l. 146–150), o tai paneigia A. L. ir A. L. parodymus apie susitarimą dėl susitikimo, atitinkamai paneigia ir paties susitikimo faktą, o kartu ir automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo faktą 2023-03-28,

padarė išvadą, kad sandoris dėl automobilio „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo sudarytas vėliau, po nusikalstamos veikos padarymo, siekiant išvengti šio brangaus automobilio konfiskavimo, ir todėl sandorį pripažino apsimestiniu.

21. Nors A. L. gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde pažymi, jog sandorio šalys (automobilio pirkėjas ir pardavėjas) bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino, jog buvo susitarta, kad pardavėjas (A. L.) parduotu daiktu (automobiliu) naudosis iki tol, kol išvyks dirbti, todėl, gynėjo teigimu, akivaizdu, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo galiojanti, nuosavybės teisė į transporto priemonę pirkėjui perėjo nuo sutarties sudarymo, tačiau pirkėjas leido pardavėjui laikinai naudotis įsigyta transporto priemone, tačiau, įvertinus tai, jog būtent pats A. L., pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis yra automobilio savininkas, kartu su juo važiavusi T. Š. pateikė pareigūnams automobilio registracijos liudijimą, kuriame jo savininkas nurodytas A. L., taip pat tai, kad netrukus į įvykio vietą A. L. prašymu atvykęs jo deklaruojamas automobilio pirkėjas A. L. nenurodė, jog yra minėto automobilio savininkas, akivaizdu, jog vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikta 2023-03-28 automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo sudaryta po nusikalstamos veikos padarymo (tai pagrindžia ir minėto automobilio savininko pasikeitimo įregistravimas VĮ „Regitra“ būtent kitą dieną po nuskalstamos veikos padarymo – 2023-04-03), siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.

22. Šių duomenų kontekste akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju byloje po nusikalstamos veikos padarymo (2023-04-02) pateikta 2023-03-28 transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L., kuri VĮ „Regitra“ buvo įregistruota kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo (2023-04-03), šio tariamo sandorio šalių buvo sudaryta dėl akių (t. y. šiuo sandoriu buvo tik imituotas automobilio pardavimas A. L.), siekiant išvengti automobilio konfiskavimo, o iš tikrųjų minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu faktiškai priklausė A. L. (tai, kaip minėta, jis pats pavirtino policijos pareigūnams, kai buvo sustabdytas patikrinimui reido metu), tik tariamo šio automobilio pardavimo 2023-03-28 sandorio pagrindu jo savininkas 2023-04-03 buvo įregistruotas A. L., nors jis, kaip minėta, atvykęs į įvykio vietą, kai buvo sulaikytas neblaivus A. L., nenurodė, jog yra minėto automobilio savininkas, o teismui priėmus sprendimą konfiskuoti automobilį, deklaruodamas esantis jo savininkas, šio teismo jam nepalankaus sprendimo neskundė, tai taip pat netiesiogiai pagrindžia, kad minėtas sandoris buvo sudarytas dėl akių – imituojant automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Šios aplinkybės rodo 2023-03-28 automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L., tariamą (fiktyvų) pobūdį, todėl negali būti aiškinama kaip apsimestinė. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, jog tarp šalių sudaryta 2023-03-28 automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris.

23. Pažymėtina, jog apsimestiniu sandoriu laikomas sandoris, kuris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys (t. y., kai dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas). Tuo tarpu esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Be to, paprastai tariamieji sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią. Būtent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamu atveju, nes, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-03-28 pirkimo–pardavimo sutartis VĮ „Regitra“ buvo įregistruota 2023-04-03, t. y. kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo, tokiu būdu siekiant patvirtinti tariamą automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pasikeitimą, nors, kaip matyti, šiuo automobiliu po tariamo jo pardavimo ir toliau naudojosi A. L. (automobilio 2023-03-28 pirkimo–pardavimo sutartyje įvardytas kaip „pardavėjas“), kai jis, 2023-04-02 vairuojantis neblaivus, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir pastariesiems patvirtino, jog būtent jis yra šio automobilio savininkas, o netrukus į įvykio vietą atvykęs jo draugas A. L. (sutartyje įvardytas kaip automobilio „pirkėjas“) nenurodė, jog automobilis priklauso būtent jam, o jo draugas A. L. juo tik laikinai (iki tol, kol išvyks dirbti) naudojosi pagal jų susitarimą, kaip deklaruojama apeliaciniame skunde.

24. Dėl tariamųjų ir apsimestinių teisinių sandorių teismų praktikoje laikomasi nuostatos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-976/2018, Nr. 2K-168-594/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-316-579/2022 ir kt.), jog, remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsnio 1 dalimi, tariamasis, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas, sandoris negalioja ir yra niekinis, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Savo ruožtu apsimestiniu pripažįstamas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiam sandoriui taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 1–3 dalys). Spręsdami klausimą dėl tokių sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais baudžiamosiose bylose, teismai privalo ne tik įsitikinti, kad sutartyje nurodyti duomenys įtvirtina tikrovėje nebūtus faktus, bet ir įvertinti pačios sutarties galimų neigiamų pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, tikrųjų sutarties sudarymo tikslų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Atsižvelgtina ir į tai, ar vertinamo tariamojo ar apsimestinio sandorio atskleidimas ir jo pažeistų kitų asmenų teisių atkūrimas nepriklauso išskirtinai kitų teisės šakų (administracinių nusižengimų, civilinės, mokesčių, darbo) reguliavimo sričiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-7-66-788/2022, 2K-118-489/2022, Nr. 2K-168-594/2023). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo klaida, neteisingai 2023-03-28 transporto priemonės „BMW 730d xDrive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L., pripažįstant apsimestiniu (o ne tariamuoju) sandoriu, nėra esminė, nes bet kokiu atveju šis, kaip nustatyta, fiktyvus sandoris pirmosios instancijos teismo turėjo būti ir pagrįstai ex officio buvo pripažintas niekiniu, o nustačius, kad minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu faktiškai priklausė nuteistajam, šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai buvo konfiskuotas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

25. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje taip pat pažymėta, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai, nustačius, kad asmuo nuosavybės teisę į turtą, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, perleidžia fiktyviai, teismai turto priklausomumo klausimus sprendžia vadovaudamiesi sandorių negaliojimo instituto nuostatomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo K. B., kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog K. B. darydamas nusikaltimą naudojosi automobiliu BMW. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu šis automobilis, kuris nuosavybės teise priklauso Ž. G. ir kurio vertė turto apraše nurodyta 2 000 Lt, areštuotas. Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad šį automobilį K. B. paprašytas fiktyviai įregistravo savo vardu, realiai jis priklausė ir juo naudojosi K. B. Be to, K. B., apklausiamas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai buvo apvogtas jo automobilis, fiktyviai perrašė jį draugo Ž. G. vardu – neva pardavė, ir toliau pats juo naudojosi. Tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.86 straipsnis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Įvertinus byloje esančią medžiagą nustatyta, kad sandoriu, kuriuo K. B. perleido BMW automobilio nuosavybės teisę Ž. G., jos šalys neketino sukurti jokių teisinių pasekmių ir jų nesukūrė, todėl jis laikytinas niekiniu. Automobilis BMW yra nusikalstamos veikos priemonė, palengvinusi ir sudariusi palankias sąlygas K. B. nusikalstamiems veiksmams atlikti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotinas (baudžiamoji byla Nr. 1-102-89/2006).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą atmesti.