- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-106-826/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02724-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- M. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-521-892/2024 pagal ieškovo D. G. (D. G.) ieškinį atsakovei R. S. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo M. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. S. (toliau – atsakovė) 34 500 Eur sumokėtą avansą, 5 000 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 30 d. parduoti ieškovui (pirkėjui) 0,1376 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., o ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo sumokėti atsakovei (pardavėjai) 34 500 Eur. Ieškovas 2023 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 34 500 Eur, tačiau atsakovė atsisakė parduoti ieškovui minėtą žemės sklypą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Sutarties nuostatas. Atsakovė vengia grąžinti ieškovo pervestus pinigus. Be to, Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad jeigu pardavėjas (atsakovė) atsisakys sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis, tai privalės ne tik grąžinti iš ieškovo gautą 34 500 Eur sumą, bet ir sumokėti ieškovui 5 000 Eur baudą už prievolės nevykdymą. Todėl atsakovės įsiskolinimas ieškovui yra 39 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad ieškovo nepažįsta, su juo niekada jokių sutarčių nesudarė. Atsakovė yra nusikalstamos veikos, kurios metu buvo pasinaudota jos asmens duomenimis, turto duomenimis bei atsiskaitymo priemonėmis, auka, dėl ko 2023 m. liepos 19 d. nutarimu yra pripažinta nukentėjusiąja Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00266-23. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. pavasarį pateikė savo pažįstamam nekilnojamojo turto brokeriui M. T. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registrų centro išrašą ir kitus dokumentus, siekdama gauti konsultaciją, kokia yra sklypo rinkos kaina. M. T. nurodė, kad sklypo kaina, atsižvelgiant į tai, kad jis yra bendrojo naudojimo paskirties ir jame negalima vykdyti individualių namų statybų, yra ne didesnė kaip 7 000 Eur, o vieninteliai sklypo pirkėjai gali būti to paties kaimo gyventojai. Ieškovė nesudarė su M. T. nei žodinės, nei rašytinės tarpininkavimo sutarties, kadangi sklypą patys pasisiūlė iš jos už 6 000 Eur kainą įsigyti L. Ž. ir R. Ž., kuriems 2023 m. gegužės 10 d. sklypas ir buvo parduotas. Su ieškovu susitikusi nebuvo, jokių susitarimų su ieškovu nesudarė, pervesti lėšas į savo sąskaitą neprašė. Ieškovės duomenimis pasinaudojo jos pažįstamas asmuo M. T., kuris, pasiskolinęs iš jos 52 000 Eur, apgaulės būdu pasinaudojo tiek jos duomenimis, tiek banko mokėjimo kortele. Būtent šis asmuo neteisėtai sudarė sutartį su D. G. (suklastojo ją), o vėliau, naudodamasis atsakovės banko mokėjimo kortele, išgrynino D. G. įmokėtas lėšas į R. S. sąskaitą. Sužinojusi šias aplinkybes, ji kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovo pateiktoje sutartyje nėra jokio įrašo arba parašo, atlikto R. S. ranka, ši sutartis nėra jos sudaryta. Svarbu ir tai, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina visiškai neatitinka sklypo rinkos kainos.
5. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovas nurodė, kad susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo vyko per tarpininką M. T., kuris 2023 metų pavasarį pasiūlė už gerą kainą nupirkti atsakovei priklausantį žemės sklypą, parodė dokumentus ir teigė, kad atsakovė pavedė jam parduoti sklypą už 35 000 Eur. Tarpininkas nuvežė, parodė ieškovui žemės sklypą, suderėjo dėl 34 500 Eur kainos. Ieškovas paštu gavo iš M. T. preliminariosios sutarties šabloną, jį pasirašė elektroniniu parašu ir nusiuntė M. T., šis atsiuntė ieškovui atsakovės fiziškai pasirašytą preliminariąją sutartį, po to ieškovas pervedė atsakovei 34 500 Eur. Atsakovė, gavusi pinigus, jų negrąžino, žemės ieškovui nepardavė. Ieškovas dėl avanso grąžinimo su atsakove ne kartą bendravo tiek telefonu (skambučiai, SMS), tiek programėle „Viber“. Ieškovas du kartus buvo nuvykęs pas atsakovę į namus.
