Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-894-460/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: e2A-894-460/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: R. K., E. G., O. B., Ž. S.
Ieškovas: J. M., L. M.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-894-460/2022Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00730-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir L. M. ieškinį atsakovams R. K., E. G., O. B., Ž. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovams J. M. ir L. M., atsakovams E. G., O. B., Ž. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. M. ir L. M. pareiškė ieškinį, juo prašė nustatyti naudojimosi arkiniu sandėliu tvarką pagal MB „Namų centras“ architektės M. J. 2021 m. parengtą alternatyvų naudojimosi tvarkos sandėliu planą: ieškovams paskirti naudotis atskirai dviem sandėlio dalimis po 120,24 kv. m ploto vakarinėje jo pusėje, R. K. paskirti naudotis atskirai sandėlio dalimis 104,56 kv. m ir 51,35 kv. m ploto rytinėje jo pusėje, E. G. paskirti naudotis atskirai 13,18 kv. m ploto sandėlio dalimi, O. B. - 18,19 kv. m ploto sandėlio dalimi, Ž. S. - 21,82 kv. m ploto sandėlio dalimi, o sandėlio dalimi - pravažiavimu 3,4 metro pločio per visą sandėlio ilgį nuo vakarinių iki rytinių durų, kurio bendras plotas 103,29 kv. m, paskirti bendram visų bendraturčių naudojimui (DOK-11820). Ieškovai nurodė, kad pagal jų pasiūlymą yra numatyta galimybė visiems bendraturčiams patekti į sandėlį per abejas duris bendro naudojimo pravažiavimu, jo pakaktų pravažiuoti žemės ūkio technikai, įvežti ir sandėliuoti savo turtą kiekvienam bendraturčiui atskirai priskirtose naudotis sandėlio dalyse. Mano, kad jų siūlomas variantas yra labiausiai racionalus, atitinka visų bendraturčių interesus bei sudarytų realias sąlygas naudotis savo turto dalimis. Patikslino, kad vietoj plane jau mirusiai Z. B. priskirtinos dalies ši dalis turėtų būti priskirta naudotis jos teisių perėmėjai O. B., o vietoj mirusiai S. V. priskirtinos dalies ji turėtų būti paskirta naudotis jos teisių perėmėjui Ž. S. Ieškovai ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. įsigijo sandėlio dalį, vakarinė būklė buvo labai apleista, stogo dalis buvo nuplėšta. R. K. klausė, ar jis remontuos tą dalį. Pastarajam atsisakius remontuoti, geranoriškai susitarė, kad jis naudosis vakarine dalimi, ją, t. y. vakarinę dalį išsimatavo, suremontavo. Sutarė, kad R. K. patrauks savo daiktus į rytinę pusę. Tuo metu pietvakarinė dalis buvo laisva. Suremontavus R. K. pradėjo reikalauti vakarinės dalies. R. K. nuo 1993 m. tame sandėlyje jokios veiklos nevykdo. Jo daiktai suversti rytinėje ir šiaurinėje sandėlio pusėje. Jie jau 3 m. moka komunalinius ir turto mokesčius, o pilnai sandėliu naudotis negali. Kadangi R. K. tvirtina, kad jis negali įvažiuoti iš rytinės sandėlio dalies jie ir pateikė planą, kad galėtų įvažiuoti iš abiejų galų. Kiti bendrasavininkiai tuo sandėliu nesinaudoja. Sandėlio šiaurinėje dalyje yra R. K. daiktai. Vieniems naudotis šiaurine, o kitiems pietine dalimi neįmanoma, nes reikia įvažiuoti su žemės ūkio technika, reikia techniką ir pastatyti, būna ir ilgesnė technika. Be to, ieškovai nurodė, kad pagal jų pasiūlymą yra numatyta galimybė visiems bendraturčiams patekti į sandėlį per abejas duris bendro naudojimo pravažiavimu, jo pakaktų pravažiuoti žemės ūkio technikai, įvežti ir sandėliuoti savo turtą kiekvienam bendraturčiui atskirai priskirtose naudotis sandėlio dalyse.

