Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-631-340/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
2A-631-340/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34033-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
M. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-631-340/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34033-2021-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl transporto priemonės defektų šalinimo atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, patikslinęs pradinio ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 4 268,99 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas, 300,00 Eur sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas teikiant pretenzijas atsakovui ir konsultuojantis ieškinio surašymui bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2021-08-30 19:10 pagal Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) iš M. M., faktiškai sumokėjęs 13 800,00 Eur, įsigijo automobilį BMW X6 VIN (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos. Dėl automobilio apžiūros bei pačios pirkimo procedūros buvo derinta su D. P., kuriam beje ir buvo sumokėta grynais pinigais. Iškart buvo pasirašyta Sutartis, kurioje D. primygtinai nurodė mažesnę sumą t. y. 10 200,00 Eur, ir pasirašė Sutartyje už kitą asmenį. Po Sutarties pasirašymo, praėjus nepilnai savaitei t. y. rugsėjo 3 d., užsidegė raudona variklio lemputė. Ieškovas sustojo, paskambino ir įspėjo atsakovą, tačiau atsakovo buvo atsakyta, kad automobilis nėra naujas ir jokios garantijos jis suteikti negali. Užsidegus lemputei, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d., ieškovas paskambino į autoservisą dėl automobilio defektacijos, tačiau dėl autoserviso užimtumo automobilį galėjo apžiūrėti tik 2021 m. rugsėjo 20 d., tad automobiliui nevažiuojant, jis tralu buvo pristatytas į autoservisą UAB Kestauto. Apie tai, kad automobilis bus pristatytas defektacijai, atsakovas buvo informuotas sms žinute. UAB Kestauto 2021 m. spalio 4 d. defektaciniame akte yra nurodyta aiški Automobilio defektavimo priežastis – variklio gedimas. Vien tai, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus ir jį galima eksploatuoti ir yra tai įrodantis dokumentas neįrodo, kad automobilis turi variklio defektą. Pabrėžtina, kad jei yra automobilio techninės apžiūros dokumentas ir atlikta apžiūrai, tai nesudaro pagrindo teigti, jog automobilis tvarkingas ar saugus. Minėtas dokumentas tik identifikuoja aplinkybę, kad veikia šviesos, atitinka stabdymo jėgos ir kad išmetamųjų dujų kiekis nėra viršijamas. Atlikus automobilio nuodugnią defektaciją autorizuotame servise, matomi tokie defektai, kurie kelia pavojų saugiam automobilio eksploatavimui. Ieškovas, teikdamas atsakovui pretenzijas bei rengiant šį ieškinį, naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 300 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovo siekiant išspręsti ginčą ikiteisminėje stadijoje. Aukščiau nurodytos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais dėl kurių susidarymo atsakingas atsakovas. Sutartyje nėra nurodyta jokios informacijos apie automobilio trūkumus. Automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, paaiškėjo tik automobiliui sugedus ir juo pasinaudojus vos vieną savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad didžioji dalis automobilio trūkumų atsirado po jo perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė automobilio naudojimo taisykles. Pretenzijoje ieškovas nurodo, kad po Sutarties pasirašymo, pravažiavus apie 10-15 km užsidegė raudona variklio lemputė. Iš Sutarties matyti, kad pardavimo metu automobilio rida buvo 239 742 km. Prie 2 pretenzijos pridėtame UAB „Kestauto“ rašte nurodyta, kad Automobilio rida atvykimo dieną buvo 239 792, t. y. atsakovas automobiliu nuvažiavo 50 km. Sugretinus minėtus duomenis matyti, kad atsakovas degant „raudonai variklio lemputei“ nuvažiavo apie 35-40 km. Nepaisant to, kad atsakovo skirtinguose dokumentuose nurodomos skirtingos lemputės užsidegimo datos ir aplinkybės, galima teigti, kad minėta lemputė užsidegė 2021-09-03, nes tą dieną apie 20:44 val. jis pakeitė automobilio tepalus, apie 21:31 val. paskambino tepalus pakeitusiam meistrui, informuodamas, kad užsidegė tepalo spaudimo lemputė, o meistras liepė skubiai užgesinti variklį ir automobiliu jokiais būdais nevažiuoti ir pasiūlė automobilį apžiūrai atgabenti ant tralo. Apie 21:35 val. pirkėjas paskambino D. P. informuodamas, kad užsidegė tepalo lemputė, pastarasis taip pat rekomendavo kuo skubiau užgesinti variklį ir jokiais būdais toliau nevažiuoti, pristatyti automobilį ant vežimėlio meistrui. Iš tokių atsakovo paaiškinimų, 2021-10-04 Transporto apžiūros akto, galima daryti išvadą, kad tai buvo žemo tepalo spaudimo įspėjamosios lemputės su atitinkama BC (borto kompiuterio) informacija apie užsidegimą. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad minėtos lemputės užsidegimas komentuojamas BC tekstu, įspėjančiu, kad žemas tepalo slėgis yra pavojingas varikliui, todėl variklis turi būti išjungtas ir toliau važiuoti automobiliu negalima. Taigi, automobilį vairuojančiam asmeniui tokios lemputės užsidegimo atveju pats Automobilis pateikia aiškią ir konkrečią informaciją, draudžiančią ne tik tolimesnį automobilio eksploatavimą, bet netgi reikalaujanti sustabdyti/išjungti variklį. Darytina išvada, kad ieškovas, nepaisydamas nei kelių asmenų žodinių įspėjimų, nei automobilio prietaisų skydelyje pateikiamos informacijos stabdyti automobilį, išjungti variklį, juo nuvažiavo apie 35-40 km. Akte nurodyta, kad gedimas atsirado dėl tepalo siurblio žvaigždutės varžto lūžio, ko pasėkoje tepalo siurblys netinkamai veikė, negavo reikiamo tepimo ir dėl ko „užvėlė“ alkūninio veleno įdėklus. Bet kuriam atidžiam ir rūpestingam daikto savininkui turėtų būti akivaizdu, kad deganti tepalo spaudimo lemputė reiškia ne ką kitą, o tik tai, kad automobilio variklyje yra nepakankamas tepalo spaudimas. Taip pat pakanka bendro pobūdžio žinių, kad suvokti, jog tokiame režime net ir nedaug eksploatuojant automobilį, jo variklio sugedimas yra ne tikėtinas, o praktiškai neišvengiamas. Aktas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimus, turinį: neturi būtinų rekvizitų; neužfiksuoti privalomos informacijos duomenys (pavyzdžiui, ridos duomenys, kurie leistų objektyviai nustatyti kiek automobilis nuvažiavo po jo įsigijimo); nekonkretizuota kokie nustatyti defektai laikytini trukdančiais automobilį eksploatuoti toliau (pavyzdžiui, nustatytas turbinos sparnuotės laisvumas ar stabdžių diskų išdilimas yra normalūs technologiniai automobilio eksploatavimo padariniai, nereiškiantis kad minėti agregatai yra sugedę); nepažymėti kokie gedimai laikytini paslėptais ar matomais defektais ir kt.; taip pat nepateiktos tai patvirtinančios nuotraukos (privalomos pagal aktą). Tokios aplinkybės kelia abejonių Akto objektyvumo. 2021-09-20 Automobilio remonto užsakyme Serija PAU Nr. 015908 nurodyta Automobilio rida 0 km. Taip pat šiame užsakyme nurodyta, kad „M. V. sumokėjo už variklį 1800 Eur“, tačiau nepridėti jokie apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Netgi ieškiniu prašoma priteisti būsimas 5 648,00 Eur išlaidas, nors prie jo pridėtuose dokumentuose yra duomenų, kad 2021-11-12 ši suma buvo sumokėta (2 448,89 Eur grynais pagal KPO ir 3 200 Eur pagal EKA kvitą). Tad kyla klausimai ar ieškinio padavimo momentu minėta pinigų suma yra sumokėta, o jeigu sumokėta 2021-11-12, tai kodėl 2021-09-20 dokumente teigiama, kad 1 800 buvo sumokėta tą dieną, o ne 2021-11-12. Atsakovas buvo pakviestas į defektaciją 2021-09-20 8 val., tačiau 2021-09-20 d. apie 08:50 val. atvykus į autoservisą, automobilio servise nebuvo, pralaukus apie 1 val. iš serviso pardavėjas išvažiavo automobilio taip ir nesulaukęs. Antrą kartą atsakovas buvo kviečiamas į defektaciją 2021-10-04 9 val., tačiau iš atsakovo 2021-10-05 15:45 atsiųstos SMS „Informuoju, kad variklis jau išimtas, tuoj pradės ardyti, prašau atvykti į Kestauto autoservisą“ matyti, kad realiai ji buvo atliekama sekančią dieną. Maža to, nors SMS įrodo, kad variklis buvo apžiūrimas 2021-10-05 į darbo dienos pabaigą, jo defektacijos aktas datuotas 2021-10-04, t. y. diena anksčiau. Darytina išvada, kad atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti defektacijoje, o jos metu surašyti dokumentai kelia pagrįstų abejonių. Ieškovas prie 2 pretenzijos pridėjo UAB „Kestauto“ raštą, kuriame nurodyta jau minėta automobilio rida pristatymo metu, taip pat nurodoma, kad diagnostikos metu nustatyta, jog po variklio raudonos lemputės užsižiebimo šis nebuvo pravažiavęs sava eiga daugiau nei 1 km. Šiame dokumente nėra labai svarbaus rekvizito – surašymo datos, tad neaišku kada jis surašytas, prie jo nepateikti jokie diagnostikos duomenys, patvirtinantys rašte išdėstytus teiginius. Labai svarbu ir tai, kad rašte nurodyta, jog automobilis atgabentas ant tralo 2021-09-20 8.40 val., tačiau, kaip jau minėta, atsakovas tą dieną nuo maždaug 08:50 val. iki maždaug 09:50 val. laukė kol bus atvežtas automobilis defektacija, tačiau nesulaukė. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad iš vietos, kurioje Automobilis sugedo, jis buvo evakuotas tralu ir kad tralu jis buvo pristatytas remontui į autoservisą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu teismas patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui M. V. iš atsakovo M. M. 4 268,99 Eur išlaidų transporto priemonės defektų šalinimui, 300,00 Eur išlaidų už pretenzijų surašymą, 2 281,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovo brolio D. P., kuris buvo ieškovo draugas ir tuo pačiu tarpininkas parduodant ir ieškovui perkant automobilį, sužinojo apie atsakovo pardavinėjamą automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus ir pravažiavus keletą kilometrų buvo nuspręsta įsigyti, neturint žinių apie galimai paslėptus defektus. 2021-08-30 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties skiltyje „Transporto priemonės trūkumai“ nėra pažymėtų jokių trūkumų. Sutarties skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nėra atliktų jokių įrašų taip pat. Vadinasi, atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu patvirtino, kad automobilis buvo parduodamas be trūkumų. Kaip matyti iš byloje pateiktų transporto priemonės įsigijimo sutarčių, atsakovas transporto priemonę įsigijo iš UAB „Opti Cars“ 2021-08-20 (b. l. 156-157), o 2021-08-30 ją pardavė jau ieškovui.

