Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Tanagra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11759-920/2015 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei UAB „Tanagra“ dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo, darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą skundžia atsakovės UAB „Tanagra“ direktorius G. D.. Apeliantės atstovas prašė teismo sprendimą kaip teisiškai ydingą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Teismas nagrinėdamas bylą nesilaikė įstatyme numatytos pareigos rinkti ar siūlyti pateikti ir įrodymus, kuriais šalys nesivadovauja, bet kurie gali būti esminiai sprendžiant, ar pagrįstai ieškovui buvo pritaikyta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo.

Teismo motyvas, kad atsakovė byloje nėra pateikusi įrodymų, jog ieškovas nebuvo darbe visą darbo dieną, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams – prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame dirbo ieškovas, vadovų pasirašytam tarnybiniam pranešimui, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2015 metų kovo 2 dieną nebuvo darbe nuo 8.00 val., be to, pažymėtina, kad šios aplinkybės neginčijo pats ieškovas. Faktas, kad ieškovas nebuvo darbovietėje visą darbo dieną, yra visiškai įrodytas atsakovės vadovo tarnybiniu pranešimu ir paties ieškovo prisipažinimu.

Byloje nebuvo nustatyta, ar ieškovo pranešimas dėl nesutikimo būti perkeltam į kitą darbo vietą buvo pateiktas raštu ar žodžiu ir koks buvo pranešimo turinys.

Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi hipotetinėmis aplinkybėmis ir vertinimais, teigdamas, kad labiau tikėtina, jog pats autocentro direktorius N. G. nurodė ieškovui išvykti iš darbo.

Šis teismo motyvas grindžiamas vien ieškovo parodymais, tačiau nėra pagrįstas jokiais kitais įrodymais ar liudytojų parodymais.

Teismo teiginys, kad pats prekybos centro vadovas, tikėtina, liepė ieškovui pasišalinti iš darbo, prieštarauja byloje pateiktam dokumentui – to paties autocentro direktoriaus N. G. ir kito įmonės vadovo generalinio direktoriaus pavaduotojo A. K. pasirašytam tarnybiniam pranešimui, todėl toks teismo motyvas apie tikėtinus vadovo veiksmus, kuris byloje nepagrįstas jokiais tiesioginiai ar netiesioginiais įrodymais, taip pat ir liudytojų parodymais, turėtų būti vertinamas kaip spekuliatyvus aplinkybių interpretavimas ir suponuoja prielaidas abejoti teismo nešališkumu nagrinėjant šį ginčą.

Kauno apylinkės teismo išvados, kad ieškovas galimai pagrįstai nedirbo 2015-03-02, šioje byloje turėtų būti vertinamos kaip apriorinės.

Teismas sprendimo motyvuose klaidingai interpretavo atsakovės pateiktus teismui parodymus dėl trumpalaikio ieškovo pasirodymo darbo vietoje, laikydamas tai atsakovės atstovo parodymų pakeitimu.

Teismo vertinamos šalių santykių aplinkybės, susijusios su darbuotojo perkėlimu į kitą darbą, yra niekaip nesusijusios su ginčo dalyku. Nesusijusių su ginčo dalyku klausimų nagrinėjimas, atsakovės nuomone, teismo pateikiamas tik tam, kad neigiamai charakterizuotų atsakovę, nesant pakankamai pateiktų įrodymų ieškiniui pagrįsti, bet siekiant darbuotojo ginčytinus veiksmus pateisinti, turėtų būti vertinamas kaip pažeidimas ne tik šalių lygiateisiškumo principo, bet LR CPK normų, reglamentuojančių objektyvų ir nešališką įrodymų vertinimą priimant teismo sprendimą.

Teismas nagrinėdamas bylą tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir padarė teisingas išvadas, vertindamas surinktus byloje įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo darbo byloje ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimą, taip pat ir įrodymų rinkimą (CPK 414 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą teismas apklausė atvykusius liudytojus, išreikalavo būtinus bylai išnagrinėti rašytinius įrodymus, vertindamas liudytojų paaiškinimus atsižvelgė į liudytojų parodymų svarbą, jų galėjimą paaiškinti ginčo situaciją.

Teismas pagrįstai vertino įrodymus, susijusias su darbuotojo perkėlimu į kitą darbą, atsakovė turėjo laikytis DK nustatytų darbo teisės principų ir darbdavio pareigų (DK 35 straipsnis, 229 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantės atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė įstatyme numatytą pareigą rinkti įrodymus ir siūlyti pateikti įrodymus, kuriais šalys nesivadovauja, tačiau su tuo sutikti negalima. Įstatyme nurodyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis), turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes ir kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, tačiau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, t. y. teismas turi patikrinti ir nustatyti: 1) ar darbuotojas (ieškovas) atleistas iš darbo esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui (DK 129 straipsnis); 2) ar nėra pažeistos darbuotojui (ieškovui) taikytinos garantijos (DK 132, 133, 134, 135 straipsniai ir kt.); 3) ar laikytasi darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 130, 131 straipsniai ir kt.); 4) ar yra pagrindas darbuotojo (ieškovo) atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas, o jeigu tam pagrindo nėra, tai ar nėra pagrindo ginti darbuotojo teises kitais DK 36 straipsnio 2 dalyje numatytais darbo teisių gynimo būdais. Bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, atleistų iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo (DK 129 straipsnis) pagrindo teisėtumą, tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014). Dėl darbuotojo nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kaip svarbios priežasties nutraukti su juo darbo sutartį, spręstina pagal tai, ar darbovietėje realiai egzistavo objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo būtina keisti darbuotojo darbo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras, bylos Nr. 3K-3-10/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo S. V. atleidimo iš darbo nuo 2015-03-05 pagrįstumą tariamo darbo drausmės pažeidimo dieną vykusių įvykių aplinkybes, buvo aktyvus, tinkamai įvykdė įstatyme numatytą pareigą rinkti įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, susijusias su ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas patenkino ginčo šalių prašymus iškviesti ir apklausti liudytojais atsakovo generalinį direktorių G. D., autocentro direktorių N. G., liudytoją M. S.. 2015-09-03 teismo posėdžio metu gavus liudytojo N. G. prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismas savo iniciatyva nusprendė kviesti ir apklausti liudytojais atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotoją A. K., liudytojus G. L. ir R. M., nes šių asmenų parodymai buvo svarbūs vertinant ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumą – liudytojai ginčo dieną buvo atsakovės darbo vietoje. Taip pat teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, išreikalavo iš atsakovo ieškovo darbo grafiko kopiją ir pažymą apie atsakovo vidutinį darbo dienos ir vidutinį darbo užmokestį. Taigi ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir ginčo dieną vykusių įvykių aplinkybes, buvo aktyvus ir nepažeidė CPK XX skyriaus nuostatų, yra pripažintinas pagrįstu. Todėl atsakovės UAB „Tanagra“ atstovo argumentas dėl tariamai padarytų pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovės atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu patenkintu ieškovo reikalavimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina pasisakyti dėl surinktų byloje įrodymų ir nustatytų byloje faktinių aplinkybių.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo darbo vieta buvo Kauno m. filialo (duomenys neskelbtini) autocentro parduotuvėje. Remiantis ginčo šalių sudaryta neterminuota darbo 2013-04-18 sutartimi, ieškovas S. V. įdarbintas atsakovės bendrovės parduotuvėje pardavėju (b. l. 9–12). Kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos tarp ginčo šalių nebuvo nustatytos. Ginčo šalys susitarė, kad ieškovui nustatoma 6-ių dienų darbo savaitė; 40 valandų, darbas pamainomis pagal slenkantį grafiką. Taigi, šios sąlygos, kaip ir kitos darbo sutarties sąlygos, abiem darbo sutarties šalims buvo vienodai privalomos ir galėjo būti keičiamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2015-02-27 pranešimu internetiniame tinklalapyje informavo, kad nuo 2015-03-02 atsakovė perkėlė autodalių parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), prekybinę veiklą į kitas patalpas adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės byloje atsakovė neginčijo, šią aplinkybę taip pat patvirtino ieškovas ir liudytojas M. S..

Ieškovas teigia, kad nesutiko būti perkeltas nuo 2015-03-02 į darbą Kaune, (duomenys neskelbtini) ir kad apie tai ieškovas raštu ir žodžiu pranešė atsakovei. Ieškovo paaiškinimą dėl informacijos apie atsisakymą dirbti adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), patvirtina rašytiniai įrodymai: ieškovo vardu surašytas 2015-02-26 pareiškimas dėl ieškovo nesutikimo būti perkeltam į bet kokią kitą darbo vietą ar pareigas, kuris įteiktas atsakovės atstovui 2015-03-02 paštu (b. l. 15–21). Taip pat ieškovo 2015-02-26 pareiškimas dėl nesutikimo būti perkeltam į bet kokią kitą darbo vietą ar pareigas 2015-03-02 9 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai įteiktas atsakovės vadovui N. G.. Be to, ieškovas išsakė atsakovės atstovui savo poziciją dėl nenoro dirbti kitoje darbo vietoje 2015-03-02 žodžiu, tai nustatyta byloje ieškovo ir liudytojų G. L. ir M. S. paaiškinimu. Todėl atmestinas apeliantės atstovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieškovo pranešimas dėl nesutikimo būti perkeltam į bet kokią kitą darbo vietą ar pareigas buvo pateiktas atsakovės atstovui žodžiu ar raštu, nes tai prieštarauja anksčiau paminėtiems įrodymams.

Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškovo ieškinio pareiškimą (b. l. 42) nurodė, kad atsakovės direktorius 2015-03-02 buvo ieškovo darbo vietoje nuo 8 val. iki 14 val., tačiau ieškovas, direktoriaus paaiškinimu, į darbą neatvyko, nepranešė savo tiesioginiams vadovams neatvykimo į darbą priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių, nurodytų atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinio pareiškimą. Priešingai, nei nurodė atsakovės atstovas minėtame procesiniame dokumente, ieškovas 2015-03-02 9 val. buvo savo darbo vietoje autocentro parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Kaune, – tai nagrinėjamoje byloje nustatyta nenuginčytais įrodymais. Atsakovės darbuotojai (liudytojai G. L. ir M. S.), priešingai, nei teigia atsakovės vadovas, patvirtino ieškovo paaiškinimą dėl 2015-03-02 9 val. ieškovo atvykimo į darbą. Taip pat paneigtas atsakovės atstovo paaiškinimas dėl ieškovo darbo funkcijų neatlikimo, įmonės veiklos vykdymo, tarp jų ir prekybos. Apklausti byloje liudytojai G. L. ir M. S. teigė, kad 2015-03-02 prekybos centre Kaune, (duomenys neskelbtini), prekyba nevyko, nes įmonė kraustėsi, nebuvo prekių, todėl nebuvo galima vykdyti prekybos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo ieškovo žodiniu ir rašytiniu paaiškinimu (b. l. 22), kad autocentro direktorius N. G. nurodė ieškovui išvykti iš darbo ir laukti atsakymo dėl atsakovės sprendimo ieškovui atsisakius dirbti kitoje darbo vietoje, o ne atsakovės vadovų rašytiniu pranešimu dėl tariamo ieškovo neatvykimo į darbą ir darbo pareigų neatlikimo (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodymų vertinimo nenuginčyta jokiais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo pagrįstumo nepaneigia atsakovės atstovo argumentas dėl atsakovės darbuotojų 2015-03-02 buvimo Kaune, (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą pripažinęs, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą neatvykęs į darbo vietą ir neatlikęs jam pavesto pardavėjo darbo Kaune, (duomenys neskelbtini).

Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo grumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino atsakovės poziciją dėl ieškovo trumpalaikio buvimo darbo vietoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame teismo sprendime akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė savo poziciją dėl ieškovo nebuvimo darbo vietoje, nurodžiusi naują aplinkybę, kad ieškovas būdamas darbo vietoje šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, nes neatliko savo darbo funkcijų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės vadovai raštu 2015-03-02 informavo (b. l. 50), kad ieškovas 2015-03-02 nebuvo darbo vietoje nuo 8 val. Atsakovės 2015-03-04 įsakyme (b. l. 51) taip pat nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo atsakovės bendrovėje, kadangi 2015-03-02 neatvyko į darbą visą darbo dieną be svarbios ir pateisinamos priežasties. Todėl sutiktina su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą motyvais, kad šie įrodymai neabejotinai paneigė atsakovės darbuotojų tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nebuvo darbo vietoje, ir kartu patvirtino, jog ieškovas ginčo dieną savo darbo vietoje buvo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Esant išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovui S. V. apeliacinės instancijos teisme, remiantis atstovavimo 2015-12-21 sutartimi, atstovavo advokato padėjėjas Mantas Cemnolonskis (b. l. 120). Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ieškovo S. V. vardu surašė advokato padėjėjas Mantas Cemnolonskis. Remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 771848, ieškovas S. V. už procesinio dokumento surašymą advokato padėjėjui sumokėjo 300 Eur (b. l. 119).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nustatė, kad ieškovo prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl prašymas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 300 Eur teisinių paslaugų atlyginimo suma ieškovui (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tanagra“ (į. k. 222042160, Vilnius, Ukmergės g. 294, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) teisinių paslaugų atlyginimo išlaidų 300 (tris šimtus) Eur ieškovui S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini)).