2. Atsakovas R. K. 2021 m. kovo 18 d. pateikė patikslintą priešieškinį (DOK-5185) ir prašė nustatyti naudojimosi arkiniu sandėliu tvarką pagal L. M. 2021 m. vasario 23 d. parengtą arkinio sandėlio naudojimosi projektą, pagal kurį, atsižvelgiant į atsakovo turimą 354/1000 dalį bendrojoje nuosavybėje, kas sudaro 195,73 kv. m ploto iš bendro 552,92 kv. m ploto, atsakovas naudotųsi vakarine sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu „1-1“, o kiti bendraturčiai sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu „1-2“, kurios plotas 357,19 kv. m. Atsakovo manymu, rytine sandėlio puse turėtų naudotis ieškovai ir kiti bendraturčiai. Daugiau niekas sandėliu be ieškovų ir atsakovo šiuo metu nesinaudoja. Kiti bendraturčiai byloje dalyvauja tik formaliai. Jei tarp ieškovų ir kitų bendraturčių kiltų klausimų dėl rytinės arkinio sandėlio dalies naudojimosi, jie šiuos klausimus galėtų išsispręsti tarpusavyje. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad vakarine sandėlio dalimi jis naudojasi nuo 1993 m. Su ieškovais nesitarė ir sutikimo naudotis vakarine dalimi jis nedavė. Ieškovai dalį sandėlio įsigijo tik 2018 metais. Sandėlyje atsakovas laiko savo daiktus, traktorių, padangas ir kt. jau daugelį metų. Tai reiškia, kad tik 2018 m. įsigiję dalį sandėlio, ieškovai turėjo ir turi derintis prie faktinio arkinio sandėlio naudotojo R. K. Nurodė, kad jis visą laiką rūpinosi sandėliu, jį prižiūrėjo, ypač vakarinę sandėlio dalį. Su turima technika jis į sandėlį gali įvažiuoti tik iš vakarinės pusės, tuo tarpu iš rytinės pusės įvažiuoti turima technika neturi galimybės. Atsakovui priklausanti sunkiasvore (su vikšrais) technika yra vežiojama tralu. Rytinėje sandėlio dalyje esantis įvažiavimas eina dideliu nuolydžiu. Tokiose vietose (dėl saugumo) negalima vykdyti sunkiasvorės technikos pasikrovimo (išsikrovimo) darbų. Be to, įvažiuoti turima technika į arkinio sandėlio dalį iš rytų pusės trukdo šioje dalyje esantys valstybiniai elektros tinklai, kuriuos savo technika nutrauktų. Ieškovų turima „ratinė“ technika su šiomis problemomis nesusiduria, todėl ieškovai kuo puikiausiai gali naudotis rytine sandėlio dalimi. Be to, vakarinė sandėlio pusė ribojasi su dukters valdomu žemės sklypu, dirbtuvėmis, todėl jis turi geresnę galimybę patekti į sandėlį iš vakarinės pusės. Atsakovas taip pat nurodė, kad sandėlyje esanti kransija (atraminis kranas) priklauso jo šeimai. A. S. 1992 m. liepos 20 d. kransiją įsigijo aukcione ir 1992 m. liepos 28 d. sudarydamas turto mainų sutartį su V. K. ją išmainė į 50 m³ talpos metalinę cisterną. .

