Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-21 · Administracinė byla Nr. eI3-11275-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
eI3-11275-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02692-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
N. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-11275-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02692-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui N. Z. (N. Z.),jo atstovui R. R.,vertėjai O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. (N. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 24S128180 (toliau – ir Sprendimas) uždraudė pareiškėjui N. Z. (N. Z.) atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2029 m. gegužės 22 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24S128180; priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pernelyg formalus bei neobjektyvus ir pažeidžiantis proporcingumo principą, atsakovas nevertino individualios pareiškėjo situacijos bei visų faktinių aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą dėl to, jog prieš tai buvo priėmęs 2024 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 24S109793 dėl leidimo nuolat gyventi neišdavimo, kurį iš esmės grindė tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta 2024 m. kovo 5 d. išvada Nr. 18-2151 (toliau – ir 2024 m. kovo 5 d. Išvada) bei vieninteliu abstrakčiu argumentu, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, atsakydamas į 2 punkte esantį klausimą apie visų darboviečių atskleidimą, atsakė, jog 2013–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo 2019 m. iki šiol dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, ir dėl to jis neva gali būti lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir kelia kontržvalgybinių rizikų. Pažymėjo, jog pareiškėjas dėl 2024 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 24S109793 yra pateikęs skundą Regionų administraciniam teismui ir šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-10169-596/2024.

2.2. Teigia, kad pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi kaip (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, kadangi jo senelis V. S. (V. S.) buvo lietuvis ir (duomenys neskelbtini) m. gimė (duomenys neskelbtini) po jo tėvų (pareiškėjo prosenelių) persikėlimo ten gyventi 1911 m. Pareiškėjo prosenelis A. S. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone ir visuose jo asmens dokumentuose tautybė buvo pateikiama kaip „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo protėviai pagal motinos liniją – S., gyveno (duomenys neskelbtini) teritorijoje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) daugiau nei 200 metų ir visi buvo (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys. 1938 m. pareiškėjo senelis V. S. buvo represuotas dėl (duomenys neskelbtini) tautybės ir buvo areštuotas bei jam buvo pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo, jis buvo žiauriai kankinamas, po prisipažino neva tai buvęs šnipu, tačiau po NKVD vadovybės pasikeitimo pareiškėjo senelio, kaip ir kitų asmenų, baudžiamosios bylos buvo peržiūrėtos ir jis buvo išteisintas bei paleistas į laisvę. Pareiškėjo senelis mirė (duomenys neskelbtini) m., kai pačiam pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) m., o iki tol pareiškėjas daug laiko praleisdavo su savo seneliu, nes buvo vienintelis jo anūkas ir senelis nuo pat vaikystės aiškino pareiškėjui, kad jie yra (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu viešai pareiškėjo šeimoje apie tai garsiai nebuvo kalbėta dėl senelio represijų ir baimės būti vėl persekiojamiems dėl tautybės. Tačiau pareiškėjas nuo pat vaikystės buvo auklėjamas pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas, švęsdavo katalikų šventes, buvo kalbama apie protėvių žemę (duomenys neskelbtini) ir jis visada laikė save (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu bei tuo didžiavosi.

