- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- T-15-888/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Alfonsas Sluckaus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. V. Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Svea apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 paragrafą, 8 straipsnio 6 paragrafą, 4 straipsnio 2 paragrafo 1 pastraipą ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 paragrafą, 8 straipsnio 6 paragrafą, 4 straipsnio 2 paragrafo 1 pastraipą paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už nužudymą suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir nustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
3. Bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 2 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.
4. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas siūlant V. V. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis V. V. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2016 m. liepos 27 d. iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Būdamas laisvėje baigė 9, 10 klases, išklausė 11 klasės kursą, vidurinį išsilavinimą įgijo bausmės atlikimo metu – 2015 metais. Dirbti pradėjo būdamas jaunas, dirbo laukininkystėje, vėliau tarnavo kariuomenėje, dirbo kombainininko padėjėju, remontininko padėjėju, gamykloje darbininku, tekintoju, darbininku metalo įmonėje, vairuotoju. Bausmės atlikimo metu jis vykdo individualią veiklą – gamina paveikslus, nėra išrankus darbo pobūdžiui, nuostata į darbą teigiama. Iki suėmimo pragyveno iš tuo metu gaunamų pajamų už atliekamus darbus, pinigų turėjo pakankamai, tačiau 2004 m. išvyko į užsienio valstybę užsidirbti pinigų. Dalis jo įvykdytų nusikalstamų veikų yra susiję su noru greitu ir lengvu būdu pasipelnyti, jis yra nuteistas už valstybinio turto grobimą, vengimą išlaikyti vaiką bei nužudymą. Kalbėdamas apie paskutinę nusikalstamą veiką nuteistasis teigia, kad neturėjo tikslu nužudyti, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusiąją norėjo apiplėšti, nes būdamas užsienio valstybėje neturėjo pakankamai pinigų kelionei namo. Prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi, nusikalstamai veikai įtakos turėjo santykis su bendrininke, nurodo, kad buvo įkalbėtas. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Nuteistajam bausmės atlikimo metu finansiškai padeda sesuo, dukra ir žmona, o kai yra darbo, jis dirba ir už tai gauna atlygį.
4.2. Nuteistasis vengia destruktyvių grupių, konfliktinių situacijų, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi, siekia išlikti neutralus, bei kruopščiai atsirinkti asmenis, su kuriais bendrauja. Bausmės atlikimo metu buvo fiksuota šešiolika nustatytos tvarkos pažeidimų, drausmine tvarka baustas trylika kartų, paskutinė nuobauda paskirta 2024 m. balandžio 5 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas aštuoniolika kartų, paskutinį kartą – 2023 m. liepos 19 d. Jis niekuomet nevartojo narkotinių medžiagų, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota apsvaigimų nuo narkotinių medžiagų, alkoholį vartojo saikingai. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, tačiau pripažįsta, kad santykiai su dalimi buvusių draugų bausmės atlikimo metu nutrūko. Save V. V. apibūdina darbščiu ir žodžio besilaikančiu žmogumi. Šiuo metu jo vertybių sistemoje dominuoja sveikatos, šeimos bei laisvės svarba. Stebimi pakankami nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai – noriai įsitraukia į pokalbį, dalinasi vidiniais išgyvenimais bei asmenine patirtimi, mintis ne visada dėsto nuosekliai, mėgsta pajuokauti, kas yra jo gynybinis mechanizmas.
4.3. Nuteistasis teigia neatsimenantis visų nusikaltimo aplinkybių, o ypač to, kuomet peiliu sužalojo nukentėjusiąją. V. V. pripažįsta, kad būdamas jaunas buvo spontaniškas, linkęs rizikuoti tam, kad pasiektų norimų tikslų, tačiau šiuo metu yra labiau linkęs planuoti, apgalvoti. Nuteistasis yra emocionalus ir ekspresyvus, ne visuomet geba susivaldyti, pasiduoda impulsui. Bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti pasyvios agresijos atvejai – pareigūnų nurodymų nevykdymas, necenzūrinių žodžių vartojimas ir pan. Nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas instrumentinės agresijos panaudojimas – nužudė nukentėjusiąją siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu savitvardos praradimo atvejai siejami su verbaline agresijos išraiška. Šiuo metu nuteistasis iš dalies geba atpažinti turimus sunkumus, susijusius su dabartine jo padėtimi, bei įvardinti, kokiu būdu juos siekia spręsti. Jis geba suvokti ir įvardinti savo elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, tačiau ir savo artimai aplinkai, nukentėjusiems asmenims. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pagal OASys vertinimo metodiką, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei pagal HCR-20 metodiką nustatyta vidutinė smurtinio nusikaltimo rizika. Stebimas teigiamas pokytis išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, neigiamas pokytis nuostatų srityje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 29 d. buvo gautas nuteistojo gynėjo prašymas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo 5 (penkerių) metų terminuota laisvės atėmimo bausme.
5.1. Prašyme nurodoma, kad perdavus V. V. atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką buvo pabloginta jo teisinė padėtis, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra itin griežta, o bausmė, kurią atliko nuteistasis jau pasiekė bausmės tikslus, tuo tarpu V. V. socialinio tyrimo išvada vertintina kritiškai. Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme kai nuteistasis yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės, tuo tarpu mažiausias terminuoto laisvės atėmimo terminas, kurį gali nustatyti teismas, yra penkeri metai, tad asmuo ankščiausiai į laisvę gali išeiti po dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Švedijos Karalystėje, vadovaujantis Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos konvertavimo įstatymu, nuteistieji laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, dėl bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę gali kreiptis po to, kai atliko dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, sprendžiantis bausmės pakeitimo klausimą, gali nustatyti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau bendra bausmė negali būti trumpesnė nei maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – aštuoniolika metų. Tokio įstatymo egzistavimą Švedijos Karalystės teisingumo ministerija dar 2009 m. kovo 12 d. patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Nors nei Lietuvos Respublikoje, nei Švedijos Karalystėje asmens išėjimas į laisvę po šių minimalių terminų nėra garantuotas ir abejose šalyse sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą vertinami analogiški kriterijai, tačiau Švedijos Karalystėje numatytos gerokai liberalesnės taisyklės, pagal kurias V. V. elgesį būtų buvę galima svarstyti jau dešimt kartų ir tikėtina, kad V. V. jau būtų laisvėje arba jam būtų nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei dvidešimt penkeri metai.
5.2. Nuteistojo gynėjo teigimu, dėl liberalesnės galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, Švedijos Karalystėje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra skiriama laisviau nei Lietuvos Respublikoje. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju susidarė tokia situacija, kad V. V. atlieka gerokai griežtesnę bausmę, nei ta, kuri jam būtų paskirta jei analogiškoje situacijoje jį būtų teisęs Lietuvos Respublikos teismas. Prašyme cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys ir nuosprendis baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistiesiems už panašaus pobūdžio nužudymą arba dėl savanaudiškų paskatų įvykdytus nužudymus, ar itin žiaurius nužudymus arba nužudymus padarytus kartu su kitais žiauriais nusikaltimais, buvo skiriamos ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, o terminuoto laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-303/2022, 2K-210-697/2020, 2K-482-139/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys ir nuosprendis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-236-597/2024, 1A-94-1076/2023, 1A-351-202/2017, 1A-507-398/2016, 1A-158-197/2016, 1A-480-483/2015, 1A-172/2013). Taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje apskirtai buvę vos keli atvejai, kai asmuo, padaręs BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą, būtų nuteisiamas įkalinimu iki gyvos galvos. Šiuo atveju V. V., turėdamas tikslą apiplėšti, nužudė vieną žmogų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, tikėtina, kad Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jam nebūtų skirta. Pasak nuteistojo gynėjo, toks ilgas įkalinimo terminas šiuo atveju yra neproporcingas ir neteisingas nuteistojo atžvilgiu, nes asmenys įvykdę žiauresnius nusikaltimus Lietuvos Respublikoje, atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmes.
5.3. Taip pat prašyme akcentuojama, kad socialinio tyrimo išvadoje V. V. yra vertinamas neigiamai daugiausiai už nusikaltimo, kurį įvykdė prieš dvidešimt metų, pobūdį, o teigiamiems jo gyvenimo aspektams suteikiama akivaizdžiai per mažai dėmesio. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą, tačiau tai nepriskiriama darbinei veiklai. Palčiai aprašomas ir nuteistojo teigiamas požiūris į darbą bei aplinkybė, kad išėjęs į laisvę jis turėtų galimą darbo vietą, tačiau prieš daugiau nei dvidešimt metų jo turėta nepastovi darbo patirtis įvertinta kaip galinti būti susijusi su jo nusikalstamo elgesio rizika. Nurodoma ir tai, kad nuteistasis tiek praeityje, tiek dabar susiduria su lėšų tvarkymo sunkumais, kas gali būti siejama su poreikiu nusikalsti, tačiau nusikalsti jis buvo pastūmėtas ne dėl prasto finansų valdymo, o dėl to, kad pats buvo apgautas ir priverstas atiduoti pinigus bei akivaizdu, kad atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje jis turi itin ribotas galimybes užsidribti. Konfliktiškas santykis su tėvu bei nusikaltimo įvykdymo metu palaikyti romantiniai santykiai yra praeities įvykiai, kurių nuteistasis pakeisti negali bei jie negali turėti įtakos nuteistojo vertinimui šiuo metu. Šiuo metu nuteistasis bendrauja ir turi palaikymą iš sesers, dukros, žmonos, jos artimųjų, kas turėtų lemti žemesnę nuteistojo nusikalstamumo riziką. Atkreipiamas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje aprašyta ir daug faktų, kurie teigiamai apibūdina V. V., tačiau nepaisant to, dėl praeityje padarytų nusikaltimų, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika V. V. buvo nustatyta ir 2021 m., 2023 m. ir tai lemia ydingas tyrimų atlikimas bei praeities vertinimas, suteikiant reikšmę senesniems kaip dvidešimt metų, įvykiams. Šiuo metu V. V. yra tarnybos (duomenys neskelbtini) metai, jeigu jis būtų paleistas į laisvę iš viso atlikęs dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, išėjus į laisvę, jam būtų tarnybos (duomenys neskelbtini) metai, t. y. jis būtų beveik pensinio amžiaus. Socialinio tyrimo išvadoje neįvertinta, kaip nuteistojo amžius galėtų daryti įtaką jo nusikalstamumo rizikai. Pažymima, kad dėl senyvo amžiaus nuteistajam būtų vis sunkiau integruotis į visuomenę išėjus į laisvę. Nuteistasis taip pat turi sveikatos problemų, jam nustatytas rotatorių manžetės sindromas, priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. Nors įkalinimo laikotarpiu nuteistasis ne visada laikėsi taisyklių, tačiau iki 2019 metų nuteistasis apskritai neturėjo galimybės tikėtis išeiti į laisvę, todėl negalėjo būti motyvuotas laikytis taisyklių, be to, jo padaryti nusižengimai daugiausiai susiję su įkalinimo įstaigos pareigūnų reikalavimų nevykdymu bei mobiliojo ryšio telefono turėjimu, kuriuo norėjo palaikyti ryšį su artimaisiais.
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė Lietuvos kalėjimų tarnybos tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti. Nuteistasis nurodė, kad elektroninė cigaretė buvo rasta kratos metu, tuo tarpu socialinę darbuotoją užkabino netyčia ir jos atsiprašė. Gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, paseno, yra prastos sveikatos, neteko artimųjų, nematė anūkų, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą. Nuteistojo gynėjas palaikė savo prašyme išdėstytus argumentus. Prokuroras prašė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo netenkinti, nurodė, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nėra laikytini išskirtiniais bei sudarančiais pagrindą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis padarė nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, ankščiau buvo tris kartus teistas, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo. Bausmės atlikimo metu užfiksuota šešiolika nustatytos tvarkos pažeidimų, drausmine tvarka baustas trylika kartų, paskutinį kartą 2024 m. balandžio 5 d., taip pat bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti pasyvios agresijos atvejai, pareigūnų nurodymų nevykdymas, necenzūrinių žodžių vartojimas, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas tenkinamas.
Šalies argumentai
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi tokį nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. V. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2004 m. lapkričio 2 d., nuteistasis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Taip pat nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Be to, prašymą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausmę pateikė ir V. V. gynėjas, prašydamas nustatyti penkerių metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Be kita ko, teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir bausmės atlikimo metu, padarytos žalos ar reikšmingos jos dalies atlyginimą nukentėjusiesiems, bei jo norą ir dedamas pastangas tinkamai prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.
10. Viena iš vertintinų aplinkybių, sprendžiant paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam paskutiniuoju vertinimu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Analogiška elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių atliktų vertinimų metu – 2021 bei 2023 metais. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pastaruosius keletą metų yra nekintantis, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria nuteistojo gynėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms, kad iš esmės šiam nuteistojo rizikos vertinimui daugiau įtakos turi su padaryto nusikaltimo aplinkybėmis susiję statiniai bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi Socialinio tyrimo išvadoje aprašytas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad V. V. vykdomos pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam yra nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio tendencija, teisės pažeidimų modelis bei nusikaltimų sunkėjimas. Vis tik, šie kriminogeniniai veiksniai jokiomis nuteistojo pastangomis negali būti pašalinti, nes jie yra išskirtinai susiję su jo elgesiu praeityje ir yra nekintantys. Atsižvelgiant į tai, svarbu atidžiai išanalizuoti nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Kaip teisingai akcentuojama nuteistojo gynėjo prašyme, dalis nuteistajam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys yra susiję su nuteistojo kriminaline istorija ir jo padarytu nusikaltimu, o ne su elgesiu bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados 4.3., 4.4. punktuose nurodytų duomenų matyti, jog nuteistasis pradėjo dirbti būdamas jauno amžiaus, Sodra duomenimis, jis pradėjo dirbti nuo 1996 m. ir dirbo iki 2004 m., taigi dar iki bausmės atlikimo nuteistasis nevengė darbinės veiklos. Nuteistojo teigimu, iki bausmės atlikimo jis nesusidūrė su finansiniais sunkumais, turėjo pakankamai pinigų tiek pragyvenimui, tiek asmeninių poreikių tenkinimui, turėjo ir santaupų, tuo tarpu 2004 m. išvyko į užsienį norėdamas užsidirbti pinigų. Be kita ko, viso bausmės atlikimo metu jis taip pat demonstravo pozityvų požiūrį į darbą, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, nuo 2014 m. liepos 9 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. spalio 16 d. jam buvo suteiktas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla, nuo 2020 m. kovo 10 d. buvo priimtas į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigas, nuo 2023 m. sausio 27 d. nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri įstaigoje nėra prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis nėra išrankus darbui, jo nuostata į darbinę veiklą teigiama, be to, nuteistajam išėjus į laisvę, jis turėtų galimą darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors V. V. nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, įvykdė siekdamas finansinės naudos, tačiau iš esmės matyti, kad sąlyginai maža jo darbo patirtis yra įtakojama jo atliekamos bausmės, tuo tarpu bausmės atlikimo metu nuteistasis nevengė vykdyti darbinės veikos, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, laisvės atėmimo įstaigoje dažniausiai užsiėmė darbine veikla, turėjo įvairių darbinių įgūdžių, šiuo metu neturi jokių finansinių įsipareigojimų
12. Svarbios aplinkybės pažymimos ir Socialinio tyrimo išvados 4.5., 4.6. punktuose apie tai, kad nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais – seserimi, dukra, sutuoktine ir jos artimaisiais, nesijaučia vienišas, negauta duomenų, kad nuteistasis būtų naudojęs fizinį smurtą artimoje aplinkoje, artimieji jam padeda ir finansiškai. V. V. turi tvirtą nuomonę bei geba ją apginti, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, jis vengia destruktyvių grupių, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi, siekia išlikti neutralus, vengia konfliktinių situacijų ir kruopščiai atsirenka asmenis, su kuriais palaiko ryšius bei leidžia laisvalaikį. Nuteistasis ne tik atsiribojo nuo buvusių veiklų, tačiau ir nuo asmenų, su kuriais tuo metu palaikė ryšius ir šiuo metu orientuojasi į bendravimą su šeimos nariais, stengiasi atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tvirti bei palaikantys santykiai su šeimos nariais ne tik teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau yra ir apsauginis veiksnys, galintis jį, būnant laisvėje, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paminėtina, kad nuteistojo asmens byloje nėra ir duomenų apie tai, kad jis turėtų problemų, susijusių su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, bausmės atlikimo metu jis nebuvo sulaikytas ar pastebėtas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, negauta ir duomenų, kad jis būtų nusikaltęs apsvaigęs nuo alkoholio. Apygardos teismo vertinimu ši aplinkybė svarbi vertinant tai, kad ne retu atveju psichiką veikiančių medžiagų vartojimas turi įtakos asmenų nusikalstamam elgesiui, tuo tarpu V. V. tokia rizika, vertinant jį apibūdinančius duomenis, nenustatyta.
13. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę ir mąstymą bei elgesį (Socialinio tyrimo išvados 4.8., 4.9. punktai) matyti, kad nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais bei bendrauja su keliais kartu bausmę atliekančiais nuteistaisiais, kurie atitinka pagal panašius individualius bruožus. Nors nuteistajam vis dar trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių bei kritiškumo, tačiau jis dalyvavo prevenciniame pokalbyje apie tinkamus ir netinkamus socialinius ryšius, šiuo metu lanko dailės terapijos užsiėmimus, dalyvavo priemonėse, orientuotose į emocinės gerovės išlaikymą, formavimą, socialinių įgūdžių lavinimo programose. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad tolimesnės nustatytinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistajam būtų tikslinga integruotis į pozityvius užsiėmimus, susijusius su gilesne savianalize, savo veiksmų ir kilusių pasekmių atpažinimu, problemų sprendimo įgūdžių tobulinimu, emocijų valdymu. Taip pat svarbu paminėti, kad nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos atlikimo metu buvo trylika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2024 m. balandžio 5 d., tačiau šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų. Visgi, bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo ir aštuoniolika kartų skatintas. Taigi, nors šios aplinkybės patvirtina, kad V. V. bausmės atlikimo metu susidūrė su tam tikrais sunkumais laikantis laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus taisyklių, tačiau buvo linkęs ne tik pažeisti vidaus tvarkos taisykles, tačiau elgtis pavyzdingai bei gerai, už ką buvo skatinamas. Teisėjų kolegijai tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis vis tik jau yra suvokimo apie savo elgesio keitimą pozityvia linkme procese, todėl jo lūkestis tikėtis konkretaus bausmės atlikimo pabaigos termino yra pagrįstas.
14. Sprendžiant klausimą dėl bausmės pakeitimo, teisėjų kolegija įvertina ir nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis V. V. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą vieno asmens nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (suderinus pagal Švedijos Karalystės baudžiamąjį įstatymą paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už nužudymą su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu). Nusikaltimą nuteistasis įvykdė veikdamas kartu su kitu asmeniu, siekė gauti finansinės naudos, nusikaltimo vykdymo metu panaudojo peilį. Socialinio tyrimo išvados 4.1. punkte pažymima, kad nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad dėl nuovargio prisiminė ne visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tuo tarpu dabartinio vertinimo metu pripažįsta savo kaltę, nors savo vaidmenį bando kiek sumenkinti, tačiau neteisina savo nusikalstamo elgesio, teigia, kad tokiu būdų netekti artimųjų yra liūdna ir tragiška. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamą nuteistojo elgesį galėjo lemti noras greitu būdu gauti pinigų, spontaniškas elgesys, negebėjimas pasimokyti iš keleto ankstesnių teistumų, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai. Vis tik šiuo metu stebima, kad nuteistasis deda pastangas siekdamas koreguoti savo elgesį, matomas pokytis išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, nes bausmės atlikimo metu jis užsiima darbine veikla, yra motyvuotas darbinei veiklai, ne kartą už tai yra skatintas. Nuteistojo vertybių sistemoje šiuo metu dominuoja darbinė veikla bei ryšių su artimaisiais palaikymas, jis kelia realius ir įgyvendinamus ateities planus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistojo įvykdytas nusikaltimas ir jo padarymo aplinkybės suponuoja išvadą apie jo pavojingumą, tačiau aukščiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą ir apie tai, kad nuteistasis kečia požiūrį bei nuostatas tiek į save, tiek į aplinką. Tai kartu leidžia manyti, kad V. V. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas ir jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
15. Šioje teisinėje situacijoje yra aktualūs ir nuteistojo gynėjo prašyme įvardijami argumentai, sietini su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos reglamentavimu Švedijos Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje bei prašyme cituojama teismų praktika. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ir negali būti kvestionuojamas užsienio valstybės priimto galutinio procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas ar juo paskirta bausmės rūšis bei dydis. Kita vertus, nuteistojo gynėjo prašyme pagrįstai akcentuojama aplinkybė, jog nuteistajam atliekant bausmę Švedijos Karalystėje, pagal šios valstybės baudžiamąją politiką, nuteistajam tokio pobūdžio bausmės pakeitimo svarstymas būtų galėjęs įvykti jau net dešimt kartų. Be kita ko, V. V. gynėjo prašyme atlikta teismų praktikos analizė iš tiesų atskleidžia aplinkybę, kad Lietuvos Respublikoje už sunkesnio pobūdžio bei savo rūšimi pavojingesnių nusikaltimų ar didesnio jų kiekio įvykdymą skiriamos ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės, vertinant jas aukščiau aptartų duomenų visumoje, teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad V. V. šiuo metu jau teisinga ir proporcinga laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
16. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamas požiūris į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymas, dedamos pastangos keisti bei koreguoti savo elgesį teigiama linkme, jo užimtumas bei sukaupti įgūdžiai, kriminalinės subkultūros taisyklių nesilaikymas, leidžia daryti išvadą, kad yra visos sąlygos V. V. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kaip jau minėta, nusprendžiant pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Įvertinus šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, nuteistojo V. V. atliktos bausmės dalį bei padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą bei jo įvykdymo aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio korekcija vis dar sudaro prielaidas jo elgesį taisyti struktūrizuotoje aplinkoje, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. V. turi būti paskirta didesnė nei minimali, tačiau mažesnė nei maksimali BK 51 straipsnyje numatyta, 7 (septynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendinta ne tik bausmės paskirtis bei užtikrintas visuomenės interesas, tačiau šis terminas suteiks daugiau laiko stebėti bei koreguoti nuteistojo elgesį būtent tose srityse, kuriose vis dar įžvelgiamos probleminės sritys, leidžiančios nustatyti dinaminius kriminogeninius veiksnius.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam V. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Pakeisti V. V. Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Svea apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 paragrafą, 8 straipsnio 6 paragrafą, 4 straipsnio 2 paragrafo 1 pastraipą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartimi suderinta su BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir nustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.