3. Ieškovai su atsakovo 2021 m. kovo 18 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu – su atsakovų siūloma naudojimosi arkiniu sandėliu tvarka nesutiko ir nurodė, kad tiek vakarinėje, tiek ir rytinėje sandėlio dalyse durys pagal savo projektinius parametrus yra visiškai identiškos, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis su savo technika galės įvažiuoti tik iš vakarinės pusės. Ieškovų teigimu, jie suremontavo visiškai apleistą vakarinę sandėlio dalį (remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui pateikti) ir šia (vakarine) dalimi iki pat šiol naudojasi. Sandėlio elektros skydinė buvo išardyta dar iki to laiko, kai ieškovai įsigijo dalį sandėlio, elektros apšvietimo šiuo metu sandėlyje iš viso nėra, todėl atsakovo teiginiai apie jo neva atsivestą elektros kabelį vakarinėje dalyje, dėl ko jam reikėtų paskirti naudotis šia sandėlio dalimi, yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, jog privažiavimas prie sandėlio yra vienodai galimas iš abiejų (rytinės, vakarinės) pusių ir tai akivaizdžiai matyti iš dar 2018 m. lapkričio 8 d. darytų fotonuotraukų, todėl ir ši atsakovo nurodoma priežastis būtent jam paskirti naudotis vakarinę sandėlio dalį laikytina nepagrįsta. Tikino, kad būtent vakarinėje sandėlio dalyje ieškovai sandėliuoja savo turtą - pašarus gyvuliams bei žemės ūkio techniką. Neatitinka tikrovės atsakovo teiginiai, kad jis pagerino sandėlio vakarinės dalies būklę pašalindamas apšiltinamąjį stiklo vatos sluoksnį, nes visame sandėlyje apšiltinamojo sluoksnio nėra, t. y. viso sandėlio išorinės konstrukcijos (sienos) yra vienodos būklės. Neatitinka tikrovės, jog atsakovas vakarinėje sandėlio dalyje daugiau kaip 20 metų turi įsirengęs medienos apdirbimo stakles. Šios staklės yra neveikiančios ir visiškai nenaudojamos, be to, jos randasi rytinėje sandėlio dalyje, t. y. toje, kurią atsakovas siūlo paskirti naudotis ieškovams ir kitiems atsakovams. Šią aplinkybę patvirtina paties atsakovo su patikslintu priešieškiniu pateikta sandėlio rytinės dalies fotonuotrauka, be to, joje matosi ir kitas šioje sandėlio dalyje laikomas atsakovo turtas – senas autobusas, statybinis laužas ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas nusprendė nustatyti arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Namų centras“ architektės M. J. 2021 m. parengtą naudojimosi tvarkos sandėliu planą: J. M. ir L. M. paskirti naudotis atskirai dviem sandėlio dalimis po 120,24 kv. m. ploto vakarinėje jo pusėje, R. K. paskirti naudotis atskirai sandėlio dalimis 104,56 kv. m ir 51,35 kv. m ploto rytinėje jo pusėje, E. G. paskirti naudotis atskirai 13,18 kv. m ploto sandėlio dalimi, O. B. - 18,19 kv. m ploto sandėlio dalimi, Ž. S. - 21,82 kv. m ploto sandėlio dalimi, o sandėlio dalimi - pravažiavimu 3,4 metro pločio per visą sandėlio ilgį nuo vakarinių iki rytinių durų, kurio bendras plotas 103,29 kv. m, paskirti bendram visų bendraturčių naudojimui. Teismas priteisė iš R. K. 1120 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. M. ir J. M. Teismas nusprendė atsakovo R. K. priešieškinį dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo pagal matininkės L. M. 2021 m. vasario 23 d. parengtą projektą atmesti. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1. Teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus, bei esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovų pasiūlyta naudojimosi arkiniu sandėliu tvarka yra patogesnė visiems bendraturčiams ir užtikrins jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, užtikrins kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti bei užtikrins naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Šalims bus užtikrinta galimybė į sandėlį įvažiuoti ir išvažiuoti iš abiejų jo pusių, taip pat bus užtikrinta galimybė atsakovui naudotis jam priklausančia kransija.

4.2. Teismo vertinimu, atsakovo siūloma naudojimosi tvarka nėra racionali. Sandėlį iš esmės padalinus į dvi dalis – į vakarinę dalį suteikiant atsakovui R. K., – rytinę dalį, kitiems bendrasavininkams, akivaizdu, jog esama situacija neišspręs šalių ginčo tiek dėl sandėlio, tiek sandėlyje sumontuotų įrenginių naudojimo galimybių ateityje.

4.3. Teismas dėl nurodomų priežasčių tenkino ieškovų pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo pagal jų pateiktą planą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. M. ir L. M. ieškinį atmesti, o atsakovo R. K. priešieškinį tenkinti, t. y. nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės L. M. parengtą 2021 m. vasario 23 d. arkinio sandėlio naudojimosi projektą nustatant, kad R. K. naudojasi 195,73 kv. m arkinio sandėlio vakarine dalimi, plane pažymėta indeksu „1-1“, kiti bendraturčiai naudojasi 357,19 kv. m arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu „1-2“; priteisti iš ieškovų visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Nėra ir negali būti ginčo, kad atraminis kranas priklauso atsakovo R. K. šeimai ir jokie kiti arkinio sandėlio bendrasavininkai, nei ieškovai, nei kiti atsakovai neturi teisės naudotis ginčo objekte esančiu kranu (kransija) be atsakovo sutikimo. Šių labai svarbių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

5.2. Atkreipia dėmesį, kad nustačius faktą, kad ginčo sandėlyje esantis atraminis kranas priklauso atsakovui (jo dukrai), iš esmės keičiasi ir aplinkybės dėl naudojimosi tvarkos. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas netenka galimybės naudotis atraminiu kranu, kadangi visas krano valdymas yra sandėlio vakarinėje pusėje.

5.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitų pareiškusių bendraturčių nuomonę bei interesus, o tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.

5.4. Nustačius arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal atsakovo siūlomą planą, priešingai nei teigia ieškovai, kitų bendraturčių interesai niekaip nebus pažeisti.

5.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino esminės aplinkybės tokios kategorijos bylose – faktinės nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Tai sukliudė teismui priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

5.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šios kategorijos bylose, nes nustatydamas šalių prašomą naudojimosi tvarką ignoravo aplinkybes, kad faktinė arkinio sandėlio naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi jau nuo 1993 m., ir tik ieškovams 2018 m. įgijus nuosavybės teises į sandėlio dalį, ši tvarka ieškovų nesąžiningų veiksmų pagrindu buvo pakeista ir atsakovas tiesiogine šio žodžio prasme iškeldintas priverstinai iš vakarinės sandėlio dalies net užblokuojant naudojimąsi šio sandėlio vakarinėje dalyje esančiomis durimis.

5.7. Kitų atsakovų (neįskaitant R. K.), turimos nuosavybės dalys užima tik 53,19 kv. m plotą, tuo tarpu ieškovų siūlomas bendras pravažiavimas dvigubai daugiau – 103,29 kv. m. Tai puikiai liudija, kad sandėlyje išskirti bendrą pravažiavimą yra itin neracionalu ir neefektyvu. Labai daug sandėlio ploto yra prarandama būtent pravažiavimui, kai toks pravažiavimas, atsižvelgiant į kilusį konfliktą, nei ieškovams, nei atsakovui R. K. (ar kitiems atsakovams) nėra reikalingas.

5.8. Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą planą, iš esmės būtų sukurtos dvi atskiros, maksimaliai izoliuotos erdvės, į kurias šalys patektų per atskirus įvažiavimus (atskiras sandėlio dalis), taip minimizuojant bet kokį kontaktą, o kartu ir priežastis, leidžiančias kilti konfliktams ateityje. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino.

5.9. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Arkinio sandėlio elektros įranga kartu su skydine yra bendroji daline visų sandėlio savininkų nuosavybė, kas suponuoja akivaizdžią išvadą, jog visi bendraturčiai turi teisę šia įranga naudotis pagal paskirti nepriklausomai nuo to, kuriam iš sandėlio bendraturčių yra ar būtų paskirta naudotis vakarine sandėlio dalimi.

6.2. Bylos duomenimis nustatyta , kad sandėlio vidus sudaro vieną bendrą erdvę, jame nėra jokių sienų, atitvarų ar pan. Ieškovai sandėlio vakarinėje dalyje nuo pat įsigijimo sandėliuoja pašarus (šieno rulonus) galvijams ir netrukdė bei netrukdo kitiems bendraturčiams prieiti / naudotis bendromis statinio inžinerinėmis sistemomis, tame tarpe ir elektros įranga, todėl atmestini kaip nepagristi apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovų siūlytas ir teismo patvirtintas naudojimosi sandėliu variantas pažeidžia apelianto interesus.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovai pažymi, kad apeliantas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl atraminio krano (kransijos) valdymo bloko, teigia, jog jis yra vakarinėje sandėlio dalyje ir todėl ši dalis turi būti paskirta naudotis jam. Aptariamas valdymo blokas (pultelis) nėra stacionarus, pritvirtintas prie sienos ar pan. Jis yra tiesiogiai ilgu laidu sujungtas su kranu, yra valdomas pulteliu esant apačioje ir juda kartu su kranu, t. y. jis nėra susietas su kokiu nors stacionariu objektu, todėl jo valdymas ir naudojimasis juo yra galimas visiškai nepriklausomai nuo to, kokia naudojimosi sandėlio tvarka yra nustatyta.

6.4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartyje akcentavo, kad R. K. siūlomas variantas neatitinka visų bendraturčių interesų , nes juo iš esmės yra patenkinamas tik jo paties interesas, nusistatant patogų ir nedalomą sandėlio dalį su atskiru išvažiavimu, o kitiems bendraturčiams paskyrus rytinę sandėlio dalį, neišskiriant atskirų dalių, lieka neišspręsta jų galimybė naudotis sandėliu pagal paskirtį (nutarties 30, 31, 32 punktai).

6.5. Pažymi, kad vakarine sandėlio dalimi ieškovai faktiškai ir naudojasi iki pat šiol, o apeliantas rytine sandėlio dalimi, Taigi , faktinis naudojimasis sandėliu yra nusistovėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas padare teisingą išvadą, jog ieškovų siūlomas variantas yra labiau racionalus bei nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių ir interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 529/1000 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovams J. M. ir L. M. Ieškovai nuosavybės teises į šį sandėlį įgijo 2018 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo ir 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Sandėlio 354/1000 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui R. K. Atsakovas R. K. sandėlio dalis įgijo 1993 m. lapkričio 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties ir 2020 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarčių pagrindu. Sandėlio 29/1000 dalys priklauso E. G., 40/1000 dalys O. B.; 48/1000 dalys Ž. S. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. spalio 17 d. išrašą, sandėlio bendras ir pagrindinis plotas – 552,92 kv. m. Sandėlis priešingose jo pusėse turi du įvažiavimus, iš vakarinės ir rytinės pastato pusių (DOK-5185).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovai prašo priimti į civilinę bylą atraminio krano su valdymo pultu fotonuotrauką.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujo įrodymo turinį, sprendžia, kad šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, apeliantui yra žinomas, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

15. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi šio daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, nustatant bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką teismo keliu, taikytinas tiek CK 4.75 straipsnis, tiek CK 4.81 straipsnis??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050). CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2007).

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas visiškai nevertino naujai į bylą pateiktų aplinkybių dėl ginčo objekte (arkiniame sandėlyje) esančio krano (kransijos), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apelianto teigimu, per viso arkinio sandėlio ilgį yra įmontuotas atraminis kranas (kransija), kurio valdymo blokas yra vakarinėje arkinio sandėlio dalyje, kur taip pat yra ir elektros skydinė. Apeliantas pirmosios instancijos teismui, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pateikė duomenis, kad atraminis kranas nuosavybės teise priklauso atsakovo šeimai. Apelianto nuomone, nustačius faktą, kad ginčo sandėlyje esantis atraminis kranas priklauso atsakovui (jo dukrai), iš esmės keičiasi ir aplinkybės dėl naudojimosi tvarkos – palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas netenka galimybės naudotis atraminiu kranu, kadangi visas krano valdymas yra sandėlio vakarinėje pusėje.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog faktas, kad krovinių kėlimo ir transportavimo mechanizmas (atraminis kranas) nuosavybės teise priklauso atsakovo šeimai neturi lemiamos įtakos ir nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos. Byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl krovinių kėlimo ir transportavimo mechanizmo nuosavybės teisės perleidimo ar kitų klausimų, susijusių, su nuosavybės teise. Sprendžiant klausimą dėl elektros skydinės, ieškovai yra pateikę duomenis (juo paneigiančių duomenų pateikta nebuvo), kad sandėlio / ginčo turto elektros skydinė buvo išardyta dar iki to laiko, kai ieškovai (2018 – 2019 m.) įsigijo dalį sandėlio, be to, elektros apšvietimo bylos nagrinėjimo metu sandėlyje iš viso nėra, dėl to apelianto teiginiai apie jo pažeistas teises dėl vakarinėje dalyje esančios elektros skydinės yra nepagrįsti. Kitas aspektas tas, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo (statinio) bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad arkinio sandėlio elektros įranga kartu su skydine gali naudotis visi sandėlio savininkai, kas suponuoja išvadą, jog visi bendraturčiai turi teisę šia įranga naudotis pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, kuriam iš sandėlio bendraturčių yra, ar būtų paskirta naudotis vakarine sandėlio dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nurodo netikslias aplinkybes dėl krovinių kėlimo ir transportavimo mechanizmo valdymo bloko teigdamas, kad jis yra vakarinėje sandėlio dalyje ir todėl ši sandėlio dalis turi būti paskirta naudotis būtent jam. Iš fotonuotraukų (pateikta su apelianto planu, ieškovų atsiliepimu į apeliacinį skundą) galima spręsti, kad aptariamas valdymo blokas (pultelis) nėra stacionarus, pritvirtintas prie sienos ar pan., tuo labiau sandėlio vakarinėje dalyje. Matyti, jog krovinių kėlimo ir transportavimo mechanizmo valdymo pultas yra tiesiogiai ilgu laidu sujungtas su atraminiu kranu, yra valdomas pulteliu asmeniui esant apačioje, reikšminga tai, kad pultas juda kartu su atraminiu kranu, t. y. jis nėra susietas su kokiu nors stacionariu objektu, todėl jo valdymas ir naudojimasis juo yra galimas visiškai nepriklausomai nuo to, kokia naudojimosi sandėliu tvarka yra nustatyta. Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai dėl krovinių kėlimo ir transportavimo mechanizmo priklausymo apeliantui (jo šeimai), skydinės ir valdymo pulto atmetami kaip nepagrįsti.

18. Apelianto manymu, kadangi krovinių kėlimo ir transportavimo mechanizmas priklauso jam, nustatinėti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką, išskiriant bendrą koridorių per visą sandėlį ir taip ypač sumažinant patį arkinio sandėlio plotą ir galimybes jį efektyviai išnaudoti nėra racionalu. Šiuo aspektu kolegija pažymi, jog ginčas dėl sandėlio naudojimosi tvarkos nustatymo apeliacine tvarka nagrinėjamas trečiąjį kartą (pakeičiant reikalavimus, siūlomus planus). Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-181-730/2022 pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovams J. M. ir L. M., kt. atsakovams dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo (bylą nagrinėdamas antrąjį kartą), vertindamas tuos pačius ieškovų ir atsakovo pateiktus planus, kaip ir šioje civilinėje byloje (atsakovas pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Tauragės filialo matininkės L. M. 2021 m. vasario 23 d. parengtą patikslintą arkinio sandėlio naudojimosi projektą) konstatavo, jog „atsižvelgus į sandėlio ypatumus, jog ginčo objekte yra sumontuotas krovinių kėlimo ir jų transportavimo sandėlio viduje mechanizmas, į tai, jog sandėlis turi du atskirus įvažiavimus sandėlio rytinėse ir vakarinėse pusėse“ (nutarties 30 punktas), „patvirtinus atsakovo R. K. pasiūlytą naudojimosi arkiniu sandėliu tvarką iš esmės yra patenkinami tik vieno bendraturčio interesai, nusistatant patogią ir nedalomą sandėlio dalį su atskiru įvažiavimu, panaikinant pravažiavimą ginčo objekte, kuris kitų bendraturčių – apeliantų (ieškovų), vertinimu yra reikalingas (nutarties 32 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-181-730/2022 konstatavo ir tai, kad pagal atsakovo R. K. siūlomą naudojimosi sandėliu tvarkos planą sandėlis yra padalinamas į dvi dalis, objektą pritaikant tik sandėliavimui ir panaikinant pravažiavimą tarp sandėlio rytinės ir vakarinės dalies, o pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarkos planą (DOK-11820) objektas pritaikytinas sandėliavimui, tačiau paliekant pravažiavimą objekto centrinėje dalyje, sudarant galimybę įkrauti / iškrauti krovinius visiems objekto bendraturčiams (31 punktas). Nors Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-181-730/2022 panaikino Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą (juo atsakovo siūloma naudojimosi tvarka buvo patvirtinta) ir klausimas buvo grąžintas nagrinėti iš naujo, kad iki galo neišsiaiškintos su atraminiu kranu susijusios aplinkybės, kad teismas neatsižvelgė į ginčo sandėlyje sumontuotų įrenginių panaudojimo galimybes, tačiau civilinėje byloje Nr. e2A-181-730/2022 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo konstatuotas neginčijamas faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad priešingai, nei teigia apeliantas, racionalus būtent toks naudojimosi sandėliu būdas, kuriuo galimas ne tik įprastas sandėliavimas, tačiau ir patogus centrinis pravažiavimas technika iškraunant / pakraunant krovinius. Kolegijos vertinimu, racionalumo klausimas byloje išspręstas, dėl to apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitų bendraturčių interesus, kurie, patvirtinus ieškovų planą yra pažeidžiami. Apeliacinės instancijos teismas vėl atkreipia dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-181-730/2022, joje konstatuota, kad „atsižvelgus į sandėlio ypatumus, jog ginčo objekte yra sumontuotas krovinių kėlimo ir jų transportavimo sandėlio viduje mechanizmas, į tai, jog sandėlis turi du atskirus įvažiavimus sandėlio rytinėse ir vakarinėse pusėse“, „įvertinus atsakovo R. K. pateiktą naudojimosi planą, akivaizdu, jog sandėlį iš esmės padalinus į dvi dalis, tai yra vakarinę dalį suteikiant atsakovui R. K., o rytinę dalį, kitiems bendrasavininkams (nutarties 28 punktas), akivaizdu, jog esama situacija neišsprendžia šalių ginčo tiek dėl sandėlio, tiek sandėlyje sumontuotų įrenginių naudojimo galimybių ateityje“ (nutarties 30 punktas). Įsiteisėjus „ginčijamam teismo sprendimui, atsakovas R. K. turės atskirą sandėlio dalį ir atskirą įvažiavimą, todėl šiuo atveju yra suteikiamas prioritetas atsakovui R. K. kitų bendraturčių interesų sąskaita“ (nutarties 27 punktas). Iš šios išvados akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovo naudojimosi planą vertino kaip pažeidžiantį bendraturčių interesus bei neišsprendžiantį ginčo situacijos. Pridėtina, kad aktualu ir tai, jog naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas <...> patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantas siūlo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuria jam atitektų vakarinė sandėlio dalis, o kitiems bendraturčiams atitektų rytinė sandėlio dalis nenustatant bendraturčiams jokių sandėlio dalių atribojimų, dydžių bei lokalizacijos, toks siūlymas prieštarauja minimai teismų praktikai. Aplinkybė, kad šiuo metu kai kurie atsakovai nesinaudoja sandėliu, teisinės situacijos nekeičia. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovų siūlomas variantas, kuriuo išskirtos atskiros dalys kiekvienam iš bendraturčių, atitinka visų savininkų interesus ir nepriklausomai nuo to, naudojasi jie sandėliu ar ne, suteikia jiems realią galimybę naudotis / ateityje naudotis savo nuosavybes dalimi, taip pat mažina nesutarimų ir ginčų tikimybę.

20. Apeliantas teigia, kad ne kartą minėjo (ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus), kad jis naudojasi stambiagabarite žemės ūkio technika, kurios laikyti sandėlyje nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą tvarką jis neturėtų galimybės, kadangi atsakovo turimos technikos dėl savo masyvumo (techninių parametrų) nebūtų galima pastatyti, neužstatant bendrojo pravažiavimo kelio. Teisėjų kolegija, peržvelgusi apelianto pateiktas nurodytos technikos fotonuotraukas pastebi, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad ji apskritai yra naudojama (CPK 12, 178 straipsniai). Aiškiai matyti, kad technika skirta labiau edukaciniam / istoriniam tikslui, nei savo tikrajai paskirčiai. Matyti, kad nei ekskavatorius, nei vikšrinis traktorius neturi valstybinių numerių, jie nenaudoti ilgą laiką. Nepaisant to pripažintina, kad ekskavatorius (apelianto nurodoma stambiagabaritė žemės ūkio technika) nėra pritaikyta įvažiavimui / stovėjimui nei vakarinėje, nei rytinėje sandėlio dalyje dėl savo gabaritų – dėl pernelyg ilgos strėlės. Vikšriniam traktoriui jokios įtakos neturi teismo apeliantui skirta naudotis sandėlio dalis. Kolegijos vertinimu, apelianto technika jokios įtakos teismo nustatytai naudojimosi tvarkai neturi, dėl to jo argumentai atmestini.

21. Apeliantas teigia, kad byloje yra pateiktas atsakovo E. G. rašytinis dokumentas (2021 m. vasario 25 d. prašymas dėl arkinio sandėlio padalijimo), kuriame E. G. aiškiai nurodo, kad: „Gerb. teismo prašau palikti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką tokią, kokia ir buvo, ir yra dabar. Palaikau R. K. prašymą, t. y., kad vakarinė pusė priklauso R. K.“. Apelianto tvirtinimu, ieškovai dalį sandėlio įgijo tik 2018 m. Tai yra esminis argumentas, dėl ko negali būti nustatyta arkinio sandėlio naudojimosi tvarka pagal ieškovų pateiktą planą, nes ieškovų planas vakarine sandėlio dalimi suteikia teise naudotis ne atsakovui, o ieškovams. Tokiu būdu būtų itin šiurkščiai pažeistos ilgamečio tos dalies naudotojo atsakovo R. K. teisės ir interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl ilgametės faktinės naudojimosi tvarkos kasacinis teismas yra nurodęs, kad galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Dera pažymėti, jog nustatytas faktas, kad anksčiau buvo faktinė naudojimosi tvarka su bendru pravažiavimu iki ieškovams 2018-2019 metais įsigyjant dali sandėlio, tą patvirtino ir pats R. K. 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusio teismo posėdžio metu, jame jis paaiškino, jog nuo 1993 metų jis naudojosi šiaurine puse išilgai sandėlio (kairiąja įvažiavimo puse), o visi kiti tuometiniai bendraturčiai naudojosi pietine sandėlio dalimi. Iš minimų duomenų matyti, kad anksčiau, iki 2018 m., kai sandėlio bendraturčių buvo daugiau kaip du, sandėlyje turėjo būti ir buvo paliekamas bendras pravažiavimas. Pastebėtina, kad 2018-2019 metais ieškovams įsigijus didžiąją dalį (daugiau kaip pusę) sandėlio, jie suremontavo būtent vakarinę sandėlio dalį, šią aplinkybę patvirtina remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegija sprendžia, kad jeigu apeliantas būtų naudojęsis vakarine sandėlio dalimi, ieškovai logiškai nebūtų šios sandėlio dalies remontavę. Bylos duomenys patvirtina, kad ir šiuo metu vakarine sandėlio dalimi ieškovai faktiškai naudojasi iki pat šiol, o apeliantas rytine sandėlio dalimi. Taigi, faktinis naudojimasis sandėliu yra nusistovėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas padare teisingą išvadą dėl faktinės naudojimosi tvarkos bei dėl to, kad ieškovų siūlomas variantas yra labiau racionalus bei nepažeidžia nei vieno iš bendraturčio teisių ir interesų.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad skundžiamu sprendimu nustatyta pastato / sandėlio naudojimosi tvarka visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi tvarkos kriterijus, tokius kaip racionalumo (patogumo), ekonomiškumo ir efektyvumo kriterijus.

23. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

24. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl klaidos ištaisymo pirmosios instancijos teismo sprendime

26. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendime motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse klaidingai nurodyta bendra ieškovų patirta bylinėjimosi laidų suma: yra nurodyta 1120 Eur, o turi būti 1480 Eur (180 + 1300).

27. Ši klaida traktuotina kaip aritmetinė klaida ir taisytina CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo procesinio sprendimo esmė nesikeičia. Akcentuotina, kad tai nėra materialinio reikalavimo dalis, dėl to negali būti sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė apelianto atžvilgiu blogesnį sprendimą (CPK 313 straipsnis).

28. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Tauragės apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu priteisė iš ieškovų atsakovui po 750 Eur, viso 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo papildomai iš ieškovų atsakovams priteisė po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso 800 Eur), nekeičia esmės, nes Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-181-730/2022 Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

31. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie jų patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos, jas vertinant kompleksiškai, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, ieškovams iš apelianto priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyse nustatant, jog ieškovams L. M. ir J. M. iš atsakovo R. K. priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1480 Eur.

Priteisti ieškovams L. M. ir J. M. iš R. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Irma ČuchrajJolanta GailevičienėAušra Maškevičienė