2.3. Pažymi, kad iki 2013 m. pareiškėjas su savo sutuoktine ir dviem vaikais gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau po 2012 m. įvykių (duomenys neskelbtini) – mitingų (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini) ir po to sekusios vadinamosios ,,(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios bylos bei V. P. išrinkimo į valdžią, pareiškėjas, turėdamas visiškai priešiškas V. P. politines pažiūras ir nesutikdamas su jo išrinkimu, galutinai nusprendė išvykti su šeima iš (duomenys neskelbtini) ir suteikti savo vaikams galimybę augti kitokioje aplinkoje bei puoselėti kitokias vertybes. Taigi, pareiškėjas, ieškodamas galimybių gyventi ir dirbti už (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų, rado potencialų darbą ir 2013 m. sudalyvavo viešame konkurse į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas ir šį konkursą laimėjo bei buvo pakviestas dirbti. Pardavęs visą turėtą turtą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) bei pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra atskiras juridinis vienetas (dukterinė įmonė), kurios 100 proc. akcininkė yra akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“. Akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra įvairios kitos bendrovės, o akcininkų sąrašas yra prieinamas viešai. Šiuo metu ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių valdyboje yra 11 narių, iš kurių 2 yra nepriklausomi direktoriai, 3 – deleguoti (duomenys neskelbtini), 6 – „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai. 2019 m. dėl šeiminių aplinkybių pareiškėjas turėjo persikraustyti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes vaikai perėjo mokytis į tarptautinę mokyklą ir profesionaliai sportuoti, dėl to jis turėjo pereiti dirbti į (duomenys neskelbtini) esantį ,,(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas bei šiose pareigose dirbo iki 2024 m. sausio 31 d. Pareiškėjas teigia, kad darbas abiejose pateiktose darbo pozicijose susijęs su moksline technine veikla, naujų technologijų kūrimu, inovacijomis ir mokymais. Eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas pareiškėjas buvo pavaldus ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pavaduotojui ir atitinkamai jis užėmė antrą poziciją nuo apačios bei niekada tiesiogiai nedalyvavo bendrovės valdyme, todėl pareiškėjas teiginius apie tai, kad užima svarbias (duomenys neskelbtini) pareigas ,, (duomenys neskelbtini)“, laiko neatitinkančiais tikrovės.

2.4. Akcentuoja, kad niekada nėra dirbęs (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose, nėra atlikęs karo tarnybos bei niekada neturėjo jokių ryšių nei su (duomenys neskelbtini) valdžia, nei su jos institucijomis, o jo pilietinė pozicija nesuderinama su (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma politika ir jis niekada nepritarė (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai užsienio politikai. Prasidėjus plataus masto Rusijos Federacijos karinei invazijai į Ukrainą ir karui, pareiškėjas ir jo šeima buvo kategoriškai prieš tokius Rusijos valdžios veiksmus. Pareiškėjas nuo pat pradžių savo darbe viešai deklaravo priešišką (duomenys neskelbtini) valdžiai poziciją, o 2022 m. kovo mėn. priėmė į savo būstą (duomenys neskelbtini) pabėgusią ukrainiečių šeimą, kuri gyveno pareiškėjo šeimoje 4 mėn., o vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pilietė N. S., kuri būdama (duomenys neskelbtini) organizavo paramą ukrainiečiams, patvirtino, jog pareiškėjas su šeima padėjo (duomenys neskelbtini) piliečiams ir pabėgėliams tiek daiktais, tiek finansiškai bei smerkė (duomenys neskelbtini) agresijos aktą prieš jos tėvynę. Pareiškėjas su šeima dalyvavo rusų demokratinių aktyvistų organizuojamuose mitinguose, remiančiuose Ukrainą, o pareiškėjo dukra P. Z. du kartus davė interviu (duomenys neskelbtini) žiniasklaidai, kuriuose smerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir šie interviu buvo transliuojami (duomenys neskelbtini) televizijos kanaluose. Pareiškėjo dukros interviu taip pat skleidė jo sutuoktinė E. Z., kuri yra viena iš didžiausių (duomenys neskelbtini) tinklaraštininkų (duomenys neskelbtini) ir dėl tokių politinių pažiūrų kai kurie (duomenys neskelbtini) piliečiai net buvo deportuoti iš (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas nepritarė (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomai politikai ir aktyviai reiškė savo poziciją dėl Ukrainos palaikymo bei pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo neigiamai vertinti kai kurių (duomenys neskelbtini) piliečių poziciją bei deportuoti juos iš šalies, jis nusprendė išeiti iš darbo ,, (duomenys neskelbtini)“ ir išvykti iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini). Būdamas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu, pareiškėjas nusprendė su šeima persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), t. y. į savo protėvių gimtinę, nes nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai užsienio politikai, o 2022 m. jis parengė ir pateikė Migracijos departamentui dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės gavimo ir kartu pateikė notarinį įsipareigojimą atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės iki gaus patvirtinimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės išdavimo. Kadangi pareiškėjo pateikto prašymo dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo nagrinėjimas trunka jau beveik 1,5 m., jis nusprendė pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, kaip (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, o 2023 m. jis baigė (duomenys neskelbtini) universitetą ir įgijo magistro laipsnį pagal specialybę ,,Atsinaujinančios energijos sistemos“, kadangi manė, jog tai padės Lietuvoje rasti darbą.

