- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1881-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01747-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- LUAB „Lotidė“
- Ieškovas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei LUAB „Lotidė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės LUAB „Lotidė“ 5 112,54 Lt, kuriuos sudaro 3068,56 Lt nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-10-12 ir VSDFV Klaipėdos skyriui asmeninėmis lėšomis sumokėtos 2 043,98 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2012-10-12 atsakovės pateiktą Kasos išlaidų orderį Nr. 2 dėl 5 975,00 Lt išmokėjimo ieškovei, bei prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį iki visiško atsiskaitymo, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2011-09-01 pradėjo dirbti bendrovės direktore, susitarė dėl 800 litų, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio, tačiau atlyginimo nė karto negavo. Atsakovės akcininkas J. J. vis žadėjo atsiskaityti, o ji tikėjo, kad skolą jai grąžins. Mokesčius Sodrai mokėdavo iš savo asmeninės sąskaitos, nes bendrovė lėšų neturėjo, jos sąskaitos buvo areštuotos. Nuo 2014-01-29 buvo atleista iš likvidatorės pareigų. Taip pat nurodė, kad 2012-10-12 Kasos išlaidų orderis galėjo būti padarytas iš kelių dokumentų,- originalo nėra, o ji pati ant 2012-10-12 Kasos išlaidų orderio Nr.2 nesirašė, pinigų negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu 2012-10-12 atsakovės pateiktą Kasos išlaidų orderį Nr. 2 dėl 5 975 Lt išmokėjimo ieškovei A. P.. Priteisė jai iš atsakovės LUAB „Lotidė“ 3 931,01 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 043,99 Lt VSDFV Klaipėdos skyriui sumokėtų įmokų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 5 975 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2014-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. J. 2012-10-12 Kasos išlaidų orderio Nr.2 originalo teismui nepateikė, ir atmetė jo argumentus, jog šis yra pas ieškovę, kuri įmonės buhalterinius dokumentus neteisėtai užvaldžiusi. Teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad pats J. J. patvirtino teismui pateiktą Orderio kopiją 2014-03-24, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, tokiu būdu patvirtindamas, kad būtent pats turi ( 2014-03-24 turėjo) Orderio originalą. Taip pat teismas rėmėsi liudytojos K. M. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad 2012-10-12 Kasos išlaidų orderį ji surašė atgaline data 2013 metų pavasarį, realiai pinigų A. P. neišmokėjo. Teismo vertinimu, K. M., nebūdama bendrovės buhaltere ir neturėdama teisės išrašyti UAB „Lotidė“ buhalterinio dokumento, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymą, užpildė grafas apie tai, jog A. P. iš įmonės kasos 2012-10-12 išduodami 5 975 litai ir, nesant ieškovės išreikštos valios, surašė neįvykusį sandorį patvirtinantį dokumentą, kurį įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino, jog toks sandoris negalioja ir yra niekinis (CK 1.78 str.). Kadangi teismas pripažino Kasos išlaidų orderį Nr.2 negaliojančiu, konstatavo, jog atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Taip pat teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, suteikiančiomis teisę darbo bylose viršyti ieškinio reikalavimus, priteisė iš atsakovės ieškovei 3 931,01 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas nurodė, kad būtent tokia suma atsakovės buhalterijoje ir buvo apskaičiuota. Taip pat teismas, pripažinęs 2012-10-12 Kasos išlaidų orderį Nr.2 niekiniu, konstatavo, kad visa 2043,99 Lt Sodrai įmokų suma buvo sumokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis, kurios privalo būti grąžintos ieškovei. Tuo tarpu reikalavimą priteisti vidutinį atlyginimą už uždelsimo atsiskaityti laiką teismas atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti priešingą sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės teiginiais, nepatvirtintais jokiais įrodymais. Taip pat teismas vadovavosi buhalterės K. M. parodymais neatsižvelgęs į aplinkybę, jog ji buhalteriją tvarkė tik nuo 2013 m. gegužės mėnesio, remdamasi sąskaitos likučiais, kuriais iki tol disponavo ieškovė. Iki liudytojos darbo pradžios jau buvo sudaryti atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai, pateiktos ataskaitos ir patvirtinti balansai. Apeliantė nurodo, kad ieškovė iki šiol negrąžina jai priklausančių dokumentų ir dėl to ji negali vykdyti veiklos. Nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir šį ieškinį pareiškė dėl to, jog įmonė pareiškė ieškinį atsakovei kitoje civilinėje byloje. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, būdama įmonės vadove, nesielgė sąžiningai, savinosi įmonės pinigus ir sukčiavo, jos atžvilgiu atliekami tyrimai. Taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais, jog įmonėje nebuvo pinigų. Pasak apeliantės, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įmonėje buvo pakankamai pinigų ir iš jų ieškovė mokėjo mokesčius ir atliko kitus mokėjimus.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje esančius įrodymus. Pasak ieškovės, Kasos išlaidų orderis yra pas atsakovės likvidatorių, kuris klaidina teismą teigdamas priešingai. Pasak ieškovės, liudytoja paliudijo, jog pasirašiusi šį orderį jį atidavė atsakovės likvidatoriui. Ieškovės vertinimu, jis orderio originalą slepia dėl to, kad siekia išvengti neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės teiginiais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civilinis procesas vyksta laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šio principo turinio esmę sudaro tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2012-10-12 atsakovės pateiktą Kasos išlaidų orderį Nr. 2 dėl 5 975 Lt išmokėjimo ieškovei ir prašydama priteisti darbo užmokestį, turėjo įrodyti, jog šis Kasos išlaidų orderis yra negaliojantis viename iš įstatyme numatytų pagrindų. Tokiu atveju atsakovei nepateikus kitų įrodymų, jog su ieškove atsiskaitė, būtų pagrindas pastarajai priteisti reikalaujamą sumą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, pripažindamas negaliojančiu Kasos išlaidų orderį, rėmėsi liudytojos K. M. parodymais, kuri patvirtino, kad pinigų ieškovei neišmokėjo, o tik atgaline data surašė kasos išlaidų orderį ir jį perdavė J. J., kuris vėliau jau pasirašytą Kasos išlaidų orderį grąžino įmonei. Pažymėtina, jog tuo metu, kai buvo išrašytas Kasos išlaidų orderis, iš įmonės grynieji pinigai nebuvo išimti tam, kad būtų atsiskaityta su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs liudytojos K. M. liudijimą apie Kasos išlaidų orderio išdavimo aplinkybes, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad pinigai ieškovei pagal šį orderį išmokėti nebuvo. Be to, galimai siekiant išvengti ekspertizės paskyrimo, atstovės atstovas teismui originalaus Kasos išlaidų orderio nepateikė, nors teismui teikdamas jo kopiją patvirtino, kad jis atitinką originalaus dokumento kopiją. Taip pat pažymėtina, jog ir pati dokumento kopija turėjo būti daroma iš originalaus dokumento. Svarbu pažymėti, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio dieną gautas atsakovės atstovo J. J. raštas, kuriame jis nurodė, kad Kasos išlaidų orderis buvo rastas ieškovės gyvenamose patalpose, tačiau šio dokumento originalo teismui nepateikė. Įvertinus šių aplinkybių visetą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ne ieškovės, o liudytojos parodymais, kurie laikytini įrodymu (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi buhalterės K. M. parodymais neatsižvelgęs į aplinkybę, jog ji buhalteriją tvarkė tik nuo 2013 m. gegužės mėnesio remdamasi sąskaitos likučiais, kuriais iki tol disponavo ieškovė. Šių įrodymų vertinimo kontekste esminės reikšmės turi Kasos išlaidų orderio, kuris ginčijamas byloje, sudarymo aplinkybės. Kadangi liudytoja dalyvavo jo išdavime ir paaiškino visas aplinkybes, susijusias su jo išdavimu, teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos parodymais. Be to, apeliantės argumentai šiuo aspektu prieštaringi, nes vienu atveju ji teigia, kad su ieškove atsiskaitė, kitu atveju kvestionuoja mokėtinų sumų pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus apie pripažinto negaliojančiu sandorio sudarymo aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir pagrįstai pripažino sandorį niekiniu. Taip pat apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi jie nėra susiję su šia nagrinėjama byla, o yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė turėjo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės LUAB „Lotidė“ 500 Lt (144,81 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. P. naudai.