5. Teismas nurodė, kad išklausius liudytojų paaiškinimus ir įvertinus rašytinius įrodymus byloje, atsakovas nebeginčijo fakto dėl buvusio paslėpto automobilio defekto, t. y. tepalo siurblio žvaigždutės varžto lūžio, ko pirkėjas įsigijimo metu negalėjo žinoti, matyti ir įvertinti perkant automobilį. Atsakovas 2022-11-23 teismo posėdžio metu sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimo dalimi, t. y. 322,00 Eur suma, kurios užtektų tokio defekto pašalinimui, remiantis paties ieškovo pateikta UAB „Kestauto“ automobilio remonto užsakymo detalizacija ir įkainiais už detales ir darbus. Kita vertus, atsakovas, prieštaraudamas kitai ieškinio reikalavimų daliai, argumentavo, kad paties pirkėjo (ieškovo) veiksmai, įsigijus automobilį, sąlygojo transporto priemonės gedimą ir patirtų išlaidų pobūdį, esant būtinybei keisti visą automobilio variklį.

6. Teismas, vertindamas atsakovo gynybinę poziciją ir galimą pirkėjo kaltę dėl netinkamo eksploatavimo, visų pirma, sprendė, kad byloje nėra objektyvių ar labiau tikėtinų, nei netikėtinų duomenų, kad su užsidegusia raudona alyvos lempute automobilio skydelyje ieškovas dar nuvažiavo 10-20 kilometrų, tokiu būdu veikdamas nerūpestingai, neatsakingai ir neapdairiai. Šias išvadas teismas padarė, įvertinęs, kad galimai nuvažiuotą kilometrų skaičių atsakovas įrodinėja savo aplinkai artimų žmonių paaiškinimais teismo posėdyje, t. y. atsakovo brolio ir jo pažįstamo M. K.. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad po įsigijimo, lemputė užsidegė ne tą pačią dieną, o tik rugsėjo 3 dieną, kas taip pat kelia abejones dėl nuvažiuotų kilometrų, jeigu nuo įsigijimo (2021-08-30 – b. l. 60) iki automobilio pristatymo į UAB „Kestauto“ (2021-09-20 – b. l. 29) iš viso buvo pravažiuota tik 50 kilometrų, kai iš bylos duomenų matyti, kad automobilis po įsigijimo nebuvo nevažiuojantis, o vyko iš pardavėjo atstovo kiemo, vyko į Rokantiškes tepalų pakeitimui (b. l. 113). Pirkėjui gyvenant Vilniuje, 50 kilometrų atstumas nėra ženklus, kas taip pat verčia abejoti, ar didžiąją dalį pravažiuotų kilometrų buvo važiuota su įspėjančia apie gedimą raudona alyvos lempute.

7. Teismas pažymėjo, kad net ir padarius tikėtinas išvadas apie nuvažiuotą 10-20 kilometrų su degančia alyvos lempute, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (specialistų paaiškinimų, ekspertų išvadų), kad vien tik 10-20 km atstumo nuvažiavimas su degančia tepalo raudona lempute ir „check engine“ ženkliuku skydelyje sąlygojo UAB „Kestauto“ konstatuotą variklio gedimą – užveltas alkūninio veleno indeklas, lėmusį viso variklio keitimą.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas įrodyti pardavėjo kaltę dėl nekokybiškos transporto priemonės pardavimo, pateikė teismui 2021-10-04 surašytą transporto priemonės apžiūros aktą (b. l. 47), kurį kaip paaiškino liudytojas K. D. surašė atlikęs diagnostiką, remonto darbus ir paprašytas UAB „Autopretenzija“ atstovų. Šalių iniciatyva kviesto aktą surašiusio asmens K. D. paaiškinimai teismo posėdyje, kad ardant variklį buvo rasta smulkių metalo ir plastiko likučių, kas leido daryti išvadą, kad variklis buvo ardytas ir tarpinės netinkamai pakeistos, naudojant silikoną, nėra paneigti kitokio pobūdžio įrodymais. Dar daugiau, šio liudytojo (turinčio techninių žinių, dirbant BMW automobilių serviso vadovu) teikti paaiškinimai, kad apžiūros akte fiksuoto varžto lūžimą galėjo sąlygoti netinkamas grandinės pakeitimas, leidžia teismui daryti labiau tikėtiną, nei netikėtiną išvadą, jog viso variklio keitimą dėl alkūninio veleno indeklo užvėlimo sąlygojo ne pirkėjo netinkamas veikimas, galimai važiavus su užsidegusia raudona tepalo lempute, bet buvę variklio defektai, nekokybiškai atliktas variklio remontas dar iki automobilio įsigijimo, ką nurodė liudytojas K. D., ir ko nepaneigė atsakovas, teikdamas savo įrodymus į bylą ir paaiškinimus teismo posėdžio metu.

9. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą transporto priemonės apžiūros aktą ir išklausęs jį surašiusį asmenį teismo posėdžio metu, nurodė, kad neturi objektyvaus pagrindo abejoti pateiktomis išvadomis dėl automobilio variklio būklės, gedimo pobūdžio ir būtinų remonto darbų, nesant byloje kitokių šiuos buvusius defektus paneigiančių duomenų. Kaip matyti iš atsakovo ir jo brolio paaiškinimų teismo posėdžių metu, atsakovas turėjo galimybę ir buvo atvykęs su broliu 2021 m. spalio pradžioje į UAB „Kestauto“, į jau išimto variklio apžiūrą, tačiau jokių savo duomenų nefiksavo, savo specialisto į apžiūrą nesiėmė ir kitokio pobūdžio išvadų ieškovui ar į bylą neteikė. Tiek liudytojas K. D., tiek atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieštaravimų dėl variklio išėmimo, jo keitimo būtinybės ar pan. iš atsakovo, kaip pardavėjo, nebuvo, atvykus į apžiūrą dėl defektacijos.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek liudytojas K. D., tiek pirmasis atlikęs automobilio kompiuterinę diagnostiką po lemputės užsidegimo skydelyje, M. K., paaiškino, kad variklis buvo dirbantis ir nebuvo vadinamojo variklio „užkalimo.“ O liudytojas K. D. taip pat pažymėjo, kad alkūninio veleno užvėlimui kartais gali pakakti ir keleto sekundžių, kad užsibrėžimas atsirastų, tačiau varikliui buvus dirbančiam, anot liudytojo, jeigu ir buvo nuvažiuota su degančia alyvos lempute, tai nebuvo ilgas atstumas.

11. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktu automobilio apžiūros aktu (b. l. 47) nesivadovauti nėra jokio faktinio pagrindo. Automobilio apžiūra ir jo defektai buvo nustatomi įmonės, kuri verčiasi autoservisų veikla, todėl logiška, kad įmonės vardu aktą pasirašė jo vadovas, kurio nesiejo asmeniniai ryšiai su ieškovu, atliekant defektaciją ir remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti aktu vien dėl to, kad tokį aktą papildomai paprašė surašyti UAB „Autopretenzija“, siekiant ginti ieškovo teises ir teisėtus interesus.

12. Teismas konstatavo, kad esant specialių žinių turinčio asmens K. D. UAB „Kestauto“ serviso vadovo (servisas, turintis BMW koncerno licenciją atlikti remonto darbus, ką nurodo ir savo oficialiame tinklapyje) surašytam 2021-10-04 aktui (b. l. 47) ir paaiškinimams teismo posėdžio metu, kad variklio išardymas parodė galimai buvusį nekokybiškai atliktą remontą praeityje, radus metalo bei silikono likučių variklyje, taip pat tepalo siurblio žvaigždutės varžto lūžimą, kurį galėjo sąlygoti netinkamai keičiama variklio grandinė, teismas sprendė, kad šie duomenys byloje leidžia daryti išvadą dėl buvusio paslėpto variklio defekto, egzistavusio iki automobilio pirkimo, kas pripažintina esminiu daikto trūkumu, dėl kurio automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokius trūkumus, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo ar kainos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog alkūninio veleno užvėlimą, dėl ko buvo būtinas variklio keitimas, sąlygojo išimtinai pirkėjas, važiuodamas su užsidegusia raudona tepalo lempute, o ne buvę variklyje atlikti pakeitimai, remonto darbai praeityje, konstatuoja pardavėjo atsakomybę. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus nepateikė, savo deklaratyvių teiginių, kad variklio remonto darbus sąlygojo pirkėjo veiksmai niekuo nepagrindė, išskyrus atsakovo paaiškinimais dėl konsultacijų su kitais pažįstamais meistrais ir pažįstamų liudytojų paaiškinimais. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, aplaidžiai ar nerūpestingai, iš karto informuodamas pardavėjo atstovą ir konsultuodamasis su juo, ką daryti, užsidegus alyvos lemputei ir dingus automobilio traukai, ką paaiškino tiek šalys, tiek liudytojai teismo posėdžiuose.

13. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas 300,00 Eur išlaidas, susijusias su ginčo sprendimu ikiteismine tvarka: 300 Eur neteisminio išieškojimo išlaidos už pretenzijos atsakovui paruošimą ir pateikimą. Iš ieškovo pateiktos informacijos, užpildytos UAB „Autopretenzija“ 2021 m. rugsėjo 7 d. paraiškos bei Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties, teismas nustatė, kad ieškovas gavo pradinę konsultaciją dėl transporto priemonės defektų, dėl ko buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. AUT 20327 (b. l. 22, 70) už konsultavimą ir 2021-12-03 mokėjimo pranešimas Nr. AUT 20428 už konsultaciją ir ieškinio parengimą (b. l. 23, 71), kurių pagrindu ieškovas sumokėjo 300 Eur sumą UAB „Autopretenzija“ (b. l. 144-145), kuri ieškovo vardu rengė pretenzijas atsakovui, o po to ir ieškinį. Teismas sprendė, kad šių išlaidų atsiradimą lėmė būtent atsakovo veiksmai, t. y. atsakovo padarytas įstatyminės ir sutartinės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas (atsakovas) M. M. apeliaciniu skundu prašo ieškovo M. V. ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti jo naudai iš atsakovo 332 Eur, kitos dalies ieškinio netenkinti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkinto ieškinio daliai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Teismas neteisingai suprato atsakovo poziciją dėl paslėpto automobilio defekto. Sprendime nurodyta, kad „Nagrinėjamu atveju, išklausius liudytojų paaiškinimus ir įvertinus rašytinius įrodymus byloje, atsakovas nebeginčijo fakto dėl buvusio paslėpto automobilio defekto, t. y. tepalo siurblio žvaigždutės varžto lūžio, ko pirkėjas įsigijimo metu negalėjo žinoti, matyti ir įvertinti perkant automobilį“. Maža to, sprendime nurodoma, kad „...sutinkant, kad automobilio įsigijimo metu galimai jau buvo nulūžusi tepalo siurblio žvaigždutė...“. Apeliantas niekuomet nesutiko, kad automobilio perleidimo metu buvo lūžęs tepalo siurblio žvaigždutės varžtas. Lūžus tepalo siurblio varžtui iš karto dingsta tepalo spaudimas ir užsidega apie tai įspėjanti raudona lemputė, o tai įvyko praėjus keletui dienų po automobilio pardavimo. Todėl tokie teismo teiginiai prieštarauja tiek byloje nustatytoms aplinkybėms, tiek elementariai logikai.