2.5. Mano, kad Departamentas visiškai nevertino to fakto, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai išsakė savo poziciją, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai, o tai patvirtina faktą, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai. Be to, atsakovas, neįsigilinęs į pareiškėjo individualią situaciją bei neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, remdamasis abstrakčia informacija, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo nuomone, šiuo konkrečiu atveju jo keliamą grėsmę valstybės saugumui atsakovas sieja tik su jo buvusiu darbu, todėl nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Nei iš 2024 m. kovo 5 d. Išvados, nei iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, (duomenys neskelbtini) kilmė, prosenelių tautybė, senelio represijos faktas, pareiškėjo siekis gautis (duomenys neskelbtini) pilietybę, pasižadėjimas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, dalyvavimas mitinguose, pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje) vertinimas.

2.6. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir pateikta akto apskundimo tvarka.

2.7. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

3.1. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas atskleidė, kad nuo 2013 m. dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje teigiama, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą, taip pat 2024 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 24S109793 neišduoti leidimo nuolat gyventi, kuris nėra skundžiamas šioje byloje.

3.2. Pažymi, kad viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) karinės galios stiprinimo. „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų. Kremliaus režimas, manipuliuodamas energijos išteklių tiekimu, pasitelkia koncerną užsienio politikos tikslų įgyvendinimui. Pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo (duomenys neskelbtini) valstybės valdomas koncernas „(duomenys neskelbtini)“, veikiantis (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo (duomenys neskelbtini) valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jam gali būti daroma įtaka (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes.

3.3. Akcentuoja, kad atmestini pareiškėjo skundo argumentai, jog ginčijamas Sprendimas yra formalus, neobjektyvus ir neva pažeidžiantis proporcingumo principą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, buvo įvertintos visus su pareiškėju susijusios aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Nustatyta, kad pareiškėjas ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, Lietuvoje lankėsi retai, Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariai negyvena. Ketvirta, pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus, t. y. šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Penkta, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Šešta, pareiškėjas nuo 2013 m. iki šiol dirba Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su Rusijai palankiais ir lojaliais asmeninis ar kontržvalgybos pareigūnais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo pakeltas pareigose t. y. jis tikslingai pats pasirinko šio pobūdžio tarnybą, matyti aiški karjeros linija. Pabrėžia, kad, nepaisant geopolitinio konteksto, pareiškėjas darbinių ryšių su „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukė iki pat 2024 m. sausio 31 d. Migracijos departamento vertinimu tai, kad ilgalaikį laikotarpį pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) reikšmingame sektoriuje, užėmė svarbias vadovo pareigas „(duomenys neskelbtini)“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“, reiškia, kad jo užimamos pareigos, galimybė turėti kontaktų su asmenimis, betarpiškai susijusiais (duomenys neskelbtini) režimu, prieiga prie informacijos, kelia papildomų rizikų ir tik pabrėžia VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadą. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas skunde, buvo priimtas ne dėl to, kad 2024 m. balandžio 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, t. y. dėl to, kad pareiškėjas pripažintas asmeniu keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

3.4. Departamentas neneigia, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo (savo (duomenys neskelbtini) kilmę jis grindžia senelio (duomenys neskelbtini) kilme), tačiau tai savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos ir nepaneigia tos aplinkybės, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės (šeimos padėtis, išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis, politinės pažiūros, kilmė ir t. t.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Pabrėžia, kad išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra padaryta remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbas). Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Pabrėžia, kad pareiškėjas daugiau neatskleidė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, be to, vien tik prielaidomis, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje pateiktas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

3.5. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti Departamento atstovui nedalyvaujant.

4.1. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje pateikė Departamentui vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs visą turimą informaciją ir atsižvelgdamas į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių patekimo į ES teritoriją. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023 m. lapkričio 16 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, atskleidė, kad nuo 2013 m. dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) karinės galios stiprinimo. „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų. Kremliaus režimas, manipuliuodamas energijos išteklių tiekimu, pasitelkia koncerną užsienio politikos tikslų įgyvendinimui. Pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo (duomenys neskelbtini) valstybės valdomas koncernas „(duomenys neskelbtini)“, veikiantis (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. (duomenys neskelbtini) valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo (duomenys neskelbtini) valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jam gali būti daroma įtaka (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota. Pareiškėjas į bylą nepateikė visiškai jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.

4.2. Viena iš faktinių ir teisinių aplinkybių, į kurią buvo atsižvelgta priimant skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą – atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir šioje byloje skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas – grėsme Lietuvos valstybės saugumui. Taigi, nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytu ir nepanaikintu kompetentingos institucijos administraciniu sprendimu – Migracijos departamento sprendimu atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Todėl nėra jokio pagrindo kvestionuoti sprendime atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pateiktų faktinių aplinkybių, kuriomis nustatyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

4.3. VSD vertinimu, priimant Sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Migracijos departamento Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

4.4. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo bei pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pildydamas Departamento klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

6.1. VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs visą turimą informaciją ir atsižvelgdamas į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių patekimo į ES teritoriją. Teigia, kad viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini)valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) karinės galios stiprinimo, o „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų.

6.2. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 14 d. gavo ir VSD išvadą Nr. 18-4498 (toliau – ir 2024 m. gegužės 14 d. Išvada), kurioje nurodyta, jog atsižvelgdamas į VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, vertina, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, prašo įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų informacijos neteikimo priežasčių nėra.

6.3. Departamentas 2024 m. balandžio 27 d. sprendimu neišdavė leidimo pareiškėjui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.4. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašė panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 27 d. sprendimą.

6.5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, argumentuodamas, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas atvykti gyventi į Lietuvą, nepaisant to, jog jo senelis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

6.6. Departamentas, įvertinęs VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadą ir kitus duomenis, 2024 m. gegužės 23 d. priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui.

6.7. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, argumentuodamas, kad ginčijamas Sprendimas yra formalus, neobjektyvus ir neva pažeidžiantis proporcingumo principą.

7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos UTPĮ (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi išdavimo metu) nuostatos.

7.1. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

7.2. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

7.3. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

7.4. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal teisės normos formuluotę, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą nuolat gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi.

7.5. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

7.6. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.

7.7. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

7.8. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

7.9. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

7.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

7.11. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

7.12. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

8. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nevertino individualios pareiškėjo situacijos, ginčijamas. Sprendimas grindžiamas VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvada bei vieninteliu argumentu dėl pareiškėjo darbo 2013–2019 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose ir nuo 2019 m. iki 2024 m. sausio 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose.

8.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento pateiktame klausimyne nurodė, jog 2013–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo 2019 m. iki 2024 m. sausio 31 d. dirbo AO „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (šias darbovietes nurodė ir prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi). VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje teigiama, kad viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) karinės galios stiprinimo, „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų. Kremliaus režimas, manipuliuodamas energijos išteklių tiekimu, pasitelkia koncerną užsienio politikos tikslų įgyvendinimui. Pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo (duomenys neskelbtini) valstybės valdomas koncernas „(duomenys neskelbtini)“, veikiantis (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. (duomenys neskelbtini) valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo (duomenys neskelbtini) valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jam gali būti daroma įtaka (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.2. Nors iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas daugiausiai rėmėsi VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvada, tačiau nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju Departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad be VSD nustatytų aplinkybių, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius, taip pat Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas darbinių ryšių su „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukė iki pat 2024 m. sausio 31 d., nepaisant geopolitinio konteksto. Departamento vertinimu, ilgalaikį laikotarpį pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) reikšmingame sektoriuje, užėmė svarbias vadovo pareigas „(duomenys neskelbtini)“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“, reiškia, kad jo užimamos pareigos, galimybė turėti kontaktų su asmenimis, betarpiškai susijusiais (duomenys neskelbtini) režimu, prieiga prie informacijos, kelia papildomų rizikų ir tik pabrėžia VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadą. Departamentas vertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjas neturi (Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, Lietuvoje lankėsi retai, Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariai negyvena). Tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo (savo (duomenys neskelbtini) kilmę grindžia senelio (duomenys neskelbtini) kilme), savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Sprendime pažymėta, jog pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai reiškia, kad integracija į gyvenimą Lietuvoje nebuvo jo prioritetas.

8.3. Akcentuotina ir tai, kad LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023 pažymėjo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Išvados tiesiog perkelti į ginčijamus Sprendimus, o būdamas viešojo administravimo subjektu, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja Įstatymas bei kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.

8.4. Iš Departamento surinktų įrodymų, nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo keliama grėsmė yra reali, nes Departamentas pareiškėjo keliamą grėsmę sieja su pareiškėjo darbu 2013-2019 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose bei nuo 2019 m. iki 2024 m. sausio 31 d. darbu ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Šiuo atveju nenustatyti pareiškėjo ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, o tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo buvusių darbų aukščiau minėtose darbovietėse bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėjas gali būti įtakojamas (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota, siekiant vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas. Teismo vertinimu, ginčo Sprendime pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu.

8.5. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl, nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas „(duomenys neskelbtini)“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“, VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas atvykti gyventi į Lietuvą, nepaisant to, jog jo senelis yra kilęs iš Lietuvos, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nors matyti, kad pareiškėjo pareigos minėtoje bendrovėje keitėsi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos gali daryti įtaką pareiškėjui, bei iš to galinčių kilti neigiamų pasekmių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas minėtoje darbovietėje dirbo pakankamai ilgą laikotarpį, kas tik sustiprina galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą.

8.6. LVAT ne kartą panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

8.7. Kaip minėta, nors pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, tačiau ryšių su Lietuvos Respublika neturi, leidimas nuolat gyventi jam nebuvo išduotas, o pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu. Be to, pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo, ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvoje lankėsi retai, o, Departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariai negyvena.

8.8. Atsižvelgus į bylos medžiagą, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog Departamentas tinkamai įvertino byloje nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog Departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, bei vadovavosi vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjo darbu buvusiose darbovietėse, todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

9. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme buvo nagrinėta administracinė byla Nr. eI2-10169-596/2024 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Departamentui, trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD dėl Departamento 2024 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 24S109793 dėl leidimo nuolat gyventi neišdavimo pareiškėjui panaikinimo. Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nevertintini pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su Departamento 2024 m. balandžio 27 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei kiek tai susiję su šioje byloje ginčijamu Sprendimu.

10. Pareiškėjas skunde taip pat kvestionuoja atsakymų į klausimyno klausimus vertinimą, susijusių su pareiškėjo išreikšta pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų.

10.1. Iš į bylą pateikto klausimyno matyti, kad pareiškėjas 10-ame klausime (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo, jog nepritaria, o 11-ame klausime (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pareiškėja pažymėjo, jog Ukrainai. Teismo vertinimu, šiuo atveju grėsmė valstybės saugumui kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo santykių buvusiose darbovietėse. Aplinkybė, kad pareiškėjas aukščiau nurodytose darbovietėse dirbo nuo 2013 m., tik sustiprina rizikas dėl grėsmės valstybės saugumui. Užsienietis užėmė aukštas pareigas buvusiose darbovietėse, o tai tik patvirtina jo lojalumą ir patikimumą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo buvusios darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra (duomenys neskelbtini) koncernas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) karinės galios stiprinimo. Teismas sutinka su Departamento Sprendime nurodyta aplinkybe, kad grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjo darbo buvusiose darbovietėse, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams. Pareiškėjo nepritarimas (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui.

11. Pareiškėjo manymu, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Sprendimas yra formalus, neobjektyvus, pažeidžiantis proporcingumo principą.

11.1. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti VAĮ 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).

11.2. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

11.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami. Be to, ginčijamu Sprendimu nėra pažeidžiamas proporcingumo principas.

12. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjo individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo Sprendime padarytas išvadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jo atžvilgiu yra neproporcingas.

12.1. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priimdamas Sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus dėl draudimo atvykti. Sprendime pažymėta, jog įvertinus UTPĮ 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) ekonominių, socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, be to, buvo nuspręsta neišduoti jam leidimo nuolat gyventi, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 p., asmeniui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

12.2. Uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti į šalį ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui – ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti, būti ar gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

12.3. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

13. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamo Sprendimo, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

14. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

15. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. Z. (N. Z.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas