Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-15 · Civilinė byla Nr. e2S-107-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-15
Bylos Nr.
e2S-107-480/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
V. J., N. A.
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-107-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15311-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24455-435/2019 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Baudos skyrimo pagrindas ir prašymo ją panaikinti esmė

1. Ieškovė N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei 1 000 Eur skolą, 160 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2019 m. gegužės 11 d. susitarė iki 2019 m. gegužės 23 d. sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansą. Atsakovas buvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo išspręsti įvažiavimo į šį žemės sklypą klausimą. Iš 2019 m. birželio 15 d. pranešimo yra aišku, kad įvažiavimo klausimas nėra išspręstas. Ieškovė nebuvo informuota apie komplikuotą šio klausimo sprendimą ir neturi jokio intereso sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti žemės sklypą, į kurį nėra galimybės įvažiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, preliminarioje sutartyje šalys nebuvo aptarusios netesybų, todėl tai reiškia, kad atsakovas 1 000 Eur įgijo be pagrindo ir ši suma turi būti iš atsakovo priteista kaip įgyta be pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur skolą ir 160 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo V. J. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisės R. J.-J. nušalinimo, įspėjo atsakovą, kad už nepagarbą teismui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir paskyrė 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįstų nušalinimų pareiškimą.

4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nušalinimo nepagrindė jokiais argumentais ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad teisėja yra šališka byloje. Teisėjos byloje atlikti procesiniai veiksmai nepažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo ar kooperacijos principų (CPK 7–8 straipsniai, 12–14 straipsniai, 17 straipsnis). Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Atsakovas savo poziciją, kad teisėja yra šališka grindžia tuo, kad teisėja kitoje civilinėje byloje yra paskyrusi atsakovui 500 Eur baudą už elektroniniu parašu pasirašytų procesinių dokumentų siuntimą teismui. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pareikštas nušalinimas neturi jokio pagrindo su teisėjos šališkumu / nešališkumu, jis iš esmės pareikštas siekiant sutrikdyti teismo darbą bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į teisėją, kuri civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 yra paskyrusi atsakovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas ir civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai R. J.-J., bei visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams, tačiau 2019 m. birželio 28 d. nutartimi teismo pirmininko pavaduotoja atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl nušalinimo, kaip neatitinkantį minimalių, CPK 68 straipsnyje numatytų, reikalavimų pareiškimui dėl nušalinimo turiniui. Atsakovas nušalinimą teisėjai pareiškė išimtinai dėl teisėjos asmens, nurodydamas, kad teisėja gali turėti psichikos sutrikimų. Tokie šalies veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad proceso šaliai nepatinka bylą nagrinėjantis teisėjas, turint tikslą pademonstruoti savo niekinamą ir žeminantį požiūrį į teisėją, vartojant įžeidžiančio turinio išsireiškimus, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi taip pat akcentavo, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovui už piktnaudžiavimą savo teisėmis – nepagrįstų nušalinimų reiškimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjams, buvo paskirta 1 000 Eur bauda. Nuo baudos paskyrimo iki 2019 m. spalio 14 d. atsakovas net 26 kartus buvo pareiškęs nušalinimus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjams, kurie visi buvo pripažinti nepagrįstais.

7. Atsakovas V. J. pateikė prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirtą baudą, o atsisakius baudą panaikinti, ją sumažinti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2019 m. spalio 14 d. nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nušalinimo teisėjai R. J.-J. nepagrindė jokiais argumentais ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, todėl padarė neteisingą, prieštaraujančią protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams išvadą apie teisėjos šališkumą byloje. Atsakovas reiškė nušalinimą teisėjai, nes ji neteisėtai diskriminuoja, persekioja atsakovą už saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu pasirašytų procesinių dokumentų siuntimą teismui ir neteisėtą atsisakymą pagal šį parašą nustatyti V. J. asmens tapatybę. Nė vienas kitas teismas, išskyrus Kauno apylinkės teismą ir jame teisėja dirbančią R. J.-J., kitose bylose nėra skyręs baudų už V. J. elektroniniu parašu teismui elektroninių ryšių priemonėmis siųstus procesinius dokumentus. Ši aplinkybė patvirtina, jog teisėja gali turėti psichikos sutrikimų, kurie pasireiškė vertinant V. J. argumentus. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2019 m. spalio 14 d. nutartimi neteisėtai paskirdama 2000 Eur baudą nepaneigė, kad teisėja R. J.-J. gali turėti psichikos sutrikimų. Tokie psichikos sutrikimai ar atsisakymas juos nustatyti ar ištirti nereiškia, kad V. J. samprotavimai, argumentai yra pateikti piktnaudžiaujant procesu, o priešingai – patvirtina V. J. rūpinimąsi teisingu, greitu bylos išnagrinėjimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo V. J. prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. S. 2019 m. spalio 14 d. nutartimi paskirtą 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis buvo atmestas.

9. Teismas nutartyje nurodė, kad nors CPK nenustato, kiek kartų gali būti reiškiamas nušalinimas, tačiau tai nereiškia, kad šalis gali šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent nepagrįstas naudojimasis teisėmis ir sudaro piktnaudžiavimą. Teismui rašomi procesiniai dokumentai vartojant atitinkamas sąvokas, nesilaikant kalbos kultūros, vertintini kaip teismo bei proceso šalies negerbimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose vartojama įžeidžiama kalba teisėjų, teismų atžvilgiu vertintina ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų nesilaikymas, bet ir kaip teismo negerbimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

10. Teismas nenustatė, dėl ko atsakovui turėtų būti sumažinta teismo pirmininko pavaduotojos paskirta bauda, ir konstatavo, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės nėra susijos su objektyviai egzistuojančiais pagrindais baudos panaikinimui ar sumažinimui.

11. Teismas pažymėjo, kad panaikinus arba sumažinus skirtą baudą, baudos paskyrimas neatitiktų savo tikslo – sudrausminti nepagrįstus nušalinimus reiškiantį asmenį, kuris sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nušalinimo pareiškimais išimtinai siekdamas pademonstruoti savo niekinamą ir žeminantį požiūrį tiek į bylą nagrinėjantį teisėją, tiek į visą teismų sistemą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruosiuose skunduose atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti 2019 m. spalio 28 d. prašymą panaikinti 2019 m. spalio 14 d. nutartį. Taip pat prašo sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimams

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai bei neteisėtai nenagrinėjo atsakovo prašymo panaikinti 2019 m. spalio 14 d. nutartimi paskirtą baudą argumentų išsamiai, teisės aktų nustatyta tvarka.

12.2. Teismas neįrodinėjo bei neįrodė baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būtinų sąlygų – atsakovo nesąžiningumo arba sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

12.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo atsakovo 2019 m. spalio 28 d. prašymo argumento, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 14 d. nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovas nušalinimo teisėjai R. J.-J. nepagrindė jokiais argumentais ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, todėl padarė neteisingą, prieštaraujančią protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams išvadą, jog negalima daryti išvados, kad teisėja yra šališka šioje byloje.

12.4. Teismas skundžiama nutartimi atsakovą nepagrįstai baudžia už nušalinimo argumentų teikimą apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundo teikimo atveju – iš atsakovo atimta teisę bei ją bauda suvaržo atsakovo apeliacinį skundą grįsti pareikšto nušalinimo argumentais.

12.5. Skundžiamoje nutartyje teismas iškraipė atsakovo 2019 m. spalio 28 d. prašymo turinį, nutartyje nuslėpė esminius atsakovo prašymo argumentus. Nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo prie šio prašymo pridėtų dokumentų, juose atskleistų neteisėto atsakovo persekiojimo už kovą už laisvę, žmogaus teises bei demokratiją aplinkybių.

12.6. Paskirta 2 000 Eur dydžio bauda yra neproporcingai didelė atsakovo turtinei ir šeimyninei padėčiai, o paskirtos baudos panaikinimas ar bent jau sumažinimas, atsižvelgiant į atsakovo teisių pažeidimo jį nepagrįstai kaltinant piktnaudžiavimu nušalinimo teise pobūdį, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, tuos tikslus, dėl kurių netaikomos teismo nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos kompetentingą instituciją

14. Apeliantas prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir administracinį teismą, prašant spręsti ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimus.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis numato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, konstatuotina, kad Aprašo 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kontrolė nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl dėl Aprašo 3 punkto atitikties Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo.

16. Aprašo 3 punktas numato procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis pateikimo teismui tvarką ir nereglamentuoja paties elektroninio parašo teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis) ir elektroninio dokumento teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 46 straipsnis). Minėtos teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius: 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis ir 46 straipsnis reglamentuoja elektroninio parašo bei elektroninio dokumento teisinę galią ir jų tinkamumą naudoti teismo procese ir visiškai nereglamentuoja elektroniniu parašu pasirašyto dokumento pateikimo teismui tvarkos, ką numato Aprašo 3 punktas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo tikrinti skirtingus teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų tarpusavio atitikties aukštesnę galią turinčioms teisės normoms, todėl atsisakytina kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą.

17. CPK 3 straipsnio 4 dalis numato, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu teismui kreiptis į administracinį teismą su paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad yra CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

18. Atsižvelgiant į išsakytus motyvus, apelianto prašymai netenkinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto analogiški prašymai buvo ne kartą išnagrinėti ir atmesti kitose Kauno apygardos teisme nagrinėtose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1140-924/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019 ir kt.).

Dėl atskirojo skundo esmės

19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo atsakovas 2019 m. spalio 10 d. pateikdamas prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. priimto preliminaraus sprendimo kartu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai R. J.-J. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos R. J.-J. nušalinimo, įspėjo atsakovą, kad už nepagarbą teismui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir paskyrė 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįstų nušalinimų pareiškimą. 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas atsakovo prašymas panaikinti arba sumažinti 2019 m. spalio 14 d. nutartimi paskirtą baudą. Šį prašymą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovas V. J. padavė šioje byloje nagrinėjamą atskirąjį skundą.

21. CPK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali kreiptis į baudą paskyrusį teismą su pareiškimu, prašydamas baudą panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik tas asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 straipsnio 2 dalis).

22. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

24. Sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu patikrinti, ar buvo pagrindas atsakovui paskirti baudą, kurią apeliantas prašo panaikinti arba sumažinti.

25. Nors apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai bei neteisėtai nenagrinėjo atsakovo prašymo panaikinti 2019 m. spalio 14 d. nutartimi paskirtą baudą argumentų išsamiai, teisės aktų nustatyta tvarka, neįrodinėjo bei neįrodė baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būtinų sąlygų – atsakovo nesąžiningumo arba sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, pripažįsta, kad negalima sutikti su atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais. Nors teisės aktai numato teisę į nušalinimo teisę, ši teisė, kaip ir visos teisės, turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir nepiktnaudžiaujant teisėmis.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2019 m. lapkričio 7 d. teismo nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis ir teismo padaryta išvada, jog atsakovui 2019 m. spalio 14 d. nutartimi paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo paskirta pagrįstai, nes atsakovui jau 2018 m. kovo 22 d. nutartimi už piktnaudžiavimą savo teisėmis, t. y. nepagrįstų nušalinimų reiškimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjams, buvo paskirta bauda, tačiau nuo to laiko iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos atsakovas dar 26 kartus buvo pareiškęs nušalinimus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjams ir jie visi buvo pripažinti nepagrįstais. Vertinant atsakovo veiksmus, akivaizdu, kad iki šiol atsakovui paskirtomis baudomis nebuvo pasiekta siekiamo tikslo – užkirsti kelią nepagrįstų nušalinimų reiškimui, todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, nebuvo pagrindo tenkinti prašymą sumažinti ar panaikinti baudą, paskirtą 2019 m. spalio 14 d. nutartimi.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti nušalinimai teisėjams yra tik eilinis atsakovo bandymas vilkinti bylos nagrinėjimą, parodyti nepagarbą Lietuvos teismų sistemai ir joje dirbantiems teisėjams. Atsakovo teismams teikiami prašymai kartojasi, jie grindžiami analogiškais argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovui paskirdamas baudą ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakydamas ją panaikinti tinkamai taikė procesines teisės normas.

28. Apeliantas teigia, kad bauda nepagrįstai didelė atsakovo turtinei ir šeimyninei padėčiai, o paskirtos baudos panaikinimas ar bent jau sumažinimas, atsižvelgiant į atsakovo teisių pažeidimo jį nepagrįstai kaltinant piktnaudžiavimu nušalinimo teise pobūdį, atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl prašo panaikinti 2019 m. spalio 14 d. nutartimi paskirtą baudą. Nustačius, kad atsakovui bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta pagrįstai, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovui paskirta bauda yra nepagrįstai didelė.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė