- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- e2-246-723/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05067-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės taryba
- Kategorijos
- 1.3.6.4.1.3Atleidimas iš darbo
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei grąžinimo į darbą, tretysis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės taryba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. S. ieškiniu atsakovui Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijai prašo:
1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos 2016-11-23 įsakymą Nr. P1-43;
2) pripažinti ieškovo R. S. atleidimą iš darbo neteisėtu;
3) grąžinti ieškovą R. S. į darbą;
4) priteisti ieškovui R. S. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
5) priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.Ieškinyje nurodė, kad pagal 2014-06-03 sudarytą darbo sutartį Nr. 171 dirbo fizikos mokytoju Vilniaus rajono L. S. Batoro gimnazijoje. Darbo santykiai tęsėsi nuo 2009-09-17 iki 2016-11-23. Su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pasibaigus 2015-2016 mokslo metams, 2016 m. birželio mėnesį, kai kuriems mokiniams, kurie mokslo metų bėgyje nelankė mokyklos, ieškovas iš fizikos dalyko išvedė neigiamus pažymius bei jų neatestavo. Tačiau po atostogų 2016 m. rugsėjo mėnesį, atvykęs ieškovas pamatė, jog be jo žinios mokyklos elektroniniame dienyne pakeisti pažymiai iš neigiamų į teigiamus ir mokiniai perkelti į aukštesnes klases. Ieškovas kreipėsi į mokyklos direktorę norėdamas išsiaiškinti, kodėl mokiniai buvo atestuoti be jo žinios, nes tokie dalykai buvo ir anksčiau 2014 metais. Ieškovui buvo nurodyta nesikišti. Tačiau ieškovas 2016-09-28 kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono švietimo skyrių, kad būtų išsiaiškintos pakeistų pažymių aplinkybės. Būtent tuo metu prasidėjo mokyklos direktorės priešiški veiksmai prieš ieškovą, buvo nuolat reiškiamos pretenzijos ir nepasitenkinimas. Iki tol dėl ieškovo darbo nusiskundimų nebuvo ir ieškovas drausminių nuobaudų neturėjo. 2016-10-28 Vilniaus r. savivaldybės administracijos Švietimo skyrius atsiuntė ieškovui atsakymą, jog patikrinus mokyklos dokumentus neatitikimų nerasta, o gimnazijos direktorės veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta. Rašte buvo nurodyta, jog pats ieškovas neva priėmė papildomus mokinių atsiskaitymus, nors jis tokių veiksmų neatliko. Po šio rašto gavimo, prasidėjo atviras ieškovo persekiojimas. Jam buvo nuolat priekaištaujama, dėl to, jog jis kreipėsi į Vilniaus r. švietimo skyrių, reiškiami priekaištai dėl jo darbo, mokinių tėvai buvo atvirai tėvų susirinkimuose agituojami rašyti skundus dėl neva blogo mokytojo darbo. Mokykloje susiklosčiusi situacija sudomino žurnalistus. Apie situaciją mokykloje buvo parašytas straipsnis lrytas.lt portale. Žurnalistai kreipėsi ir į Švietimo ir mokslo ministrę A. P., kuri situaciją mokykloje įvertino neigiamai ir pažadėjo sudaryti komisiją siekiant nustatyti tikrąją tiesą. Ieškovui buvo įteikti reikalavimai pasiaiškinti dėl neva neleistino elgesio bei dėl netvarkingai pildomo elektroninio dienyno. Koks tai buvo neleistinas elgesys ieškovui nebuvo nurodyta. Ieškovas į visus reikalavimus pateikė pasiaiškinimus, nurodydamas jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tačiau 2016-11-23 jam buvo įteiktas Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktoriaus įsakymas Nr. P1-43 Dėl drausminės nuobaudos R. S. skyrimo. Įsakyme nurodyta, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo 2016-11-25 pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 2 d. 1 p. ir 136 str. 3 dalies 2 p. už tai, kad jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, neleistinai elgiasi su lankytojais ar interesantais, tiesiogiai pažeisdamas žmonių konstitucines teises, pažeidė 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281 LR Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p, Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. VI-69 patvirtintus Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos darbo tvarkos taisyklių punktus 260.1, 260.9. Už kokius konkrečius pažeidimus atleistas ieškovas nenurodyta, kaip jis neleistinai elgėsi tiesiogiai pažeisdamas žmonių konstitucines teises ieškovas nežino. Įsakyme nėra nurodyta, už kokį ir kada įvykusį darbo drausmės pažeidimą skiriama drausminė nuobauda. Nėra nurodyta, kokį nusižengimą padarė Ieškovas ir kaip pažeidė darbo drausmę. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytas Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 punktas nurodo, jog Mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą. Ieškovas visada savo darbą dirbo gerai. Įsakyme, nenurodyta kada ir kokiais veiksmais ieškovas pažeidė šį Švietimo įstatymo punktą. O įsakyme nurodytos Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos darbo tvarkos taisyklių normos nėra galiojančios, nes Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos nėra – ji pertvarkyta į gimnaziją. Ieškovas įsitikinęs, jog yra atleistas dėlto, jog vykdydamas savo kaip piliečio ir mokytojo pareigas, informavo Vilniaus r. švietimo skyrių apie galimai padarytus pažeidimus ugdymo procese, t.y. neatestuotų moksleivių perkėlimą į aukštesnę klasę. Ieškovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų šiurkščiai pažeidęs jo darbą reglamentuojančias normas.
Atsiliepimas
2.Atsakovas Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas LR Švietimo įstatymo (2003 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. IX-1630 redakcija) 49 straipsnio 2 dalis - mokytojo pareigas, bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju darbuotojui, ieškovui, drausminė nuobauda paskirta už jo netinkamą elgesį su moksleiviais, prieš juos naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, taip pat netinkamai - su klaidomis, net ir gramatinėmis pildo elektroninį dienyną. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pedagogams keliami aukštesni reikalavimai nei paprastiems darbuotojams. Jų pareigas reglamentuoja ir specialus įstatymas. Todėl esant akivaizdiems nusižengimams, jog mokytojas prieš mokinius naudoja smurtą, administracija turi teisę tokį mokytojo elgesį vertinti kaip šiurkštų, tuo labiau, kad tai nėra vienetiniai atvejai. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktas pasiaiškinimas neatitinka to pasiaiškinimo, kurį jis pateikė dėl darbo drausmės pažeidimo, o taip pat jis nepasiaiškino dėl 2016-11-09 Pranešimo dėl pasiaiškinimo Nr. D3-174.
3.Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės meras atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 str. 12 d. mokykla yra savarankiškas juridinis asmuo, kurio vadovas pagal to paties įstatymo 59 str. 5 d. 2 p. nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus. Pagal Vilniaus rajono L. S. Batoro gimnazijos nuostatų (patvirtintų steigėjo - Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-283) 29.2. Gimnazijos direktorius - Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kaip šios mokyklos steigėjas, neturi kompetencijos pasisakyti ir vertinti mokyklos vadovo priimtų sprendimų mokyklos personalo darbo klausimais, tad šį klausimą atsižvelgus į šalių pateiktus įrodymus palieka spręsti teismo nuožiūra. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos 2016-12-21, gimnazija, atstovaujama direktorės A. A., su advokatu A. N. sudarė atstovavimo teisme sutartį Nr. 47. Šis sandoris neprieštarauja nei Švietimo įstatymui 43 str. 10 d. 7 p. (mokykla gali turėti kitų šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų), nei Gimnazijos nuostatų, 29.15 p. (Gimnazijos direktorius- sudaro Gimnazijos vardu sutartis Gimnazijos funkcijoms vykdyti). 2017-01-02 advokatas A. N. gimnazijai už teisines paslaugas pateikė 520 eurų PVM sąskaitą faktūrą ANK Nr. 001109, ši sąskaita apmokėta 2017-01-02 Pinigų priėmimo kvitu Nr. 898511. P. Š. įstatymo 43 str. 10 d. 6 p., mokykla gali verstis mokyklos įstatuose leista ūkine komercine veikla, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, Gimnazijos nuostatų 22.4. p. įtvirtinta, jog viena iš kitų Gimnazijos ne švietimo veiklų yra nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas. T. G. turi teisinį pagrindą užsiimti savo valdomo turto nuoma. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Teisinių paslaugų pirkimas buvo svarstomas 2016-12-21 Gimnazijos tarybos posėdyje (protokolas Nr. V2-9), vėliau Gimnazijos tarybos nariai pasisakė dėl pinigų „nurašymo“ 2017-01-02 priimdami aktą. P. G. nuostatų 38.4. p., Gimnazijos taryba svarsto Gimnazijos lėšų naudojimo klausimus. Dėl šių paslaugų pirkimo 2016-12-21 Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka buvo atlikta tiekėjų apklausa. Taigi, apibendrinus galima teigti, jog pirkti teisines paslaugas Gimnazijos direktorė turėjo pagrindą ir pirkdama šias paslaugas iš esmės neteisėtų veiksmų nepadarė.
4.I. R. S. dublike nurodė, kad mokykloje susiklosčiusi situacija, apie kurią švietimo skyriui pranešė Ieškovas, yra neleistina, natūralu, kad tokie veiksmai sukėlė tiek mokyklos vadovybės, tiek mokinių ir tėvų nepasitenkinimą. Nes visa mokyklos bendruomenė žinojo ir toleravo susiklosčiusią situaciją, kad mokiniams mokytis ir lankyti mokyklą nėra būtina, o mokslo metų gale bus išvesti teigiami pažymiai. 2015-11-27 I G klasės tėvų susirinkime, kuriame buvo svarstyti klausimai dėl mokinių lankomumo, užfiksuota, kad „pasak klasės auklėtojos, blogo mokymosi ir žemo pamokų lankomumo priežastis dažniausiai yra nepakankama kontrolė iš tėvų pusės, mokinių žema savivertė, nepasitikėjimas“. Iš šio protokolo matyti, kad ne tik fizikos pamokose yra lankomumo ir blogų pažymių problemos. Todėl mokytojo reikalavimai, kad mokiniai mokytųsi ir lankytų pamokas negali būti laikomi fiziniu ir psichologiniu smurtu. Visi skundai ir tarnybiniai pranešimai dėl neva netinkamo ieškovo elgesio yra gauti gimnazijoje 2016 m. spalio 27-31 dienomis. Dėl šiuose dokumentuose nurodyto neva įvykusio incidento paaiškino, kad 2016-10-24 dieną 7 klasė visą pamoką rašė kontrolinį darbą ir ieškovas net negalėjo mokinių kviesti prie lentos. Gavusi skundus mokykla nesiėmė jokių veiksmų objektyviai tiesai nustatyti – nebuvo tirta ar skunduose nurodyti incidentai įvyko, ar jie galėjo įvykti, nebuvo jokio situacijos, mokinių elgesio vertinimo. Dėl fizinio smurto nėra jokių nukentėjusiųjų asmenų pareiškimų policijai. Mokyklai užteko tik skundo gavimo, kad jį atleistų iš darbo. Prasidėjus ieškovo persekiojimui, jam vienas po kito buvo teikiami reikalavimai pasiaiškinti, jo pamokos stebimos, jis buvo kviečiamas į susirinkimus. Tai sukėlė įtampą ne tik ieškovui, bet ir mokiniams. Mokiniai buvo supriešinti. Mokykla 2016-11-09 posėdyje nusprendė, jog vienas iš gimnazijos pedagogų mėnesį laiko stebės fizikos pamokas. Po susirinkimo, ieškovo vedama fizikos pamoka buvo stebima viena, tik 2016-11-14, daugiau pamokos stebimos nebuvo. Kaip matyti iš aprašymo - incidentų stebimoje pamokoje nevyko, dalis mokinių nebuvo pasiruošę pamokoms, mokytojas elgėsi ramiai, replikavo į mokinių elgesį, klasė juokėsi. Tačiau jau kitą dieną 7 klasės vadovės tarnybiniame pranešime atsiranda frazė, jog mokytojas priekabiavo, erzino, žemino arba ignoravo. Tai liudija mokinių požiūrį į mokytoją, tačiau mokykla net nesiaiškino ar toks požiūris yra adekvatus ir realus. Tačiau nepaisant to, 7 klasės mokinių psichologinės savijautos fizikos pamokos metu analizė rodo, jog fizikos pamokose blogai jaučiasi (ar bijo) išimtinai 6 mergaitės (iš jų viena – kartais), o mokytojo nebijo 8 mokiniai (7 berniukai ir 1 mergaitė). Tai rodo asmeninį vaikų santykį su mokytoju, bet nepatvirtina fakto, jog mokytojas padarė darbo drausmės pažeidimą. Po 2016-11-09 susirinkimo ir pamokos stebėjimo 2016-11-14, ieškovas buvo atleistas iš darbo 2016-11-23. Jokių incidentų, pažeidimų per tą laikotarpį neužfiksuota. Todėl visiškai neaišku, kokį darbo drausmės pažeidimą per dvi savaites padarė ieškovas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovui nėra žinoma kokias klaidas jis padarė elektroniniame dienyne. Gramatinės klaidos dokumentuose, jei jų yra, negali būti atleidimo iš darbo pagrindu. Atsiliepime atsakovas nenurodė už kokius konkrečius veiksmus atleido ieškovą, nenurodė, kaip ir kada jis neleistinai elgėsi tiesiogiai pažeisdamas žmonių konstitucines teises.
6.Atsakovas Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazija triplike nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog administracija jam neva kerštauja dėl jo skundų Vilniaus rajono savivaldybei. Dėl netinkamo ieškovo elgesio administracija dar 2014 m. buvo gavusi anoniminių pranešimų, tačiau nesant galimybės objektyviai to patikrinti, jokių priemonių nesiėmė. Elektroninis dienynas gimnazijoje naudojamas nuo 2015-09-01. Padirbėjus mėnesį su elektroniniu dienynu, paaiškėjo dienyno nesklandumai, todėl 2015-10-27 Mokytojų tarybos posėdyje Nr. V3-9 buvo nutarta, kad mokslo metų bėgyje pažymius koreguoti galima 14 dienų, vėliau sistema yra užrakinama. Pagal patvirtintus Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V1-52A nuostatų p. 2.6.15. „prireikus keisti informaciją užrakintose sistemos srityse, kreipiasi į mokyklos elektroninio dienyno administravimą vykdantį asmenį ir klaidas ištaiso direktoriaus pavaduotojui ugdymui leidus;" ir p. 2.3.20. „ištaiso elektroniniame dienyne padarytas klaidas mokyklos direktoriaus pavaduotojui ugdymui leidus;“ prieigą prie užrakintos sistemos turi tik 3 administruojantys asmenys: A. A., M. P. ir A. P.. Jei mokytojas padarė klaidą, tai ją ištaisyti, prisijungę su savo slaptažodžiais, gali tik šie asmenys. 2016-08-30 direktoriaus pavaduotoja ugdymui susirgo, todėl direktorė liko darbe viena ir, turėdama daug kitų skubių darbų, tiesiog nespėjau patikrinti visų dienynų. 2016-08-30 įvyko mokytojų tarybos posėdis Nr. V3-6, kuriame buvo konstatuotas faktas, kad „visi moksleiviai, kuriems buvo skirti papildomi darbai, už juos atsiskaitė", todėl ir buvo priimtas sprendimas: 2016-08-30 Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktoriaus įsakymas Nr. M1-8. Nė vienas mokytojas iš dalyvavusiųjų susirinkime, tame tarpe ir R. S., nepasiūlė palikti mokinius kartoti kurso. Kadangi visi mokiniai pagal konstatuotą faktą mokytojų tarybos pasėdyje atsiskaitė, atitinkamai sutvarkytas turėjo būti ir elektroninis dienynas. Bet mokytojams sistema užrakinama po 14 dienų, tai nė vienas mokytojas negali užrakintoje sistemoje pakeisti informacijos, nes norint pažymėti atsiskaitymą, reikia įeiti į paskutinę mokslo metų pamoką (šiuo atveju birželio - gegužės mėn.) ir toje pamokoje pažymėti galutinį įvertinimą. Todėl mokytojai turėjo kreiptis į administratorius dėl pažymių įrašymo. Kas kreipėsi iki rugsėjo 1 d., tai spėjo įrašyti, o nuo 2016-09-12 direktorė buvo nedarbinga, todėl tik lapkričio mėnesį grįžusi į darbą galėjo patikrinti dienynus ir ištaisyti klaidas. Mokytojai parašė pasiaiškinimus dėl elektroniniame dienyne padarytų klaidų. 2016-01-27 Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direkciniame posėdyje Nr. 1 buvo svarstytas klausimas dėl elektroninio dienyno pildymo ir nutarta stebėti jo pildymą, ypač atkreipiant dėmesį į fizikos dalyko elektroninio dienyno tvarkymą. Nustatytas pažeidimas, jog elektroninio dienyno administratoriai jungiasi prie mokytojų paskyrų. Tačiau gimnazijos naudojamas dienynas funkcionuoja taip, kad jie turi prisijungti, nes kitaip nematys jokios informacijos: nežinos, ar mokytojai užrašo pravestas pamokas, ar žymi lankomumą ir įvertinimus, ar išsiblaškę nepridarė klaidų.
Žemesnės instancijos teismas
7.Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. prašė ieškinį tenkinti visiškai, grąžinti jį į darbą, užmokėti už praleistas darbo dienas. Nurodė, kad mokykloje dirbo 6 metus. Iki tol nebuvo jokių papeikimų ar pretenzijų dėl jo darbo. Jo santykiai su mokiniais yra puikūs. Ta 7 klasė yra puiki, tik neturi žinių, labai nustebo dėl skundo. Problema įvyko kai buvo jo parašytas rugsėjo 28 d. skundas Švietimo skyriui dėl klastojamų dokumentų. Lygiai po mėnesio spalio 28 d. gavo atsakymą ir tą pačią dieną buvo parašytas skundas nuo tėvų. Skundas parašytas dėl to, kad atsakymas buvo teigiamas, kad viskas mokykloje puikiai. Atsirado reikalas jo atsikratyti, kad daugiau nerašytų skundų. Apie 5-as vaikų nebuvo mokykloje, tačiau gavo pažymėjimą, kad baigė mokyklą. Direktorė buvo įsakiusi nestatyti „penkių“ ir surašyti visiems ketvertukus, nes trūko mokinių. Mokykla už kiekvieną mokinį gauna pinigus. Rugpjūčio mėnesį buvo mokinių susirinkimas, dalyvavo jame. Duoda kiekvienam mokiniui paskutinį šansą atsiskaityti rugsėjo 15 d. Tačiau jie atėjo ir pasakė ką čia šneka, nes direktorė jau seniai jiems pastatė ketvertuką. Iš tikrųjų nebuvo atsiskaityta. Turi atsiskaityti jam kaip fizikos mokytojui. Direktorė kompetencijos fizikos atsiskaitymams priimti neturi. Nesupranta, kodėl jį atleido iš darbo. Jis jokių pažeidimų nepadarė. Nedavė jam jokio pasiaiškinimo rašyti. Buvo lapkričio 7 d. tėvų susirinkimas ir po to dar dvi pamokos šitai klasei. Buvo ir psichologė. Stebėjo pamoką. Surašė, kad viskas gerai. Kitą savaitę buvo A. S. ir pavaduotoja Petronienė. Net su mikrofonu buvo įrašoma. Trečiadienį dar pravedė pamokas ir jį pakvietė pas direktorę, davė įsakymą dėl atleidimo nuo penktadienio. 2016-11-17 rašė paaiškinimą dėl tėvų skundo. Tėvų skundas, kad jis naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš mokinius. 2016-10-24 visą pamoką mokiniai rašė kontrolinį darbą, nes ten daug darbo buvo. Bendravo su vaikų tėvais, buvo susirinkimas po skundo. Susirinkime buvo pasakyta, kad viena mergaitė tenais išėjo ir atėjo su džinsais, pajuokavo, kad skylė juose ir tiek. Mokykloje turi būti uniforma. Jokio smurto nebuvo. Parašė skundą specialiai. Klasės vadovė Š. yra pusseserė direktorės. Iki jo atleidimo du kartus stebėjo jo vedamas pamokas. Kai direktorė pasikvietė ir įteikė įsakymą dėl atleidimo, nepasakė už ką atleidžia. Pasakė pasirašyti ir viskas atleistas. Mokytoju dirba nuo 1972 metų. Pasiaiškinimo dėl klaidų dienyne gal ir nebuvo, bet tos klaidos buvo ištaisytos. Didelių klaidų nebuvo. Prieštaravo dėl nelankančių mokinių atestavimo. Testas ir kontrolinis darbas tas pats. 24 dieną buvo toks testas. Didelio skirtumo nėra tarp jų. S. A. informavo, kad mokiniai atsiskaitė ir viskas gerai.
8.Ieškovo atstovė adv. V. V. nurodė, kad ieškovas visą situaciją sprendė žodžiu per pedagogų tarybos posėdį. Protokolo jis nematė. Kreipėsi į klasės vadovą, paskui į direktorę. Kadangi atsakymų negavo, pateikė 2016-09-28 prašymą Vilniaus rajono švietimo skyriui. Po to Švietimo ir mokslo ministerija konstatavo, kad gimnazijos direktorė neturėdama teisinio pagrindo mokytojų tarybos posėdžio nutarimo dėl kiekvieno mokinio kiekvieno dalyko atsiskaitymo už papildomus darbus įvertinimo nepažangiems mokiniams 2016-08-30 įsakymu nurodė išduoti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus ir tuo pažeidė Švietimo ministro patvirtinta tvarkos aprašą. Tai įrodo, kad nebuvo atlikta visa procedūra, kad vaikai atestuoti. Ieškovas pagal 2009 metais sudarytą darbo sutartį dirbo fizikos mokytoju. Ieškovas išvedė keliems mokiniams neigiamus pažymius ir jų neatestavo. Tačiau rugsėjo mėn. atvykus į mokyklą paaiškėjo, kad tie mokiniai atestuoti ir atsiskaitė. Ieškovas su tuo nesutiko. Ieškovas kreipėsi pirmiausia į mokyklos vadovą, tačiau jis problemos nesprendė. Tada kreipėsi į rajono švietimo skyrių. Kreipimasis buvo rugsėjo 28 dieną. Švietimo skyrius atliko formalų patikrinimą ir 2016-10-28 pateikė formalų atsakymą, kad pažeidimų nenustatyta. Ieškovas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Visa ši situacija ir lėmė susipriešinimą. Mokyklos direktorė suinteresuota, kad kuo daugiau mokinių pabaigtų mokyklą. Jokių skundų dėl ieškovo darbo iki tol nebuvo. Tokių įrodymų byloje nėra. Matosi, kad mokytojas yra principingas, į dėstomą dalyką žiūri atsakingai ir reikalauja vaikų mokintis. Liudytojai paaiškino, kad tikslo atleisti mokytojo nebuvo, o norėjo pakeisti. Tačiau mokyklos vadovybei buvo paranku tokiai situacijai ieškovą atleisti. Su ieškovu buvo susidorota. Buvo bandoma pritempti jo elgesį prie kažkokio pažeidimo ir jį atleisti. Kaip paaiškino jį atleido dėl netinkamo elgesio ir elektroninio dienyno pildymo. Tie mokiniai turi elgesio ir lankomumo problemų. Tai nėra pagrindas rašyti jiems gerus pažymius. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad buvo smurtas prieš vaiką. Mama nesikreipė niekur. Asmeninio skundo taip pat nėra. Pateikti skundai taip pat nėra pririšti prie konkrečios datos. Buvo palanki situacija pritempti. Po susirinkimo buvo stebėtos 2 pamokos. Incidentų neužfiksuota socialinės pedagogės išvadoje. Tačiau kitos mokytojos išvadoje nurodyta, kad ieškovas priekabiavo. Mokiniai susirinkime nedalyvavo, susitarė suaugę. Atleido tik po dviejų savaičių pagal tą pagrindą, dėl kurio jau buvo susitarta kaip jį spręsti. Atleido mokytoją, nes jis viešimo problemas mokykloje. Skiriant drausminę nuobaudą turėjo būti išsiaiškinta kokie pažeidimai padaryti. Dėl dienyno, tai atsakovo patiekti pačio įrodymai, kad mokytojai rašė pasiaiškinimus. Tai rodo, kad dauguma mokytojų su elektroninio dienyno pildymu nesusidorojo. Ieškovas yra atleistas neteisėtai.
Šalies argumentai
9.Atsakovo atstovė A. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atleistas dėl netinkamo elgesio su mokiniais. Iki tol ieškovas raštu įspėjamas nebuvo. Tačiau problemų buvo. Buvo situacija, kad netinkamai vertino mokinius, jie visada turi labai žemus pažymius. Jei daugiau nei 30 proc. neigiami pažymiai, tai reiškia, kad mokytojas neišaiškino tinkamai. Buvo aplankyta ieškovo vedama pamoka. Ten buvo tėvų skundas. Aišku tą dieną tas mokinys buvo nepasiruošęs, tą ir konstatavo. Netyrė, ar mokytojo dėstymo lygis žemas. Atsakovo vedama pamoka - paprasta darbinė aplinka. Kai yra tikrintojas, tai mokinys ir mokytojas elgiasi kitaip. Tikrinimo pamoką prieš dvejus metus mokiniai buvo įvertinti gerais pažymiais. Ieškovas pakėlė ranką prieš mokinį D. S.. Jai tai įvardijo tėvai. Jie parašė skundą, jį gavo spalio 31 dieną. Skunde konkretumo nebuvo. Buvo sukviestas tos klasės tėvų susirinkimas. Ji pedagoge dirba virš 15 metų. Susirinkimas buvo išsiaiškinti, ar tas įvykis tikrai buvo. Buvo pakviesta psichologė, kuri individualiai su kiekvienu aiškinosi. Nustatė, kad mokytojas pamokos metu paėmė mokinė už rankos ir ja trenkė per lentą, mokinė buvo prie lentos. Per tėvų susirinkimą išsiaiškino, kad mokytojas nepagarbiai kalbėjo ir žemino vaikų tėvus dėl mokinių aprangos. Psichologė surašė savo išvadą. Dėl aprangos buvo pasakyta, kad tavo tėvai tokie ubagai, kad negali nupirkti normalių kelnių, tavo džinsai skylėti. Tai pasakyta vienos merginos atžvilgiu, įžeidė jos tėvus. Todėl buvo nuspręsta ieškovo prašyti pasiaiškinimo. Per jos 6 darbo metus šioje mokykloje, tai pirmas atvejis. Pagal jų vidaus darbo taisykles toks elgesys neleistinas ir už tai gresia atleidimas. Priežastis ieškovo atleidimo iš darbo buvo fizinė prievarta prieš mokinį. Jų mokykloje kaip ir visose pasitaiko problemų dėl mokinių lankomumo. Kitų objektyvių įrodymų dėl smurto nėra, buvo išsiaiškinta susirinkime. Ieškovas smurto nepripažino. Tai patvirtino mokiniai, dalyvavę pamokoje. Tai septintos klasės mokiniai, jiems 12-13 metų. Susirinkimas buvo surengtas jos (A. P.) iniciatyva, nes nebuvo skunde konkretumo. Tuo metu ji buvo laikinai nuo spalio einanti direktorės pareigas. Per susirinkimą buvo tėvų prašymas apsaugoti vaikus nuo mokytojo ir leisti mokiniams nelankyti ieškovo pamokų. Pakeisti mokytojo negalėjo, todėl nutarta, kad pamokas bus stebimos. Buvo stebėta du kartus. Buvo matyti, kad mokytojas visą laiką su priekaištais į vaikus kreipiasi. Ieškovas buvo atleistas ne už tai, o už tą fizinį smurtą. Ieškovas nebuvo atleistas po smurto iš karto, nes buvo paprašytas parašyti pasiaiškinimą. Mokykloje reikalaujam uniformą, reikalauja švarko, o per šventes pilnai. Mokytojai atskirai ant mokytojų tarybos posėdžio protokolo nepasirašo. Yra dalyvių sąrašas, pasirašo pirmininkas ir sekretorė. Nesutikimus ir pastabas mokytojas gali reikšti aktyviai dalyvaudamas posėdyje. Po jo jau reikšti pastabas negalima, tai nereglamentuota. Protokolas surašomas per 3 dienas. Jo autentiškumą patvirtina pirmininkas, kuriuo būna direktorius arba pavaduotojas. Mokiniai turi atsiskaityti mokytojui, o ne direktoriui. Ieškovas patvirtino, kad jam atsiskaitė. Atsiskaitymas nebuvo reglamentuotas. Mokytojas skirdavo papildomas užduotis iki paskutinio mokslų metų posėdžio turėdavo atsiskaityti, o mokytojas patvirtindavo ar atsiskaitė. Protokole nurodytas direktorės apibendrinimas. Mokytojas per tarybos posėdį turėjo informuoti, kad neatsiskaitė mokiniai. Kiti mokytojai patvirtino, kad pas juos mokiniai atsiskaitė. Iš bylos medžiagos supranta, kad mokiniai atsiskaitė. Tai patvirtina byloje pateiktas protokolas.
10.Atsakovo Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos atstovas adv. A. N. nurodė, kad įsakymas dėl atleidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pedagogams taikomi didesni reikalavimai negu kitiems darbuotojams. Visos mokyklos kovoja su patyčiomis, žeminimu. Vien faktas, kad mokytojas nepadoriai atsiliepė apie mokinį yra nusižengimas, kaip minimum smurtas prieš nepilnametį vaiką. Tai savaime suprantama, kad žmogų norėta pažeminti kitų akivaizdoje. Įsakyme yra aiškiai nurodyti atleidimo pagrindai, t.y. du prašymai pasiaiškinti, iš kurių į vieną net negauta pasiaiškinimo. Spalio 24 d. mokinai rašė testą. Testas trunka nuo 15 iki 30 minučių. Kontrolinis gali vykti visą pamoką. Buvo kviečiami mokiniai prie lentos. D. T. pasakė, kad po testo buvo aiškinamasi kas ko nesuprato. Administracija gavusi duomenų apie nusižengimus, turėjo vienaip ar kitaip vertinti. 2016-11-14 socialinio pedagogo raštu nurodyti ieškovo neigiamos replikos, įžeidžiančios. Mokytojas nesikeitė, nors turėjo visas sąlygas keisti savo elgesį. Buvo pagrįstai skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda.
