Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos likviduojamos UAB „Lotidė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovei LUAB „Lotidė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-9170-618/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 ieškovės A. P. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei A. P. iš atsakovės LUAB „Lotidė“ 3931,01 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2043,99 Lt VSDFV Klaipėdos skyriui sumokėtų įmokų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5975,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 179,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00135-16 ir A. P. iš dalies įvykdžius teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8191-642/2015 paaiškėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 A. P. klaidino teismą, t.y. teismo 2014-08-07 sprendimu priteistas darbo užmokestis jai yra išmokėtas, ką įrodo jos pačios išrašytas 2012-10-12 kasos išlaidų orderis Nr. 2 5975,00 Lt sumai bei 2012-04-30 dengiamos ūkio išlaidos 4607,89 Lt sumai. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-956-796/2016 tapo žinoma, kad ji ne tik sumokėjo sau atlyginimą, tačiau ir pasisavindavo įmonės pinigines lėšas, skirtas „Sodrai“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Pareiškėja nurodo, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00135-16 ir A. P. iš dalies įvykdžius teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8191-642/2015 paaiškėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 A. P. klaidino teismą, t.y. teismo 2014-08-07 sprendimu priteistas darbo užmokestis jai yra išmokėtas, ką įrodo jos pačios išrašytas 2012-10-12 kasos išlaidų orderis Nr. 2 5975,00 Lt sumai bei 2012-04-30 dengiamos ūkio išlaidos 4607,89 Lt sumai, o nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-956-796/2016 tapo žinoma, kad ji ne tik sumokėjo sau atlyginimą, tačiau ir pasisavindavo įmonės pinigines lėšas, skirtas „Sodrai“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2014-08-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-9170-618/2016 tyrė aplinkybes, susijusias su 2012-10-12 kasos išlaidų orderiu Nr. 2, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertintinos kaip naujai paaiškėjusios. Teismas minėtame sprendime konstatavo, jog „J. J. patvirtino teismui pateiktą Orderio kopiją 2014-03-24, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, tokiu būdu patvirtindamas, kad būtent pats turi (2014-03-24 turėjo) Orderio originalą“, tačiau nei minėtoje civilinėje byloje nei pateikdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja šio dokumento originalo nepateikė. Be to, nors pareiškėja pateikė teismui Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą, kuriame nurodoma, kad AVPK KP ENTV nuo 2016-03-29 atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00135-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, šiuo metu procesinis sprendimas nėra priimtas, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra paaiškėjusios naujos esminės bylos aplinkybės. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-956-796/2016 tapo žinoma, kad A. P. sumokėjo sau atlyginimą ir pasisavindavo įmonės pinigines lėšas, skirtas „Sodrai“, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra susijusios su teismo atliktu įrodymu vertinimu, t.y. pareiškėja nurodo, jog teismas neįvertino, jog ginčo laikotarpiu A. P. buvo UAB „Lotidė“ vadovė, nevertino duomenų apie įmonės turtinę padėtį, nepagrįstai rėmėsi K. M. parodymais ir kt. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-08 nutartimi civilinėje byloje 2A-1881-265/2014 pagal atsakovės LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei LUAB „Lotidė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 sprendimą paliko nepakeistą. Iš apeliacinio teismo nutarties matyti, jog nagrinėdamas LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundą teismas vertino, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atliko įrodymų tyrimą bei vertinimą, bei konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra vertintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašymą atmetus bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.

Teismo 2016-06-21 nutartimi pareiškėjai atidėtas 52,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus iš pareiškėjos priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos likviduojamos UAB „Lotidė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 atmesti.

Priteisti iš likviduojamos UAB „Lotidė“ 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.