14.2. Atsakovas, išklausęs liudytojo K. D. parodymus apie tai, kad varžto lūžimą galėjo įtakoti netinkami variklio diržo keitimo darbai, kai išsukus varžtą, jį reikia keisti nauju, o nepakeitus, jis gali lūžti, nes yra vienkartinio naudojimo, neturėjo pagrindo nesutikti, kad iki automobilio pardavimo galimai buvo nekokybiškai atliktas jo remontas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas neturi jokių specialių žinių ar įgūdžių automobilių remonto srityje, tai patvirtina vien tas faktas, kad ieškovui automobilio alyvos ir filtrų keitimą atliko ne pats, o tai pasiūlė atlikti pas kitus asmenis, todėl automobilio diržo pats keisti negalėjo. Jam susidarė įspūdis, kad jis tokį automobilį įsigijo iš UAB „Opti Cars“ ir jį pardavė ieškovui, t. y. pats įsigijo nekokybiškai suremontuotą automobilį ir tokį jį pardavė. Dėl šios priežasties buvo paprašyta UAB „Opti Cars“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

14.3. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Atsakovas gynėsi nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų (sutikdamas su 332 Eur suma), įrodinėjant, kad paties pirkėjo veiksmai sąlygojo kilusius defektus, kai pirkėjas, užsidegus raudonai tepalo lemputei ir ženkliukui „check engine“ nesustabdė transporto priemonės, o su ja dar nuvažiavo 10-15 km iki pat namų.

14.4. Iš bylos duomenų matyti, kad po įsigijimo, lemputė užsidegė ne tą pačią dieną, o tik rugsėjo 3 dieną, kas taip pat kelia abejones dėl nuvažiuotų kilometrų, jeigu nuo įsigijimo (2021-08-30 – b. l. 60) iki automobilio pristatymo į UAB „Kestauto“ (2021-09-20 – b. l. 29) iš viso buvo pravažiuota tik 50 kilometrų, kai iš bylos duomenų matyti, kad automobilis po įsigijimo nebuvo nevažiuojantis, o vyko iš pardavėjo atstovo kiemo, vyko į Rokantiškes tepalų pakeitimui. Pirkėjui gyvenant Vilniuje, 50 kilometrų atstumas nėra ženklus, kas taip pat verčia abejoti, ar didžiąją dalį pravažiuotų kilometrų buvo važiuota su įspėjančia apie gedimą raudona alyvos lempute.

14.5. Ieškovas automobiliu, po jo įsigijimo nuvažiavo apie 50 km, todėl, priešingai nei teigia teismas, jo nuvažiuotas 10-15 km atstumas su įspėjančia apie gedimą raudona alyvos lempute nesudaro „didžiosios dalies“ pravažiuotų kilometrų, priešingai, didžiąją dalį sudaro 35-40 km pravažiuotas atstumas su neužsidegusia tepalo lempute, t.y. važiavimas pas tėvą, tepalų keitimui ir pan. Taip pat apeliantas nesutinka, kad šis nuvažiuotas atstumas įrodinėjamas vien tik atsakovo aplinkai artimų žmonių (brolio ir jo pažįstamo M. K.) paaiškinimais teismo posėdyje.

14.6. Ieškovas teismui pateikė P. Č. paaiškinimą, tačiau jo kaip apklaustino asmens nenurodė, šis liudytojas teisme buvo apklaustas išimtinai atsakovo iniciatyva. Apklausos metu P. Č. nurodė, kad teismui pateiktą paaiškinimą surašė ne jis, jį tik pasirašė, automobilį BMW X6 jis pirmą kartą pamatė ieškovo namo kieme (o ne Tarupės g. ar prie aplinkkelio), iš kur jis jį nuvežė į Rokantiškes ir tai įvyko šviesiu paros metu, o ne 22.30 val. kai rugsėjo mėnesį jau būna tamsu. Taigi, ieškovas pripažino aplinkybę, kad tepalo spaudimo lemputė užsidegė ne prie jo namų ar namo kieme. Tam, kad nuslėptų aplinkybę, jog jis su degančia lempute važiavo toliau, iki savo namų, nurodė, jog automobilis iki jų neva buvo nuvežtas tralu bei teikė tai patvirtinantį P. Č. paaiškinimą, tačiau šis liudytojas tokią ieškovo poziciją paneigė.

