Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir atsakovo UAB „Litaksa“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Litaksa“ dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, atsakovo UAB „Litaksa“ priešieškinį ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir turtinės žalos atlyginimo dėl nepagrįsto ieškinio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

2. 2011-10-12 Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „Litaksa“ darbuotojas E. J., vairuodamas transporto priemonę RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale (draudimo sutartis (duomenys neskelbtini)), dėl to ieškovas, pagal atstovų InterEurope AG pateiktas sąskaitas išmokėjo 3371,45 Eur (11640,94 Lt) draudimo išmoką (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

3. 2012-01-19 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo darbuotojas J. S., vairuodamas transporto priemonę RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę MINI COOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale (draudimo sutartis (duomenys neskelbtini)), dėl to, pagal atstovų InterEurope AG pateiktas sąskaitas išmokėjo 9162,22 Eur (31635,31 Lt) draudimo išmoką (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Sudarant Įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „Litaksa“ patvirtino, kad sutartyje nurodytos transporto priemonės nėra ir nebus naudojamos už Lietuvos Respublikos ribų. Atsižvelgiant į tai buvo įvertinta, kad bus mažesnė draudimo rizika, mažesnės ir apibrėžtos draudimo išmokos atsitikus draudžiamajam eismo įvykiui, dėl ko buvo nustatytos daug mažesnės draudimo įmokos. Remiantis draudimo sutarčių 1.6 punktu, draudėjui neparnešus apie rizikos padidėjimą, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmoks sumą ar jos dalį. Ieškovas išmokėjo 12 533,67 Eur (43 276,25 Lt) draudimo išmokų. Atsakovui pažeidus sutartis, iš atsakovo priteistina 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, t.y. 6266,84 Eur (21 638,13 Lt).

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas AAS „Gjensidige Baltc prašė priešieškinį atmesti, teismui tenkinus priešieškinį taikyti restituciją (t.2, b.l. 24-26). Nurodė, kad pripažinus sandorį (sandorio dalį) negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), taikoma restitucija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo nurodęs, jog transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (sutarties 1.5 p.), atsakovas sumokėjo tik dalį apskaičiuotos vieningos draudimo įmokos. Teismui pripažinus sutarties 1.5 p. sąlygą pripažinus prieštaraujančia įstatymo normoms, atsakovas turėtų grąžinti ieškovui draudimo įmokos skirtumą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė (t. 2, b.l. 45-53). Valstybei iš ieškovo ir atsakovo priteisė po 4,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad 2011-10 Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „Litaksa“ darbuotojas E. J., vairuodamas transporto priemonę RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1. b.l. 43-47, 66-67).Eismo įvykio metu transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo sutartis (duomenys neskelbtini)) (t.1, b.l. 41-42). Dėl to, pagal atstovų InterEurope AG pateiktas sąskaitas išmokėjo 3371,45 Eur draudimo išmoką (t.1, b.l. 40, 48, 62). 2012-01-19 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo darbuotojas J. S., vairuodamas transporto priemonę RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę MINI COOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 31-35, 97-98). Eismo įvykio metu transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo sutartis (duomenys neskelbtini)) (t.1, b.l. 29-30). Dėl to, pagal atstovų InterEurope AG pateiktas sąskaitas išmokėjo 9162,22 Eur draudimo išmoką (t.1, b.l. 36, 37, 38, 39, 101, 115).Šalys neginčija aplinkybės, kad ieškovui nebuvo pranešta apie apdraustų atsakovo transporto priemonių naudojimą už Lietuos Respublikos ribų. Dėl minėtų eismo įvykių ieškovas pareiškė atsakovui pretenzijas, reikalaudamas sumokėti 50% išmokėtos draudimo sumos - 6266,84 Eur, tačiau atsakovas šio reikalavimo nepatenkino.Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje ĮTPVCAP draudimo sutarčių 1.5. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka paskaičiuota pagal draudėjo (atsakovo) pateiktą informaciją, o draudėjas (atsakovas) taip pat patvirtino, jog transporto priemonės nėra ir nebus naudojamos už Lietuvos Respublikos ribų. Remiantis sutarčių 1.6 punktu draudikas (ieškovas) įgyja teisę reikalauti dalies dėl draudžiamojo įvykio išmoktos išmokos grąžinimo, jei draudikas pasikeitus rizikai apie tai neinformuoja draudiko. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, turinčiomis prejudicinę reikšmę šioje byloje, 2011-02-25 ir 2011- 03-02 ir ĮTPVCAP draudimo sutarčių sąlygos, numatytos 1.5 punkte, laikytinos prieštaraujančiomis imperatyviai TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalies normai, todėl jos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo, bei ieškovo ieškinys atmestinas visiškai kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 1.80 str. 1 d., 1.96 str., 6.225 str., 6.226 str. 1 d., CPK 3 str. 1 d., 4 str., 177 str., 178 str., 185 str., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-343-687/2015, Nr. 3K-3-345-686/2015, Nr. 3K-3-346-706/2015, Nr. 3K-3-359-219/2015).Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia draudimo sutarties 1.5punkto sąlygą teismas nurodė, kad tai yra perteklinis reikalavimas, nes teismų praktikoje išaiškinta, jog tai nėra nuginčijama sutarties dalis, tai yra niekinis sutarties punktas. Nurodė, kad atsakovas žinodamas, kad sutarties 1.5 punkto dalis yra jau pripažinta niekine, pareiškė nepagrįstą priešieškinį reikalavimą.Pateikdamas prašymą dėl nuostolių, patirtų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsakovas neįrodė nuostolių pagal visas deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad buvo pateiktas nepagrįstas ieškinys, nes dėl šio ieškinio reikalavimo, jo išaiškinimo buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Pasinaudojimas teisininko pagalba yra atsakovo teisė, o ne būtinybė ar pareiga, todėl šios išlaidos negali būti siejamos su ieškovo kalte. Neįrodžius ieškovo neteisėtų veiksmų negali atsirasti ir žala. Teismui kilo abejonių dėl patirtų išlaidų būtinumo. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsakovo įmonėje juristu dirba D. G., tačiau atsiliepimą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiliepimą parengti galėjo ir įmonės juristas be papildomų išlaidų. Nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo patirtos žalos. Be to, atsakovo patirti nuostoliai realiai yra bylinėjimosi išlaidos. Įstatyme nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniu atstovautų teisinių paslaugų įmonėj.Patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo gali prašyti civilinio proceso dalyvis, kurio naudai priimtas sprendimas, kai jam civiliniame procese pagal pavedimą atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Prašomi priteisti 500 Eur nuostoliai už advokato padėjėjo paruošta priešieškinį yra bylinėjimosi išlaidos. Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti restituciją.Apeliacinės instancijos teismui nesant galimybės apskaičiuoti iš atsakovo UAB „Litaksa“ priteistinos sumos pagal byloje esančią medžiagą, šią bylos dalį grąžinti pirmos instancijos teismui(t.2, b.l. 83-85).Nurodo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (CK 1.80 str. 1-2 d.). Atsakovui pateikus melagingą informaciją apie transporto priemonės naudojimo teritoriją, draudimo sutarties šalys susitarė dėl didelės vieningos draudimo įmokos nuolaidos. Todėl atsakovas sumokėjo tik nedidelę dalį vieningos draudimo įmokos. Teismui pripažinus negaliojančiu susitarimą dėl transporto priemonės nenaudojimo, turi būti taikoma restitucija ir atsakovas turėtų grąžinti ieškovu draudimo įmokos skirtumą. Atsakovas UAB „Litaksa“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.Ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, todėl šis reikalavimas yra naujas, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK nuostatomis draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, draudžiama teikti naujus įrodymus.Niekinės sutarties nuostata draudimo sutartyje nesukelia jokių teisinių pasekmių nei draudikui, nei draudėjui, dėl ko laikytinas nepagrįstu ieškinio reikalavimas atlyginti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-686/2015 ginčytina 1.5 punkto sąlyga buvo pripažinta negaliojančia ta dalimi, kiek ji taikytina ES valstybių narių teritorijai, todėl ieškovas ja remtis negali reikšdamas išvestinius reikalavimus.Atsakovas UAB „Litaksa“ apeliaciniu skundu prašo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio nuostata, kad šalies, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusios nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau jei šias išlaidas proceso šalis patyrė kito atstovo-teisininko analogišką pagalbą dalyvavus bylos nagrinėjime, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, šios išlaidos nepriteisiamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 48 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškininis ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti UAB „Litaksa“ patirtus 521,32 Eur (1800 Lt) nuostolius už atsiliepimo parengimą dėl ieškovo nepagrįsto ieškinio, atlyginti atsakovo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo paruoštą priešieškinį, nes priešieškinis buvo pagrįstas, priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.2, b.l 58-81). Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti niekine, t.y. negaliojančia šalių 2011 m. kovo 2 d. sudarytos draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) 1.5 punkto sąlygą dėl automobilio nenaudojimo už Lietuvos Respublikos ribų. Apelianto teigimu teismas sprendimu konstatavo, kad ši sąlyga yra negaliojanti. Negali būti priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas argumentais, kuriais yra atmestas ieškinys. Nurodo, kad šis priešieškinio reikalavimas buvo pagrįstas, nes anksčiau nagrinėtoje byloje teismas analogišką reikalavimą tenkino. Teismas, priimdamas 2015-12-15 sprendimą, iš esmės patenkino pirmąjį priešieškinio reikalavimą – pripažino, kad 2011-02-25 ir 2011-03-02 ir ĮTPVCAP draudimo sutarčių sąlygos, numatytos 1.5 punkte laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms TPVCAPDĮ 10 str. 1 dalies normai, todėl jos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo.Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dėl nepagrįsto ieškinio taikytinos CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos. AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė nepagrįstą ieškinį, dėl ko UAB „Litaksa“ turėjo kreiptis teisinės pagalbos į tokias paslaugas teikiančią įmonę. 2013-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) paruošė ieškovui atsiliepimą į ieškinį dėl dalies sumokėtų išmokų priteisimo už 1800 Lt (521,32 Eur). Dėl priešieškinio parengimo UAB „Litaksa“ kreipėsi į advokato padėjėją ir sumokėjo 500 Eur. Atsakovas iš viso patyrė 1021,32 Eur nuostolių dėl ieškovo nepagrįsto ieškinio. Jeigu ieškovas nebūtų nepagrįstai, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, kreipęsis į teismą, apeliantui nebūtų prireikę teisinės pagalbos paslaugų, ginant savo teises ir šie nuostoliai nebūtų kilę. Šalis turi teisę rinktis koks asmuo jam teiks reikalingas teisines paslaugas. Be to, juridiniam asmeniui, jei įmonėje dirba juristas, negali būti ribojama teisė pagrįstai naudotis kito juridinio asmens teikiama pagalba ruošiant procesinius dokumentus. Juristo atliekamos funkcijos, darbo laikas yra šalių susitarimo klausimas. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar tikroji profesinė ūkinė bendrija (duomenys neskelbtini)) nepatenka į CPK 56 straipsnyje įtvirtintą baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą. Apeliantas nurodo, kad atstovais pagal pavedimą tesime gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p.). Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 str. 3 d.). Tai reiškia, jog dalyvaujantis asmuo gali pasirinkti kas jam atstovaus teisme kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Teisinių paslaugų įmonė atsakovą atstovavo CPK 56 str. 3 d. pagrindu, kas suponuoja tokio atstovavimo galimumą ir teisėtumą. Įstatyme tiesiogiai nėra numatyta, jog šalies procesinius dokumentus gali rengti tik advokatai ar advokato padėjėjai. Tai yra teismų sukurta nuostata, kuri prieštarauja materialinėms teisės normoms, kurios reglamentuoja juridinių asmenų steigimą. Aiškinimas, kad gali būti priteisiamos tik išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir teisę gauti atlyginimą už savo darbą. Todėl yra pagrindas šioje byloje kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos CPK 98 str. nuostata, kad šalies, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusios nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau jei šias išlaidas proceso šalis patyrė kito atstovo-teisininko analogišką pagalbą dalyvavus bylos nagrinėjime, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, šios išlaidos nepriteisiamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 48 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

39. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6266,84 Eur , 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

40. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi ieškinys nepagrįstas.

41. Ieškovas apeliaciniame skunde iškėlė naują reikalavimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti restituciją, t.y. priteisti ieškovui iš atsakovo draudimo įmokos skirtumą (galimai neteisėtai šalių susitarimu pritaikytą vieningos draudimo įmokos nuolaidą).

42. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

43. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek pagal šią, tiek pagal minėtą (CPK 135 straipsnis) proceso normą ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą, nes kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias teisės normas, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, taikyti. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė. Pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių būdas apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo.

44.Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinį procesą reglamentuojančioms normoms (CPK 302 straipsnis), bei specialiosios apeliacinį procesą apibrėžiančios CPK normos, kuriomis, pavyzdžiui, ribojamas naujų įrodymų priėmimas (CPK 314 straipsnis), draudžiama apeliantui kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) arba teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą nei skundžiamas (CPK 313 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinėja bylą pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi, negu ji nustatyta ieškinyje. Be to, CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas.

45. Dėl 43 ir 44 punktuose išdėstytų aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas negali būti tenkintinas

Dėl atsakovo UAB „Litaksa“ priešieškinio

46. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Litaksa“, dėl dalies išmokos grąžinimo ir atsakovo UAB „Litaksa“ priešieškinį ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, pripažino negaliojančia 2011 m. kovo 2 d. draudimo sutarties 0684882 1.5 punkto sąlygą „<…>Transporto priemonė nėra ir nebus naudojama:<…>už Lietuvos Respublikos ribų <…>” ta dalimi, kuria ši sąlyga taikoma ES valstybių narių teritorijos atžvilgiu.

47.Tai reiškia, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl draudimo sutarčių 1.5 punkto daugiau nebegalimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 27 str. 5 d. 3 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

49. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti už dokumentų parengimą (dokumento dėl teismo įsakymo parengimo), kurį atliko Tikroji profesinė ūkinė bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“.

50. CPK 56 str. nustatyta kas gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatyta, jog CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Pagal CPK 56 straipsnį juridinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o kartu su išvardintais asmenimis bei juridinių asmenų vienasmeniais valdymo organais, juridinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Kiti asmenys juridinių asmenų atstovais teisme gali būti tik kartu su CPK 56 str., 55 str. nurodytais asmenimis. Tuo tarpu teismų praktikoje išaiškinta, jog atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

51. Prie kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų yra priskiriamos išlaidos, kurios yra būtinos ir pagrįstos. Tokiomis išlaidomis galėtų būti laikytinos išlaidos dėl būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir pan. Tuo tarpu atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, nevertintinas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

53. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas stabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

54. CPK 98 straipsnis, dėl kurio atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą, yra aiškus, neprieštaraujantis Konstitucijai, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą, ar minėta įstatymo norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 48 straipsniams ir konstituciniam valstybės principui pagrindo nėra.

55. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl sprendimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015m. gruodžio 15d. sprendimą palikti nepakeistą.