6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad sklypą apžiūrėjo su trečiuoju asmeniu, su atsakove nebendravo. Ieškovas, pasirašęs sutartį, ją persiuntė trečiajam asmeniui, pervedė 34 500 Eur ir laukė, kol jis praneš dėl sutarties pasirašymo. Vėliau trečiasis asmuo atsidūrė ligoninėje, todėl ieškovas susirado atsakovės numerį, nuvažiavo pas ją, atsakovė pažadėjo grąžinti pinigus ar parduoti žemę. Ieškovas nurodė nepamenantis, ar matė preliminariosios sutarties originalą, sklypo dokumentus, registro išrašus.
Šalies argumentai
8. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė vasario mėnesį kreipėsi į trečiąjį asmenį klausdama, už kiek galima parduoti sklypą, šis atsakė, kad sklypo kaina apie 7 000 Eur. Atsakovė teigė neprašiusi trečiojo asmens tarpininkauti parduodant žemės sklypą, nes jau turėjo pirkėjus. Žemės sklypą pardavė už 6 000 Eur. Gegužės pabaigoje ieškovas atvažiavo pas atsakovę. Susitikusi su ieškovu, pasakė, kad žemės sklypas parduotas, atsakovė yra apgauta, prašė atsiųsti preliminariąją sutartį. Atsakovė pripažino siuntusi preliminariąją sutartį į banką, nes šis paprašė pagrįsti lėšų kilmę. Trečiajam asmeniui davė banko mokėjimo korteles, siekdama susigrąžinti paskolintus pinigus. Atsakovė teigė trečiąjį asmenį pažįstanti nuo 2019 m., nes jis padėjo parduoti namą. Ieškovui pervedus pinigus, atsakovė šį faktą pamatė tą pačią dieną. Gavusi pinigus į Šiaulių banko sąskaitą, dalį pinigų išgrynino banke Šiaurės g., Naujoje Vilnioje, ir atidavė trečiajam asmeniui, kitą dalį (20 000 Eur) atsakovė pervedė į kortelę „Luminor“ banke ir juos trečiasis asmuo išgrynino. Trečiasis asmuo atsakovei sakė, kad jis turi gauti kelis pavedimus, po to juos investuos ir grąžins pinigus. Manė, kad viskas vyksta teisėtai. Banko korteles perdavė trečiajam asmeniui, norėdama susigrąžinti 52 000 Eur, kuriuos trečiajam asmeniui buvo paskolinusi 2023 m. vasario pabaigoje. Trečiasis asmuo paaiškino, kad negali naudotis savo kortelėmis, nes jo sąskaitos yra areštuotos. Nežinojo, kad mokėjimo kortelės negalima perduoti kitiems asmenims. Atsakovė paaiškino, kad yra baigusi Teisės ir verslo kolegiją, įgijusi aukštesnįjį bakalauro išsilavinimą, buhalterio-apskaitininko specialybę. Jos elektroniniame pašte nėra duomenų, kad sutartis būtų siųsta. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2019 m. ji ir trečiasis asmuo ne kartą skolino vienas kitam pinigus, sandoriai vykdavo sklandžiai, tačiau paskutinį kartą trečiasis asmuo jai pinigų negrąžino. Panašių pinigų pavedimų jai yra atlikta už maždaug 300 000 Eur sumą.
9. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad sutinka su ieškiniu. Atsakovė vasario mėnesį kreipėsi dėl konsultacijos, norėdama parduoti žemės sklypą, pateikė sklypo planą, nuosavybės pažymėjimą. Trečiasis asmuo paruošė preliminariąją sutartį, nusiuntė atsakovei, ji grąžino pasirašytą sutartį, tuomet ją persiuntė ieškovui. Išėjęs iš ligoninės, sužinojo, kad ieškovas bendravo tiesiogiai su atsakove, sulaukė iš atsakovės grasinimų, kad ji kreipsis į teisėsaugą dėl trečiojo asmens veiksmų. Teigė, kad su atsakove banke nebuvo. Neteikė tarpininkavimo paslaugos, su atsakove buvo pažįstami, palaikė draugiškus dalykinius santykius, todėl surado atsakovei pirkėją. Trečiasis asmuo nurodė, kad naudojosi atsakovės mokėjimo kortelėmis, paimdavo pinigus ir paduodavo jai, tačiau tokios aplinkybės nesusijusios su byla. Grynindavo pinigus ir juos paduodavo atsakovei, nes tuo metu atsakovės emocinė būsena buvo sudėtinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. galutiniu sprendimu nusprendė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti. Teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 34 500 Eur negrąžintą avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 817,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą dalį ieškinio teismas atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovė iš tiesų būtų turėjusi ketinimą perleisti ieškovui žemės sklypą, ji taip ir būtų pasielgusi, nes ginčo preliminariojoje sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina gerokai viršijo tą, už kurią atsakovė perleido žemės sklypą. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys įtikinamai negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo pasirašoma preliminarioji sutartis, o ne pirkimo–pardavimo sutartis, jei už žemės sklypą mokamas avansas buvo neįprastai didelis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 6.1 punktas numatė sankcijas tik pardavėjui už sutarties nevykdymą, tačiau pirkėjui jokių netesybų nebuvo numatyta. Galiausiai, preliminariojoje sutartyje yra vienas parašas, tačiau neįvardyta, koks asmuo jį pasirašė. Teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą abejoti sutarties sudarymo fakto (tai yra noro įgyti žemės sklypą ir noro jį perleisti) tikrumu. Teismas pažymėjo, kad netgi laikant įrodyta aplinkybę, kad atsakovė pasirašė preliminariąją sutartį, tai nepakeistų išvados, jog ji neketino parduoti žemės sklypo ieškovui, nes atsakovės ketinimo (valios) perleisti ieškovui žemės sklypą nepatvirtina jokie kiti duomenys, išskyrus trečiojo asmens paaiškinimus, kurie nagrinėjamu atveju nėra pakankami. Teismo vertinimu, preliminarioji sutartis buvo pasirašyta atsakovės vardu siekiant patvirtinti gaunamų lėšų kilmę, taigi, sandoris buvo apsimestinis, nes realus atsakovės ketinimas perleisti sklypą ieškovui nėra įrodytas.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių 2023 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl 0,1376 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pirkimo–pardavimo, todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti Sutarties 6.1 punkte numatytą 5 000 Eur baudą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.72 straipsnis).
13. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, jog ieškovas 2023 m. balandžio 19 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 34 500 Eur. Pripažinus, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta, teismo vertinimu, minėta suma priteistina iš atsakovės (CK 6.237 straipsnis).
14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas pervedė atsakovei 34 500 Eur. Atsakovė neįrodė teisinio minėtų lėšų gavimo pagrindo (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teiginiai, kad ji buvo apgauta trečiojo asmens, gali būti pagrindas reikalauti atsakomybės iš jos atžvilgiu galimai neteisėtas veikas atlikusių asmenų (pvz., žalos atlyginimo), tačiau tai neatleidžia jos nuo atsakomybės prieš ieškovą.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2023 m. liepos 19 d. nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime, iškeltame pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, tačiau iš nutarimo turinio nėra aišku, kokios apimties, dėl kokių veiksmų tyrimas atliekamas. Byloje nėra duomenų, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas susijęs su ginčo sutartimi.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė patvirtino, jog gavusi ieškovo pervestus pinigus ji juos išgrynino ir atidavė trečiajam asmeniui, kitą dalį pervedė į sąskaitą „Luminor“ banke, kuria atsakovės valia disponavo trečiasis asmuo. Taigi, ji leido M. T. naudotis jos prisijungimų ir banko sąskaitos duomenimis. Toks atsakovės elgesys civilinės teisės prasme yra nesąžiningas ir neteisėtas. Ieškovui į atsakovės banko sąskaitą pervedus lėšas, jos pateko atsakovės žinion. Atsakovė žinojo, kad trečiojo asmens sąskaitos yra areštuotos, todėl leido naudotis savo sąskaitomis. Bankui pasiteiravus dėl lėšų kilmės, atsakovė pateikė jos vardu sudarytą, tačiau, kaip ji teigia, jos pačios nepasirašytą sutartį. Toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningumo kriterijų.
17. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo ir reikalo ginti civilinės teisės principams prieštaraujančią atsakovės poziciją, kuria ji įrodinėja padėjusi trečiajam asmeniui išvengti taikytų ribojimų, pateikusi bankui duomenis apie nesudarytą sandorį siekiant pateisinti į banko sąskaitas gautus pavedimus. Teismas pažymėjo, kad, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ji neturi pareigos grąžinti ieškovui pervestų lėšų, nes jomis nedisponuoja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
18.1. Ieškovės duomenimis pasinaudojo M. T., kuris, pasiskolinęs iš jos 52 000 Eur, apgaulės būdu pasinaudojo tiek jos duomenimis, tiek banko mokėjimo kortele. M. T. suklastodamas sudarė sutartį su D. G., o vėliau, naudodamasis atsakovės banko mokėjimo kortele, išgrynino lėšas, D. G. įmokėtas į R. S. sąskaitą. Pažymi, kad atsakovė ketinimų parduoti žemės sklypą ieškovui niekada neturėjo, su M. T., kaip nekilnojamojo turto brokeriu, jokių susitarimų dėl sklypo pardavimo nesudarė, D. G. nepažinojo iki 2023 m. gegužės mėnesio pabaigos, t. y. iki tada, kai jis kreipėsi su pretenzija dėl sandorio sudarymo.
18.2. Akcentuoja, kad R. S. pati nesudarė preliminariosios sutarties bei neišreiškė valios ją sudaryti, apie šią sutartį nieko nežinojo, pati asmeniškai jos nepasirašė, dėl ieškovo ir trečiojo asmens sudaryto, kaip nustatė teismas sprendime, apsimestinio sandorio ji nepraturtėjo.
18.3. M. T. buvo įgijęs ieškovės pasitikėjimą, todėl ji sutiko paskolinti jam 52 000 Eur. Po kelių dienų M. T. nurodė, kad jo sąskaita yra areštuota, tačiau jis turi gauti ne vieną pavedimą, o gautas lėšas investuoti į pelningą projektą, iš kurio galės grąžinti skolą atsakovei. M. T. paprašė naudotis atsakovės sąskaita. Dėl nutrūkusios santuokos atsakovė gėrė stiprius raminamuosius vaistus, pasitikėjo M. T., būtent todėl su tokiu jo prašymu sutiko. M. T. sakė, kad viskas bus gerai, skolą grąžins, kelis kartus prašė išgryninti lėšas ir jam atiduoti. 2023 m. balandžio 19 d. „Luminor“ bankas paprašė atsakovės pateikti lėšų gavimo pagrindą. Jokio pagrindo R. S. nežinojo. M. T. atsiuntė dokumentus, pasakė, kad asmenys jokių pretenzijų atsakovei neturės, o sutartis pasirašoma tik tam, kad jis galėtų išgryninti lėšas. Neturėdama pasirinkimo, R. S. pasirašė jo atsiųstus dokumentus ir išsiuntė juos bankui. M. T. sakė, kad reikia papildomai investuoti, gauti tam lėšų, todėl paprašė ieškovės atidaryti sąskaitą Šiaulių banke. Ji sutiko ir perdavė jam kortelę, tikėdamasi, kad tai paskatins greitesnį skolos grąžinimą. 2023 m. gegužės 31 d. iš buvusio vyro sužinojo apie M. T. neteisėtus veiksmus. Ji nedelsdama užblokavo savo sąskaitas bankuose ir kreipėsi į policiją su pareiškimu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai neįvertino šių aplinkybių ir neturėjo jokio pagrindo teigti, kad nėra duomenų, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas susijęs su ginčo sutartimi, kadangi visa ši informacija buvo pateikta teisminio nagrinėjimo metu.
18.4. Negalima teigti, jog atsakovės elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės psichologinę būklę ir jos išgyvenimus tuo metu, į tai, kad ji vartojo vaistus, kurie galbūt turėjo įtakos jos elgesiui, bei į tai, kad R. S. su M. T. siejo pasitikėjimo santykiai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė trečiajam asmeniui savo valia perdavė pinigus, tačiau neatsižvelgta į tai, kad jos valia buvo nulemta trečiojo asmens apgaulės, ir nebuvo atsižvelgta į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ieškovo sąskaita praturtėjo.
18.5. Pažymi, kad ieškovas negalėjo pateikti sutarties originalo, o pateiktoje sutartyje nėra jokio įrašo arba parašo, atlikto R. S. ranka, todėl ši sutartis nėra jos sudaryta, o atsakovė sutartimi neišreiškė valios ir noro perleisti ieškovui savo valdomą žemės sklypą. Nors trečiasis asmuo tvirtina, kad sutartį pasirašė būtent atsakovė, tokių duomenų jis į bylą nepateikė. Atsakovės nuomone, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė neketino parduoti sklypo ieškovui, su juo nebendravo, jokių sutarčių nesudarė, o lėšas, gautas į jos sąskaitą, pasisavino M. T.. Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, atsakovės ir ieškovo atžvilgiu yra padaryta nusikalstama veika, todėl ieškovas turi teisę ginti savo interesus pradėtoje baudžiamojoje byloje.
Atsiliepimas
18.6. Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų tam, kad būtų galima taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė R. S. ieškovo pervestomis lėšomis nepraturtėjo, kadangi jos visus pinigus pasisavino M. T.. Taip pat šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas, mokėdamas visą sklypo kainą net nepasikalbėjęs su atsakove ir neįsitikinęs jos valia parduoti sklypą, prisiėmė nuotolių atsiradimo riziką.
19. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
19.1. Ieškovas bankiniu pavedimu iš savo banko sąskaitos pervedė į atsakovės banko sąskaitą 34 500 Eur ir šios piniginės lėšos buvo įskaitytos būtent į atsakovės banko sąskaitą. Todėl akivaizdu, kad būtent atsakovė gavo ieškovo pervestas pinigines lėšas.
19.2. Atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde taip ir nenurodė jokio teisėto pagrindo, kuriuo ji gavo iš ieškovo 34 500 Eur.
Atsiliepimas
19.3. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo teigia, kad ieškovas privalo ginti savo pažeistas teises ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00266-23. Ieškovas laisvai, savo nuožiūra pasirinko būtent tokį savo pažeistų teisių gynybos būdą – pareikšti ieškinį atsakovei dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo.
19.4. Atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojami jos tarpusavio santykiai su M. T., paskolų teikimas, M. T. apgaulės, vykdomi ikiteisminiai tyrimai, M. T. charakterizuojantys duomenys, atsakovės psichologinė būsena, tai, už kiek atsakovė pardavė ginčo žemės sklypą, yra visiškai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyku.
19.5. Atsakovė žinojo, jog į jos sąskaitas bankuose patenka piniginės lėšos, ir turėjo pareigą domėtis, kas ir kokiu pagrindu šias pinigines lėšas į jos sąskaitas perveda, imtis priemonių, kad į jos banko sąskaitas patektų tik teisėtos piniginės lėšos.
19.6. Atiduodama savo mokėjimo korteles M. T. ir leisdama jam naudotis savo banko sąskaitomis, atsakovė negalėjo nesuvokti, kad ne M. T., bet būtent jos vardu bus inicijuojamos ir vykdomos finansinės operacijos. Be to, matydama piniginių lėšų judėjimą savo sąskaitose, išgrynindama pinigus iš savo sąskaitų ir atiduodama juos M. T., atsakovė nesielgė taip atidžiai ir rūpestingai, kaip privalėjo elgtis tokiomis aplinkybėmis. Todėl būtent atsakovė privalo ir prisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių atsiradimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. galutinio sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl sumokėto avanso grąžinimo ir baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
23. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2023 m. balandžio 19 d. sudarė preliminariąją sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 30 d. parduoti ieškovui (pirkėjui) 0,1376 ha žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., patvirtinant pagrindinę sutartį notarine forma (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Kaip savo įsipareigojimų užtikrinimą ieškovas (pirkėjas) pagal Sutarties 3.1.1 punktą įsipareigojo sumokėti atsakovei (pardavėjai) 34 500 Eur, pervesdamas į atsakovės (pardavėjos) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke.
24. Ieškovas, vykdydamas įsipareigojimą, numatytą Sutarties 3.1.1 punkte, 2023 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei nurodytą pinigų sumą – 34 500 Eur.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. 2023 m. gegužės 10 d. atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pardavė L. Ž. ir R. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo sumokėtas avansas būtų grąžintas ieškovui.
26. Byloje pateiktas atsakovės R. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, išrašas, iš kurio matyti, kad 2023 m. balandžio 19 d. ieškovas D. G. pervedė 34 500 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis – sklypo pirkimas pagal preliminariąja sutartį. 2023 m. balandžio 19 d. atsakovė R. S., atlikusi du pavedimus po 10 000 Eur, pervedė 20 000 Eur į R. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank“, AS. Tą pačią dieną ir kitą dieną pinigai po 1 000 ir 2 000 Eur išgryninti. 2023 m. balandžio 20 d. į atsakovės sąskaitą pervedama 26 500 Eur, mokėtojas – G. V., mokėjimo paskirtis – visas atsiskaitymas su preliminariąją perleidėja pagal 2023 m. balandžio 20 d. preliminariąją sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
27. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tai, kad ji su ieškovu D. G. dėl sklypo pardavimo nesitarė, ketinimų parduoti žemės sklypą ieškovui niekada neturėjo ir pervesti lėšas į jos sąskaitą jokiu pagrindu neprašė. Priešingai, jos duomenimis pasinaudojo M. T., kuris, pasiskolinęs iš jos 52 000 Eur, apgaulės būdu pasinaudojo tiek jos duomenimis, tiek banko mokėjimo kortele. Būtent šis asmuo neteisėtai, t. y. suklastodamas sudarė sutartį su D. G., o vėliau, naudodamasis atsakovės banko mokėjimo kortele, išgrynino D. G. įmokėtas lėšas į R. S. sąskaitą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika dėl nepagrįsto praturtėjimo, buvo šališkas atsakovės atžvilgiu, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
28. Visų pirma, atsakovės argumentus, kad ji nesudarė preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pateikta pasirašyta preliminarioji sutartis, susirašinėjimas el. paštu tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens) ir šalių, trečiojo asmens paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek susitarimas dėl atsakovės žemės sklypo pirkimo–pardavimo, tiek ir dėl preliminariosios sutarties sudarymo vyko per trečiąjį asmenį M. T.. Ieškovas nurodė, kad elektroniniu paštu gavo iš M. T. preliminariosios sutarties šabloną, jį pasirašė elektroniniu parašu ir elektroniniu paštu nusiuntė M. T., po kurio laiko trečiasis asmuo atsiuntė ieškovui atsakovės fiziškai pasirašytą preliminariąją sutartį, po ko ieškovas pervedė atsakovei sutartą pinigų sumą – 34 500 Eur. Trečiasis asmuo M. T., teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad dėl žemės sklypo pardavimo į jį kreipėsi atsakovė. Jis paruošė preliminariąją sutartį, ją nusiuntė atsakovei, ji grąžino jau pasirašytą dokumentą, tada jis šią sutartį persiuntė ieškovui.
29. Kaip matyti iš byloje kartu su ieškiniu pateiktos 2023 m. balandžio 19 d. preliminariosios sutarties, Sutartis ranka pasirašyta atsakovės ir elektroniniu parašu pasirašyta ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikto šios Sutarties originalo, tačiau atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad preliminariojoje sutartyje yra atsakovės parašas. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nepaneigė, kad tai yra jos parašas, tik teigė, kad parašas yra panašus į jos parašą, ir nurodė neprisimenanti, kad ji tokią sutartį pasirašė. Atsakovė negalėjo užtikrintai patvirtinti, kad ji preliminariosios sutarties nepasirašė. Aplinkybę, kad ieškovė galėjo pasirašyti minėtą sutartį, patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo 2023 m. balandžio 19 d. atsakovei siunčia dokumentą, pavadinimu „Sklypo sutartis“, jį atsakovė tą pačią dieną persiunčia atgal trečiajam asmeniui. Tai, kad atgal trečiajam asmeniui siunčiamas dokumentas yra „pdf“ formato, pavadinimu „DocScan2“, suteikia pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė, gavusi sutartį iš trečiojo asmens, ją atspausdino, pasirašė ir nuskaitytą (nuskenuotą) jau su parašu nusiuntė trečiajam asmeniui. Ieškovo teigimu, jis iš trečiojo asmens elektroniniu paštu gavo atsakovės persiųstą pasirašytą Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad preliminarioji sutartis iš tiesų buvo sudaryta ir pagal ją ieškovas atsakovei sumokėjo avansą – 34 500 Eur.
30. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad realus atsakovės ketinimas perleisti sklypą ieškovui nėra įrodytas, vertino šį sandorį (preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį) kaip apsimestinį (CK 1.87 straipsnis). Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktą).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį vertinti kaip apsimestinį sandorį, nes tam, kad sandoris galėtų būti vertinamas kaip apsimestinis, būtina nustatyti, jog sandoryje išreikštoji valia neatitinka abiejų šalių ketinimų. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir teigė, kad ji neturėjo valios sudaryti minėtos Sutarties, tačiau ieškovo valios (sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį) ydingumas nėra įrodytas. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sandoris yra apsimestinis tuo atveju, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nėra nustatyta, koks kitas sandoris juo buvo dengiamas. Svarbu pažymėti ir tai, kad apsimestinis sandoris yra niekinis. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pripažinti 2023 m. balandžio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nėra pareikštas.
32. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta, tačiau, nuspręsdamas, kad ieškovui iš atsakovės priteistinas 34 500 Eur negrąžintas avansas, bylą išsprendė teisingai.
33. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga, kad asmuo, be teisinio pagrindo įgijęs turtą, privalo grąžinti tą turtą asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 straipsnyje. Kad atsirastų ši pareiga, turi būti šios sąlygos: 1) asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo; 2) turtas turi būti realiai gautas; 3) įgyto turto negalima išreikalauti panaudojant kitus civilinių teisių gynimo būdus; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009 ir kt.).
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
35. Byloje nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, kad ieškovas 2023 m. balandžio 19 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 34 500 Eur. Atsakovė nors ir neigia preliminariosios sutarties sudarymą, tačiau tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, pripažindama, kad ji savo sąskaitoje matė iš ieškovo pervestą 34 500 Eur sumą, nenurodo, kokiu kitu teisiniu pagrindu jai buvo pervesta minėta pinigų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, manydama, kad pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti be jokio pagrindo, galėjo pinigus grąžinti ieškovui, tačiau to nepadarė. Priešingai, pasirašiusi preliminariąją sutartį ir tą pačią dieną po kelių valandų gavusi pinigus į sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, disponuodama gauta pinigų suma, dalį pinigų, t. y. 20 000 Eur, ji pervedė į kitą jos vardu atidarytą sąskaitą, esančią „Luminor Bank“, AS, o kita dalis pinigų buvo išgryninta. Tai patvirtina, kad atsakovė realiai gavo ieškovo sumokėtą avansą į savo asmeninę sąskaitą, pati asmeniškai disponavo sąskaitoje gautais pinigais, t. y. atsakovė veikė sąmoningai ir valingai.
