Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. (M. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 12 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų ir įvykdė apiplėšimą, įsibrovęs į gyvenamąsias patalpas, t. y. 2016 m. balandžio 26 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti J. P. turtą, apgaule, teigdamas, jog nori atsigerti vandens, ir jai įsileidus, įsibrovė į J. P. namą, kuriame, naudodamas fizinį smurtą, rankomis, kojomis bei žarstekliu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 16 smūgių per galvą, veidą, ranką, tokiu būdu padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio žando – skruosto srityje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva smakro dešinėje, muštines žaizdas abipus viršugalvyje, nosyje, kairiajame skruoste, kraujosruvas minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje, veide, kairio skruostikaulio lūžį, daugi skeveldrinį nosikaulių lūžį, kraujo įsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės kaktinės momeninės skilties sferinio paviršiaus, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, keliuose, dešiniųjų III–V šonkaulių lūžius su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, muštines žaizdas plaštakose, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva kairėje plaštakoje, todėl J. P. dėl galvos sumušimų, kurie komplikavosi į kraujavimą iš nosikaulių lūžių, uždusimą užspringstant krauju, visumos mirė, o M. S. pagrobė nukentėjusiajai priklausiusius name buvusius 21 Eur bei 10 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“.

Motyvuojamoji dalis

4. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

5.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausme turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos, t. y. bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-788/2015).

5.2 Skiriant bausmę turi būti siekiama visų pirmiau aptartų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

5.3. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas tik jam įstatymo leidėjo suteiktą diskreciją – paskirti bausmę nusikalstamas veikas padariusiam M. S., pagrįstai jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą parinko terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau neteisingai nustatė jos dydį. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir įvertino ne visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. už kvalifikuotą nužudymą paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, neatitinka nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo. Tuo tarpu, kaip minėta, bausmė laikoma teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

5.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo M. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos joms padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ir tai, kad nuteistojo M. S. padaryta veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, priskirtina labai sunkių, o veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, – sunkių nusikaltimų kategorijoms BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo kontekste. M. S. nusikalstamos veikos padarytos esant nusikaltimus kvalifikuojančioms aplinkybėms (savanaudiškos paskatos ir įsibrovimas į patalpą), nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. M. S. į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 100, 101-102), ne kartą baustas administracine tvarka dėl viešosios tvarkos pažeidimų, byloje nėra duomenų, kad paskirtos baudos yra sumokėtos (t. 2, b. l. 94-98). Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas be pagrindo neįvertino kitų byloje esančių aktualių aplinkybių, kurios sudaro teisines prielaidas formuoti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, negali būti pripažinta veiksminga bausme, atitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, proporcinga, adekvačia nusikalstamų veikų pavojingumui, M. S. asmenybei.

5.5. Nuteistasis M. S. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurio pasekmės yra negrįžtamos, t. y. nužudė J. P., prieš ją kryptingai intensyviai naudodamas smurtą, suduodamas daugybę smūgių į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvą, smūgiuodamas rankomis, kojomis bei žarstekliu, nors nužudytoji nekėlė jam jokios grėsmės (nukentėjusioji buvo 85 metų amžiaus). Nuteistojo nusikalstami veiksmai pripažintini esantys didesnio pavojingumo ir dėl to, kad jis J. P. nužudė esant jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančiam požymiui – dėl savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog M. S. teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia sutikti su prokuroro skundo argumentais, kad tai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų, o jo daromos nusikalstamo veikos sunkėja.

5.6. Aptariamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, be paminėtų aplinkybių, įvertintini ir nuteistojo M. S. socialiniai ryšiai. Nuteistasis nesimokė, nedirbo, nebuvo registruotas ir darbo biržoje, nors yra jauno ir darbingo amžiaus. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis nevengė vartoti alkoholinius gėrimus. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. S. nebuvo naudingas visuomenei, o jo padaryti nusikaltimai, dėl kurių yra priimtas skundžiamas nuosprendis, yra jo vedamo gyvenimo būdo pasekmė.

5.7. Kaip minėta, už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas nustato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų. Taigi galimos skirti bausmės vidurkis yra 14 metų laisvės atėmimo.

5.8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam M. S. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti sugriežtinta iki baudžiamojo įstatymo nustatytos sankcijos vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti.

M. S., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskirtą bausmę padidinti iki 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.