11.Liudytoja A. A. (buvusi direktorė) paaiškino, kad pirmininkavo 2016-08-30 susirinkimui, sekretoriavo Stonytė. Protokolas rašomas juodraštyje, o po kelių dienų atspausdinamas. Kiekvienas gali ateiti ir susipažinti su protokolu. Jei mokinys neatsiskaito, mokytojas turi inicijuoti pasisakymą apie tai. Kadangi ieškovas neatsistojo ir nepasakė, kad neatsiskaitę, tai ji negalėjo žinoti, kad mokinys neatsiskaitęs. Ji paklausė, kas neatsiskaitę. Niekas nepaprieštaravo, todėl taip ir buvo surašyta protokole, kad atsiskaitė. Jei ieškovas būtų paprieštaravęs, tai būtų nurodyta protokole. Švietimo ministerija nustatė, kad buvo perkelti nepažangūs mokiniai. Ji šito sprendimo neskundė. Nebuvo jokio sutapimo, nes konfliktas prasidėjo 2015 metais. Jau tada buvo tėvų nusiskundimas, kad mokytojas netinkamai elgiasi su vaikais. Lankėsi socialinis pedagogas, ji pati, lankėsi ir pavaduotoja ieškovo pamokose ir stebėjo. Buvo protokolas ir atkreipė dėmesį, kad mokytojas pravardžiuoja mokinius, tyčiojasi iš jų, morališkai presuoja, tai buvo jau 2015 metais. Bet mokytojas trenkė kumščiu į stalą ir pasakė, kad nesikeis. M. Š. yra jos (liudytojos) pusseserė. Ji yra klasės vadovė. Ieškovas pradėjo mokinti tą klasę ir iš karto prasidėjo konfliktai. Skundus inicijavo ieškovas, jis parašė skundą ant jos (liudytojos). Jos tuo metu nebuvo, tik vėliau sužinojo, jog buvo konfliktas – vaikai rašė kontrolinį, antrą pamoką ieškovas net negrąžino tų kontrolinių darbų, o atėjęs pradėjo kviesti vaikus prie lentos bei pradėjo neetiškai elgtis su mokine D. S.. Mokinė kažką ant lentos parašė blogai, ieškovas neišlaikė, paėmė mokinės ranką ir pradėjo daužyti jos ranką į rašymo lentą. Buvo iškviesta dar viena mokinė, tai iš jos ieškovas pradėjo tyčiotis, kad ji atėjo su suplėšytais džinsais. Ieškovas jai pasakė, kad jos tėvai bomžai ir negali jai nupirkti normalių kelnių. Buvo sušauktas tėvų posėdis ir nutarta stebėti ieškovo pamokas. Tačiau ieškovas ir toliau žemino mokinius. Jis sakė mokiniams: paimsiu iš tavęs knygą, bet tu pasiskųsi motinai; paimsiu iš tavęs rašiklį, bet mane apkaltins, kad jus mušu. Vaikai parašė, kad ieškovas dar moralizavo, kaip jų tėvai galėjo taip elgtis susirinkime. Jis paprasčiausiai norėjo vaikus įbauginti. Sprendimą nuo skundo turėjo priimti per mėnesį. Kadangi buvo ne vienintelis atvejis, nepadarytos išvados, todėl nusprendė atleisti. Trys iš tų vaikų iš asocialių šeimų. Galutiniame rezultate vienas iš jų buvo išbrauktas iš mokyklos, kiti du liko, turi spec. poreikių programą. Vienas vaikas mokyklai kainuoja 1000 Eur. Tie vaikai kažkiek lankė pamokas. Negalėjo jų išmesti, nes nebuvo, kur pasiūlyti jiems toliau mokytis – aplinkui nebuvo mokymo įstaigų mokiniams su spec. poreikiais, jie dar neturėjo 16 metų. Ieškovui buvo surašyti du pareiškimai pasiaiškinti. Buvo smurtas, elgesys antroje pamokoje, elektroninio dienyno klausimas. Ieškovas 9 pamokų dienyne nebuvo įrašęs, pamokos vyko atostogų metu, pamokos temos nepildomos. Kiti mokytojai daro pažeidimus dienyne, bet ne tokius žiaurius. Kitiems mokytojams dėl elektroninio dienyno nuobaudų nebuvo skirta.
12.L. M. V. L. paaiškino, kad nedirba mokykloje. Jis yra advokato padėjėjas. Kreipėsi 2016 m. lapkričio pradžioje ieškovas prašydamas teisinės pagalbos, kad pastebėjo mokykloje daromus pažeidimus. Paaiškino, kad jam kreipusis į savivaldybę, mokykla gavo kažkokį tėvų skundą, kur jis buvo apkaltintas smurtu prieš vaikus. Paprašė pagelbėti ir pakonsultuoti. Vykdydamas kliento prašymą sudalyvavo 2016-11-09 susirinkime. Tėvai išreiškė tris nepasitenkinimo ieškovu pozicijas. Viena, kad mokytojas paėmė mergaitės ranką ir kelis kartus trinktelėjo į mokyklinę lentą. Antra, kad apvadino mergaitę, atėjusią su plėšytais džinsais,tėvus bomžais. Trečia, kad mokytojas ateina už vieno mokinio nugaros ir ten jam tušinuku baksnoja, taip jį gąsdina ir pan. Apie atleidimą nebuvo kalbos. Esminis klausimas buvo, kad mokytojas nemokytų tų vaikų ar, kad kažkas prižiūrėtų. Susirinkime nutarta, kad socialinis pedagogas dalyvaus to mokytojo pamokose ir stebės situaciją. Tėvai smurto įrodymų nepateikė. Paklausė motinos, kurios ranka neva buvo daužoma į lentą, ar kreipėsi į policiją, gydymo įstaigą. Atsakė, kad ne, galvoja, kad viską išspręs mokykloje. Ieškovas tą faktą vienareikšmiškai neigė, nes tą dieną rašė kontrolinį darbą, niekas prie lentos nebuvo. Susirinkime tėvų nebuvo. Jam atrodė, kad susirinkimas kaip surežisuotas, o ne tikslu išsiaiškinti situaciją. Iš principo nebuvo klausimų. Dėl baksnojimo tušinuku tėvai laikė, kad tai psichologinę įtampa vaikams kelia.
13.Liudytoja H. Š. paaiškino, kad pažįstą ieškovą, kolegos. Buvusi direktorė yra jos pusseserė. Nebūdavo pamokose, gali pasakyti tik tai ką pasakojo tėvai. Pirmą kartą išgirdo apie situaciją spalio 24 dieną, tai jos metodinė diena, todėl nebuvo mokykloje. Jai paskambino S. motina ir papasakojo, jog jai paskambino dukra ir buvo incidentas, kai fizikos mokytojas paėmė jos ranką ir pradėjo mušti į lentą. Vaikas verkė. Pasakė, arba jūs sutvarkysite tą mokytoją, arba ji pati sutvarkys. Atsakė, kad tai ne jos kompetencija. Yra girdėjusi, kad ieškovas mėgsta pravardžiuoti. Apie tai yra klabėjusi su kolegėmis mokykloje. Neatsimena ar apie tai kalbėjo su buvusia direktore. Tačiau tuo metu nebuvo oficialių skundų, nieko padaryti negalėjo. Buvo jos klasės mokinių tėvų susirinkimas dėl tėvų skundų dėl ieškovo elgesio spalio 24 dieną. R. G. taip pat pranešė, kad pravardžiavo. Tėvai 2016-11-09 susirinkime paprašė, kad leistų nelankyti fizikos pamokų arba kažkas iš mokyklos stebėtų fizikos pamokas. Mokinių paaiškinimai buvo parašyti po susirikimo, nes vaikai ir toliau skundėsi, kad ieškovas toliau įžeidinėja. Po susirinkimo buvo stebėta viena ieškovo pamoka. Mokinių paaiškinimus ji paprašė parašyti. Mokiniai patys rašė. Tada ji parašė tarnybinį pranešimą. Įvykiui ištirti jokios komisijos nebuvo sudaryta.
14.Liudytoja A. S. paaiškino, kad pažįsta ieškovą apie 2,5 metų. Jos darbas socialinė pedagogė. Bendrauja su vaikais(išsamiau ar tikslau apie savo darbo pobūdį liudytoja teismui paaiškinti nesugebėjo). Būti pamokose įeina į jos funkcijas, jei paprašo administracija. Turi socialinio pedagogo išsilavinimą. Teko stebėti ieškovo vedamas pamokas. Rašė pranešimus. Dalyvavo ir susirinkime dėl įvykio. Dalyvavo lapkričio 14 ir 21 d. pamokose. Parašė pranešimą, kad buvo visokiausių nesklandumų per pamoką. Buvo tarp mokinių ir mokytojo nesutarimai, vaikai bijojo šitos pamokos, mokytojas šiek tiek gąsdino. Matė iš vaikų veidų nedrąsumą. Mokytojui einant pro šalį vaikai susigūždavo. Ieškovas paprašydavo tušinuko ar knygos ir tada, kai vaikai sutikdavo duoti, sakydavo, kad ai neimsiu, nes pasakysi, kad sumušiau ar dar ką. Dirba ne kiekvieną dieną. Nuo 24 d. iki 14 d. nebendravo su vaikais. Buvo tik pamokose ir per susirinkimą. Ieškovas su ja (liudytoja) ne kartą neetiškai bendravo. Iš vaikų ne kartą girdėjo, kad ieškovas pravardžiuoja mokinius. Mokykloje yra pamokų stebėjimo metodika. Kai stebi, rašto pranešimus ką mato. Yra tvarka, ką turi stebėti pagal tam tikrus uždavinius. 14 dienai buvo uždavinys pagal tėvų prašymą. Buvo uždavinys parašyti atvejo analizę, kas vyko pamokoje.
15.Liudytoja B. R. paaiškino, kad pažįsta ieškovą apie keturis metus, kartu dirbo mokykloje. Daugiau berniukų nuomonė, kad mokytojas turi gerą humoro jausmą, mėgsta pajuokauti, pokštus kelia smagius, būna pamokoje įdomu. Yra ir nusiskundimų iš didesnių klasių mokinių, kad griežtas mokytojas dėl pažymių, dažnai parašo dvejetus ir nesupranta už ką. Pabrėžia, kad kontrolinių darbų metu tokie įvertinimai tokie būna. Teko daryti vaikų apklausą dėl patyčių 2015-2016 metais. Buvo anoniminė anketa ir klausimas, ar koks nors mokytojas tyčiojosi. Vaikai parašė, kad buvo. Buvo ir antras tyrimas. Antrame buvo minėtas ieškovas. Taip pat dar viena mokytoja. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti mokytojų posėdyje, ieškovas dalyvavo. Ir viskas. Dėl septintokų gavo prašymą išsiaiškinti vaikų savijautą. Bendravo su visa klase ir su kiekvienu individualiai. Ji dirba su šita klase nuo pirmos klasės. Ta mergaitė net ir po įvykio praėjus laikui sureagavo ir apsiverkė. Šiuo metu ji ir dabar psichologiškai silpnai jaučiasi. Neseniai su ja bendravo. Bijo, kad mokytojas gali grįžti. Mergaitės bijo, kad mokytojas gali taip padaryti, kaip padarė Donatai. Jis suspaudė stipriai jos rankytę ir rašė kartu spausdamas kreida, kuris sutrupėjo. Mergaitė neįvardijo, kad ranką trenkė, sakė spaudė. Po įvykio administracija jos (liudytojos) neprašė dalyvauti nustatant tiesą, ar buvo toks įvykis. Vaikai dabar labai patenkinti su darbu su kita mokytoja. Mano, kad vaikai nebuvo paveikti kažką pasakyti. Gal vienas kitas, bet tikrai ne visa klasė.
16.L. S. S. paaiškino, kad yra D. S. mama. Spalio 24 d. 14.15 val. pasibaigus paskutinei pamokai paskambino dukra ir verkdama pasakė, kad mokytojas trenkė jai. Buvo pamoka, ji nesuprato ir priėjo prie mokytojo. Mokytojas pasakė eiti prie lentos, darys kartu. Kai ji stovėjo ir negalėjo daryti to, ką liepia mokytojas, mokytojas prilėkė prie jos, suspaudė ranka prie rašymo lentos ir keletą kartų trenkė į lentą taip, kad subyrėjo kreida. Mergaitė kentėjo visas pamokas, verkė. Paskui namie dar paaiškino, kad ir kita mergaitė buvo įžeista. Tą pačią dieną mergaitė važiavo į muzikos mokyklą, bet buvo jai sunku groti, skaudėjo riešą. Paskambino klasės mokytojai ir pranešė. Mokytoja pasakė, kad ji ne darbe ir pasakė kreiptis į direktorę. Kreipėsi į direktorę. Pasirašė klasės tėvai skundą pakeisti mokytoją ir pateikė direkcijai. Po to buvo sukviestas tėvų susirinkimas lapkričio 11 d. Po susirinkimo ji asmeniškai paprašė direktoriaus, kad kažkas dalyvautų pamokose iš mokytojų, kad vaikai nebūtų vieni su mokytoju. Nepaisant to, buvo patyčios iš mokytojo pusės. Jis priėjo prie jos mergaitės ir paprašė knygos. Ji pasakė prašau. Mokytojas atsakė, kad nereikia man tavo knygos, nes pasisiųs, kad vėl smurtavo prieš ją. Viską žino iš savo dukros žodžių. Ieškovas jos dukrą mokė tik pora mėnesių, viena pamoka per savaitę. Iki tol nebuvo jokio įvykio. Mokytojas nuo pirmos pamokos įžeidinėjo vaikus, tyčiojosi iš rūbų, sakydavo, kad jūs banda, nieko nemokat, jūsų galvos kopūstai ir pan. Vaikai pasakė, kad mokytojas nepatinka, nemoka dėstyti pamokos. Skundą surašė ji, pati atspausdino. Tekstas buvo jos vienos, bet vėliau susitiko su tėvais ir visi pasirašė. Jos vaikas dabar pasidaręs uždaras, mažiau pasakoja apie mokyklą. Psichologė su dukra nuolat dirba. Dukros ranka buvo raudona, bet į policiją ir polikliniką nesikreipė.
17.Liudytoja B. S. paaiškino, kad A. S. mama. Mokytoją pažįsta iš matymo. Jos dukra gavo trejetukus. Žino, kad jos dukra truputį prie tinginio. Mokytojas reikalauja paaiškinti savais žodžiai, o jie mokosi pagal knygą. Mokytojas sakė, kad kas knygoje nesąmonės, geriau klausyti jo. Dukra pasakoją apie Donatą, kad ji labai verkė. Paskui apvadino visokiais žodžiais, kad tėvai nemoka rūbų jai pasirinkti, vaikšto kaip „bomžas“. Ji pasirašė skundą. Ji pasirašė, bet tekstas jau buvo surašytas. Jos dukra ypač po tėvų susirinkimo skundėsi, kad tyčiojasi mokytojas. Dabar fizikos pamokos vyksta. Dabar pažymiai 8,5. Dukra kitoje mokykloje konfliktų neturėjo.
18.L. M. T. paaiškino, kad pažįsta ieškovą. Vaikas pasakojo, kad mokytojas šaipėsi dėl džinsų. Viską sužinojo iš dukros. Po to šaipymosi dar buvo dvi pamokos. Dalyvavo lapkričio 9 d. susirinkime. Ieškovas nemėgino atsiprašyti. Neprisipažino, kad tai sakė. Mokytoją norėjo pakeisti, nes pravardžiavo. Skundų tikslas buvo, kad mokytoją pakeistų, o ne atleisti. Žino, kad po susirinkimo kažkas stebėjo ieškovo pamokas. Dukra sakė, kad ir esant stebėtojui ieškovas šaipėsi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
19.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2009-09-17 Darbo sutartimi Nr. 171 ieškovas R. S. nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį neterminuotai buvo priimtas dirbti fizikos mokytoju nepagrindinėms pareigoms pas atsakovą Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijoje (buvęs pavadinimas Vilniaus r. Lavoriškių vidurinė mokykla). Darbo sutartis nuo 2012-09-01 buvo pakeista ir ieškovas perkeltas į pagrindines pareigas pagal 2012-08-27 įsakymą Nr. P1-38.
20.Darbo sutartis buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 136 str. 3 d. 2 p. 2016-11-23 įsakymo Nr. P1-43 pagrindu. Įsakyme gimnazijos direktorė A. A. nurodė, kad vadovaudamasi LR DK 235 str. 2 d. 1 p. ir 234 str., 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo), kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas bei atsižvelgdama į mokinių tėvų 2016-10-31 skundą Nr. V5-67 ir 2016-10-31 prašymą Nr. V5-68, gimnazijos 2016-11-09 panešimu dėl pasiaiškinimo Nr. D3-174 ir 2016-11-17 panešimu dėl pasiaiškinimo Nr. D3-185 skiria gimnazijos fizikos mokytojui (ieškovui) R. S. drausminė nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2016-11-25 pagal LR DK 235 str. 2 d. 1 p. ir 136 str. 3 d. 2 p. (dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo) už tai, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, neleistinai elgiasi su lankytojais ar interesantais, tiesiogiai pažeisdamas žmonių konstitucines teises; pažeidė 2011-03-17 Nr. XI-1281 LR Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p., Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. V1-69 patvirtintus Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos darbo tvarkos taisyklių 260.1., 260.9. punktus. Atsakovas įsakymą pasirašė, kad susipažino 2016-11-23, tačiau kartu padarė įrašą, kad su juo nesutinka.
21. Ieškovas R. S. 2016-09-28 pareikė prašymą Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjai dėl buvusios atsakovo direktorės A. A. elgesio, o būtent dėl to, kad kai kuriems mokiniams (R. T., M. Č., M. D., R. T., D. D.), kurie mokslo metų bėgyje nelankė mokyklos ir iš fizikos dalyko turėjo neigiamus pažymius, ji be dalykininko (ieškovo) žinios iš elektroninio dienyno panaikino „n“ ir neigiamus pažymius. Prašymą pažymėjo, kad pavyzdžiui M. Č. per visus mokslo metus nelankė visiškai mokyklos, o dabar yra dešimtos klasės mokinių sąraše. Visi šie mokiniai gavo užduotį vasarai, bet nei vienas iš jų neatsiskaitė. Kaip vėliau sužinojo ieškovas, kiekvienas iš jų turi iš fizikos teigiamą pažymį ir yra pervestas į dešimtąją klasę.
22. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius 2016-10-28 atsakyme ieškovui Nr. A33(20)-213(34.2.6) nurodė, kad buvo patikrinti Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos 2015-2016 m. m. Mokytojų tarybos posėdžių protokolai, direktoriaus 2015-2016 m. m. įsakymai , 2015-2016 m. m. I ir II pusmečio IGa ir IIGa klasių lankomumo ir metinės pasiekimų suvestinės, kurios buvo pateiktos iš mokyklos elektroninio dienyno (nuo 2014-09-01 mokykloje mokinių ugdymo apskaita tvarkoma elektroniniame dienyne) bei 2013-2014 m. m. 10 klasės dienynas. Nustatyta, kad gimnazijos Mokytojų tarybos posėdžiuose buvo svarstyta dėl R. T., R. T., M. D., M. Č. ir D. D. įvertinimų, pamokų nelankymo bei atsiskaitymų už papildomus darbus (2016-01-28 Mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. V3-2, 2016-06-03 Mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. V3-4, 2016-08-30 Mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. V3-6). 2014-06-09 Mokytojų tarybos posėdžio protokole Nr. V3-4 apsvarstyta, kad E. S. turi nepatenkinamą fizikos įvertinimą, bet pažymėta, kad fizikos mokytojas pranešė, jog mokinys paėmė papildomas užduotis, už kurias jau atsiskaitė. Todėl 2014-06-20 mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. M1-7 „Dėl pažymėjimų išdavimo“ E. S. buvo išduotas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas. Pažymėjo, kad ieškovas minėtuose Mokytojų tarybos posėdžiuose dalyvavo, o 2016-10-24 Švietimo skyriaus patikros metu jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Konstatavo, kad gimnazijos direktoriaus veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta.
23.2016-10-24 prašymu (priimtas raštinėje 2016-11-25) gimnazijos mokinių tėvai išreiškė prašymą pakeisti fizikos mokytoją, nes pedagogo elgesys neatitinka tėvų lūkesčių bei riboja vaikų dalykų pasirinkimą, priešingu atveju nurodė, kad perves vaikus į kitą gimnaziją.
24.Biologijos ir geografijos mokytoja J. M. 2016-10-25 tarnybiniame pranešime Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktoriui nurodė, kad 2016-10-24 atėjusi į 7 klasę trečios pamokos metu pastebėjo apsiverkusią mokinę D. S. ir būrį aplink esančių klasiokų. Paklausus, kas atsitiko, vaikai atsakė, kad fizikos pamokos metu, mokytojas (atsakovas) R. S., paėmęs Donatos ranką, stipriai ja trenkė per lentą. M. T. sakė, kad ją irgi įžeidė, sakydamas, kad vaikšto suplėšytomis kelnėmis ir reikia jai turbūt susimesti pinigų ir nupirkti kitas. Iki pamokos pabaigos Donata niekaip negalėjo nusiraminti ir iš pamokos išėjo vis dar labai nusiminusi.
25.Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktorei dešimt 7-os klasės mokinių tėvų pateikė 2016-10-28 skundus (gauti 2016-10-31), nurodydami, kad fizikos mokytojas (ieškovas) R. S. taiko jų vaikams fizinį bei psichologinį smurtą, viešai tyčiojasi iš jų aprangos, baugina fiziniu susidorojimu. Vaikai yra įbauginti, bijo lankyti fizikos pamokas. Pareikalavo imtis griežtų veiksmų mokytojo atžvilgiu bei pakeisti mokytoją kitu.
26.L. e. direktoriaus pareigas A. P. 2016-11-07, 2016-11-09 panešimais dėl pasiaiškinimo Nr. D3-172, Nr. D3-174 paprašė ieškovą R. S. pateikti raštiškus pasiaiškinimus dėl 2016-10-31 gautų mokinių tėvų skundų dėl taikomo vaikams fizinio ir psichologinio smurto.
Ieškovas R. S. 2016-11-17 pasiaiškinime nurodė, kad kaltinimais nesutinka, jie yra melagingi ir išgalvoti. Neigia, kad 2016-10-24 vykusios pamokos metu neva smurtavo prieš D. S.. Tą dieną vykusios pamokos metu mokiniai prie lentos apskritai nebuvo ir negalėjo būti kviečiami, kadangi tos pamokos metu buvo rašomas kontrolinis darbas. Nėra nė menkiausių įrodymų, kad D. S. pamokos metu būtų buvęs sukeltas koks nors fizinis skausmas, kad ji būtų patyrusi traumą ar pan. Ji po neva patirto smurto ne tik nesikreipė į mokyklos administraciją, socialinius pedagogus, gydymo įstaigą, bet apie tariamą smurtą mokyklai pranešė tik 2016-10-28, t. y. beveik po savaitės. Šios aplinkybės taip pat paneigia bet kokio neva netinkamo elgesio jos atžvilgiu buvimą. Nesutinka, kad jo elgesys pamokų metu verčia mokinius jo bijoti, kad jis vartoja psichologinį smurtą, neva jis paėmęs vieno mokinio rašymo priemonę, ja daužęs į stalą ar pan. (K. H. kaltinimas). Visos pamokos vyksta jam esant prie lentos ar mokytojo stalo, taip užtikrinant, kad visi mokiniai galėtų jį matyti ir klausytis. Pamokų dėstymo metu jis po klasę nevaikšto, iš nugaros jų darbo neseka ir kaip taisyklė pamokų metu nereikalauja ir nekontroliuoja, kad mokiniai visus jo žodžius be išimties užsirašytų. Antra vertus, visiškai natūralu, jog matant, kad tam tikri mokiniai užsiima pašaline veikla, nesiklauso dėstomos pamokos, bendrauja tarpusavyje, trukdo kitiems asmenims, sąsiuvinyje piešia ar pan., jiems yra reiškiamos atitinkamos pastabos, yra reaguojama į jų netinkamą elgesį ir kitiems trukdantis elgesys jo pamokose yra netoleruojamas. Tačiau akivaizdu, jog tvarkos pamokose palaikymas, netinkamo mokinių elgesio netoleravimas, galų gale emocingesnis bandymas išaiškinti dėstomą dalyką negali sąlygoti baimės mokytojui, o jeigu taip ir yra, tai ta baimė yra subjektyvaus pobūdžio, nulemta mokinio charakterio savybių, o ne mokytojo konkrečių veiksmų. Pažymėjo, kad niekada nėra jokio konkretaus mokinio pavadinęs durniumi, ar pamokų metu mokinių atžvilgiu naudojęs kitus panašaus pobūdžio epitetus. Jeigu kokios nors pamokos metu toks žodis ir buvo pavartotas (nors jis to neatsimena), tai jis bet kokiu atveju nebuvo skirtas jokiam mokiniui įžeisti ar jam apibūdinti, o galėjo būti panaudotas tiesiog bendrinėje kalboje. Pripažįsta, kad yra pateikęs pastabą mokiniui į pamokas atėjusiam su nešvariais ir suplėšytais džinsais. Tačiau bet kokiu atveju, jo pastabos dėl netinkamos aprangos nebuvo nukreiptos į jo ar jo tėvų įžeidimą. Jam, beveik 45 metų patirtį turinčiam mokytojui nesuprantama, kaip mokiniai, o tuo pačiu jų tėvai, gali negerbti mokyklos kaip vienos svarbiausių vietų visuomenėje užimančių institucijų. Yra visiškai įsitikinęs, kad pamokų lankymas nešvariais ar suplėšytais rūbais, neužtikrinimas, kad nepilnametis vaikas į pamokas būtų aprengtas tinkamai (padoriai) rodo nepagarbą mokyklai. Todėl reikšdamas pastabas dėl konkretaus mokinio aprangos jis norėjo, kad ateityje jis pasirinktų tinkamą pamokoms aprangą, o ne jį įžeisti ar kaip nors pažeminti. Yra įsitikinęs, kad jam mestus kaltinimus sąlygojo ne kažkokie konkretūs jo veiksmai, o principingas požiūris į mokinių mokslą, nenuolaidžiavimas jiems tvarkos pamokų metu klausimu, pakankamai griežtas požiūris į mokslo žinių kokybę. Skundą sąlygojo ne jo netinkamas elgesys, o šiuolaikinio jaunimo požiūris į savo pareigas, noras viską gauti neįdedant jokių pastangų. Antra vertus, ieškovas supranta, kad tam tikrais atvejais vaikas į jam reiškiamas pastabas gali reaguoti pernelyg jautriai, hiperbolizuotai vertinti tam tikrus mokytojo pasakymus ar netinkamai suprasti suaugusio asmens reiškiamas mintis ir pastabas. Todėl reaguodamas į gautą skundą, puikiai suprasdamas jo tikruosius tikslus, įsipareigojo ateityje pasverti savo žodžius, būtinas pastabas reikšti kaip įmanoma jautresniu tonu, o taip pat šiek tiek liberalizuoti mokinių vertinimo sistemą. Pažymėjo, kad skundas mokykloje dėl neva netinkamo jo elgesio buvo gautas iš karto po to, kai jis kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo skyrių, prašydamas ištirti galimus dienyno klastojimo atvejus. Tai leidžia teigti, kad pateiktu skundu yra siekiama ne tariamai pažeistų teisių gynybos, o bandoma atsikratyti nepalankaus mokytojo. Nurodė, kad jeigu jam nepagrįstai bus taikomos kokios nors sankcijos, drausminė atsakomybė ir pan., jis bus priverstas ne tik savo teises ginti teisme, prašant panaikinti neteisėtai ir nepagrįstai skirtas drausmines nuobaudas, bet ir kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas dėl jo šmeižimo bei žiniasklaidos priemones, tikslu atskleisti mokykloje galimai daromus pažeidimus.
27. 2016-11-09 buvo suorganizuotas 7 klasės mokinių tėvų susirinkimas, kurio metu svarstytas klausimas dėl 7 klasės tėvų skundo dėl fizikos mokytojo R. S. elgesio per pamokas. Susirinkime dalyvavo ieškovas R. S. bei jo atstovas adv. pad. M. V. L.. Susirinkimo protokole užfiksuota, kad S. S., D. S. mama, pasakojo, kad spalio 24 dieną buvo darbe ir jai paskambino apsiverkusi dukra. Motinai paklausus, kas atsitiko, duktė pasakė, kad per fizikos pamoką mokytojas kvietė prie lentos mokinius atsakinėti. Donata pasakiusi, jog nesuprato temos. Mokytojas iškvietė ją prie lentos, ėmė rašyti, aiškinti, bet mergaitė vis tiek nesuprato. Susinervinęs mokytojas ėmė mergaitę mušti, tai yra paėmė D. ranką ir pradėjo ją daužyti į lentą. Mergaitė labai verkė, nebegalėjo važiuoti į muzikos mokyklą. Dukra nebenori lankyti fizikos pamokų, nes paniškai bijo mokytojo, bijo būti mušama ir žeminama. Motina sakė kasdien tikrinanti elektroninį dienyną ir pastebėjusi, kad lapkričio 8 d. įrašytas pažymys į spalio 3 d. pamoką. Mama prašė, kad dukrą mokytų kitas fizikos mokytojas. K. S., A. S. mama, sutiko su S. S., kad fizikos mokytojas tikrai skriaudžia vaikus, pravardžiuoja juos ir agresyviai su jais elgiasi. Sakė, kad kai vaikas ko nors nesupranta, mokytojas priėjęs išplėšia iš jo rankų tušinuką, meta jį ant suolo ir siūlo eiti į „Maximą“ nusipirkti smegenų. Jos dukra taip pat bijo mokytojo ir bijo atsakinėti prie lentos. Aneta jai papasakojo, kas Donatai nutiko per fizikos pamoką. M. P., Č. P. mama, patvirtino, kad mokytojas nuolat skriaudžia vaikus; jos sūnus taip pat bijo ir mokytojo, ir atsakinėti. Sūnus visuomet sėdi paskutiniame suole ir tikisi, kad mokytojas prie jo neprieis. R. G., B. G. mama, pritarė kalbėjusių motinų žodžiams. Ji pridūrė, jog duktė nenori eiti į fizikos pamokas, bijo mokytojo, nes mokytojas rėkia ant vaikų, žemina juos, juokiasi iš jų. Kai duktė nesupranta, mokytojas sako: „Ką, tu durna? Eik pas matematikos mokytoją, tegul ji tau paaiškina.“ M. T., M. T. mama, kalbėjo, kad spalio 24 d. mokytojas prieš visą klasę išjuokė jos dukterį už tai, kaip ji buvo apsirengusi. Mergaitė atėjo apsivilkusi madingus suplėšytus džinsus. Mokytojas sakęs, kad ir mergaitė, ir jos tėvai yra bomžos; kad klasė turėtų surinkti pinigų naujoms kelnėms, nes tėvai turbūt neturi. Mano, jog mokytojas įžeidė ir pažemino visą šeimą, jis neturi teisės taip elgtis. B. S., A. S. mama, sakė esanti susirūpinusi dėl savo dukters psichinės sveikatos. Kai jos mergaitė lankė pradinę mokyklą (kitą, ne Lavoriškėse), mokytoja skriaudė Anetą. Dukra patyrė psichinę traumą, gydėsi, turėjo keisti mokyklą, naktį sapnuodavo košmarus. Mama jaudinasi, kad tai pasikartos, nes duktė po kiekvienos fizikos pamokos yra susinervinusi, bijo, kad ir ją mokytojas pradės mušti. J. L., K. L. tėvas, pritarė kitų tėvų nuomonei. A. O., L. O. mama, ir iš sūnaus, ir iš kitų klasių vaikų tėvų girdėjusi, kaip fizikos mokytojas neleistinai elgiasi su mokiniais: pravardžiuoja juos, tyčiojasi iš jų, tai yra žemina vaikus. R. S. kalbėjo, kad jis gerai moko vaikus, suprantamai aiškina, domisi, ar visi viską suprato, o tėvai kalba netiesą, viską išsigalvoja, turi kvailų pretenzijų (tai sakydamas, trenkė kumščiu į stalą). Žodžio „bomžas“ fizikas nevartojąs. 7 klasė esanti gera, bet mokytojas dar nežino, kas ką moka, nepažįsta klasės. R. S. aiškino, kad spalio 24 d. vyko ne fizikos, o matematikos pamoka, mokiniai rašę testą ir prie lentos nebuvę, paskui sakė, jog D. S. lyg prie lentos atsakinėjusi, bet jis neprisimenąs tikslios datos, gal tai buvę kitą dieną. Mokytojas negalėjo konkrečiai pasakyti, kas tą dieną įvyko, bet tvirtino D. neskriaudęs. Jokios savo kaltės nepripažino. Susirinkime buvo nutarta, kad vienas iš gimnazijos pedagogų mėnesį laiko stebės fizikos pamokas.
28.Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos 2016-11-14 akte Nr. D3-182, pasirašytame l. e. direktoriaus pareigas A. P., lietuvių kalbos mokytojos ekspertės V. S., raštinės vedėjos I. K., nurodyta, kad ieškovas 2016-11-14 atsisakė susipažinti ir pasirašyti 2016-11-09 pranešimą Nr. D3-174 „Dėl pasiaiškinimo“.
29.Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos 2016-11-14 akte Nr. D3-181 nurodyta, kad ieškovas R. S. 2016-11-14 atsisakė pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, nors pagal Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatų 1.7. punktą: „Visi mokyklos darbuotojai, elektroninį dienyną aptarnaujantys fiziniai bei juridiniai asmenys, dirbantys su elektroniniu dienynu privalo elektroninį dienyną pildyti pagal Vartotojo vadovą tik pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus (1 priedas), kurie saugomi darbuotojų asmens bylose“.
30.Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktorė A. A. 2016-11-17 pranešimu dėl pasiaiškinimo Nr. D3-185, vadovaudamasi LR DK 240 str. 1 d., fizikos pamokos stebėjimo lapais 2016-11-14 Nr. P7-139 ir 7 klasės vadovo pranešimu 2016-11-17 Nr. P7-141, paprašė ieškovą pateikti raštišką pasiaiškinimą iki 2016-11-21 dėl jo neleistino elgesio 2016‑11-14 su 7 klasės mokiniais pertraukos ir pamokos metu. Taip pat pateikti pasiaiškinimą, kodėl netvarkingai, su gramatinėmis klaidomis, keliomis kalbomis ieškovas pildo dienyną Veritus. Nurodė pavyzdį, kad 2016-09-14 trečios pamokos metu ieškovas vedė pamoką trims klasėms (8, IG ir IIG). Pažymėjo, kad daugiau nei pusė pravestų pamokų iki 2016-11-17 neatitinka ieškovo tvarkaraščio, pamokos vysta atostogų metu, o kai kurių iš viso trūksta.
31.Byloje atsakovas pateikė IG klasės 2015-11-27 tėvų susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, jog susirinkime buvo svarstyta mokymosi ir bendravimo problemos per fizikos pamokas (dalyvavo 10 mokinių tėvų). Klasės vadovė pasakė, kad nuolat išklauso mokinių nepasitenkinimą ir skundus dėl fizikos pamokų, dėl nesąžiningo vertinimo ir mokytojo nenoro padėti suprasti temą pamokos metu, kad mokiniai dažnai jaučiasi pažeminti, nes mokytojas juos įžeidinėja, pravardžiuoja. Klasės vadovė pasakė, kad pasak mokinių, fizikos pamokų praleidimo priežastis yra nenoras bendrauti su mokytoju dėl jo nesąžiningo ir įžūlaus elgesio. Fizikos mokytojas nesutiko su klasės auklėtojos išsakyta mokinių nuomone. Jis pasakė, kad turi „...problemų su tik su klasės berniukais, jie nesimoko ir neturi tam noro, o pamokų temos yra gan suprantamai aiškinamos..., jei jie nesupranta, tai jų problema, o nori, kad paaiškinčiau, tegul sumoka“. Mokinio tėvas G. T. pasakė, kad jau keletą metų yra pasipiktinęs fizikos mokytoju, jo mokymo būdu ir nesąžiningumu, jo nenoru suprasti ir padėti mokiniams, priminė mokytojui, kad jis turi būti supratingas ir tolerantiškas, o ne įžeidinėti vaikus. Mokinio mama A. K. pritarė G. T. ir pasakė, kad yra nusivylusi mokytojo darbu ir jo elgesiu su mokiniais, kad nuo savo sūnaus girdėjo tik blogus atsiliepimus apie mokytoją. Mokinio mama A. V. pasakė, kad sūnus niekad neturėjo mokymosi sunkumų ir elgesio problemų, bet jau pora metų jos vaikas kaip besistengtų ruoštis fizikai, gauna tik žemus pažymius tik iš fizikos dalyko, todėl ji įtaria, kad mokytojas nesąžiningai vertina mokinius. Mokinio mama M. O. pasakė, kad fizikos mokytojas turi problemų ne tik šioje klasėje, prieš keletą metų lygiai taip pat šiurkščiai elgėsi su jos vyresniojo sūnaus klase, sakė, kad dažnai mokinius siunčia „... į Maximą smegenų pirkti“. M. O. pasakė: „Jūs, Ponia dažnai mokiniams kartojat, kad kas neturi smegenų, tegu eina į Maxima ir nusiperka“. Po visų pasisakymų, tėvai pareiškė, kad nenori, kad jų vaikus mokytų toks neprofesionalus mokytojas ir neįspėjamo būdo žmogus. Fizikos mokytojas nesutiko su tėvų teiginiais, išėjo iš kabineto. Susirinkime nutarta siūlyti socialinei pedagogei ar klasės vadovei lankyti pamokas iškilus problemai, padėti vaikams ir mokytojui rasti bendrą kalbą, siūlyti tėvams apsilankyti fizikos pamokoje.
32.2016-11-10 su 7 klasės mokiniais vyko individualus pokalbis ir diskusija su visa klase apie mokymąsi Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijoje. Mokinių pokalbio atsakymai pateikti žemiau:
M1- Gerai sekasi lietuvių, lenkų, matematikos pamokos. Sunkiai sekasi mokytis fizikos, nes nesupranta mokytojo pateiktų instrukcijų, kai kviečiama eiti prie lentos. Pasakius mokytojui, kad nežino, kaip atlikti užduotį, gauna iš mokytojo atsakymą: „tai elementarūs dalykai ir jūs turite tai žinoti“ arba „jeigu nemokate suskaičiuoti, kreipkitės į matematikos mokytoją, nes ji jums turėjo paaiškinti“. Mergaitė prisipažino, kad bijo dalyvauti fizikos pamokoje, nes buvo liudininkė, kai mokytojas mušė klasiokės ranką į lentą. Baisu, kad ir jai taip gali atsitikti.
BĮ- Patinka lenkų kalbos, istorijos, informatikos pamokos. Sunkiausiai sekasi fizikos pamoka, nes nesupranta daugelių dalykų. Papasakojo, kad matė, kaip mokytojas mušė klasiokės ranką į lentą. Pažymėjo, kad su berniukais mokytojas elgiasi gražiai.
M2- Sekasi lietuvių, anglų, lenkų, matematikos pamokos. Nesiseka fizikos pamokoje, nes mokytojas dažnai rėkia. Neseniai sakė, kad jos tėvai turbūt „bomžai“, nes negali nupirkti jai naujų kelnių. Mergaitė bijo, kad mokytojas gali ant jos rėkti. Kartais nenori dalyvauti fizikos pamokose.
B2- Geriausiai sekasi matematikos pamoka. Fizikos nesupranta, bet mokytojas jo nebara. Ruošiasi prašyti mokytojo pagalbos. Fizikos mokytojo nebijo.
B3- Patinka lenkų, lietuvių, matematikos pamokos. Fizikos pamoka yra įdomi, mokytojas dažniausiai rėkia ant mergaičių. Matė, kaip fizikos mokytojas mušė klasiokės ranką į lentą. Mokytojas taip pat pastebėjo kitos klasiokės suplėšytas kelnes ir liepė jai paprašyti klasės vadovo siūlų, kad susiūtų kelnėse skyles.
M3- Bijo fizikos pamokos, nes mokytojas dažnai rėkia ir neaišku, kaip atlikti užduotį prie lentos. Mergaitė norėjo pataisyti pažymį ir buvo iškviesta prie lentos, bet nepavyko atlikti užduoties, nes mokytojas pasakė, kad padarei klaidą ir gali sėstis į savo vietą. Mokytojas dažnai kartoja „tai ko nežinote, mokėtės 5 klasėje“.
M4- Gerai sekasi mokytis kalbų. Nesiseka įsisavinti fizikos žinias. Mergaitė aiškino, kad nesupranta, ką aiškina mokytojas. Dažnai mokytojas siunčia pas matematikos mokytoją, kad paaiškintų, kaip reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Prisipažino, kad bijo mokytojo, bijo su juo bendrauti ir eiti prie lentos.
B4- Patinka matematika, kalbos. Sunkiai sekasi fizikos pamokoje, nes už 1 (vieną) klaidą gali gauti 3 (trejetą). Norint gauti geresnį pažymį, reikia eiti prie lentos spręsti užduotis. Berniukui patinka, kad mokytojas mėgsta pajuokauti. Mokytojo nebijo.
M5- Patinka anglų, lenkų kalbos. Fizikos nesupranta, ką aiškina mokytojas. Mergaitė mokytojo nebijo. Sulaukia iš jo pagalbos.
M6- Patinka lenkų kalba. Nesiseka fizikos pamokoje. Nesupranta, ką mokytojas aiškina. Paklausti bijo, nes kai vieną kartą paklausė prie lentos, kaip atlikti užduotį, mokytojas priėjo, paėmė jos ranką ir aiškindamas rėkė bei mušė jos ranką į lentą. Mergaitė labai išsigando. Pasakodama mergaitė apsiverkė.
M7- Pasakoja, kad fizikos mokytojas elgiasi nenuspėjamai, būna agresyvus. Vienai klasiokei sakė, kad ji ir jos šeimos nariai yra „bomžai“, nes negali nupirkti naujų kelnių. Kai pati mergaitė prašė pagalbos, mokytojas priėjo prie jos ir spausdamas stipriai ranką rodė, kaip reikia atlikti. Bijo fizikos mokytojo, nes nepatinka, kai jis dainuoja „0,0,0“. Nenori dalyvauti jo pamokose.
B5- Berniukui visos pamokos patinka. Fizikos mokytojo nebijo.
B6- Fizikos pamokoje viskas gerai. Mokytojas dažniausiai pyksta ant mergaičių.
B7- Kol kas fizikos pamoka sekasi blogiausiai. Vieną kartą padarė klaidų, ėjo prie lentos taisytis, bet mokytojas nieko nepaaiškino, liepė sėstis į savo vietą. Matė, kaip mokytojas mušė klasiokės ranką į lentą.
Analizėje apibendrinta, kad bendraujant su visa klase, dauguma vaikų patvirtino, kad mokytojas dažnai pamokoje tyčiojasi iš vaikų. Labiausiai nukenčia mergaitės, jos bijo fizikos pamokų, bijo bendrauti su mokytoju, pamokose jaučiasi nesaugiai. Dalis mergaičių nenori dalyvauti fizikos pamokose.
33. Gimnazijos socialinės pedagogės A. S. rašte apie fizikos pamokos 2016‑11-14 stebėjimą nurodyta, kad prasidėjus fizikos pamokai 7 klasėje mokytojas ironiškai kalbėjo apie savo elgesį pamokoje. Jis sakė, kad atseit neaiškina pamokos temos, nemoka bendrauti, neužduoda klausimų. Mokinys, T. P., pranešė, kieno nėra mokykloje, tuo tarpu mokytojas tik nusijuokė ir replikavo: „ai, ai ai, vos neužmušiau vaiko!”. Tą sakydamas atkreipė dėmesį į D. mamą, prisimindamas tėvų susirinkimą. Pamokoje dalyvavo 14 mokinių, nebuvo A. S.. Per pamoką prie lentos buvo pakviesta A. S., ji buvo pasiruošusi pamokai, atsakė į mokytojo klausimus. Vėliau prie lentos ėjo D. S., mergaitei beeinant mokytojas traukėsi nuo jos ir replikavo: „dar pasakysi, kad tave mušu.“ Klasė nusijuokė. D. nebuvo pasiruošusi pamokai, į ką mokytojas sureagavo: „Šį kartą, aš tau neparašysiu dvejeto, nes tavo tėvai pasakys, kad aš specialiai tau rašau blogus pažymius, bet kitą kartą jeigu ateisi nepasiruošusi, parašysiu ne dvejetą, o vienetą“. Tai sakydamas jis buvo ramus. Vėliau prie lentos buvo pakviestas L. O., nesugebėjęs parašyti formulės. Mokytojas pakvietė atsakinėti E. S., sakydamas: „Na ateik čia, mano fizike.“ Visą pamoką skambėjo replikos: „Septintokai, paprašykite matematikos mokytojos, kad išmokytų jus normaliai skaičiuoti ir rašyti formules.“ Prie lentos šią pamoką buvo mokinė K. L.. Matėsi, kad mergaitė bijo mokytojo, buvo susiraukusi, nežinojo, ką rašyti. Mokytojas tuo tarpu ramiai su ja kalbėjo, prašė rašyti formulę, bet jai to nepadarius, mokinė atsisėdo. Atlikti užduotį bandė ir T. P., bet jam nesugebėjus atlikti užduoties mokytojas pradėjo nervintis, garsiai kvėpavo bei kėlė balsą. Galų gale tvardymas emocijas mokytojas pats parašė formulę. Baigiantis pamokai mokytojas priėjo prie K. S., pažiūrėjo į jos užrašus ir norėjo paimti jos parkerį, bet replikavo: „norėčiau paimti tavo tušinuką, bet neimsiu, nes po to sakysite, kad mušu jus ir metinėju tušinukus“. Vėliau tik nurodė jai, ką pataisyti. Užduodamas namų darbus mokytojas priėjęs prie D. S. paprašė vadovėlio, mokinė mielai padavė, bet šis mestelėjo komentarą: „oi ne, neimsiu tavo vadovėlio“ ir pasiėmė iš T. P.. Visos pamokos metu mokiniai elgėsi drausmingai, atsakinėjo į klausimus. Jautėsi mokytojo nervingumas bei įtampa, balso kėlimas. Mokytojas dažnai prieidavo prie D. S., stebėjo, ką ji rašo, replikavo ir tokį mokytojo elgesį galima laikyti mokinės tyčiniu erzinimu.
34.Septintos klasės vadovės H. Š. 2016-11-15 pranešime gimnazijos direktoriui nurodyta, kad 2016-11-15 atėjo į darbą. Jos auklėtiniai iškart pradėjo pasakoti apie vakar dienos fizikos pamoką. Mokiniai pasakojo, kad fizikos mokytojas atėjo į klasę prieš skambutį, net nepasisveikino, bet ironiškai pasakė: „Atėjo jūsų pabaisa“. Dar pasakė, kad jis nesitikėjo, jog jų tėvai parašys skundą, nesitikėjo, kad jie taip žemai kris, o D. S. ir A. S. iš viso yra niekam tikusios. Kai atėjo į klasę socialinė pedagogė, fizikos mokytojas pakeitė pokalbio temą ir pasakė: „Jei jūs kažko nesuprantate, tai ateikite, aš visada paaiškinsiu“. Dar mokiniai pasakojo, kad net būnant socialinei pedagogei fizikos mokytojas, esant progai, tyčiojosi iš jų: priekabiavo, erzino, žemino arbo ignoravo juos. Mokinė D. S. pasakojo, kad mokytojas, tikrindamas mokinių namų darbus, pakvietė ją atsakinėti. Kai jinai priėjo, tai mokytojas atšoko nuo jos ir pasakė: „ Geriau nueisiu nuo tavęs, nes pasiskųsi mamai, o mama vėl pasakys, kad aš tave mušiau“, tada jai uždavė vieną klausimą, į kurį jinai neatsakė. Mokytojas pasakė: „Sėsk, dvejetas, bet šiandien neparašysiu, nes tėvai, vėl pasiskųs, atsakinėsi kitą pamoką“. Pamokos bėgyje mokytojas prisiartino prie D. S. suolo ir paprašė vadovėlio, Margarita pasakė: „Prašau, tegu mokytojas paima“, bet mokytojas pasakė: „Ne, aš iš tavęs neimsiu, nes apkaltinsi mane, kad pavogiau tavo vadovėlį, geriau pasiskolinsiu iš Tomo“. K. D. pasakė, kad jinai ne taip paskaičiavo sąsiuvinyje, mokytojas priėjo, kad patikrintų ir pasakė: „Paimčiau tavo tušinuką, bet neimsiu, nes gali mane apskųsti savo klasės vadovei“. K. sakė, kad mokytojas visą laiką kartojo, kad nemokame matematikos: „Eikite pas matematikos mokytoją, tegu jinai jus išmokys“, šitą posakį pakartojo turbūt penkis kartus. Mokiniai paprašė matematikos mokytoją J. R., kuri ketvirtadienį pažadėjo paaiškinti, ko nesupranta per fizikos pamoką. Pranešime pažymėjo, kad 7 klasės mokiniai prašo gimnazijos administraciją pagalbos ir nori pakeisti fizikos mokytoją R. S..
35. Gimnazijos socialinės pedagogės A. S. 2016-11-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-21 pagal tėvų prašymą ir posėdžio nutarimą 2016-11-09 Nr. 1, ji stebėjo fizikos pamoką 7 klasėje. Prasidėjus pamokai, prie jos priėjo R. S. ir pasakė, kad jei ji neišeis iš pamokos, jis netęs pamokos. Mano, kad ieškovas pasielgė su ja neetiškai ir nepadoriai, pažemino ją mokinių akivaizdoje.
36.2015-06-26 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-283 „Dėl Vilniaus r. B. J. Slovackio, Buivydžių, Lavoriškių bei Mickūnų vidurinių mokyklų pavadinimų pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta pakeisti Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos pavadinimą ir pavadinti ją Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazija.
37. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija teismui pateikė duomenis, kad ministerijos kanclerio 2016-12-29 potvarkiu Nr. buvo sudaryta komisija, kurios nariai 2017 m. sausio 4-5 ir 11 dienomis lankėsi Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijoje ir pagal kompetenciją tyrė pareiškėjo R. S. 2016-12-15 skunde pateiktus faktus apie šioje gimnazijoje mokinių lankomumo ir pažangumo apskaitos vykdymą. Gimnazijos direktorė lankymosi metu sirgo. Tyrimo metu buvo analizuojama piliečio R. S. skunde įvardintų 5 nepažangių mokinių lankomumo ir pasiekimų įvertinimų fiksavimas ir apskaita 2015-2016 mokslo metais. Nustatyta, kad visi skunde minimi mokiniai (Č. M., D. M., D. D., T. R., T. R.) mokėsi šioje mokykloje nuo pirmos klasės. Minėtų mokinių pasiekimai pastaraisiais mokslo metais yra žemi, žemas lankomumo rodiklis. Gimnazijos el. dienyno duomenimis 2015- 2016 m. m. Č. M. praleido 902 pamokas, D. M. - 803, D. D. - 507, T. R. - 195, T. R. - 72 pamokas. Daugelio dalykų, mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra neigiami. 2015—2016 m. m. pirmame pusmetyje IG klasės mokinys T. R. neatestuotas iš fizikos dalyko, T. R. neatestuotas iš fizikos ir lietuvių k. (valstybinė), IIG klasės mokinys D. M. neatestuotas iš 5 mokomųjų dalykų D. D. - iš 2 mokomųjų dalykų (fizikos ir geografijos), Č. M. - iš 15 mokomųjų dalykų (vienas iš jų - fizikos). Antrame pusmetyje IG klasės mokinys T. R. neatestuotas iš fizikos dalyko, IIG klasės mokinys Č. M. neatestuotas iš 11 mokomųjų dalykų, D. M. - iš 6, D. D. -iš 2 mokomųjų dalykų (rusų k. ir fizikos). Išnagrinėjus iš el. dienyno išspausdintą 2015-2016 m. m. IG ir IIG klasių Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinę nustatyta, kad skunde minimų mokinių daugelio dalykų pasiekimų įvertinimai yra neigiami arba mokiniai neatestuoti, tačiau el. dienyno skyriaus „Atsiskaitymų suvestinė” rodo, jog minėti IG ir IIG klasių nepažangūs mokiniai yra atsiskaitę dalykų mokytojams už skirtus papildomus darbus ir turi teigiamus įvertinimus. Gimnazijos direktorė A. A., būdama atsakinga už elektroninio dienyno priežiūrą prisijungė prie el. dienyno ir atliko taisymus:
- el. dienyno informacija apie dalyką mokytojų, dėstančių IG ir IIG klasėse, paskyrose 2015- 2016 m. m. II pusmetyje atliktus mokinių įvertinimų įrašų pakeitimus rodo, jog gimnazijos direktorė A. A. 5 kartus (2016-06-07, 2016-08-30, 2016-11-16, 2016-11-17, 2016-11-18) buvo prisijungusi prie fizikos, lenką (gimtosios k,), pilietiškumo pagrindų, istorijos, technologijos, dailės, užsienio kalbos (rusų), lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos (anglų) ir geografijos dalykų mokytojų paskyros, kuriose įrašydavo įvertinimus arba pakeisdavo dalyko mokytojo įrašytus mokinių pasiekimų įvertinimus;
- prisijungus 2016-06-07 buvo įrašyti užsienio kalbos (rusų) 5 teigiami įvertinimai IIG klasės mokiniui D. D.. 2016-08-30 buvo atlikti 6 įrašai (3 teigiami įvertinimai iš fizikos dalyko įrašyti IIG klasės mokiniui Č. M., 1 - D. D., ištaisyti mokytojo įrašyti metimai fizikos dalyko įvertinimai iš „3“ į „4“ IG klasės mokiniams T. R. ir T. R.;
- 3 kartus prisijungus prie dalyką mokytojų paskyrų buvo taisyti metiniai ir atsiskaitymų už papildomus darbus, skirtus mokiniams turintiems neigiamus dalykų metinius įvertinimus ar neatestuotiems, įvertinimai. 2016-11-16 buvo atlikti 3 įrašai (IIG klasės mokiniams D. M., Č. M. lenką kalbos (gimtosios) vietoj metinio įvertinimo „neat.“ (įsk.) įrašytas „4“, D. M. įrašytas teigiamas įvertinimas už to paties dalyko atsiskaitymą). 2016-11-17 atlikta 11 įrašų (IIG klasės mokiniui Č. M. taisyti iš neigiamų į teigiamus 7 dalykų metiniai įvertinimai, D. M. -3, M. A. įrašytas geografijos dalyko metinis įvertinimas „8“). 2016-11-18 atliktas 1 įrašas (IIG klasės mokinio D. D. fizikos dalyko metinis įvertinimas „3“ ištaisytas į „4“ ).
Savo paskyrose 2016 m. lapkričio mėnesį teigiamus metinių dalykų įvertinimus įrašė ir dalykų mokytojai. Biologijos, geografijos dalykų mokytojai teigiamus metinius įvertinimus IIG klasės mokiniui Č. M., biologijos, geografijos dalykų teigiamus metinius įvertinimus D. M., geografijos teigiamą metinį įvertinimą D. D. mokytojai įrašė 2016-11-16, 17, 18 dienomis. Kai kurių dalykų teigiamų metinių įvertinimų įrašus 2016-10-21 atliko atsakingas už el. dienyno administravimą ir priežiūrą atsakingas informatikos mokytojas M. P. (žmogaus saugos, ekonomikos ir verslumo IIG klasės mokiniui Č. M.).
Pažeisdami gimnazijos Elektroninio dienyno tvarkymo nuostatų 2.5.5 p., 2.6.14 p., 2.6.16 p. reikalavimus, mokytojai nespausdina el. dienyne sudarytus savo dalyko „Pasiekimų ir lankomumo“ kiekvieno mėnesio ataskaitos. Šių duomenų nesaugo išorinėje elektroninėje laikmenoje. Gimnazijos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatų 3.2 p. nustato, kad ugdymo procesui pasibaigus, bet ne vėliau kaip iki paskutinės rugpjūčio mėnesio darbo dienos, mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui pagal mokyklos vadovų darbo pasiskirstymą kartu su klasės auklėtoju iš elektroninio dienyno išspausdina skyrių „Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinė“, išspausdintuose lapuose pasirašo, patvirtindami duomenų juose teisingumą tikrumą ir deda į bylą Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvo 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-l 18, nustatyta tvarka. Tačiau išspausdintuose lapuose parašų nėra ir tikrinimo dienomis bylos buvo nesuformuotos. Gimnazijos direktorė ir dalykų mokytojai prisijungdami prie el. dienyno 2016 m. lapkričio mėnesį ir padarydami juose įrašus pažeidė LR švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo (2012-05-08 įsakymu Nr. C-766 patvirtinta redakcija) 35 p. reikalavimą, kuriame teigiama, jog sprendimus dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į Mokytojų siūlymą priima mokyklos vadovas ne vėliau nei paskutinę einamųjų mokslo metų darbo dieną. LR švietimo ir mokslo ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. V-457 patvirtinti 2015-2016 ir 2016-2017 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai nustato, kad mokslo metai baigiasi rugpjūčio 31d. Tačiau neatsižvelgiant į tai, jog trys IIG klasės mokiniai 2016-08-30 buvo neatsiskaitę ir turėjo daugelio dalykų neigiamus metinius įvertinimus (D. M. - 6 dalykų D. D. - 3, Č. M. - 11 dalykų), remdamasi gimnazijos mokytojų tarybos 2016-08-30 posėdžio Nr.V-3-4 nutarimu (nepažangių mokinių individualaus atsiskaitymo klausimas nebuvo svarstomas ir nutarimas jų atžvilgiu nepriimtas), gimnazijos direktorė 2016-08-30 įsakymu Nr. M1-8 nurodo išduoti ir 2016-08-30 visiems trims mokiniams išrašomi Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai.
Atsižvelgiant į nurodytą buvo padarytos tokios išvados: gimnazijoje neatsakingai ir su pažeidimais administruojamas elektroninis dienynas. Nustatyti pažeidimai liudija, jog atsakingiems už elektroninio dienyno administravimą asmenims sudaryta galimybė jungtis prie dalykų mokytojų paskyrų atlikti koregavimų taisymus ir kitus veiksmus. Nustatyti 24 atvejai, kada mokyklos direktorė A. A. įrašė arba pakeitė dalykų mokytojų įrašytus mokinių pasiekimų įvertinimus. Gimnazijos direktorė ir dalykų mokytojai, atlikdami įrašus el. dienyne pasibaigus mokslo metams, pažeidė LR Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 15 d, įsakymu Nr. V-195 patvirtintą Dienyno sudarymo elektroninio duomenų pagrindu tvarkos aprašo 8 p. ir 14 p. nuostatas, gimnazijos Elektroninio dienyno tvarkymo nuostatų 3.2 p. ir 5.1 p. bei Švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo 35 p. reikalavimus. Gimnazijos direktorė, neturėdama teisinio pagrindo (mokytojų tarybos posėdžio nutarimo dėl kiekvieno mokinio kiekvieno dalyko atsiskaitymo už papildomus darbus įvertinimų), nepažangiems mokiniams (D. M. - 6 dalykų D. D. - 2, Č. M. - 11 dalykų) 2016-08-30 įsakymu Nr. M1-8 nurodė išduoti Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus. Tuo pažeidė LR Švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo 38 punkto reikalavimus.
38.Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. V1-69 patvirtintų Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos darbo tvarkos taisyklių 260.1. punktas numato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 260.9. punkte numatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra pedagoginės etikos nesilaikymas – fizinio ar psichologinio smurto panaudojimas prieš mokinį, sukėlusį nors ir mažiausią sveikatos sutrikdymą. Ieškovas su vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai 2015-01-06.
39.Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos pateiktais duomenimis ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 255,27 Eur neatskaičius mokesčių (194,00 Eur atskaičius).
40.Atsakovas byloje pateikė mokinių rašytinius paaiškinimus. K. D. paaiškinime nurodė, kad 2016-11-14 pertraukos metu atėjo fizikos mokytojas ir pasakė, kad jis „pabaisa“, pradėjo kalbėti apie tėvus, kad jie tokie ir anokie, kad nesitikėjo to iš jų. Norėjo kažką pasakyti apie tėvus, bet įėjo ponia A. ir jis pakeitė temą. Visos pamokos metu sakė, kad ateitumėme pas jį pertraukų metu (penkis kartus pasakė), kad nueitume pas matematikos mokytoją (mes nuėjome pas matematikos mokytoje ir ketvirtadienį visą pamoką skirs fizikai). Kai iškvietė Donatą prie lentos, pradėjo prie jos kabinėtis ir pasakė: „Nerašysiu dvejeto, nes pasakys, kad kabinėjausi prie tavęs“. Kai aš pradėjau skaičiuoti ant lapelio, mokytojas pasakė: „Galėčiau paimti tušinuką, bet bijau, kad pasiskųsite“. Kai atsisėdo prie Tomeko, norėjo paimti knygą, bet pasakė: „geriau paimsiu iš Tomeko“. Dar, kai Donata nuėjo prie lentos, jis atsitraukė.
Č. P. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad lapkričio 14 d. fizikos pamokos metu mokytojas atėjo į klasę ir pasakė, kad iš jų nesitikėjo, kad ji jie jį įskųsime. Po to, kai įėjo mokytoja, jis staiga pakeitė temą.
T. P. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad fizikos mokytojas pamokos metu juos išvadino pabaisomis, kabinėjosi prie D., nepasisveikino. Kai įėjo mokytoja A., jis iškart pakeitė temą, jis sakė, kad: „Aš nemaniau, kad jūsų klasė taip žemai puls“.
E. Č. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad lapkričio 14 d. fizikos pamokos metu mokytojas atėjo į klasę ir pasakė: štai, „pabaisa“ atėjo ir dar pasakė: „aš nemaniau, kad jūsų klasė taip žemai puolė“. Kai į klasę įėjo mokytoja Alioja, jis iškart pakeitė temą.
J. M. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016-11-14 įėjo mokytojas, pasisveikino ir pradėjo pasakoti apie D. tėvus, kad jie meluoja.
E. Š. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atėjo mokytojas ir pamokos pradžioje pasakė „o, pabaisa atėjo“. Jis dar sakė, kad iš jų šito nesitikėjo. Pasakė, kad jų klasė ant tiek žemai puolė, kad tokias nesąmones kalba. Kai įėjo mokytoja A., jis greitai pakeitė temą. Dar jis kabinėjosi prie DoJi ėjo prie lentos, o mokytojas pasitraukė nuo jos.
K. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kol neatėjo mokytoja A., mokytojas sakė štai „pabaisa“ atėjo, net nepasisveikino. Sakė, kad: iš jų nesitikėjo, kad jį taip apskųs. Šitos, S. ir S. mamos, nežinia ką apie jį kalba. Mokytojas sakė, kad nesitikėjo, kad jie taip žemai puls ir po to pasakė: na jūsų tėvai ir nutraukė kalbą, nes atėjo mokytoja A..
K. L. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad fizikos pamokoje mokytojas atėjo į klasė ir sakė ant jų pabaisos ir nesitikėjau, kad tokia klasė taip gali pasakyti. Ir po to pradėjo apie jų tėvus kalbėti, ir kad D. ir Agnieškos mamos pakvaišo. Ir po to, kai atėjo mokytoja A., pakeitė temą. Kai mokytojas norėjo paprašyti knygos iš D., bet mokytojas pasakė, kad dar pasakys, kad jis pavogė knygą.
D. T. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad lapkričio 14 d. 8.00 val. mokytojas atėjo į klasę, o jis tada neprisiminė, kad ant jo skundėsi. Jis pasakė, kad ką, jums trenkti, mušti jus, kad klase yra nekokia. Tai jis pasakė esant mokytojai A., kai ji įėjo. Truputį pavėlavo, 2 minutes. Jis praeitą ar už praeitą pirmadienį po kontrolinio trenkė, veikiau, laikė D. ranką ir mušė ranka į lentą.
L. O. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad lapkričio 14 d. iš pradžių įeina mokytojas ir pradeda kalbėti, kad jis „pabaisa“ ir pradėjo kalbėti, kad mūsų tėvai ... ir įėjo soc. pedagogė ir mokytojas iškart pakeitė temą.
D. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kai mokytojas atėjo į klasę, pasakė, kad: štai, pas jus atėjo „pabaisa“. Vėliau jis pradėjo netinkamai elgtis su manimi. Kai mano bendraklasiai ėjo prie lentos, jiems mokytojas užduodavo daug klausimų, o man uždavė tik vieną klausimą ir aš neatsakiau. Pasakė: „sėsk, 2“. Bet jis neparašė 2. Truputį vėliau jis pasakė: „Ar galima paimti tavo knygą?“. Aš pasakiau, kad galima. Jis pasakė: „Ne, geriau as ių Tomeko paimsiu, nes tu dar mamai pasakysi, kad paėmiau iš tavęs knygą“. Dar pamokos pradžioje jis sakė, kad nesitikėjau, kad galite taip žemai pulti.
A. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016-11-14 fizikos pamokos pradžioje ponia A. nebuvo atėjusi . Mokytojas įėjo į klasę ir sako: „Pabaisa“ atėjo, aš iš jūsų nesitikėjau to, kad jūsų klasė taip žemai puls. Jūsų tėvai! Įėjo ponia A., jis greitai pakeitė temą. Pamokos metu darė viską kaip ir visada, bet kad atrodytų juokingai, bet ne baisiai.
B. G. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad lapkričio 14 d. pertraukos metu atėjo fizikos mokytojas ir pasakė: „Na ką, jūsų pabaisa atejo, aš nemaniau, kad jūsų klasė taip žemai puls, o tėvai visai...“ Įėjo ponia A. ir mokytojas pakeitė temą: „Taigi, jeigu ko nors neusprantate, klauskite“ Po kai kurio laiko mokytojas pakvietė D.. Ji nežinojo kaip ršayti ir paklausė, o jis pasakė: „Sėsk, šį kartą nerašysiu 2“. Vėliau mokytojas paprašė iš K. D. parkerio ir pasakė: „Ne, geriau neimsiu, nes pasakysi, kad atėmiau.“ P. D. knygos ir pasakė „geriau paimsiu iš Tomerko“. Dar, kai Donata buvo prie lentos, jis bėgo.
Margarita (pavardė nenurodyta) savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad prasidėjus pamokai, įėjo mokytojas ir pasakė: „Štai, pabaisa atėjo“. Po kurio laiko pradėjo kažką kalbėti apie tėvus, bet į klasę įėjo ponia A. S. ir jis iškart pakeitė temą. Vėliau pakvietė D. prie lentos. Ji atėjo, o mokytojas atsitraukė keletą žingsnių. Sakė, kad: „aš nemaniau, kad jūsų klasė taip žemai puls“. V. K. Dz. ne taip paskaičiavo ir mokytojas priėjo ir patikrino. Pasakė: „Aš paimčiau tavo parkerį, bet tu gali pasiskųsti savo mokytojai“. Pasibaigus pamokai, paprašė D. knygos ir ji leido, bet mokytojas pasakė: „Ne, aš geriau paimsiu iš Tomeko, nes gali pasiskųsti“. Žodžiu, jis daug kabinėjosi prie D. ir dabar netinkamai elgiasi su mumis.
41.Ieškovas pateikė 2016-10-24 7 klasės atlikto kontrolinio darbo 13 mokinių kopijas.Visuose darbuose yra padaryta matematinių klaidų.Pažymiai „3-4-5“.
Dėl įrodinėjimo
42.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,E. G.“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).
Lietuvos A. T., formuodamas praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).
LAT 2011-05-27 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-260/2011 pateikė nuoseklų išaiškinimą apie rašytinius įrodymus ir jiems keliamus reikalavimus. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytinei įrodinėjimo priemonei nekeliami specialūs formos reikalavimai - teksto dalims, jų išdėstymui, turiniui ir kt. Tačiau laisva forma surašyti dokumentai, kad jie būtų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms. Juose turi būti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, būdas ir kilos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informaciją surinkę asmenys. Informacija yra duomenys ar žinios, kitokios faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios gali būti nustatytos ir patikrintos atitikties tikrovei aspektu. Informacijos surinkimo subjektai turi būti nurodyti ir yra svarbūs, informacijos rinkimo subjektai identifikuojami nurodant jų asmens duomenis, kurie būtų pakankami jų identifikavimui - vardas, pavardė, pareigos, darbovietė, pavadinimas ir kt. Pagal juos, esant būtinumui, gali būti tikrinama, ar informacija buvo rinkta teisėtai, ar informacija yra patikima, nes įrodymais negali būti duomenys, kurių kilmė ar šaltinis nežinomi. Kaip nurodo LAT minėtoje nutartyje, teismas, spręsdamas dėl tokio raštiško teksto atitikties (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, turi įvertinti, ar yra esminių rašytinių komponentų išdėstymo dokumente tvarkos pažeidimų arba kitokių trūkumų. Asmuo, kuris remiasi rašytiniu įrodymu, turi pareigą pašalinti jame esančius trūkumus, todėl jam tenka pareiga teikti papildomus įrodymus, susijusius su rašytinio įrodymo trūkumų pašalinimu.
CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Tai reiškia, kad ieškovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Kolegija pažymi, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).
Dėl darbo sutarties ir jos nutraukimo pagrindų ir tvarkos
43. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).
Viena iš darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso (toliau – DK) 234 str.). Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi būti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar šiurkščius darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d.). Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. Ventos socialinės globos namai, bylos Nr. 3K-3-285/2013 ir kt.).
Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Lietuvos A. T. praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų įvertinti pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes ir sukeltus padarinius, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi. DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005). Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo ir už jį paskirtos nuobaudos adekvatumo. Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą. Priešingu atveju gali likti neįvertintos aplinkybės, patvirtinančios darbdavio piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (LAT byla Nr.3K-3-533-2012).
Dėl byloje nagrinėtinų faktinių aplinkybių
44.Gimnazijos direktorė, neturėdama teisinio pagrindo (mokytojų tarybos posėdžio nutarimo dėl kiekvieno mokinio kiekvieno dalyko atsiskaitymo už papildomus darbus įvertinimų), nepažangiems mokiniams (D. M. - 6 dalykų D. D. - 2, Č. M. - 11 dalykų) 2016-08-30 įsakymu Nr. M1-8 nurodė išduoti Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus.
Šiuo įsakymu A. A.,kaip direktorė savo įsakymu perkėlė R. T., D. D., R. G. į kitą klasę,t.y. mokinius,kurie nelankė mokyklos ir turėjo neigiamus pažymius.Mokiniams M. D., D. D. ir M. Č. suteikė teisę gauti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus.
2016-08-30 vyko gimnazijos tarybos posėdis.Protokolą pasirašė A. A. ir V. S..Jame yra įrašas,kad „visi moksleiviai,kuriems skirtip apildomi darbai,už juos atsiskaitė“.
Pagal atsakovo ir liudytojos A. A. paaiškinimus,su šiuo protokolu neformaliai galima buvo susipažinti tik po jo surašymo ir ne tą pačią dieną.
Ieškovas R. S. 2016-09-28 pateikė pareiškimą Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjai dėl direktorės A. A. elgesio, o būtent dėl to, kad kai kuriems mokiniams (R. T., M. Č., M. D., R. T., D. D.), kurie mokslo metų bėgyje nelankė mokyklos ir iš fizikos dalyko turėjo neigiamus pažymius, ji be ieškovo žinios iš elektroninio dienyno panaikino „n“ ir neigiamus pažymius.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius 2016-10-28 atsakyme ieškovui Nr. A33(20)-213(34.2.6) nurodė, kad buvo patikrinti Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos 2015-2016 m. m. Mokytojų tarybos posėdžių protokolai,ko pasekoje buvo pateikta išvada,kad ieškovas minėtuose Mokytojų tarybos posėdžiuose dalyvavo, o 2016-10-24 Švietimo skyriaus patikros metu jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Konstatavo, kad gimnazijos direktoriaus veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija teismui pateikė duomenis, kad ministerijos kanclerio 2016-12-29 potvarkiu Nr. buvo sudaryta komisija, kurios nariai 2017 m. sausio 4-5 ir 11 dienomis lankėsi Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijoje ir pagal kompetenciją tyrė pareiškėjo R. S. 2016-12-15 skunde pateiktus faktus apie šioje gimnazijoje mokinių lankomumo ir pažangumo apskaitos vykdymą.Jeme konstatuota,kad antrame pusmetyje IG klasės mokinys T. R. neatestuotas iš fizikos dalyko, IIG klasės mokinys Č. M. neatestuotas iš 11 mokomųjų dalykų, D. M. - iš 6, D. D. -iš 2 mokomųjų dalykų (rusų k. ir fizikos). El. dienyno skyriaus „Atsiskaitymų suvestinė” rodo, jog minėti IG ir IIG klasių nepažangūs mokiniai yra atsiskaitę dalykų mokytojams už skirtus papildomus darbus ir turi teigiamus įvertinimus. Gimnazijos direktorė A. A., būdama atsakinga už elektroninio dienyno priežiūrą prisijungė prie el. dienyno ir atliko taisymus: 2016-08-30 buvo atlikti 6 įrašai (3 teigiami įvertinimai iš fizikos dalyko įrašyti IIG klasės mokiniui Č. M., 1 - D. D., ištaisyti mokytojo įrašyti metimai fizikos dalyko įvertinimai iš „3“ į „4“ IG klasės mokiniams T. R. ir T. R.;direktorė A. A. 5 kartus (2016-06-07, 2016-08-30, 2016-11-16, 2016-11-17, 2016-11-18) buvo prisijungusi prie fizikos, lenką (gimtosios k,), pilietiškumo pagrindų, istorijos, technologijos, dailės, užsienio kalbos (rusų), lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos (anglų) ir geografijos dalykų mokytojų paskyros, kuriose įrašydavo įvertinimus arba pakeisdavo dalyko mokytojo įrašytus mokinių pasiekimų įvertinimus; 2016-11-16 buvo atlikti 3 įrašai (IIG klasės mokiniams D. M., Č. M. lenką kalbos (gimtosios) vietoj metinio įvertinimo „neat.“ (įsk.) įrašytas „4“, D. M. įrašytas teigiamas įvertinimas už to paties dalyko atsiskaitymą). 2016-11-17 atlikta 11 įrašų (IIG klasės mokiniui Č. M. taisyti iš neigiamų į teigiamus 7 dalykų metiniai įvertinimai, D. M. -3, M. A. įrašytas geografijos dalyko metinis įvertinimas „8“). 2016-11-18 atliktas 1 įrašas (IIG klasės mokinio D. D. fizikos dalyko metinis įvertinimas „3“ ištaisytas į „4“ ).Savo paskyrose 2016 m. lapkričio mėnesį teigiamus metinių dalykų įvertinimus įrašė ir dalykų mokytojai. Biologijos, geografijos dalykų mokytojai teigiamus metinius įvertinimus IIG klasės mokiniui Č. M., biologijos, geografijos dalykų teigiamus metinius įvertinimus D. M., geografijos teigiamą metinį įvertinimą D. D. mokytojai įrašė 2016-11-16, 17, 18 dienomis. Kai kurių dalykų teigiamų metinių įvertinimų įrašus 2016-10-21 atliko atsakingas už el. dienyno administravimą ir priežiūrą atsakingas informatikos mokytojas M. P. (žmogaus saugos, ekonomikos ir verslumo IIG klasės mokiniui Č. M.).
2016-11-16-17-18 dienomis(tik pagal atsakovo,kaip juridinio asmens spaudo duomenis ant pasiaaiškinimų) atsakovo lenkų kalbos mokytoja A. B.,lietuvių kalbos mokytoja V. S.(ji buvo tarybos posėdžio sekretorė 2016-08-30),technojogijų mokytoja K. T.,istorijos mokytojas A. V.,dalės ir technologijų mokytoja J. P.,biologijos ir geografijos mokytoja Maceikianeęc,rusų kalbos mokytoja V. U. surašė pasiaiškinimus(savo turiniu jie yra visi „nurašyti“ vienas nuo kito),kuriuose nurodė,kad „gavę žodinę pastaba dėl el.dienyno“,pasiaiškinimo surašymo dieną jie kartu su direktore A. A. ir mokytoju M. P. ištaisė dienyno klaidas aukščiau minėtiems mokiniams.Ištasymų esmė-iš neigiamo įvertinimo į teigiamą.
Mokytojas M. P. surašė pasiaiškinimą,kad jis klaidingai surašė ištaisymus 2017-10-21.
Ieškovas teismui pateikė elektroninio lrytas.lt portalo 2016-11-22 dienos straipsnį,kuris pavadintas “Lenkiškos mokyklos mokytojas neištvėrė:per 40 metų to neesu matęs“.Šiame straipsnyje nurodoma,kad susitikus su žurnaliste didrektorė šį atvejį atsisakė komentuoti.A. P. be vadovo sutikimo žinios nekomentavo.Apie situaciją buvo informuota švietimo ir mokslo ministrė A. P..Ji paskaė,kad „tokie faktai turi būti griežtai įvertinti ir turi būti griežti sprendimai.Duomenų klastojimas ir mokytojo darbo paniekinimas-nepateisinami.Tai nusikalstamos veikos."Be to ieškovas pasisakė,kad tokia „praktika“ buvo ne pirmi metai.
Šių duomenų paneigimo nebuvo paprašyta padaryti arba nebuvo paneigta atsakovo bylos nagrinėjimo metu.
2017-01-27 direktorė A. A. surašė pasiaiškinimą Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojui dėl ministerijos rašto.Jame ji nurodė,kad 2016-08-30 nespėjo patikrinti visų dienynų.Ji rėmėsi tarybos posėdžio protokolu.Tik 2016-11-16 ji patikrino dienynus ir galėjo ištaisyti klaidas.
Fizikos pamokos 7 klasei buvo dėstomos vieną kartą per savaitę.
2016-10-24 ieškovo pamokos metu buvo rašomas 7 klasės fizikos dalyko kontrolinis darbas.Pamokos metu ieškovas pakvietė mokinę D. S. prie lentos ir kai ji neteisingai atsakė ar užrašė atsakymą ant lentos,mokytojas paėmė jos ranką ir prispaudė prie lentos taip,kad subyrėjo kreida.Mokinė išsigando dėl tokio mokytojo poelgio.
Ieškovas teismui pateikė aukščiau minėtos dienos 7 klasės 13 mokinių kontrolinių darbų kopijas.Visuose juose mokiniai darė elementarias matematines klaidas ir taip pat iš loginės pusės negalėjo atlikti užduočių dėl ko jie įvertinti neigiamais ir patenkinamais pažymiais.
2016-10-24 ieškovas mokinei M. T. ieškovas pasakė pastabą dėl jos dėvėtų,pasak motinos „madingų“džinsų(specialiai suplėšyti,teismo pastaba) ir paskė,jai,kad gal jos tėvai bomžai,kad negali nupirkti normalių džinsų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui buvo paaiškinta,kad mokykloje turi būti nešiojama uniforma.
2016-11-09 buvo suorganizuotas 7 klasės mokinių tėvų susirinkimas, kurio metu svarstytas klausimas dėl 7 klasės tėvų skundo dėl fizikos mokytojo R. S. elgesio per pamokas. Ieškovas savo kaltės nepripažino. Susirinkime buvo nutarta, kad vienas iš gimnazijos pedagogų mėnesį laiko stebės fizikos pamokas.
Gimnazijos socialinės pedagogė A. S. stebėjo fizikos pamoką 2016‑11-14.Ieškovas pamokos metu replikavo mokinei D. S.,mokiniams,kad jie nemoka matematikos.
Gimnazijos socialinės pedagogė A. S. 2016-11-21 pagal tėvų prašymą ir posėdžio nutarimą 2016-11-09 Nr. 1, ji stebėjo fizikos pamoką 7 klasėje. Prasidėjus pamokai, prie jos priėjo R. S. ir pasakė, kad jei ji neišeis iš pamokos, jis netęs pamokos.Ji buvo priversta išeiti iš pamokos.Pamoką stebėjo A. P..
L.E. direktorės pareigas A. P. teismui paaiškino,kad „jei daugiau nei 30 proc. neigiami pažymiai, tai reiškia, kad mokytojas neišaiškino tinkamai.“ Teismas turi pagrindą konstatuoti,kad 2016-12-24 neigiami ir patenkinami pažymiai kontrolinio darbo metu susiję visų pirma su mokinių negebėjimu atlikti matematinius skaičiavimus teisingai pakankamai nesudėtinguose daugybos-dalybos,sudėties veiksmuose(41 p.).
2016-11-25 mokykloje priimtas tėvų 2016-10-24 dienos surašymo data prašymas,kurį surašė liudytoja S. S. asmeniškai prieš pateikdama mokyklai,o tėvai pasirašė po juo,kuriame nurodoma,kad nepagrįstai rašomi neigiami pažymiai(fizikos pamokose),mokyklos soc.pedagogė lankė pamokas,tačiau bendravimas su vaikais nepasikeitė.Iš to kas surašyta akivaizdu,kad šis raštas surašytas atgaline data ir pateiktas po ieškovo atleidimo iš darbo.
2016-12-21 vyko gimnazijos tarybos posėdis,kurio primininkė buvo H. Š.(direktorės pusseserė),kviesti asmenys-direktorė A. A.,kuriame buvo svarstytas „advokato pasamdymas“.Posėdžio metu tarybos narys M. P. informavo,kad mokytojai kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisiją dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių,kuriuose gimnazija ir pedagogai buvo apšmeižti.Tą pačią dieną buvo paimti grynieji pinigai,rastas advokatas,sudaryta sutartis,kurią sudarė direktorė A. A..
2017-02-07 Vilniaus rajono Savivaldybės taryba sprendimu Nr.T3-48 atleido direktorę A. A. iš jos pareigų tenkindami 2017-02-02 direktorės prašymą(DK 127 str.1d.pagrindu).
Dėl ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybių ir atleidimo pagrįstumo
45. 2016-11-23 ieškovui buvo įteiktas Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktoriaus įsakymas Nr. P1-43 Dėl drausminės nuobaudos R. S. skyrimo. Įsakyme nurodyta, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo 2016-11-25 pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 2 d. 1 p. ir 136 str. 3 dalies 2 p.už tai, kad jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, neleistinai elgiasi su lankytojais ar interesantais, tiesiogiai pažeisdamas žmonių konstitucines teises, pažeidė 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281 LR Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p, Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. VI-69 patvirtintus Vilniaus r. Lavoriškių vidurinės mokyklos darbo tvarkos taisyklių punktus 260.1, 260.9. Už kokius konkrečius pažeidimus atleistas ieškovas nenurodyta, kaip jis neleistinai elgėsi tiesiogiai pažeisdamas žmonių konstitucines teises ieškovas nežino. Įsakyme nėra nurodyta, už kokį ir kada įvykusį darbo drausmės pažeidimą skiriama drausminė nuobauda. Nėra nurodyta, kokį nusižengimą padarė Ieškovas ir kaip pažeidė darbo drausmę. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytas Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 punktas nurodo, jog Mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą.
Iki atleidimo dienos ieškovas neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas ieškovą atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pasisakydamas apie šiukštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, byla Nr. 3K-3-351/2006).Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.Įstatymų leidėjas DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvardytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys su lankytojais ar interesantais, kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai.(LAT byla Nr.3K-3-551/2007, Panevėžio AT byla Nr.2A - 181 - 252 / 2012).
Vertinant tai,ką suformulavo buvusi direktorė minėtame įsaskyme dėl to,kad ieškovas „neleistinai elgiasi su lankytojais ar interesantais, tiesiogiai pažeisdamas žmonių konstitucines teises“,tai tokio elgesio ieškovas negalėjo padaryti,kadangi elgesys su mokine D. S. ir pokalbis su M. T. nepažeidė jokių jų konstitucinių teisių ir šie mokiniai nėra jokie mokymo įstaigos lankytojai ar interesantai tiesiogine prasme.
260.9. punkte numatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra pedagoginės etikos nesilaikymas – fizinio ar psichologinio smurto panaudojimas prieš mokinį, sukėlusį nors ir mažiausią sveikatos sutrikdymą.Realiai nėra objektyvių įrodymų,kad ieškovas mokinei D. S. savo elgesiu sukėlė sveikatos sutrikdymą.Tačiau teismui akivaizdu,kad toks ieškovo elgesys 2016-10-24,kuris aukščiau nustatytas mokinės D. S. atžvilgiu yra neetiškas ir neleistinas,nepriklausomai kas sukėlė ieškovui pyktį.Ieškovo pasisakymai dėl M. T. aprangos tėvų atžvilgiu taip pat yra neetiški,tokių išsireiškimų neturėtų būti.
Tačiau teismas šioje situacijoje turi įvertinti,ar padaryti ieškovo veiksmai yra pagrindas jam taikyti griežčiausią darbo drausmės pažeidimo nuobaudą ne tik šių konkrečių veiksmų vertinimo apimtyje,bet ir buvusios situacijos viseto kontekste.
Šiai dienai neginčytinai nustatyta(nei buvusi direktorė,nei kuris nors iš mokytojų Švietimo ministerijos komisijos išvadų neskundė),kad direktorė pati asmeniškai ir su savo mokyklos mokytojų pagalba arba žinia (44p.8 pastraipa) neformaliai klastojo bylos 37p. nurodytų mokinių elektroninių dienynų duomenis taip,kad vieni nepažangūs mokiniai įgytų privalomą išsilavinimą,o kiti būtų perkelti į aukštesnę klasę.
Būtent apie tai ieškovas pranešė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo skyriui,kuris neatliko jokio tyrimo,ir tik formaliai rėmėsi 2016-08-30 tarybos protokolu,kaip pagrindu konstatuoti apie pažeidimų nebuvimą,kurie 2016-10-24 dienai jau buvo padaryti.Skyrius net netikrino ieškovo nurodomų aplinkybių.To pasekoje buvo surašyta direktorę reabilituojanti išvada.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija po tyrimo padarė išvadas,kad direktorė A. A. nuo 2016-06 iki 2016-11-18 darė aukščiau minėtus pakeitimus (37 p.). Nustatyti 24 atvejai, kada mokyklos direktorė A. A. įrašė arba pakeitė dalykų mokytojų įrašytus mokinių pasiekimų įvertinimus(tame tarpe ir fizikos dalyko).
Pažeidimai elektroniniame dienyne nustatyti pas daugelį mokytojų.Nei vienas iš jų nebuvo įvertintas,kaip drausminis pažeidimas.
Darydama tokius rimtus tęstinius pažeidimus su kitų mokytojų žinia ir pagalba,ir turėdama galimybę įtakoti mokytojus,tėvus ir po to,kai ieškovas buvo atleistas,ką rodo tėvų susirinkimai po ieškovo atleidimo iš darbo,ir 2016-12-21 gimnazijos tarybos protokolas,buvusi direktorė atleido iš darbo 2016-11-23 ieškovą,kurio „dėka“ jai teko palikti užimamas pareigas „savo prašymu“ 2017-02-02.
Taigi,teismas mato tiesioginį direktorės A. A. buvusį suinteresuotumą atleisti(t.y.nubausti) iš darbo ieškovą,kaip asmenį,kuris prieš tai įvardijo direktorės šiurkščius darbo drausmės ir etikos pažeidimus dėl duomenų klastojimo,ir kuris galimai ateityje neleistų taip pat pasielgti analogiškai direktorei,tai nepaviešinęs to paties iš naujo.
Teismas laiko,kad ieškovo elgesys mokinių atžvilgiu buvo drausminės atsakomybės svarstymo objektu.Mokinių žinių stoka,gabumų nebuvimas,nesupratimas dalyko-negali būti neetiško elgesio pateisinimu.Mokinio neetiškos aprangos buvimas negali būti neetiško tos aprangos vertinimo žodžiu pateisinimu.Tačiau ar toks elsgesys yra toks šiurkštus ir sukėlė tokias pasėkmes,kad už jį mokytojas turėtų būti atleistas iš darbo,atsakovas neįrodė.
Teismas atsiriboja nuo perdėto atsakovo liudytojų paaiškinimų vertinimo ieškovo elgesio atžvilgiu,nes laiko juos nekritiškais,suinteresuotais,bei mato,kad ieškovo elgesys vienos pamokos metu ne buvo sisteminis ieškovo elgesys.Priešingai,teisme byloje liudytojai sakė,kad iki 2016-10-24 su mokytojo elgesiu problemų nebuvo.Tėvai,kaip liudytojai net nesugeba kritiškai įvertinti savo pačių ir savo vaikų elgesio ir to,kad jų vaikai neturėjo reikiamų žinių,kad gauti teigiamą ir objektyvų pažymį kontrolinio darbo metu.Teismas laiko,kad liudytoja B. R. kritiškai ir nesuinteresuotai nurodė realiais situacijos aplinkybes-D. S. ranka buvo prispausta prie lentos,bet nebuvo trankoma į lentą.Todėl buvę liudytojų paaiškinimai teisme vertintini kritiškai.
Teismas pripažįsta,kad ieškovas netinkamai kitose vėlesnėse dvejose pamokose(po 2016-10-24) replikavo mokiniams,nes iš buvusios situacijos tai suprantama tik tiek,kad ieškovas matomai nesugebėjo valdyti savo emocijų,kas savo ruožtu nėra pasiteisinimas ir toks elgesys turi būti aptariamas pedagogų kolektyve arba asmeniškai su ieškovu.Tačiau iš kitos pusės toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas,kaip „priedas“ prie atleidimo iš darbo pagrindžiančio pagrindo.
Šioje situacijoje įvyko taip,kad direktorė,kurios veiksmai iki 2016-11-23 teismo nuomone(ir ne tik teismo) yra šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo dalykas,kuris savo esme diskredituoja pačią išsilavinimo įgijimo prasmę mokantis,o ne esant mokinių sąrašę,kurie ne tik nebuvo taip įvertinti,bet nesuprantama,kaip yra vertinami kaip pagalba nesimokančiam mokiniui paties tai atlikusio asmens požiūriu(t.y. liudytojos A. A. paaiškinimo teisme esmė),kai tai padaręs asmuo savo noru palieka pareigas,o tai atskleidusio ieškovo neetiškų veiksmų dviejų mokinių atžvilgiu pasekmė-atleidimas iš darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą,kas iškraipo įstatymų ir teismų praktikos tiklsus.Esama situacija priešingai leidžia palikti neįvertinus visetą aplinkybes, patvirtinančios darbdavio atstovo piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius(jų atstovus) ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą(nelaikydamas jį tokiu sunkiu,kad būtų taikoma griežčiausia drausminė atsakomybė) aplinkybes, kuriomis jis padarytas,darbuotojo darbą ir elgesį(realių drausminių nuobaudų nebuvimas ir labai didelė pedagoginė praktika be panašaus pobūdžio drausminių pažeidimų), į tai, kad drausminė nuobauda neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo,nuobaudą-2016-11-23 Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktoriaus įsakymą Nr. P1-43 Dėl drausminės nuobaudos R. S. skyrimo dėl A. S. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 2 d. 1 p. ir 136 str. 3 dalies 2 p.- panaikina.
Panaikinus nuobaudą ieškovas gražintinas į savo buvusią darbo vietą jam išmokant už kiekvieno priverstinės pravaikštos mėnesį po 194 eurus(atskaičius mokesčius) vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos(2016-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas R. S. turėjo 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Atsakovas Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazija turėjo 762,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 30,30 Eur vertimo paslaugų išlaidų.
Ieškovui tenkinus ieškinį iš atsakovo priteisiama ieškovo naudai 650 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 185 str., 259 str., 268-270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti 2016-11-23 Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos direktoriaus įsakymą Nr. P1-43 „Dėl drausminės nuobaudos R. S. skyrimo“ dėl A. S. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 2 d. 1 p. ir 136 str. 3 dalies 2 p..
Gražinti ieškovą R. S. (a.k(duomenys neskelbtini) į darbą Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijoje mokytoju.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui R. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 194 eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų) vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-11-25) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-04-24) ir 194 eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Prieteisti iš atsakovės Vilniaus r. L. S. Batoro gimnazijos (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui R. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 650 eurų(šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.