- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-114-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-08-3-00326-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės
- Ieškovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, A. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1632-837/2019 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, A. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. prašė priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės 2141,41 Eur žalos atlyginimo, 90 Eur transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos nustatymo išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. ieškovei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi trečiasis asmuo A. B., kuri apie 17:50 val. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, nuo Panevėžio miesto centro pusės link išvažiavimo iš miesto, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, kuri niekaip nebuvo pažymėta, paženklinta ir dėl ko buvo apgadintas automobilis: buvo pažeistas rato guolis, sulankstytas ratlankis, prakirsta viena padanga, kita įplėšta. Dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį. Žalai nustatyti trečiasis asmuo A. B. kreipėsi į ekspertą. 2018 m. lapkričio 16 d. surašytoje pažymoje dėl automobilio žalos nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą yra 2141,41 Eur. 2018 m. lapkričio 20 d. dėl patirtos žalos trečiasis asmuo A. B. kreipėsi į atsakovę Panevėžio miesto savivaldybę. Atsakovė pavedė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priimti sprendimą, kuri 2018 m. gruodžio 12 d. raštu atsisakė atlyginti žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Teismas priteisė iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškovei I. B. 2141,41 Eur žalai atlyginti, 640 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 11,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Nustatė, kad ieškovei I. B. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 31 d. naudojosi trečiasis asmuo A. B., kuri apie 17:50 val. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, nuo Panevėžio miesto centro pusės link išvažiavimo iš miesto, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Panevėžio apskrities VPK KPT 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, nustačius aplinkybes, jog transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo teisės pažeidimo sudėties. Policijos pareigūnai nurodė, kad duobė buvo nepažymėta, paženklinta ar kitaip saugiai aptverta, jokių įspėjamųjų ženklų apie duobėtą kelią šiame kelio ruože nebuvo pastatyta, duobę užfiksavo nuotraukose su masteline liniuote (b. l. 106-107). Iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų teismas nustatė, kad eismo įvykio metu buvo užfiksuota kelio duobė yra 110 cm ilgio, 46 cm pločio ir 4 cm gylio (b. l. 110-112). Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo 2018 m. lapkričio 20 d. A. B. kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo ir atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu atsisakė atlyginti žalą, nes pareiškėja pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nėra nustatyta, kad ji tikrai įvažiavo į jos nurodytą duobę, nes eismo įvykio schemos nėra, o policijos nutarime užfiksuotose nuotraukose matyti, kad automobilis fotografuotas garaže, o ne įvykio vietoje (b. l. 24-25, 26-27).
5. Nustatė, kad transporto priemonės apgadinimo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) gatvių AB „Panevėžio statybos trestas“ vykdė tinklų klojimo darbus ir (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustatyti eismą ribojantys ženklai. Iš AB „Panevėžio statybos trestas“ elektroninio rašto atsakovei ir prie jo pridėtų nuotraukų teismas nustatė, kad duobė (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra susijusi su vykdomais kelio darbais, o eismą ribojantys kelio ženklai buvo sustatyti jau pravažiavus duobę, kas paneigia atsakovės teiginius, kad kelio duobė buvo pažymėta kelio ženklais „Darbai kelyje“ (b. l. 58-61). 2018 m. lapkričio 16 d. surašytoje pažymoje dėl automobilio žalos eksperto nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą yra 2141,41 Eur (b. l. 5-7). Atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų pageidavusi apžiūrėti transporto priemonę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 - 179 straipsniai), taip pat, kad transporto priemonė eismo įvykio metu neatitiko techninių reikalavimų.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininko (valdytojo) atsakomybę, atsižvelgė į teismų praktiką dėl statinio valdytojo atsakomybės be kaltės, į Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, reglamentuojančias kelio priežiūros sąvoką. Pažymėjo, kad kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, jog kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi ir vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę.
7. Pripažino, kad žala atsirado transporto priemonei įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. Panevėžio apskrities VPK 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas, 2018 m. spalio 31 d. vairuotojos A. B. paaiškinimas, bylos nuotraukos, o taip pat liudytojo V. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Darė išvadą, jog duobė buvo kelio važiuojamojoje dalyje ir eismo įvykis įvyko dėl šios duobės, kas yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros. Kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Į. K. įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatas sprendė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Panevėžio mieste, nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuriai ir yra nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė 2020 m. vasario 12 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – išrašus iš www.autoplius.lt dėl ratlankių kainų, teigia, kad anksčiau įrodymų nepateikė, nes tikėjosi, kad konkrečias remonto sąmatas pateiks ieškovė, kas buvo jai pasiūlyta 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje.
