- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-405-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00730-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. K., E. G., P. G., J. G., R. R., S. K., G. T., S. S., O. B., B. K., V. M.
- Ieškovas
- L. M., J. M.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M. ir J. M. ieškinį atsakovams R. K., E. G., P. G., J. G., R. R., S. K., G. T., S. S., O. B., S. K., B. K., V. M., dėl savininko teisių gynimo – iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovams L. M. ir J. M., kiti atsakovai E. G., P. G., J. G., R. R., S. K., G. T., S. S., O. B., S. K., B. K., V. M., dėl sandorio patvirtinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iškeldinti atsakovą R. K. iš pastato – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškraustyti visą jam priklausantį turtą, pašalinti šiukšles ir sutvarkyti sandėlio vidaus patalpą, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, už kiekvieną pavėluotą jo neįvykdymo dieną ieškovų naudai skirti atsakovui R. K. 30 Eur baudą.
2. Nurodė, jog ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato - arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Sandėlis). Nuosavybės teises jie į šio Sandėlio dalį įgijo dviejų sutarčių – 2018 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutarties ir 2018 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pagal VĮ Registrų centro duomenis kitos Sandėlio dalys nuosavybės teise priklauso E. G. – 29/1000 dalys Sandėlio; A. K. - 29/1000 dalys Sandėlio; Z. B. - 40/1000 dalys Sandėlio; A. K. – 100/1000 dalys Sandėlio; J. G. -22/1000 dalys Sandėlio; S. S. (buvusi V.) - 48/1000 dalys Sandėlio; V. M. - 42/1000 dalys Sandėlio; V. M. - 80/1000 dalys Sandėlio; G. T. - 110/1000 dalys Sandėlio. Pažymėjo, kad dalis Sandėlio savininkų yrą mirę, t. y. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), Z. B. – (duomenys neskelbtini), A. (pagal nuosavybės dokumentus – A.) K. – (duomenys neskelbtini), V. M. – (duomenys neskelbtini), V. M. – (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notarų biuras informavo, kad A. K. palikimą priėmė E. G. (jis įregistruotas savininku) bei R. Ž. - jam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas; Z. B. palikimą priėmė O. B., paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas; A. K. palikimą priėmė S. K. ir B. K., jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kuriuose arkinis sandėlis nenurodytas; V. ir V. M. palikimą po jų mirties priėmė V. M., jai išduotame paveldėjimo teisės liudijime arkinis sandėlis nenurodytas. Taip pat pažymėjo, kad naudojimosi sandėliu tvarka nebuvo ir iki šiol nėra nustatyta. Teigė, kad Sandėlyje be jokio teisinio pagrindo savo daiktus laiko atsakovas R. K., jis yra užėmęs beveik visą sandėlį, todėl ieškovai ir kiti savininkai negali tinkamai pagal paskirtį juo naudotis. Nurodė, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į R. K., kad jis atlaisvintų sandėlį, tačiau atsakovas jų reikalavimų nevykdė, paaiškino, jog neketina išsikraustyti iš sandėlio. Be to, ieškovai 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi ir į policiją, kur jiems buvo paaiškinta, jog ginčą dėl Sandėlio reikia spręsti civilinio proceso tvarka. Patikslintame ieškinyje ieškovai papildomai nurodė, jog A. K. palikimą priėmęs R. Ž. savo paveldėtą dalį 29/1000 Sandėlio, 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė ieškovams.
3. A. R. K. pateikė priešieškinį, o mirus vienam iš atsakovų J. G. ir atsiradus paveldėtojams, 2019 m. birželio 26 d. patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) notaro nepatvirtintą sutartį dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų, iš V. M. – 8 procentus, iš V. M. – 4,2 procentus, iš A. K. – 10 procentų, A. K. – 5,8 procentus arkinio sandėlio dalių; nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės L. M. parengtą arkinio sandėlio naudojimosi projektą, nustatant, jog R. K. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-1, atsakovas J. G. naudojasi 12,17 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-2, atsakovė O. B. naudojasi 22,11 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-3, atsakovė S. V. (V.) naudojasi 26,49 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-4, J. ir L. M. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-5.
4. Nurodė, jog su ieškovų reikalavimais nesutinka, mano, jog jo iškraustymui iš ginčo objekto (arkinio sandėlio) nėra jokio pagrindo, kadangi dalį arkinio sandėlio jis įsigijo dar 1993 m., kai (duomenys neskelbtini) R. K. iš vienos pusės ir fizinių asmenų grupė, susidedanti iš G. T., V. M., V. M., A. K., A. K. iš kitos pusės, sudarė pirkimo-pardavimo aktą, kurio pagrindu fizinių asmenų grupė R. K. pardavė nuosavybės teise priklausančias arkinio sandėlio dalis, o R. K. už tai sumokėjo. G. T. pardavė jam priklausančią arkinio sandėlio dalį 11 procentų už 451,58 Lt, V. M. savo 8 procentų dalį pardavė už 328,43 Lt, V. M. 4,2 procentus pardavė už 172,43 Lt, A. K. 10 procentų pardavė už 410, 52 Lt, A. K. savo 5,8 procentus pardavė už 238,04 Lt, iš viso minėti asmenys R. K. už 1601 Lt pardavė 39 procentus ginčo pastato. Pažymėjo, kad nuo 1993 m. įgyta arkinio sandėlio dalimi R. K. faktiškai naudojasi. Notarinė arkinio sandėlio dalių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Šiam sandoriui įforminti šalys pasirašė pirkimo-pardavimo aktą. Šiame akte šalys (pardavėjai) parašais patvirtino, jog už parduotas sandėlio dalis iš R. K. gavo pirkimo-pardavimo akte nurodytas pinigų sumas. Faktinis arkinio sandėlio dalies valdymas taip pat atiteko R. K.. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo akto šalys ar jų teisių perėmėjai R. K. neturėjo jokių pretenzijų dėl arkinio sandėlio dalies nuosavybės ar valdymo teisės. Atsakovo įsitikinimu, realus arkinio sandėlio dalių pardavimas įvyko, R. K. faktiškai naudojasi iki šios dienos nusipirkta arkinio sandėlio dalimi, pinigų gavimo faktas patvirtintas šalių parašais. Kadangi pasirašius (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo aktą iš esmės buvo patenkinti visų šalių interesai, pirkėjas gavo daikto dalį faktiniam naudojimui, pardavėjai pinigus, sandoris notarine tvarka įformintas nebuvo. Tačiau faktiniai šalių veiksmai atitiko 1993 m. sandoryje suderintą šalių valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, yra visos sąlygos pripažinti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį sudarytu ir galiojančiu. Dėl naudojimosi Sandėliu tvarkos nustatymo atsakovas nurodė, jog atsakovo R. K. užsakymu Valstybės įmonė Registrų centras Tauragės filialas (toliau – Registrų centras) matininkė L. M. parengė arkinio sandėlio naudojimosi projektą, šis naudojimosi planas atitinka šalių interesus, todėl atsakovas R. K. prašė teismo nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką remiantis šiuo projektu. Registrų centro parengtas arkinio sandėlio naudojimosi tvarkos projektas atitinka šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, nustačius naudojimosi tvarką pagal R. K. teikiamą projektą, šalims atitektų tos arkinio sandėlio dalys, kurias šalys faktiškai valdo šiuo metu. Taip pat nurodė, kad R. K. teikiamame plane, indeksais 1-5, 1-3 ir 1-4 pažymėtas dalis šiuo metu faktiškai valdo ieškovai, tai patvirtina jų atsakovui R. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. siųstas arkinio pastato padalijimo planas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Iškeldino atsakovą R. K. iš pastato – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškraustyti visą jam priklausantį turtą, pašalinti šiukšles ir sutvarkyti sandėlio vidaus patalpą. A. R. K. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, priteisė iš atsakovo R. K. 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovų J. M. ir L. M. naudai. Priteisė iš atsakovo R. K. ieškovams lygiomis dalimis po 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Nustatyti tikrąją šalių valią šioje byloje nėra jokių objektyvių galimybių.
5.2. Nėra vienos iš CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra, kad kita sandorio šalis vengė įforminti sandorį notarine tvarka. (duomenys neskelbtini) rašytinės sutarties sudarymo metu sandėlis kaip civilinės apyvartos nekilnojamasis daiktas buvo suformuotas bei įregistruotas, todėl nebuvo jokių teisinių ar kitokių kliūčių sudaryti notarinę pirkimo - pardavimo sutartį bei per tris mėnesius ją įregistruoti viešame registre, todėl (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu.
5.3. Teismui konstatavus, kad atsakovas nėra arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, atsakovo reikalavimas dėl arkinio sandėlio naudojimosi tvarkos nustatymo neturi reikšmės ir atskirai nenagrinėtinas.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovai prašo iškeldinti atsakovą R. K. iš Sandėlio, ieškovai reikšdami vindikacinį reikalavimą įrodė visas faktines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl ieškovų reikalavimas yra tinkamas ir ieškinys tenkintinas.
5.5. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybės, į tai, jog atsakovas pakankamai ilgą laiką trukdo ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, atsakovui per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovas įpareigojamas mokėti po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti: pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) notaro nepatvirtintą sutartį dėl nekilnojamojo turto, arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų, iš V. M. 8 procentus, iš V. M. 4,2 procentus, iš A. K. 10 procentų, A. K. 5,8 procentus arkinio sandėlio dalių; nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės L. M. parengtą arkinio sandėlio naudojimosi projektą, nustatant jog R. K. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-1, atsakovai P. G., J. G., R. R., S. K. naudojasi 12,17 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-2, atsakovė O. B. naudojasi 22,11 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-3, atsakovė S. V. (V.) naudojasi 26,49 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-4, J. ir L. M. naudojasi 276,46 kv.m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-5p; prijungti papildomus dokumentus prie bylos; priteisti iš ieškovų atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo ir G. T., V. M., V. M., A. K. bei A. K. buvo sudaryta realiai (atsakovai iš vienos pusės, t. y. pardavėjai sandėlio dalis pardavė, atsakovas iš kitos pusės, pirkėjas R. K. sandėlį nupirko ir už tai sumokėjo), ieškovai neginčijo nei 1993 m. sutarties sudarymo realumo, nei aplinkybių, kad pinigai pagal sutartį jos šalims atsakovo R. K. buvo sumokėti, atsakovas pradėjo naudotis nusipirkta arkinio sandėlio dalimi o likusios 1993 m. sutarties šalys gavo pinigus ir perleido faktines arkinio sandėlio naudojimosi teises R. K., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių valios, nepagrįsta.
6.2. Atsižvelgiant ir į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, abipusės pareigos įforminti sandorį notariškai neįvykdymas iš abiejų sandorio pusių gali būti vertinamas ir kaip abiejų, taigi ir pardavėjo (pardavėjų), vengimu tą padaryti, tai yra pakankamas pagrindas reikalauti sutarties patvirtinimo teismine tvarka, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
6.3. Ieškovai galėtų reikalauti iškeldinti atsakovą tik iš tos dalies, kuri priklauso ieškovams, tačiau ne iš viso pastato, todėl nenustačius naudojimosi sandėliu tvarkos ieškovai neturi teisės reikalauti R. K. iškeldinimo.
6.4. Skundžiamas teismo sprendimas yra neracionalus ir neteisėtas ir tuo požiūriu, jog byloje nėra surinkta įrodymų, jog R. K. naudojimasis arkiniu sandėliu pažeistų kitų bendrasavininkų interesams.
6.5. Teismas visiškai nevertino ir net netyrė, kokia kitų bendrasavininkų valia, ar jų teisės pažeistos dėl to, kad R. K. naudojasi arkiniu sandėliu.
6.6. Atsakovas R. K. 2018 m. gruodžio 17 d. sudarytos panaudos sutarties pagrindu naudojasi šiuo metu S. K. priklausančia arkinio sandėlio dalimi (2,2 procentai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dėl šios priežasties, kadangi palikus galioti skundžiamą sprendimą, atsakovas būtų priverstas išsikelti iš ginčo sandėlio su visais daiktais, nors 2,2 procentus šio sandėlio valdo teisėtai, t.y. panaudos sutarties pagrindu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovo R. K. apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Nesant įrodymų apie privalomą bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamas sandėlio dalis įgyvendinimą, darytina išvada, jog buvo pažeisti tuo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 125 straipsnio reikalavimai, todėl, jei sudarant sutartį ir būtų laikomasi privalomos notarinės sandorio formos, toks sandoris nebūtų patvirtintas.
7.2. Jei (duomenys neskelbtini) sandoris ir buvo sudarytas, teismas negali patvirtinti sandorio, kuris jo sudarymo metu prieštaravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
7.3. Sutarties pasirašymo metu ginčo sandėlis, kaip civilinės apyvartos nekilnojamasis daiktas, buvo tinkamai suformuotas bei įregistruotas, todėl nebuvo jokių objektyvių kliūčių sandorį patvirtinti notariškai, prieš tai įvykdžius minėto CK 125 straipsnio reikalavimus.
7.4. Į atsakovo siūlomas naudotis dalis galėtų patekti tik ieškovai iš rytinės pusės į dalį, pažymėtą indeksu 1-1, ir apeliantas iš vakarinės pusės į dalį, pažymėtą indeksu 1-5, visi kiti bendraturčiai į jiems apelianto siūlomas naudotis dalis 1-2, 1-3, 1-4 patekti negalėtų, todėl šis apelianto siūlymas ir reikalavimas savo esme yra visiškai nepagrįstas, nes akivaizdžiai pažeidžia kitų sandėlio savininkų teises.
7.5. Prašomas prijungti dokumentas yra 2018 m. gruodžio 17 d., t.y. jis sudarytas dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šiam teismui nebuvo teikiamas, todėl ieškovai prašo apelianto prašymo dėl dokumento prijungimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl įrodymų prijungimo
10. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto su apeliaciniu skundu pateikti duomenys susiję su nagrinėjamu apeliaciniu skundu, šio dokumento pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl šie duomenys prijungtini prie bylos.
Dėl ginčo
12. Nustatyta, kad arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 529/1000 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovams J. M. ir L. M.. Taip pat arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: E. G. - 29/1000 dalys Sandėlio; A. K. - 29/1000 dalys Sandėlio; Z. B. - 40/1000 dalys Sandėlio; A. K. – 100/1000 dalys Sandėlio; J. G. - 22/1000 dalys Sandėlio; S. S. (buvusi V.) - 48/1000 dalys Sandėlio; V. M. - 42/1000 dalys Sandėlio; V. M. - 80/1000 dalys Sandėlio; G. T. - 110/1000 dalys sandėlio. Valstybės įmonės Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad dalis sandėlio savininkų yrą mirę: A. K. mirė (duomenys neskelbtini), Z. B. – (duomenys neskelbtini), A. (pagal nuosavybės dokumentus – A.) K. – (duomenys neskelbtini), V. M. – (duomenys neskelbtini), V. M. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Po A. K. palikimą priėmė E. G. (jis įregistruotas savininku) bei R. Ž. - jam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas; Z. B. palikimą priėmė O. B., paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas; A. K. palikimą priėmė S. K. ir B. K., jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kuriuose arkinis sandėlis nenurodytas; V. ir V. M. palikimą po jų mirties priėmė V. M., jai išduotame paveldėjimo teisės liudijime arkinis sandėlis nenurodytas. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. G. po mamos A. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo 29/1000 dalis arkinio sandėlio. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą išduotu liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po A. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos turtą paveldėjo vaikaitis R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 29/1000 dalis. Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-567-761/2010 nustatytas juridinis faktas, jog V. M., gim. (duomenys neskelbtini), po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) ir V. M. mirties (duomenys neskelbtini), jų palikimą priėmė ir valdė. (duomenys neskelbtini) išduotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog L. G. po savo mirties (duomenys neskelbtini) savo turtą po ¼ dalį paliko savo vaikams P. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos). (duomenys neskelbtini) išduotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog J. G. po savo mirties (duomenys neskelbtini) savo turtą po ¼ dalį paliko savo vaikams P. G., gim. (duomenys neskelbtini)., J. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 11/1000 dalis. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po A. K. mirties (duomenys neskelbtini), jo turtą po ½ dalį paveldi sūnus S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir duktė B. K., gim. (duomenys neskelbtini) (arkinio sandėlio nėra). Arkinio sandėlio dalies pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) R. Ž. pardavė 29/1000 dalis arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovams J. M. ir L. M.. Ieškovai manydami, kad jų teisės pažeistos, kreipėsi į teismą prašydami iškeldinti atsakovą R. K. iš ginčo Sandėlio. Atsakovas R. K. pateikė priešieškinį reikalaudamas pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) notaro nepatvirtintą sutartį dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų, iš V. M. – 8 procentus, iš V. M. – 4,2 procentus, iš A. K. – 10 procentų, A. K. – 5,8 procentus arkinio sandėlio dalių; nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės L. M. parengtą arkinio sandėlio naudojimosi projektą, nustatant, jog R. K. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-1, atsakovas J. G. naudojasi 12,17 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-2, atsakovė O. B. naudojasi 22,11 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-3, atsakovė S. V. (V.) naudojasi 26,49 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-4, J. ir L. M. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-5. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino, o atsakovo R. K. priešieškinį atmetė. A. R. K. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, argumentuoja, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo ir G. T., V. M., V. M., A. K. bei A. K. buvo realiai sudaryta. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Iš esmės tos pačios nuostatos yra įtvirtintos ir galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalyje.
14. Atsakovas R. K. paaiškino, jog sudarant pirkimo - pardavimo aktą tarpininkavo G. T., kuriam reikėjo pinigų ir pastarasis pasiūlė R. K. įsigyti Sandėlio dalis. G. T. surašė pirkimo – pardavimo aktą, surinko parašus iš kitų pardavėjų ir gavo pinigus, taigi, sandoris įvyko. A. R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis po kelerių metų bandė imtis priemonių, kad įteisinti nuosavybę, tačiau Sandėlio pardavėjai pradėjo mirti, atsirado jų paveldėtojai, atsirado sunkumų.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas R. K. nuo 1993 m. iki šios dienos realiai naudojasi arkinio sandėlio dalimi. Tarp R. K. ir buvusių arkinio sandėlio pardavėjų (1993 m. sutarties šalių) nekilo ginčų dėl arkinio sandėlio priklausomybės, taigi nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad neaiški sutarties šalių valia. Ieškovams taip pat buvo žinoma, kad R. K. yra arkinio sandėlio dalies savininkas, ieškovai siuntė atsakovui pranešimą dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo. Sandėlyje atsakovas laiko savo daiktus, traktorių, padangas ir kt. jau daugelį metų. Byloje yra pateiktas A. K. teisių perėmėjo ir paveldėtojo E. G. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodė, jog jam yra žinoma, kad jo mama A. K. 5,8 proc. arkinio sandėlio pardavė R. K.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 1993 m. sutartis buvo sudaryta fiktyviai arba, kad joje nurodytos pinigų sumos sutarties šalims atsakovas nesumokėjo,
16. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra vienos iš CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra, kad kita sandorio šalis vengė įforminti sandorį notarine tvarka, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad didžioji dalis asmenų, perleidusių atsakovui savo dalis Sandėlio, yra mirę, taigi akivaizdu, kad sandoris nebegali būti įformintas notarine tvarka.
17. Pažymėtina, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai ir šių elementų buvimas sudaro pagrindą konstatuoti sutarties sudarymo faktą.
18. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).
20. Taigi byloje nustačius, kad atsakovas sandėliu naudojasi ir pinigus už sandėlio dalis savininkams buvo sumokėjęs, yra pagrindas pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) notaro nepatvirtintą sutartį dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų, iš V. M. – 8 procentus, iš V. M. – 4,2 procentus, iš A. K. – 10 procentų, A. K. – 5,8 procentus arkinio sandėlio dalių.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, kad nesant įrodymų apie privalomą bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamas sandėlio dalis įgyvendinimą buvo pažeisti 1964 m. CK 125 straipsnio reikalavimai, todėl jei (duomenys neskelbtini) ir būtų buvę laikomasi privalomos notarinės sandorio formos, toks sandoris nebūtų notaro patvirtintas.
22. 1964 m. CK 125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje parduota pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti ją, kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir galiojančio CK 4.79 straipsnio 3 dalyje.
23. Byloje nustatyta, kad kiti ginčo Sandėlio dalis turėję bendraturčiai per įstatymo nustatytą terminą reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nepareiškė, pažymėtina, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo sandėlio bendraturčiai, todėl jie neturėjo ir neturi teisės reikalauti, kad jiems būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nesant įrodymų apie privalomą bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamas sandėlio dalis įgyvendinimą buvo pažeisti 1964 m. CK 125 straipsnio reikalavimai, todėl jei (duomenys neskelbtini) ir būtų buvę laikomasi privalomos notarinės sandorio formos, toks sandoris nebūtų notaro patvirtintas.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra CK nustatytos sąlygos pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) notaro nepatvirtiną sutartį dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų, iš V. M. – 8 procentus, iš V. M. – 4,2 procentus, iš A. K. – 10 procentų, iš A. K. – 5,8 procentus arkinio sandėlio dalių.
25. Kaip byloje nustatyta, atsakovas priešieškiniu taip pat reikalavo nustatyti arkinio sandėlio naudojimosi tvarką pagal matininkės L. M. parengtą arkinio sandėlio naudojimosi projektą, nustatant, jog R. K. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-1, atsakovas J. G. naudojasi 12,17 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-2, atsakovė O. B. naudojasi 22,11 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-3, atsakovė S. V. (V.) naudojasi 26,49 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, pažymėta plane indeksu 1-4, J. ir L. M. naudojasi 276,46 kv. m. arkinio sandėlio dalimi, plane pažymėta indeksu 1-5, tačiau pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas, kad atsakovas nėra arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, atsakovo reikalavimo dėl arkinio sandėlio naudojimosi tvarkos nustatymo nenagrinėjo, taigi šio atsakovo reikalavimo neišsprendė. Byloje konstatavus, kad atsakovas R. K. yra Sandėlio dalies savininkas, tikslinga teismui šį atsakovo priešieškinio reikalavimą išnagrinėti ir pasisakyti dėl šio reikalavimo pagrįstumo.
26. CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą atsakovo priešieškinio dalis dėl naudojimosi ginčo sandėliu nustatymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik nustačius naudojimosi tvarką ginčo sandėliu, gali būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo R. K. iškeldinimo iš ieškovams priklausančios Sandėlio dalies, todėl ieškovų reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo nėra galimybės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, šis reikalavimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir dėl dalies reikalavimų priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis tenkintinas iš dalies, pripažintina galiojančia (duomenys neskelbtini) notaro nepatvirtinta sutartis dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų, iš V. M. – 8 procentus, iš V. M. – 4,2 procentus, iš A. K. – 10 procentų, iš A. K. – 5,8 procentus arkinio sandėlio dalių. Sprendimo dalis dėl ieškinio ir priešieškinio dalies dėl naudojimosi tvarkos nustatymo naikintina ir bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos ginčo sandėliu nustatymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, ieškovų reikalavimas dėl atsakovo R. K. iškeldinimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, CPK 327 straipsnio 2 dalis, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsakovo R. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) notaro nepatvirtintą sutartį dėl nekilnojamojo turto – arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo, kuria atsakovas R. K. iš G. T. nupirko 11 procentų už 451,58 Lt (130,79 Eur), iš V. M. – 8 procentus už 328,43 Lt (95,12 Eur), iš V. M. – 4,2 procentus už 172,43 Lt (49,94 Eur), iš A. K. – 10 procentų už 410,52 Lt (118,89 Eur), iš A. K. – 5,8 procentus 238,04 Lt (68,94 Eur) arkinio sandėlio dalių.
Bylos dalį pagal ieškinį dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir priešieškinio dalį dėl naudojimosi arkiniu sandėliu tvarkos nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.