36. Kaip nustatyta iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00266-23 medžiagos, atsakovė apklausų metu paaiškino, kad ji leido savo sąskaitomis naudotis M. T., pati turėjo galimybę matyti ir kontroliuoti pinigų judėjimą, pervesdavo gaunamus į sąskaitas pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, kad būtų galima išgryninti kuo daugiau pinigų, kartu su M. T. pinigus išgrynindavo, o kai vienas iš bankų pareikalavo pagrįsti pinigų judėjimą, atidarė sąskaitą kitame banke. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad jos valia pervesti dalį gautų pinigų į kitą sąskaitą ir likusią dalį išgryninti buvo nulemta trečiojo asmens apgaulingų veiksmų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nekeičia fakto, kad atsakovė, gavusi pinigus į savo sąskaitą, ne tik kad negrąžino jų ieškovui, bet, teigdama, kad su ieškovu jokių sutarčių nesudarė, būdama sąžininga, nesiekė išsiaiškinti (nors galėjo ir privalėjo) gautų lėšų kilmės ir tikslo. Dar daugiau, svarbu pažymėti ir tai, kad kitą dieną gavus 34 500 Eur, t. y. 2023 m. balandžio 20 d., į atsakovės sąskaitą pervedama 26 500 Eur, mokėtojas – G. V., mokėjimo paskirtis – visas atsiskaitymas su preliminariąją perleidėja pagal 2023 m. balandžio 20 d. preliminariąją sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė, matydama į savo sąskaitą perdedamų pinigų faktą, taip pat tai, kad mokėjimo paskirtyse aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu pinigai yra pervedami (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– tai atsakovei priklausiusio žemės sklypo unikalus numeris), net ir tada nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti savo sąskaitoje vykstančių finansinių operacijų aplinkybes. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė nesielgė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis ir pareigomis besirūpinantis asmuo (lot. bonus pater familias). Atsakovė, žinodama, kad į jos sąskaitas bankuose patenka piniginės lėšos, turėjo pareigą domėtis, kas ir kokiu pagrindu šias pinigines lėšas perveda į jos sąskaitas, ir imtis priemonių, kad į jos banko sąskaitas patektų tik teisėtos piniginės lėšos, o finansinės operacijos atsakovės sąskaitoje būtų teisiškai pagrįstos.
37. Tai, kad atsakovė, kaip pati nurodė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą, būdama sunkios psichologinės būsenos po skyrybų, apgauta trečiojo asmens M. T. ir norėdama susigrąžinti jam paskolintus 52 000 Eur, leido savo banko sąskaitomis disponuoti M. T., nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų aplinkybių. Be to, atsakovės nurodomos priežastys, neva ji buvo apgauta trečiojo asmens M. T., kuris pasinaudojo jos banko sąskaitomis, mokėjimo kortelėmis ir ji tapo nusikaltimo auka, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes atsakovė pati, žinodama, kad trečiojo asmens sąskaitos yra areštuotos, priėmė sprendimą leisti naudotis savo sąskaitomis, perduoti mokėjimo korteles šiam asmeniui, todėl turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes. Ieškovas nėra atsakingas už tai, kaip atsakovė panaudojo gautus pinigus, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji neturi pareigos grąžinti ieškovui pervestų lėšų, nes jomis nedisponuoja. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės teiginiai, jog ji galėjo būti suklaidinta trečiojo asmens, gali būti pagrindas atsakovei reikalauti atsakomybės iš jos atžvilgiu galimai neteisėtas veikas atlikusio asmens (pvz., žalos atlyginimo), tačiau tai neatleidžia jos nuo atsakomybės prieš ieškovą. Atsakovė, pasirašiusi preliminariąją sutartį su ieškovu ir nesudariusi su juo pirkimo–pardavimo sutarties, neteko teisinio pagrindo disponuoti jai perduotais pinigais, todėl turi juos grąžti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.
38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas priimtas iš esmės teisingai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisingai pritaikius įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai nurodyta, kad iš atsakovės turi būti priteistas 34 500 Eur negrąžintas avansas.
39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.