14.7. Teismo argumentai yra prieštaringi, kur teigiama, kad net ir nuvažiavus 10-20 km su degančia lempute alkūninio veleno įdėklai galėjo „neužsivelti“, t.y., kad šis gedimas jau buvo automobilio pardavimo metu, ir tai, kad alkūninio veleno „užvėlimui“ kartais gali pakakti ir keleto sekundžių, t. y., kad šis gedimas galėjo atsirasti nuvažiavus labai nedidelį atstumą. Apeliantas nori pabrėžti, kad 2021-10-04 Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, jog „...Toliau matoma, kad yra nulūžęs tepalo siurblio žvaigždutės varžtas, ko pasekoje variklis negavo tepimo ir užvėlė alk. veleno indėklus“. Be to K. D. paaiškino, kad žodis „užsivėlė“ reiškia, kad metalas trynėsi sausuoju būdu, be tepalo. Iš to galima daryti išvadą, kad gedimas atsirado tikrai ne prieš parduodant automobilį, nes kai variklis nustojo būti tepamas, užsidegė apie tai įspėjanti lemputė. Taip pat, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, turėtų būti akivaizdu, kad jei ieškovas po lemputės įsižiebimo nebūtų važiavęs iki namų, bet būtų iš karto sustojęs, metalas nebūtų trynęsis sausuoju būdu, be tepalo, alkūninis velenas nebūtų „užsivėlęs“ ir viso variklio keitimas būtų nereikalingas.

14.8. Atsakovas įrodė, jog didžioji dalis automobilio defektų šalinimo išlaidų susidarė dėl pirkėjo kaltės, kadangi jis netinkamai naudojimosi daiktu – užsidegus apie variklio tepimo problemas signalizuojančiai lemputei iš karto nesustabdė automobilio ir neužgesino jo variklio, ko pasėkoje, jam toliau važiuojant iki namų, varikliui negaunat tepimo, užsivėlė variklio alkūninis velenas, dėl ko teko keisti automobilio variklį.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovui M. V. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Apeliantas teigia, kad į bylą norėjo įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Opti Cars“, iš kurios pirko ginčo automobilį. Nustatyta, kad teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai dėl trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi nedaro įtakos priimtam teismo sprendimui.

15.2. Atsakovas 2022-11-23 teismo posėdžio metu sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimo dalimi, t. y. 322,00 Eur suma, kurios užtektų tokio defekto pašalinimui, remiantis paties ieškovo pateikta UAB „Kestauto“ automobilio remonto užsakymo detalizacija ir įkainiais už detales ir darbus (žr. Sprendimo 18 p.). Tuo tarpu apeliantas, teikdamas skundą ginčija aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad apeliantas niekuomet nesutiko, kad automobilio perleidimo metu buvo lūžęs tepalo siurblio žvaigždutės varžtas. Tačiau, to paties skundo 2 lapo 2 pastraipos pabaigoje teigia, kad atsakovas negalėdamas paneigti prezumpcijos, kad ieškovui buvo perduota netinkamos kokybės prekė ir paneigti šią prezumpciją, sutiko, jog ieškovui pardavė galimai nekokybiškai suremontuotą automobilį, dėl ko, praėjus nedideliam laiko tarpui, lūžo tepalo siurblio žvaigždutės varžtas, todėl sutiko kompensuoti ieškovui tepalo žvaigždutės varžto pakeitimo išlaidas. Iš minėtų skundo argumentų darytina išvada, kad atsakovas nėra nuoseklus ir pateikia prieštaringus savo pačio pozicijai argumentus.

15.3. Kaip teisingai bylos faktines aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas – ieškovas 2021-08-30 įsigijo automobilį su 239 742 rida, kuris po įsigijimo buvo pasiimtas iš pardavėjo brolio D. P. kiemo ir su juo nuvažiuota pas ieškovo tėvą, o 2021-09-03 važiuota į Dvarčionis pakeisti tepalus, iš kur grįžtant, automobilyje užsidegė raudona tepalo lemputė, dingo trauka, atsirado garsas. Iš UAB „Kestauto“ automobilio apžiūros akto teismas nustatė, kad automobilio rida, atvežus 2021-09-20 automobilį ant tralo, buvo fiksuota 239 792 km. Tai yra, automobiliu nuo jo pirkimo iki tepalo lemputės įsižiebimo buvo pravažiuota ne daugiau kaip 50 km.

15.4. Nors atsakovas kelia klausimą dėl ieškovo nuvažiuotų kilometrų su degančia raudona tepalo lempute ir bando įrodyti, kad ieškovo nuvažiuoti kilometrai su degančia tepalo lempute sąlygojo variklio keitimą, tačiau ši apelianto versija paneigtina byloje surinktų įrodymų visuma. Konkrečiai, ieškovas teismo posėdžio paaiškino, kad kai pamatė automobilio skydelyje įsižiebusią raudoną tepalo lemputę, automobilyje dingo trauka, atsirado pašalinis garsas iš variklio. Ieškovas pažymi, jog nereikia būti nei automechaniku, nei turėti specialią kvalifikaciją, kad suprasti, kad pasikeitus variklio garsui ir skydelyje degant raudonam tepalo indikatoriui, reiškia, jog automobilio variklis jau tuo momentu gali būti rimtai pažeistas. Ir visiškai neturi įtakos toliau nuvažiuotas kilometrų skaičius. Nepaisant to, ieškovas automobilio variklį užgesino ir juo savo eiga toliau nebevažiavo.

15.5. Kaip matyti iš 2022-10-04 UAB „Kestauto“ automobilio apžiūros akto, Automobiliui nustatyti šie defektai – apžiūrėjus vizualiai variklį matoma, kad variklio viduje yra smuklių metalo ir plastiko likučių, yra nulūžęs tepalo siurblio žvaigždutės varžtas, todėl variklis negavo tepimo ir užvėlė alkūninio veleno įdėklus. Minėtas įrodymas leidžia daryti išvadą, kad automobilio variklis dar iki jo pardavimo galėjo turėti problemų arba buvo nekokybiškai remontuotas, ar buvo netinkamai eksploatuotas (pavyzdžiui ženkliai viršiant normalų tepalų keitimo intervalą, kuris yra 10-15 tūkst. km, arba eksploatuojant automobilį su mažesne tepalo norma nei priklauso). Raudona tepalo lemputė įsižiebė po to, kai ieškovas automobiliui pakeitė senus tepalus naujais, o tai leidžia daryti prielaidą, kad dar pardavimo metu galėjo būti maskuojamas variklio gedimas į variklio alyvą įmaišius tirštinančių tepalo priedų, kurie laikinai sukuria pakankamą tepalo spaudimą ir taip tepalo lemputė neįsižiebia.

15.6. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek skunde neginčijo aplinkybės, kad tepalo siurblio varžtas buvo netinkamas (sutiko su liudytojo K. D. paaiškinimais). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovo parduoto automobilio varikio detalė – tepalo siurblio varžtas buvo nekokybiškas ir tai laikytina užslėptu defektu, todėl Ieškovui įsigijus automobilį buvo tik laiko klausimas kada variklis suges ir būtent šios aplinkybės leidžia konstatuoti ir laikyti įrodytą atsakovo kaip pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl bylos aplinkybių.

4. Byloje nustatyta, kad M. V. 2021-08-30 pagal Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį iš atsakovo M. M. įsigijo automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Atsakovo prašymu sutartyje buvo nurodyta 10 200 Eur pardavimo kaina, ieškovas teigia, kad faktiškai sumokėjo 13 800 Eur. 2021 m. rugsėjo 3 d. važiavimo metu užsidegė raudona variklio lemputė; ieškovas sustojo, paskambino ir įspėjo atsakovą. 2021 m. rugsėjo 20 d. automobilis tralu buvo pristatytas į autoservisą UAB „Kestauto“. 2021 m. spalio 4 d. UAB „Kestauto“ defektiniame akte buvo nurodyta defektavimo priežastis – variklio gedimas.

5. 2021 m. spalio 18 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kuria ieškovas pareikalavo kompensuoti automobilio transportavimo išlaidas ir pardavėjo sąskaita pašalinti automobilio paslėptus defektus. Atsakovas į pretenziją neatsakė. Ieškovas 2021 m. lapkričio 17 d. kreipėsi su pakartotine pretenzija. Atsakovas pateikė atsakymus į pretenzijas, kuriuo su pretenzijomis nesutiko. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą; patikslinęs pradinio ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo 4 268,99 Eur patirtų automobilio variklio remonto išlaidų.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino. Atsakovas nesutiko su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

7. Šalių ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, pripažino, jog ieškovui pardavė galimai nekokybiškai suremontuotą automobilį, dėl ko lūžo tepalo siurblio žvaigždutės varžtas bei sutiko kompensuoti tepalo žvaigždutės varžto pakeitimo išlaidas, tačiau nurodė, kad variklis sugedo (buvo „užkaltas“) dėl netinkamos automobilio eksploatacijos – automobilis pravažiavo apie 20 km degant raudonai tepalo lemputei. Apeliantas taip pat kvestionuoja įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normos aiškinimą ir taikymą nagrinėjamoje byloje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

9. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

10. 3CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

11. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

12. 5Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

13. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

14. Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). 4

15. Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį 2021-08-30 automobilis sugedo 2021-09-03; UAB „Kestauto“ 2021-10-04 akte nurodyta automobilio gedimo priežastis – variklio gedimas; dėl variklio gedimo ieškovas patyrė 4268,99 Eur remonto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo dėl prašomos priteisti išlaidų sumos, jos pagrįstumo, sąsajos su variklio remonto darbais bylos nagrinėjimo metu nekilo, atsakovas jų neginčijo (sprendimo 35 punktas).

16. Apeliantas gynėsi nuo dalies pareikšto ieškinio (sutikdamas su 332 Eur) suma, įrodinėjant, kad paties pirkėjo veiksmai sąlygojo variklio gedimą, kai ieškovas, užsidegus raudonai tepalo lemputei ir ženkliukui „chek engine“ nesustabdė transporto priemonės, o su ja dar pravažiavo 10-15 km iki namų.

17. Apeliantas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti automobilio netinkamo eksploatavimo faktą (važiavimas apie 10-15 km. užsidegus raudonai tepalo lemputei ir ženkliukui „chek engine“) ir kad šis faktas sąlygojo automobilio variklio gedimą ir jo remonto išlaidas.

18. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuris įvertino apelianto teiginius apie netinkamą automobilio eksploatavimą ir galimą pirkėjo kaltę kaip jo gynybinę poziciją ir padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kad su užsidegusia raudona alyvos lempute ieškovas dar nuvažiavo 10-15 km. Apeliantas pabrėžia, kad bylos duomenimis su automobiliu po įsigijimo buvo pravažiuota apie 50 km, t. y. priešingai, nei teigia teismas, ieškovas nuvažiavo 10-15 km atstumą su įspėjančia apie gedimą raudona alyvos lempute; tai nesudaro didžiosios dalies pravažiuotų kilometrų.

19. Apeliantas nesutinka, kad ieškovo važiavimą su įspėjančia apie gedimą lempute jis įrodinėjo tik apelianto artimų žmonių (brolio ir pažįstamo) paaiškinimais. Ieškovo nurodytas asmuo P. Č., apklaustas liudytoju, nepatvirtino ieškovo versijos, kad P. Č. su tralu nutempė ieškovo automobilį iki jo namo. Liudytojas patvirtino, kad su tralu vežė ieškovo automobilį iš namo kiemo į Rokantiškės. Apelianto vertinimu, tokie liudytojo parodymai patvirtina apelianto versiją, kad po to, kai užsidegė raudona lemputė, ieškovas nebuvo sustojęs kelkraštyje, o važiavo iki namų.

20. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad net ir padarius tikėtinas išvadas apie nuvažiuotą 10-20 km su degančia alyvos lempute, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad vien tik toks nuvažiavimas sąlygojo UAB „Kestauto“ konstatuotą variklio gėdimą – užveltas alkūninio veleno indeklas, lėmusį viso variklio keitimą. Tokią savo išvadą teismas pagrindė liudytojų K. D. (specialisto) ir M. K. (specialisto, atlikusio variklio kompiuterinę diagnostiką po lemputės užsidegimo), kuris paaiškino, kad variklis buvo dirbantis. Apeliantas pabrėžė, kad 2021-10-04 Transporto priemonės apžiūros akte konstatuota, kad yra nulūžęs tepalo siurblio žvaigždutės varžtas, todėl variklis negavo tepimo ir užsivėlė alkūninio veleno indeklai. Apelianto vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad gedimas atsirado ne prieš parduodant automobilį, t. y. akivaizdu, kad jeigu ieškovas nebūtų važiavęs iki namų, būtų iš karto sustojęs, viso variklio keitimas nebūtų reikalingas.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Kaip minėta, pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo principą įrodinėja tas, kas teigia; reiškia, ne ieškovas turėjo pareiga įrodinėti, kad jis nevažiavo su įspėjančią užsidegusia alyvos lempute, bet atsakovas turėjo pareigą įrodyti priešingai. Tiesioginių įrodymų atsakovas nepateikė, jo pozicija grindžiama netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis.

22. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas argumentą, kad ieškovas nuvažiavo su užsidegusia raudona alyvos lempute nuvažiavo 10-15 km, grindžia tuo, kad, bylos duomenimis, automobilio rida nuo pardavimo iki variklio gedimo padidėjo 50 km, be to, ieškovas neįrodė, kad automobilis buvo sustabdytas po lemputės užsidiegimo ir nuo sustojimo vietos iki ieškovo namų pervežtas su tralu.

24. Pažymėtina, kad tiesioginių įrodymų apie nurodytas aplinkybes byloje nėra; teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad, atsižvelgiant į tai, jog automobilio variklio gedimas buvo užfiksuotas 2021-09-03, po kelių dienų po pardavimo, ir bylos duomenimis automobilis buvo važiuojantis, automobilio 50 km. rida nuo pardavimo iki variklio gedimo neįrodo, jog automobilis važiavo 10-15 km su degančia tepalo lempute.

25. Ieškovas, teikdamas įrodymus apie nekokybiškos transporto priemonės pardavimą, pateikė 2021-10-04 transporto priemonės apžiūros aktą. 2022-10-04 UAB „Kestauto“ automobilio apžiūros aktu nustatyti šie defektai – apžiūrėjus vizualiai variklį matoma, kad variklio viduje yra smuklių metalo ir plastiko likučių, yra nulūžęs tepalo siurblio žvaigždutės varžtas, todėl variklis negavo tepimo ir užvėlė alkūninio veleno įdėklus. Liudytojas K. D. (aktą surašęs specialistas) teismo posėdyje parodė, kad ardant variklį buvo surasta smulkių metalo ir plastiko likučių, kas leidžia daryti išvadą, kad variklis buvo ardytas ir tarpinės netinkamai pakeistos, vartojant silikoną; liudytojo vertinimu apžiūros alte fiksuoto varžto lūžimą galėjo sąlygoti netinkamas grandinės pakeitimas, t. y. variklio defektai dėl nekokybiškai atlikto iki pardavimo variklio remonto. Tiek liudytojas K. D., tiek atsakovo pakviestas liudytojas M. K., atlikęs variklio diagnostiką po lemputės užsidegimo, paaiškino, kad variklis dirbo ir taip vadinamo variklio „užkalimo“ požymių nebuvo.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas buvo atvykęs į UAB „Kestauto“ į jau išimto variklio apžiūrą, tačiau nepasinaudojo teise pakviesti savo specialistus ir atlikti variklio apžiūrą ar ekspertizę, t. y. apžiūros akto duomenys ir liudytojo K. D. parodymai nebuvo paneigti kitų specialistų ar ekspertų išvadomis apie kitus galimus variklio gedimo priežastis.

27. Dėl išdėstyto, sutikinta su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad tikėtinas ieškovo važiavimas 10-15 km atstumu su degančia alyvos lempute sąlygojo variklio gedimą; apeliantas savo poziciją byloje iš esmės grindžia prielaida, kad automobilis pravažiavo su degančia alyvos lempute a 10-15 km ir jos pagrindu padaryta prielaida, kad dėl to automobilio variklis sugedo (buvo „užkaltas‘), tačiau objektyvių duomenų apie tai byloje nėra; byloje surinktų įrodymų visetas apelianto prielaidų nepatvirtina.

28. Apeliantas nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas.

29. Apelianto argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur advokato atstovavimo išlaidų; ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; ieškovo prašymas dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė