- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-181-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00730-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. M., L. M.
- Atsakovas
- R. K., E. G., O. B., Ž. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovams J. M. ir L. M., atsakovams E. G., O. B., Ž. S. dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami iškeldinti atsakovą R. K. iš pastato – arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą R. K. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškraustyti jam priklausantį turtą, pašalinti šiukšles ir sutvarkyti sandėlio vidaus patalpą, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, už kiekvieną pavėluotą jo neįvykdymo dieną ieškovų naudai skirti atsakovui 30 EUR baudą.
2. Atsakovas R. K. pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti galiojančia 1993 m. lapkričio 28 d. notaro nepatvirtintą sutartį dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas iš G. T. nupirko 11 procentų, iš V. M. 8 procentus, iš V. M. 4,2 procentus, iš A. K. 10 procentų, A. K. 5,8 procentus arkinio sandėlio dalių; nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės 2019 m. vasario 12 d. parengtą arkinio sandėlio naudojimosi projektą, nustatant, jog atsakovas R. K. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-1, atsakovas J. G. naudojasi 12,17 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-2, atsakovė O. B. naudojasi 22,11 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-3, atsakovė S. V. (V.) naudojasi 26,49 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-4, J. M. ir L. M. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-5.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, iškeldino atsakovą R. K. iš pastato – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškraustyti visą jam priklausantį turtą, pašalinti šiukšles ir sutvarkyti sandėlio vidaus patalpą. Atsakovas R. K. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, priteisė iš atsakovo R. K. 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovų J. M. ir L. M. naudai. Priteisė iš atsakovo R. K. ieškovams lygiomis dalimis po 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinė byla Nr. e2-235-999/2019).
4. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-405-538/2020 Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas panaikintas, priimtas naujas sprendimas ir atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies, pripažinta galiojanti 1993 m. lapkričio 28 d. notaro nepatvirtinta sutartis dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų už 130,79 EUR, iš V. M. – 8 procentus už 95,12 EUR, iš V. M. – 4,2 procentus už 49,94 EUR, iš A. K. – 10 procentų už 118,89 EUR, iš A. K. – 5,8 procentus 68,94 EUR arkinio sandėlio dalių. Bylos dalį pagal ieškinį dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir priešieškinio dalį dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
5. Ieškovai 2020 m. liepos 9 d. pateikė prašymą (DOK - 10861) dėl naudojimosi tvarkos sandėliu pagal mažosios bendrijos „Namų centras“ architektės parengtą naudojimosi sandėliu planą., kurį teismas priėmė. Pagal jį atsižvelgianti į ieškovų turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, tai yra 292,49 kv. m. ploto iš bendro 552,92 kv. m. ploto, ieškovai naudotųsi vakarine sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu ,,1" , o kiti bendraturčiai sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 2, bendro 260,43 kv. m. ploto. Plane neišskyrė dalių kitiems naudotojams, nes jie šioje byloje nėra aktyvūs atsiliepimų ir savo pozicijų neišsakė. Todėl ieškovai neturi galimybės jiems nustatyti naudojimosi tvarkos.
6. Atsakovas 2020 m. liepos 17 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės parengtą 2020 m. liepos 8 d. arkinio sandėlio naudojimosi projektą, nustatant jog atsakovas R. K. naudojasi 177,63 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-1, ieškovai J. M. ir L. M. naudojasi 292,47 kv.m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-5, kiti atsakovai naudojasi likusiomis arkinio sandėlio dalimis, plane pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3 ir 1-4. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 7 d. apygardos teismo sprendimu R. K. buvo pripažintos nuosavybės teisės į 39 procentus ginčo sandėlio. Valstybės įmonė Registrų centras R. K. nuosavybės dalį įregistravo į 332/1000 sandėlio dalis. Ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu iš Mirusiosios A. K. teisių perėmėjų nusipirko 29/1000 arkinio sandėlio dalis. 2020 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu J. G. R. K. padovanojo 11/500 dalis ginčo pastato. Dėl šių priežasčių tikslina priešieškinį ir naudojimosi sandėliu planą.
7. Atsakovas 2021 m. kovo 18 d. pateikė patikslintą priešieškinį ir naudojimosi tvarkos arkiniu sandėliu tvarkos planą, atsižvelgiant į tai, kad jam Registrų centro duomenimis, įregistruota nuosavybės teisė į 354/1000 dalis arkinio sandėlio. Nurodo, kad jo užsakymu Valstybinės įmonės Registrų centras Tauragės filialo matininkė 2021 m. vasario 23 d. parengė patikslintą arkinio sandėlio naudojimosi projektą. Šis patikslintas arkinio sandėlio naudojimosi planas geriausiai atitinka šalių interesus, todėl atsakovas prašo teismo nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką būtent remiantis 2021 m. vasario 23 d. parengtu arkinio sandėlio naudojimosi projektu. Pažymi, kad niekas sandėliu be ieškovų ir atsakovo šiuo metu nesinaudoja. Kiti bendraturčiai byloje dalyvauja tik formaliai. Jei tarp ieškovų ir kitų bendraturčių kiltų klausimų dėl rytinės arkinio sandėlio dalies naudojimosi, jie šiuos klausimus galėtų išsispręsti tarpusavyje. Atsakovas šiuo atveju gina savo interesus ir siekia nusistatyti naudojimosi tvarką būtent ta sandėlio dalimi, kuria naudojasi nuo 1993 metų.
Atsiliepimas
8. Ieškovai su atsakovo 2021 m. kovo 18 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu atsiliepime į jį, kituose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu su atsakovų siūloma naudojimosi arkiniu sandėliu tvarka nesutiko. Nurodė, kad tiek vakarinėje, tiek ir rytinėje sandėlio dalyse durys pagal savo projektinius parametrus yra visiškai identiškos, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis su savo technika galės įvažiuoti tik iš vakarinės pusės. Pažymi, kad nepagrįsti argumentai, jog atsakovui turėtų būti paskirta naudotis vakarinė sandėlio dalis, kadangi ieškovai suremontavo visiškai apleistą vakarinę sandėlio dalį ir šia (vakarine) dalimi iki pat šiol naudojasi. Nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis vakarinėje sandėlio dalyje sandėliuoja savo daiktus, nes šioje sandėlio dalyje būtent ieškovai sandėliuoja savo turtą - pagrindinius pašarus gyvuliams bei žemės ūkio techniką. Pažymi, kad taip pat tikrovės neatitinka atsakovo argumentai, jog jis pagerino sandėlio vakarinės dalies būklę, pašalindamas apšiltinamąjį stiklo vatos sluoksnį, nes visame sandėlyje apšiltinamojo sluoksnio nėra, tai yra viso sandėlio išorinės konstrukcijos (sienos) yra vienodos būklė, be to, į sandėlį nėra nutiesta elektros laidų, o argumentas jog ginčytina dalis ribojasi su atsakovo dukters sklypu neatitinka tikrovės, nes tokių įrodymų byloje nepateikta. Teigia, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog turi įsirengęs medienos apdirbimo stakles, nes staklės yra neveikiančios ir nenaudojamos.
Šalies argumentai
9. Ieškovai 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą (DOK-11820) ir alternatyvų naudojimosi tvarkos sandėliu planą, kuriuo ieškovams paskirti naudotis atskirai dviem sandėlio dalimis po 120,24 kv.m. ploto vakarinėje jo pusėje, R. K. paskirti naudotis atskirai sandėlio dalimis 104,56 kv.m. ir 51,35 kv.m. ploto rytinėje jo pusėje, E. G. paskirti naudotis atskirai 13,18 kv. m. ploto sandėlio dalimi, O. B. - 18,19 kv.m. ploto sandėlio dalimi, Ž. S. - 21,82 kv.m. ploto sandėlio dalimi, o sandėlio dalimi - pravažiavimu 3,4 metro pločio per visą sandėlio ilgį nuo vakarinių iki rytinių durų, kurio bendras plotas 103,29 kv.m., paskirti bendram visų bendraturčių naudojimui. Teismas prašymą priėmė. Ieškovai nurodo, kad pagal jų pasiūlymą yra numatyta galimybė visiems bendraturčiams patekti į sandėlį per abejas duris bendro naudojimo pravažiavimu, jo pakaktų pravažiuoti žemės ūkio technikai, įvežti ir sandėliuoti savo turtą kiekvienam bendraturčiui atskirai priskirtose naudotis sandėlio dalyse. Mano, kad jų siūlomas variantas yra labiausiai racionalus, atitinka visų bendraturčių interesus bei sudarytų realias sąlygas naudotis savo turto dalimis. Patikslina, kad vietoj plane jau mirusiai Z. B. priskirtinos dalies ši dalis turėtų būti priskirta naudotis jos teisių perėmėjai O. B. , o vietoj mirusiai S. V. priskirtinos dalies ji turėtų būti paskirta naudotis jos teisių perėmėjui Ž. S.. Pažymi, kad atsakovai suremontavo sandėlio vakarinę dalį, o jį suremontavus atsakovas pradėjo šios dalies reikalauti, nors nuo 1993 metų sandėlyje jokios veiklos nevykdo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas E. G. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė. 2019 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. kovo 3 d. pateiktuose prašymuose nurodė, kad jis savęs nelaiko sandėlio bendrasavininkiu, nes savo dalį jo mama A. K. savo dalį pardavė R. K.. Palaiko R. K. reikalavimą, kad vakarinę dalį palikti jam.
11. Atsakovė O. B. 2021 m. kovo 8 d. prašyme nurodė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o bylos klausimą palieka spręsti teismui todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
12. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu atsakovo R. K. patikslintą priešieškinį tenkino, nustatė arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės parengtą 2021 m. vasario 23 d. arkinio sandėlio naudojimosi projektą, nustatant, kad R. K. naudojasi 195,73 kv. m. arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vakarine dalimi, plane pažymėta indeksu „1-1“, kiti bendraturčiai naudojasi 357,19 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu „1-2“, ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos sandėliu pagal mažosios bendrijos „Namų centras“ architektės 2021 m. parengtą naudojimosi tvarkos sandėliu planą atmetė, priteisė iš ieškovų J. M. ir L. M. atsakovui R. K. po 750 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
13. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 529/1000 dalys priklauso ieškovams, 354/1000 dalys atsakovui R. K., 29/1000 dalys E. G.; 40/1000 dalys O. B.; 48/1000 dalys Ž. S.. Sandėlis yra vientisas, be pertvarų, yra galimybė savininkams naudojimuisi nustatyti idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje. Atsakovai E. G., O. B., Ž. S. sandėliu nesinaudoja. Tiek atsakovas R. K., tiek ieškovai teikia projektus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pagal atsakovo planą, numatyta dalis tik jam, o kitiems bendrasavininkams paliekama likusi rytinė sandėlio dalis.
14. Dėl naudojimosi tvarkos projektų racionalumo įvertinimo teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovai sandėlio vakarinės dalies remontui yra išleidę 450 EUR, tačiau vien ši aplinkybė savaime negali būti lemiančiu kriterijumi nustatant naudojimosi turtu tvarką. Teismas įvertinęs ieškovų pateiktą naudojimosi sandėliu planą, konstatavo, kad nustatytos turto naudojimosi dalys neatitinka proporcingumo kriterijaus, kadangi pagal šį siūlymą atsakovo R. K. dalis sandėlio šiaurinėje pusėje ženkliai mažesnė, nei pietinėje dalyje, jis nepatogus, kadangi atsakovas turi interesą laikyti vikšrinę techniką.
15. Dėl naudojimosi tvarkos projekto patvirtinimo teismas nurodė, kad ieškovų siūloma tvarka nesiderina su atsakovo R. K. interesais, kadangi jis turi vikšrinį traktorių, ekskavatorių, kuriuos planuoja laikyti sandėlyje. Dėl gabaritų ši technika užimtų ieškovų pasiūlyme bendram naudojimui paskirto pravažiavimo dalį. Be to plane atsakovui pietinėje dalyje numatytas plotas dvigubai didesnis nei šiaurinėje dalyje. Dėl to nustačius neproporcingus naudojimosi plotus bei numačius pravažiavimui dalį iš bendro ploto sumažėtų galimybė išnaudoti visą priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Todėl toks naudojimasis taptų neracionalus. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, nutarė patvirtinti atsakovo siūlomą naudojimosi sandėliu tvarką, kaip labiausiai atitinkančią šalių interesus.
16. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš J. M. ir L. M., po 400 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų R. K. naudai, atsižvelgiant į tai, jog liko neišspręstas atsakovo R. K. turėtų 800 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti klausimas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - nustatyti naudojimosi arkiniu sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal mažosios bendrijos „Namų centras“ architektės 2021 m. parengtą patalpų naudojimosi planą: ieškovams paskirti naudotis atskirai dviem sandėlio dalimis po 120,24 kv. m. ploto vakarinėje jo pusėje, R. K. paskirti naudotis atskirai sandėlio rytinės dalies pietinėje pusėje 104,56 kv. m. ir šiaurinėje pusėje 51,35 kv. m. ploto, E. G. paskirti naudotis atskirai 13,18 kv. m. ploto sandėlio dalimi šiaurinėje pusėje, O. B. - 18,19 kv. m. ploto sandėlio dalimi šiaurinėje pusėje, Ž. S. - 21,82 kv. m. ploto sandėlio dalimi šiaurinėje, o sandėlio dalimi - pravažiavimu 3,4 metro pločio per visą sandėlio ilgį nuo vakarinių iki rytinių durų, kurio bendras plotas 103,29 kv. m. , paskirti bendram visų bendraturčių naudojimui, teismui nenustačius naudojimosi tvarkos pagal 1-jį variantą , ją nustatyti pagal mažosios bendrijos „Namų centras“ architektės 2020 m. patalpų naudojimosi planą: ieškovams paskirti naudotis vakarine sandėlio dalimi 292,49 kv. m. ploto , kuri plane pažymėta indeksu „1“ , o atsakovams R. K., E. G., O. B., Ž. S. paskirti naudotis bendrai rytine sandėlio dalimi 260,43 kv. m. ploto, kuri plane pažymėta indeksu „2“, pakeisti 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme - 75 EUR žyminį mokestį, 300 EUR advokato atstovavimo išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino bylos faktines aplinkybes, sprendimą priėmė vadovaudamasis atsakovo R. K. argumentais, kurie apeliantų teigimu nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Teigia, jog atsakovas nurodė teismui, jog moka už į sandėlį tiekiamą elektrą, jog sandėlio rytinėje dalyje yra įrengti elektros laidai, tačiau apeliantų teigimu sandėlyje nėra elektros ir elektros tiekimo įrenginių. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino apeliantų argumentų, neatsižvelgė į faktinį sandėlio naudojimąsi 2018 -2019 metais.
17.2. Nurodo, kad sandėlyje įrengta kransija, kurį priklauso visiems bendraturčiams, kas leidžia daryti išvadą, jog efektyviausias sandėlio panaudojimas yra sandėliuojamų daiktų įvežimas-išvežimas, jų pakrovimas-iškrovimas buvo ir yra galimas esant pravažiavimui tarp priešinguose sandėlio galuose esančių durų. Atsižvelgiant į tai, teiktu naudojimosi tvarkos projektu, siekė kad objektas būtų naudojamas pagal savo paskirtį, tačiau teismas ieškovų projektą atmetė. Teigia, kad teismo sprendimas šiuo atveju reiškia bendraturčių teisių ignoravimą, nesant tam objektyvių bei įrodymais pagrįstų priežasčių.
17.3. Nurodo, kad šiuo atveju yra daugiau nei du savininkai ginčo sandėlyje, todėl šiuo atveju nustačius tik naudojimosi sandėliu tvarkos dalį atsakovui R. K. ir atskiros dalies nenustačius kitiems savininkams, atsakovui R. K. suteiktas prioritetas kitų bendraturčių sąskaita. Pažymi, jog teismas taip pat neįvertino, jog apeliantai naudodamiesi vakarine sandėlio dalimi ją suremontavo, neatsižvelgė jog toks naudojimasis sandėliu tarp šalių jau buvo nusistovėjęs, todėl apeliantų teigimu teismas turėjo svarstyti ir 2020 m. apeliantų pateiktą naudojimosi tvarkos projektą kaip alternatyvų, atsižvelgdamas į nusistovėjusią naudojimosi objektu tvarką, tačiau tokių veiksmų, teismas neatliko.
Atsiliepimas
18. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Nurodo, kad nesutinka su apeliantų argumentais, jog šiuo atveju buvo netinkamai nustatytos ir įvertintos bylos faktinės aplinkybės. Teigia, kad vien tai, jog byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino kitaip, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad apeliantų teiginiai, apie atsakovo nurodytas aplinkybes yra melagingos ir deklaratyvios, apeliantai ieškinyje pripažino, jog atsakovas turi stambios ūkio technikos, medienos apdirbimo stakles, kitų daiktų, kuriuos laiko visame sandėlyje, o teikiamos foto fiksacijos taip pat patvirtina, kad šalia sandėlio yra stulpas su elektros linijomis. Teigia, kad kransijos nuosavybės forma nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18.2. Nurodo, kad apeliantų siūloma naudojimosi objektu tvarka nesiderina su atsakovo R. K. interesais, kadangi jis turi vikšrinį traktorių, ekskavatorių, kuriuos visada laikė ir toliau planuoja laikyti sandėlyje, kuri dėl gabaritų užimtų bendram naudojimui paskirto pravažiavimo dalį. Teigia, kad apeliantų siūlomoje tvarkoje atsakovui pietinėje dalyje numatytas plotas dvigubai didesnis nei šiaurinėje dalyje, todėl naudojimasis sandėliu taptu neracionalus. Pažymi, jog šiuo atveju sandėlis turi du įvažiavimus, sandėliu faktiškai naudojasi du savininkai, todėl nėra pagrindo didelio ploto priskirti pravažiavimui nenaudojamai sandėlio daliai. Teigia, kad šiuo atveju apeliantai ketina išsipirkti kitų atsakovų turimas dalis, todėl šiuo atveju negalima traktuoti jos atsakovui buvo suteiktas prioritetas prieš kitus turto savininkus. Pažymi, jog šiuo atveju klausimas dėl tvarkos nustatymo pagal apeliantų 2020 m. planą negali būti vertinamas, nes apeliantai teikė naujesnį (paskutinį) projektą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nevertino.
18.3. Nurodo, kad atsakovas R. K. nuo 1993 metų naudojasi vakarine sandėlio dalimi, tuo tarpu apeliantai sandėlio dalį įgijo tik 2018 metais, tačiau nepaisant to apeliantai pretenduoja naudotis ta dalimi, kuria dešimtmečiais naudojasi R. K.. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad faktinė daikto naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi ir tik apeliantams fiziškai užvaldžius šią dalį, R. K. negali ja naudotis, todėl priėmė visiškai pagrįstą sprendimą, nustatydamas ginčo objekto naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teigia, kad atsakovas R. K. nėra pateikęs rašytinių įrodymų, jog ginčo sandėlyje yra įvesta ir naudojamasi elektra. Teigia, kad sandėlyje sumontuota kransija, dėl ko arkinis sandėlis efektyviau panaudotinas naudojant abu įvažiavimus pakrovimui ir iškrovimui. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nevertino nusistovėjusios daiktu naudojimosi tvarkos, nesvarstė apeliantų pateikto alternatyvaus naudojimosi daiktu projekto.
22. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 529/1000 dalys nuosavybės teise priklauso apeliantams J. M. ir L. M.. Apeliantai nuosavybės teises į šį sandėlį įgijo 2018 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo ir 2018 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Apeliantai bylos nagrinėjimo teisme metu 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš A. K. teisių perėmėjų nupirko 29/1000 arkinio sandėlio dalis. Sandėlio 354/1000 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui R. K.. Atsakovas R. K. sandėlio dalis įgijo 1993 m. lapkričio 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ir 2020 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kuriuo J. G. atsakovui R. K. padovanojo 11/500 dalį sandėlyje. Sandėlio 29/1000 dalys priklauso E. G. 40/1000 dalys - O. B.; 48/1000 dalys - Ž. S.. Pagal 2018 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sandėlio bendras ir pagrindinis plotas- 552,92 kv. m. Būtina pažymėti, jog sandėlis priešingose jo pusėse turi du įvažiavimus, tai yra iš vakarinės ir rytinės pastato pusės (DOK-5185).
23. Ištyrus byloje pateiktas vidines ginčo objekto foto fiksacijas nustatyta, kad sandėlis yra arkinės formos, be vidinių sienų (pertvarų), tačiau su konstrukciją laikančiomis kolonomis, matyti sumontuota kransija (krovinių kėlimo ir jų transportavimo sandėlio viduje mechanizmas), elektros skydinė, kuri yra apleista (apleistas laidynas, paskirstymo dėžė, vidinė įranga fiziškai apgadinta). Objekte laikomas šienas ir įvairi technika (Nr. DOK-13410). Atsakovas R. K. byloje taip pat pateikė išorinės ginčo objekto foto fiksacijas, iš kurių matyti, jog objektas yra dengtas skarda, už gretimai įrengtos tvoros matyti skirstomųjų elektros tinklų laidynas. Atsakovas R. K. pateiktose foto fiksacijose taip pat užfiksuota įvairi vikšrinė ūkinė technika atviroje vietovėje (Nr. DOK-5185).
24. Šiuo atveju apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl naudojimosi arkiniu sandėliu nustatymo pagal apeliantų ir atsakovo R. K. pateiktus naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos projektus. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
25. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018).
27. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintas atsakovo R. K. pateiktas arkinio sandėlio naudojimosi planas pažeidžia apeliantų ir kitų bendraturčių interesus, kadangi sandėlyje yra sumontuota kransija, kuri laikytina sudėtine sandėlio dalimi ir ja turi teisę naudotis visi sandėlio bendraturčiai, be to, apeliantams su kitais bendraturčiais priskirtoje sandėlio dalyje gali tekti tarpusavyje nusistatyti naudojimosi tvarką, o įsiteisėjus ginčijamam teismo sprendimui, atsakovas R. K. turės atskirą sandėlio dalį ir atskirą įvažiavimą, todėl šiuo atveju yra suteikiamas prioritetas atsakovui R. K. kitų bendraturčių interesų sąskaita.
28. Pagal pateiktą atsakovo R. K. naudojimosi planą (Nr. DOK-5185), matyti, kad atsakovui R. K. priskiriama 195,73 kv. m. dalis pastato vakarinėje pusėje prie vakarinio įvažiavimo (pažymėta plane indeksu 1-1), o kitiems pastato savininkams, nekonkretizuojant išskiriamos dalies savininkui pagal jam atitenkančią turto dalį (nutarties 22 punktas) priskiriama 357,19 kv. m. dalis pastato rytinėje pusėje (pažymėta indeksu 1-2). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal pateiktą naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos planą atsakovui R. K. suteikiamas atskiras įvažiavimas (vakarinėje pusėje) ir dalis sandėlio asmeniniam naudojimui, o likusi sandėlio dalis su atskiru įvažiavimu, paliekama naudotis kitiems objekto savininkams (rytinėje pusėje) (nutarties 22 punktas).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Taip pat teismas turi taikyti minėtą interesų derinimo principą ir pasisakyti, kokia bendrosios nuosavybės teise turimų objektų naudojimosi tvarka geriausiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatymas iš teismo reikalauja siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018 ir joje nurodyta praktika).
30. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo R. K. pateiktą arkinio sandėlio naudojimosi planą (nutarties 28 punktas), atsižvelgus į sandėlio ypatumus, jog ginčo objekte yra sumontuotas krovinių kėlimo ir jų transportavimo sandėlio viduje mechanizmas, į tai, jog sandėlis turi du atskirus įvažiavimus sandėlio rytinėse ir vakarinėse pusėse (nutarties 22-23 punktai), sutiktina su apeliantų argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tvirtindamas atsakovo R. K. pateiktą naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos planą, tinkamai neatsižvelgė į kitų bendraturčių interesus ir galimus bendraturčių ginčus ateityje dėl sandėlio ir sandėlio įrenginių panaudojimo galimybių (nutarties 29 punktas), kadangi iš esmės nenustatinėjo ir nesiaiškino, kuriam iš bendrasavininkų, patvirtinus atsakovo R. K. siūlomą naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos planą, suteikiama galimybė naudotis krovinių kėlimo ir transportavimo mechanizmu ginčo sandėlyje. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro 2018 m. spalio 17 d. išraše nėra duomenų, apie minėto mechanizmo nuosavybės formą (CBP-4875), kas leidžia sutikti su apeliantų argumentais, jog atsakovas R. K. nėra įrodęs (CPK 178 straipsnis), jog minėtas įrenginys yra jo nuosavybė, tačiau įvertinus atsakovo R. K. pateiktą naudojimosi planą, akivaizdu, jog sandėlį iš esmės padalinus į dvi dalis, tai yra vakarinę dalį suteikiant atsakovui R. K., o rytinę dalį, kitiems bendrasavininkams (nutarties 28 punktas), akivaizdu, jog esama situacija neišsprendžia šalių ginčo tiek dėl sandėlio, tiek sandėlyje sumontuotų įrenginių naudojimo galimybių ateityje (nutarties 29 punktas).
31. Antra, įvertinus atsakovo R. K. pateiktą naudojimosi arkiniu sandėliu naudojimosi planą, būtina pažymėti, kad teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, teikiamuose projektuose turi būti atsižvelgta ne tik į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo R. K. ir apeliantų pateiktus naudojimosi arkiniu sandėliu naudojimosi tvarkos planus matyti, kad atsakovas R. K. ir apeliantai siekia iš dalies skirtingų sandėlio panaudojimo galimybių, tai yra pagal atsakovo R. K. siūlomą naudojimosi sandėliu tvarkos planą sandėlis yra padalinamas į dvi dalis, objektą pritaikant tik sandėliavimui ir panaikinant pravažiavimą tarp sandėlio rytinės ir vakarinės dalies (nutarties 30 punktas), o pagal apeliantų siūlomą naudojimosi tvarkos planą (DOK-11820) objektas pritaikytinas sandėliavimui, tačiau paliekant pravažiavimą objekto centrinėje dalyje, sudarant galimybę įkrauti/iškrauti krovinius (nutarties 30 punktas), visiems objekto bendraturčiams.
32. Pažymėtina, kad pagal apeliantų pateiktą naudojimosi sandėliu tvarkos planą, įrengus pravažiavimą centrinėje objekto dalyje, visiems objekto bendrasavininkams numatyta galimybė ties pravažiavimu pasiekti numatytas sandėlio dalis ginčo objekte, tačiau pagal atsakovo R. K. pateiktą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą naudojimosi objektu tvarkos planą tarp likusių objekto bendraturčių - J. M., L. M., E. G., O. B., Ž. S. ginčas dėl sandėlio ir jame esančių įrenginių panaudojimo galimybių lieka neišspręstas - šiuo atveju patvirtinus atsakovo R. K. pasiūlytą naudojimosi arkiniu sandėliu tvarką iš esmės yra patenkinami tik vieno bendraturčio interesai, nusistatant patogią ir nedalomą sandėlio dalį su atskiru įvažiavimu, panaikinant pravažiavimą ginčo objekte, kuris kitų bendraturčių - apeliantų, vertinimu yra reikalingas (nutarties 28 punktas). Šiuo aspektu sutiktina su apeliantais, jog teismas tinkamai neįvertino kitų bendraturčių poreikio naudotis arkiniu sandėliu, jų pateiktų naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos planų (DOK-10861 ir DOK-11820), neatsižvelgė ir nenustatinėjo ar pagal tarp bendraturčių nusistovėjusią sandėlio naudojimo tvarką nuo 2018 metų centrinė sandėlio dalis yra ir ar buvo naudojama pravažiavimui, krovinių įkrovimui/iškrovimui.
33. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismui 2021 m. balandžio 12 d. priėmus apeliantų ieškinio atsisakymą dėl atsakovo R. K. iškeldinimo, apeliantai 2021 m. birželio 22 d. byloje pareiškė naują savarankišką reikalavimą nustatyti naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos (Nr. DOK-11820) pagal mažosios bendrijos „Namų centras“ architektės 2021 m. parengtą planą: apeliantams paskirti naudotis atskirai dviem sandėlio dalimis po 120,24 kv. m. ploto vakarinėje jo pusėje, R. K. paskirti naudotis atskirai sandėlio dalimis 104,56 kv. m. ir 51,35 kv. m. ploto rytinėje jo pusėje, E. G. paskirti naudotis atskirai 13,18 kv. m. ploto sandėlio dalimi , O. B. - 18,19 kv. m. ploto sandėlio dalimi, Ž. S. - 21,82 kv. m. ploto sandėlio dalimi , o sandėlio dalimi - pravažiavimu 3,4 metro pločio per visą sandėlio ilgį nuo vakarinių iki rytinių durų, kurio bendras plotas 103,29 kv. m., paskirti bendram visų bendraturčių naudojimui. Iš faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog tiek 2021 m. birželio 22 d. apeliantų prašymas (DOK-11820), tiek 2020 m. liepos 9 d. pateiktas prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (DOK-10861) nebuvo vertinami, kaip savarankiški reikalavimai, tai yra už juos nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, sudaryta galimybė šalims pateikti atsiliepimus į pareikštus prašymus, nors pareikštu ieškiniu apeliantai siekė visiškai kitokių materialinių pasekmių - atsakovo R. K. iškeldinimo iš ginčo sandėlio ir baudos jam taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apeliantams atsisakius ieškinio, kitų pareikštų naujų reikalavimų pobūdžio - dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tinkamai, su visomis procesinėmis pasekmėmis, tiek jų priėmimo, tiek nagrinėjimo metu vertinant pateiktus šalių naudojimosi tvarkos planus, tinkamai neįvertino, sutiktina su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantų pateiktų reikalavimų pobūdį ir motyvus, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė visa apimtimi.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas atsakovo R. K. pateiktą naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos planą neatsižvelgė į ginčo sandėlyje sumontuotų įrenginių panaudojimo galimybes, neįvertino apeliantų pateiktų naudojimosi tvarkos projektų, kuriose numatytos galimybės visiems bendraturčiams naudotis ginčo sandėliu, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo, o nustatyta naudojimosi tvarka nepašalina bendraturčių ginčo tiek dėl sandėlio, tiek dėl jame sumontuotų įrenginių panaudojimo galimybių, dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje byloje, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje visų pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas ir papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.