9. Nurodo, kad teismas nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, išimtinai vertino tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, visiškai neatsižvelgė į žodinius liudytojų parodymus, sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes duobė buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais (priešingai nei nustatė teismas) ir ieškovė neįrodė, jog įvykis įvyko būtent trečiojo asmens A. B. nurodytoje vietoje (nes policijos pareigūnai atvyko ne į eismo įvykio vietą, o į suinteresuotų asmenų garažą ir užfiksavo tai, ką nurodė suinteresuoti asmenys). Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą, asmenys nepagrįstai praturtėjo.
10. Pažymi, kad iš trečiojo asmens A. B. ir liudytojo V. B. parodymų matyti, jog jokia kompetentinga institucija nešališkai neužfiksavo įvykio vietos, ji buvo nustatyta tik iš pačių A. B. ir V. B. parodymų policijai ir įvykio vietos schema nubraižyta nebuvo. Faktas, jog buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dar nereiškia, kad vairuotojas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Asmenys kelio ženklinimą apie kelio darbus matė. Kelio duobė (4 cm gylio), kurią nurodė policijai, buvo vos už 2 ar 3 metrų nuo pažymėtos iškasos. Toks atstumas yra pakankamai mažas, kad būtų pastatytas dar vienas papildomas kelio ženklas. Be to, 4 cm gylio duobė nėra avaringos būklės, kad keltų rimtų pavojų eismo saugumui. Kelio ženklu „Darbai kelyje“ buvo pažymėta visa remontuojama atkarpa (įskaitant ir atkarpą, esančią už 2 metrų nuo kelio ženklo). Todėl nesutinka su teismo vertinimu, kad kelio ženklai buvo sustatyti jau pravažiavus duobę. Policijos pareigūnai, fotografuodami V. B. nurodytą įvykio vietą, pasielgė nederamai, nes eismo įvykis nebuvo užfiksuotas įvykio vietoje, šalia nurodytos duobės, įvykis buvo užfiksuotas išimtinai remiantis V. B. ir A. B. nurodymais. 2018 m. lapkričio 6 d. policijos nutarime nurodytos aplinkybės negalėjo būti vertinamos, nes šie rašytiniai įrodymai yra dviprasmiški bei neobjektyvūs, atsakovė negalėjo šio nutarimo skųsti. Be to, nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai visiškai skyrėsi nuo M. L. pateiktoje pažymoje nurodytos automobilio žalos. Nutarime užfiksuotas tik priekinis dešinės pusės ratas bei padanga, o M. L. pateiktoje 2018 m. lapkričio 16 d. pažymoje kaip sugadinimai nurodytos dvi padangos (priekinė dešinės pusės ir galinė dešinės pusės), ratlankis ir guolis, kurie galėjo atsirasti jau po įvykio. Kadangi rato guolis nėra pakeistas, todėl šio sugadinimo net negalima vertinti kaip žalos, be to, guolis naudojant dėvisi, jį reikia keisti po kurio laiko. Duobė buvo pilnai apvažiuojama iš abiejų pusių. Mažesnė nei 8 cm duobė ar išdauža kelio važiuojamojoje dalyje nėra laikytina avarine ir galinčia kelti pavojų transporto priemonių eismui ir žmonių saugumui. Šiuo atveju, duobė tebuvo vos 4 cm gylio, todėl A. B. negalėjo sugadinti ratlankio, pačios padangos skersmuo yra didesnis nei 4 cm, ką rodo fotonuotraukos. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad A. B. neįvažiavo į jos nurodytą duobę, o greičiausiai įvažiavo į remontuojamą įpjovą, pažymėtą kelio ženklais, kurios gylis buvo didesnis nei 4 cm.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas turėjo atsižvelgti į liudytojo V. B. parodymus, jog jo žmona nėra pratusi vairuoti jo automobilio (duomenys neskelbtini), skiriasi automobilio gabaritai, automobilio priekiniai ratai yra varomi, o ne galiniai, todėl jo valdymas taip pat skiriasi nuo A. B. įprastai vairuojamo automobilio. Teismas, priteisdamas žalą, turėjo atsižvelgti į CK 6.270 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Automobilio vairuotojo veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Kadangi jokie kiti vairuotojai dėl žalos nesikreipė, manytina, kad vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio ir neišvengė kliūties kelyje, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 19, 127 ir 128 punktuose, ir to pasėkoje padarė ieškovei žalą. A. B. ir V. B. gyvena netoliese, todėl kasdien važinėja nurodytu keliu, duobė neatsirado staiga, ji buvo jau kurį laiką, vadinasi vairuotoja, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo šią duobę pastebėti ir anksčiau. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesant įrodymų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, žala mažintina per pusę.
12. Nurodo, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys, kadangi duobės buvimo faktas savaime nereiškia, kad pažeidimai atsirado dėl įvažiavimo į nurodytą duobę, šis faktas neužfiksuotas. Teismas priteisė visą ieškovės nurodytą žalą pagal M. L. pateiktą konsultacinę sąmatą, nors pagal liudytojų parodymus realus žalos dydis buvo visiškai kitoks. Automobilis (duomenys neskelbtini) pagal M. L. sąmatą iš viso buvo neremontuotas ir jokių čekių ar PVM sąskaitų faktūrų, įrodančių, kad ieškovė iš tiesų patyrė tokio dydžio žalą, ji nepateikė, todėl neįrodė patirto 2141,41 Eur žalos dydžio. Priešingai, liudytojas V. B. ir A. B. nurodė, jog pirko automobilio ratus už 900 eurų ir neoriginalų ratlankį. Guolis iki šios dienos keistas nebuvo, nors į sąmatą buvo įtrauktas. Teismas nesivadovavo CK 6.249 straipsnio nuostatomis, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą ir šiuo atveju žalos atlyginimas tapo pasipelnymo šaltiniu, nes asmenys naudoja tą patį guolį, realias automobilio remonto išlaidas patyrė mažesnes (900 eurų už padangas) nei nurodyta M. L. konsultacinėje sąmatoje (2141,41 Eur). Automobilį eksploatuoti galima ir su neoriginaliais ratlankiais, kas ir vyksta iki šiol, todėl originalaus ratlankio suma (1875,94 Eur) taip pat priteista nepagrįstai.
Atsiliepimas
13. Ieškovė I. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės argumentai prieštaringi, pati apeliantė pripažįsta, jog būdama kelio savininkė nevykdė jai Kelių įstatyme nurodytos pareigos tinkamai prižiūrėti kelią, siekiant užtikrinti saugų eismą, nes duobės yra kas 2-3 metrus, ne dėl kelio darbų atsiradusi duobė, į kurią nurodė įvažiavusi A. B., nebuvo pažymėta (paženklinta įspėjamuoju ženklu). Susirašinėjime su AB „Panevėžio statybos trestu“ tvirtinama, kad prieš pradedant darbus 2018 m. spalio 8 d. buvo sustatyti eismą ribojantys ženklai ir nurodoma žiūrėti nuotrauką, tačiau iš jos matyti, jog nufotografuotas kelio ženklas („Darbai kelyje“ „Ribotas greitis 30“ ) remiantis „Google maps“ žemėlapio nuotrauka, pastatyti gerokai už duobės - ties (duomenys neskelbtini) namu (duobė buvo priešais (duomenys neskelbtini)) ir šie nufotografuoti ženklai pastatyti buvo priešingoje kelio pusėje nei važiavo A. B..
14. Nurodo, kad teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į jų visetą. Nors A. B. po įvykio patraukė automobilį, kad netrukdytų eismui ir policijos pareigūnai automobilį apžiūrėjo garaže, o eismo įvykio vietą nustatė pagal trečiojo asmens parodymus, tačiau A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė medžiaga - vyriausiojo patrulio H. V. pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. B. iškart po įvykio paskambino pagalbos telefono, pranešė policijai, jog įvažiavo į duobę ir apgadino automobilio ratą, t.y. dar būdama įvykio vietoje nurodė įvykio vietą, automobilio sugadinimo būdą (įvažiavo į duobę) ir kokie sugadinimai buvo padaryti.
15. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog gatvėje nebuvo įspėjamųjų ženklų apie esančius kelio (gatvės) dangos pažeidimus ar greičio ribojimą, todėl darė išvadą, jog transporto priemonės vairuotoja eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, bei ji realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, eismo įvykio išvengti negalėjo.
16. Nors apeliantė teigia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys, tačiau tai patvirtina 2018 m. lapkričio 6 d. Panevėžio apskrities VPK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, 2018 m. lapkričio 16 d. turto vertintojo M. L. surašyta pažyma dėl automobilio žalos nustatymo, V. B. parodymai, duomenų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, nėra.
Atsiliepimas
17. Nurodo, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo abejoti atliktų transporto priemonės remonto darbų būtinumu (kad nereikia keisti guolio), nėra duomenų, jog iki įvykio automobilis buvo techniškai netvarkingas, ar kad vertintoje pažymoje nurodyti automobilio sugadinimai nesusiję su įvykiu.
18. Ieškovė 2020 m. kovo 2 d. teismui pateikė nuomonę dėl naujų įrodymų pateikimo, prašo išrašų iš internetinio portalo www.autoplius.lt, kuriuose nurodoma ratlankio rinkos vertė, nepriimti. Nurodo, kad žalą ieškovę įrodinėjo turto vertintojo pažyma, vertintojas detalių kainas nustatė iš Audatex kompiuterinės duomenų bazės, kaip tai numato Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, detalių vertę paskaičiavo taikydamas nusidėvėjimo koeficientą, apžiūrėjęs vertinamą objektą, atsakovė galėjo teikti savo žalos paskaičiavimus, kreiptis dėl nepriklausomo vertinimo, nėra aiški skelbimų data, ratlankių gamintojas, ar jie originalūs, skelbimuose nurodyti ratlankiai skirti skirtingiems automobilių modeliams.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, pateikia analogiškus apeliaciniam skundui argumentus. 2020 m. vasario 17 d. pateikė pranešimą, kad neprieštarauja, jog apeliantės pateikti papildomi dokumentai būtų prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
21. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė, pateikė naujus įrodymus – išrašus iš internetinio portalo www.autoplius.lt, kuriuose nurodoma ratlankių rinkos vertė. Teigia, kad anksčiau įrodymų nepateikė, nes tikėjosi, kad konkrečias remonto sąmatas pateiks ieškovė, kas buvo jai pasiūlyta 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje.
22. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nauji rašytiniai įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui 2020 m. vasario 12 d., o ne su apeliaciniu skundu, taip pat manytina, kad šie duomenys atsakovės galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nenustatė objektyvaus pagrindo išimties taikymui, todėl naujai pateiktus įrodymus atsisako prijungti prie bylos ir jų nevertina.
23. Byloje sprendžiami civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojai.
24. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
25. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nėra nustatytas faktas, jog žala atsirado trečiajam asmeniui įvažiavus į duobę, taip pat nurodo argumentus, kad galimai žala atsirado dėl didelio vairuotojos neatsargumo ir neapdairumo, kelių eismo taisyklių nesilaikymo, kadangi duobė buvo pažymėta įspėjančiais ženklias. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.
26. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 07-18-9483754, tirtas įvykis dėl įvažiavimo į duobę, automobilio apgadinimo, dėl to priimtas 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo byla nutraukta, nustačius aplinkybes, jog transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodoma, kad 2017 m. spalio 31 d., 18.12 val. (duomenys neskelbtini) namu, A. B., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje dalyje esančią duobę ir apgadino automobilį. Nutarime nurodyta, kad duobė buvo nepažymėta, paženklinta ar kitaip saugiai aptverta, jokių įspėjamųjų ženklų apie duobėtą kelią šiame kelio ruože nebuvo pastatyta. Nutarime nurodyta, kad eismo įvykis buvo įregistruotas, nors automobilis iš įvykio vietos patrauktas. Policijos pareigūnai duobę užfiksavo nuotraukose su masteline liniuote. Eismo įvykio metu buvo užfiksuota kelio duobė yra 110 cm ilgio, 46 cm pločio ir 4 cm gylio. Iš AB „Panevėžio statybos trestas“ elektroninio rašto atsakovei ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad duobė (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo susijusi su vykdomais kelio darbais.
27. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo 2018 m. lapkričio 20 d. A. B. kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo ir atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu atsisakė atlyginti žalą, nes pareiškėja pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nėra nustatyta, kad ji tikrai įvažiavo į jos nurodytą duobę, nes eismo įvykio schemos nėra, o policijos nutarime užfiksuotose nuotraukose matyti, kad automobilis fotografuotas garaže, o ne įvykio vietoje (b. l. 24-25, 26-27). Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovė kėlė klausimą dėl to, kad galimai nenustatyta, kurioje vietoje buvo padaryti automobilio sugadinimai.
28. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Todėl apeliaciniame skunde apeliantės nurodomi argumentai, kad policijos pareigūnai nenubraižė eismo įvykio schemos, automobilį apžiūrėjo garaže, o ne eismo įvykio vietoje, galimai neįrodyta, jog įvykis buvo būtent ten, kur deklaruota, savaime (apeliantei nepateikus priešingų įrodymų) nėra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, trečiojo asmens paaiškinimus, labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, t.y. trečiajam asmeniui įvažiavus vėliau policijos pareigūnų užfiksuotą duobę. Nors automobilis policijos pareigūnų buvo apžiūrėtas garaže, įvertinta, kad eismo įvykis policijos buvo įregistruotas, net ir patraukus automobilį iš įvykio vietos, trečiajam asmeniui nebuvo surašytas protokolas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, tikėtina, kad A. B. automobilį patraukė atsižvelgusi į policijos pareigūnų užimtumą, jų paaiškinimus telefonu, eismo sąlygas (remontuojamojoje kelio atkarpoje stovintis automobilis trukdytų ir taip sudėtingam eismui), į tai, kad automobilyje buvo mažametis vaikas.
30. Apeliantė teisingai nurodo, kad aplinkybė, jog buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, savaime nereiškia, kad vairuotoja nėra kalta (prisidėjusi prie) dėl atsiradusios žalos. Tačiau apeliantei, teigiančiai, kad vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvo pakankamai apdairi bei rūpestinga ir tai lėmė žalos atsiradimą, tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai nenustatė, jog vairuotoja būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, apeliantė nepateikė. 2018 m. lapkričio 6 d. Panevėžio apskrities VPK nutarimas nutraukti (nepadėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną vertintinas kaip įrodymas turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir jame nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio apeliantė nenuginčijo.
31. Dėl nurodytų argumentų spręsti, kad automobilio vairuotoja pažeidė apeliantės nurodomus Kelių eismo taisyklių punktus ir, kaip teigia apeliantė, buvo didžiai nerūpestinga ir neatidi, teismas neturi pagrindo. Trečiasis asmuo tiek paaiškinime policijai, tiek teisme nurodė, kad prieš įvykį matė kelio ženklą dėl atliekamų kelio darbų, tačiau byloje nenustatyta, kad būtų buvę pastatyti kelio ženklai dėl duobėto kelio, tai pažymėta ir ankščiau minėtame nutarime. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad vairuotoja įvažiavo į duobę, nesusijusią su kelio remonto darbais, ką patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei AB „Panevėžio statybos trestas“ elektroninis raštas. Apeliantės pasvarstymai, kad galimai vairuotoja įvažiavo ne į nurodomą duobę, bet į perkasą, laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, koks buvo kelio darbų baigtumas (nors būtent atsakovė tokia informacija disponuoja), nepaneigė dar ieškinyje nurodomos aplinkybės, jog perkasta kelio dalis buvo užpilta žvyru.
32. Įvertinus, kad gatvėje vyko kelio darbai, teismas nemato pagrindo abejoti trečiojo asmens A. B. paaiškinimais, kad ji dėl eismo ypatumų (susidariusi automobilių grūstis, perkasta viena eismo juosta) važiavo apie 20 km/h greičiu, t.y. buvo sulėtinusi greitį, įvertinusi važiavimo sąlygas, duobės nepastebėjo, kadangi buvo sutemę. Apeliantės teiginiai, kad trečiojo asmens neatidumą galimai patvirtina aplinkybės, jog dėl žalos, atsiradusios įvažiavus į šią duobę, daugiau niekas nesikreipė, ar, kad trečiajam asmeniui turėtų būti pažįstamas kelias, kuriuo kasdien važinėja, buvo galima duobę apvažiuoti, laikytini deklaratyviais. Nors liudytojas V. B. teigė, kad jo sutuoktinė A. B. įpratusi važinėti kitokiais automobiliais, skiriasi automobilio gabaritai, varomi priekiniai ratai, o ne galiniai, tačiau taip pat įvertintini jo bei trečiojo asmens paaiškinimai, kad A. B. vairuotojo pažymėjimą turi nuo 18 metų amžiaus, nors nuolatos apgadintu automobiliu nevažiuoja, bet kartais tenka. Dėl nurodyto, aplinkybė, kad trečiasis asmuo įprastai vairuoja kitą automobilį, nepatvirtina apeliantės teiginių, jog vairuotoja vairuodama prisiėmė riziką, buvo neatidi ir nerūpestinga. Todėl pripažintina, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, šalinančių jos atsakomybę.
33. Apeliantė skunde taip pat nurodo argumentus, kad byloje galimai netinkamai nustatytas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo ir eismo įvykio metu transporto priemonės apgadinimų. Taip pat skunde nurodoma, kad A. B., įvažiuodama į 4 cm gylio duobę, negalėjo sugadinti ratlankio, nes pačios padangos skersmuo didesnis nei 4 cm.
34. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškovė žalą įrodinėjo M. L. pateikta pažyma bei konsultacine sąmata, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą yra 2141,41 Eur (šią suma sudaro 2064,82 Eur detalėms, įvertinus nusidėvėjimą, bei 76,59 Eur darbams). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas, skaičiuodamas transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštus atsižvelgė į vidutinius remonto darbų įkainius, keičiamų dalių kainas, kurių keitimo normatyvai nustatyti pagal Audatex kompiuterinę duomenų bazę, padangų kainas nustatė pagal internetiniame tinklapyje www.reifendirekt.lt pateikiamas naujų padangų kainas, ratlankio kaina – pagal šiame tinklapyje pateikiamą ratlankio (ratlankių komplekto) kainą. Ekspertas pažymėjo, kad keičiamų dalių nuvertėjimo normą nustatė pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijas. Kadangi nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, nevertintini apeliantės argumentai, kad ieškovė nėra patyrusi visų išlaidų, o abejoti M. L. sudaryta konsultacine sąmata nėra pagrindo.
36. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo ir eismo įvykio metu transporto priemonės guolio bei ratlankio apgadinimų (CK 6.247 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė visą prašomą sumą. Tokios išvados daromos sekančiais motyvais.
37. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 07-18-9483754, priimtame 2018 m. lapkričio 6 d. nutarime, 2018 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl iškvietimo nurodyta, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas ir padanga, taip pat pažymima, kad eismo įvykis įregistruotas, nors automobilis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas. A. B. paaiškinime, teiktame policijos pareigūnams, nurodė, kad eismo įvykio metu sulankstė ratlankį ir prakiurdė padangą. Teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. gegužės 29 d. metu trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad po eismo įvykio parvažiavo namo, garaže automobilis buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų, dėl apgadinimų ji kreipėsi į specialistą, dėl įvykio nupirktos neoriginalios padangos. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio jam paskambino sutuoktinė, informavo, kad prietaisų skydelyje užsidegė įspėjanti lemputė dėl slėgio padangose, grįžęs namo matė, kad ratas įlenktas ir padanga leidžia orą. Paaiškino, kad ratlankis nepataisomas, kadangi yra tuščiaviduris, jį įlenkus nebeturi tvirtumo. Kitą dieną liudytojas nuplovė automobilį ir pamatė, kad dar viena padanga yra pažeista, nes išplyšo guma. Nurodė, kad buvo nupirktos neoriginalios padangos už 900 Eur, guolio netvarkė, ratlankis uždėtas neoriginalus. Nurodyti duomenys leidžia konstatuoti, kad pirminiuose dokumentuose policijoje buvo užfiksuoti dešinės pusės priekinio ratlankio bei padangos apgadinimai, galinės padangos pažeidimas galimai liudytojo V. B. pastebėtas praėjus dienai po eismo įvykio, dėl guolio pakeitimo būtinybės pasisakyta tik 2018 m. lapkričio 16 d. M. L. surašytoje pažymoje dėl automobilio žalos.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad paslėptus sugadinimus galima nustatyti tik atliekant apžiūrą autoservise. Nors guolio pažeidimai yra būdingi pažeidimai įvažiavus įduobę, kai ratas patiria stiprų smūgį į duobės kraštą, tačiau dėl šio sugadinimo savalaikiai turėtų būti atliekama detali važiuoklės apžiūra. Įvertinus, kad M. L. pažymą surašė praėjus net 16 dienų po eismo įvykio, negalima daryti išvados, kad guolis buvo pažeistas būtent įvažiavus į ginčo duobę, o ne natūraliai susidėvėjo automobilio eksploatavimo metu ar buvo pažeistas jau po eismo įvykio. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. B. nurodė, kad automobiliu toliau naudojasi nepakeitęs guolio, kas leidžia manyti, kad šios detalės nusidėvėjimo laipsnis netrukdo ir toliau eksploatuoti automobilio. Taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnų buvo išmatuota kelio duobė, ji buvo 110 cm ilgio, 46 cm pločio ir 4 cm gylio. Iš policijos pareigūnų darytų fotonuotraukų matyti, kad prakiurusios padangos plotis yra didesnis nei 4 cm, todėl labiau tikėtina, kad ratlankis buvo apgadintas ne eismo įvykio metu įvažiavus į duobę, bet trečiajam asmeniui priėmus sprendimą su pažeista padanga, neiškvietus specialaus transporto, važiuoti iki savo namų, esančių maždaug už 1,5 kilometro nuo eismo įvykio vietos, kur garaže automobilis buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų bei liudytojo V. B. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, įvažiavus į duobę užsidegė lemputė, rodanti, kad krenta oro slėgis padangoje, leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio metu padangoje oras pilnai neišsileido, kas galėjo įvykti jau važiuojant iki namų. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo po įvažiavimo į duobę, būtų apžiūrėjusi automobilio rato pažeidimą ir kaip vairuotoja, turinti vairavimo stažą, būtų įvertinusi faktą, kad važiuoti, nors ir trumpą atstumą su tuščia padanga, negalima, nes bus pažeistas automobilio ratlankis(susilankstys). Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, susijusios su guolio bei ratlankio keitimu (CK 6.247 str.), nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovei turėtų būti atlyginama visa prašoma priteisti turtinė žala.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo V. B. parodymus dėl galinės dešinės pusės padangos pažeidimo, atsižvelgusi į eismo įvykio aplinkybes, laiko labiau tikėtina, kad įvažiavus į duobę buvo pažeista ne tik policijos pareigūnų užfiksuota priekinė, bet ir galinė padanga, kurios pažeidimai pastebėti sekančią dieną, nuplovus automobilį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokie sugadinimai negalėjo būti padaryti įvažiuojat į duobę.
40. Pripažinus, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos tik automobilio padangos, svarstytina dėl padaryto žalos dydžio. M. L. pateiktoje konsultacinėje sąmatoje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą yra 2141,41 Eur (šią suma sudaro 2064,82 Eur detalėms, įvertinus nusidėvėjimą, bei 76,59 Eur darbams). Konstatavus, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir automobilio guolio, ratlankio pažeidimų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė darbų, susijusių su guolio pakeitimu, kainą (45,51 Eur), rato guolio kainą (87,10 Eur, įvertinus 10 proc. nusidėvėjimą), ratlankio kainą (1688,35 Eur, įvertinus 10 proc. nusidėvėjimą). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl eismo įvykio padaryta žala nustatytina įvertinus tik smulkių dalių, dviejų padangų bei jų pakeitimo darbų kainas ir sudaro 320,45 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos) ir procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 178 str., 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovės priteistą žalos atlyginimą nuo 2141,41 Eur iki 320,45 Eur .
41. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
42. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė išlaidas: sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, patyrė 90 Eur transporto priemonės žalos nustatymo išlaidų ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (viso 640 Eur). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pripažįstant, kad ieškinys patenkintas 15 procentų, iš atsakovės ieškovei priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio, 13,50 transporto priemonės žalos nustatymo išlaidų bei 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 96 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 11,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams jos paskirstytinos, iš ieškovės priteisiant valstybei 9,69 Eur šių išlaidų. Iš atsakovės likusi dalis pašto išlaidų nepriteistina, kadangi ji neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.
43. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą (85 proc.), spręstina dėl šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė apeliacinio skundo neapmokėjo, nurodydama, kad yra atleista nuo mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, todėl iš ieškovės priteistina 40,97 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Kadangi ieškovė patyrė 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistina 52,50 Eur šių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškovei I. B. priteistos žalos dydį, perskirstant bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 320,45 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 45 centus) žalai atlyginti bei 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. B. 9,69 Eur(devynis eurus 69 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660)“.
Priteisti iš ieškovės I. B. 40,97 Eur (keturiasdešimt eurų 97 centus) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškovei I. B. 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurus 50 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.