Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-10169-596/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-26
Bylos Nr.: eI2-10169-596/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02119-2024-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: N. Z.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-10169-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02119-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 26 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. (N. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 24S109793 dėl leidimo nuolat gyventi neišdavimo pareiškėjui (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendimas priimtas konstatavus, jog pareiškėjas nuo 2013 m. dirba Serbijos Respublikoje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė tuo pagrindu, jog jis yra lietuvių kilmės asmuo. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 2013–2019 m. dirbo Serbijos Respublikoje, Mokslo ir technologijų centre „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, nuo 2019 m. iki šiol dirba „(duomenys neskelbtini)“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus pareigose (šias darbovietes nurodė ir prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2024 m. kovo 5 d. pateikė išvadą Nr. 18-2151 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybės valdomas koncernas „Gazprom“, veikiantis Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Departamento vertinimu, tai, kad ilgą laikotarpį pareiškėjas dirba R. F. reikšmingame sektoriuje, t. y. užima svarbias vadovo pareigas „(duomenys neskelbtini)“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, reiškia, kad jo užimamos pareigos, galimybė turėti kontaktų su asmenimis yra betarpiškai susijusiais su R. F. režimu, prieiga prie informacijos, kelia papildomų rizikų ir tik patvirtina VSD Išvadą.

Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas nepagrįstai sprendė, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi priimtą Sprendimą iš esmės grindė tik VSD pateikta Išvada bei vieninteliu abstrakčiu argumentu, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, atsakydamas į 2 punkte esantį klausimą apie visų darboviečių nurodymą, atsakė, jog 2013–2019 m. dirbo Serbijos Respublikoje, Mokslo ir technologijų centre „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, nuo 2019 m. iki šiol dirba „(duomenys neskelbtini)“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus pareigose, ir dėl to jis neva gali būti lojalus Rusijos valdžiai ir kelia kontržvalgybinių rizikų.

Pareiškėjas teigia, kad pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi, kaip lietuvių kilmės asmuo, kadangi jo senelis V. S. (V. S.) buvo lietuvis ir (duomenys neskelbtini) m. gimė Vladivostoke po jo tėvų (pareiškėjo prosenelių) persikėlimo ten gyventi 1911 m. Pareiškėjo prosenelis A. S. gimė (duomenys neskelbtini), Šilų kaime, Viešintų miestelyje, Anykščių rajone ir visuose jo asmens dokumentuose tautybė buvo nurodoma „lietuvis“. Pareiškėjo protėviai pagal motinos liniją – S., gyveno Lietuvos teritorijoje (Anykščiuose ir Viešintuose) daugiau nei 200 m. ir visi buvo lietuvių tautybės asmenys. 1938 m. pareiškėjo senelis V. S. buvo represuotas dėl lietuvių tautybės ir buvo areštuotas bei jam buvo pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo, jis buvo žiauriai kankinamas, po prisipažino neva tai buvęs šnipu, tačiau po NKVD vadovybės pasikeitimo pareiškėjo senelio, kaip ir kitų asmenų, baudžiamosios bylos buvo peržiūrėtos ir jis buvo išteisintas bei paleistas į laisvę. Pareiškėjo senelis mirė (duomenys neskelbtini) m., kai pačiam pareiškėjui buvo 7 m., o iki tol pareiškėjas daug laiko praleisdavo su savo seneliu, nes buvo vienintelis jo anūkas ir senelis nuo pat vaikystės aiškino pareiškėjui, kad jie yra lietuviai, tačiau tuo metu viešai pareiškėjo šeimoje apie tai garsiai nebuvo kalbėta dėl senelio represijų ir baimės būti vėl persekiojamiems dėl tautybės. Tačiau pareiškėjas nuo pat vaikystės buvo auklėjamas pagal lietuviškas tradicijas, švęsdavo katalikų šventes, buvo kalbama apie protėvių žemę Lietuvą ir jis visada laikė save lietuvių kilmės asmeniu bei tuo didžiavosi. Iki 2013 m. pareiškėjas su savo sutuoktine ir dviem vaikais gyveno R. T. Rytuose, tačiau po 2012 m. įvykių Rusijoje – mitingų Bolotnajos aikštėje, Maskvoje ir po to sekusios vadinamosios ,,Bolotnaja“ baudžiamosios bylos bei V. P. išrinkimo į valdžią, pareiškėjas, turėdamas visiškai priešiškas V. P. politines pažiūras ir nesutikdamas su jo išrinkimu, galutinai nusprendė išvykti su šeima iš Rusijos ir suteikti savo vaikams galimybę augti kitokioje aplinkoje bei puoselėti kitokias vertybes. Taigi, pareiškėjas, ieškodamas galimybių gyventi ir dirbti už Rusijos teritorijos ribų, rado potencialų darbą ir 2013 m. sudalyvavo viešame konkurse į Serbijos Respublikos Mokslo ir technologijų centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir šį konkursą laimėjo bei buvo pakviestas dirbti. Pardavęs visą turėtą turtą Rusijoje, pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į Serbiją bei pradėjo dirbti Mokslo ir technologijų centre „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra atskiras juridinis vienetas (dukterinė įmonė), kurios 100 proc. akcininkė yra akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“. Akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra įvairios kitos bendrovės, o akcininkų sąrašas yra prieinamas viešai. Šiuo metu ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių valdyboje yra 11 narių, iš kurių 2 yra nepriklausomi direktoriai, 3 – deleguoti Serbijos Respublikos Vyriausybės, 6 – „Gazprom“ direktoriai. 2019 m. dėl šeiminių aplinkybių pareiškėjas turėjo persikraustyti iš Novi Sado į Belgradą, nes vaikai perėjo mokytis į tarptautinę mokyklą ir profesionaliai sportuoti, dėl to jis turėjo pereiti dirbti į Belgrade esantį ,,(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur užėmė Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus pareigas bei šiose pareigose dirbo iki 2024 m. sausio 31 d. Pareiškėjas teigia, kad darbas abiejose nurodytose darbo pozicijose susijęs su moksline technine veikla, naujų technologijų kūrimu, inovacijomis ir mokymais. Eidamas Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus pareigas pareiškėjas buvo pavaldus ,,(duomenys neskelbtini)“ strategijų ir investicijų generalinio direktoriaus pavaduotojui ir atitinkamai jis užėmė antrą poziciją nuo apačios bei niekada tiesiogiai nedalyvavo bendrovės valdyme, todėl pareiškėjas teiginius apie tai, kad užima svarbias vadovo pareigas ,,(duomenys neskelbtini)“, laiko neatitinkančiais tikrovės. Pažymi, kad pareiškėjas niekada nėra dirbęs R. F. valstybės institucijose, nėra atlikęs karo tarnybos bei niekada neturėjo jokių ryšių nei su Rusijos valdžia, nei su jos institucijomis, o jo pilietinė pozicija nesuderinama su Rusijos valdžios vykdoma politika ir jis niekada nepritarė Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai. Prasidėjus plataus masto R. F. karinei invazijai į Ukrainą ir karui, pareiškėjas ir jo šeima buvo kategoriškai prieš tokius Rusijos valdžios veiksmus. Pareiškėjas nuo pat pradžių savo darbe viešai deklaravo priešišką Rusijos valdžiai poziciją, o 2022 m. kovo mėn. priėmė į savo būstą Belgrade pabėgusią ukrainiečių šeimą, kuri gyveno pareiškėjo šeimoje 4 mėn., o vėliau persikėlė į Slovėniją. Pareiškėjas su šeima dalyvavo rusų demokratinių aktyvistų organizuojamuose mitinguose, remiančiuose Ukrainą, o pareiškėjo dukra P. Z. du kartus davė interviu Serbijos žiniasklaidai, kuriuose smerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir šie interviu buvo transliuojami Serbijos televizijos kanaluose. Pareiškėjo dukros interviu taip pat skleidė jo sutuoktinė E. Z., kuri yra viena iš didžiausių rusakalbių tinklaraštininkų Serbijoje ir dėl tokių politinių pažiūrų kai kurie Rusijos piliečiai net buvo deportuoti iš Serbijos. Kadangi pareiškėjas nepritarė Rusijos valdžios vykdomai politikai ir aktyviai reiškė savo poziciją dėl Ukrainos palaikymo bei pastebėjo, kad Serbija pradėjo neigiamai vertinti kai kurių Rusijos piliečių poziciją bei deportuoti juos iš šalies, jis nusprendė išeiti iš darbo ,,(duomenys neskelbtini)“ ir išvykti iš Serbijos gyventi į Lietuvą. Būdamas lietuvių kilmės asmeniu, pareiškėjas nusprendė su šeima persikelti gyventi į Lietuvą, t. y. į savo protėvių gimtinę, nes nepritaria Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, o 2022 m. jis parengė ir pateikė Migracijos departamentui dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gavimo ir kartu pateikė notarinį įsipareigojimą atsisakyti R. F. pilietybės iki gaus patvirtinimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išdavimo. Kadangi pareiškėjo pateikto prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas trunka jau beveik 1,5 m., jis nusprendė pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, kaip lietuvių kilmės asmuo, o 2023 m. jis baigė Vienos technikos universitetą ir įgijo magistro laipsnį pagal specialybę ,,Atsinaujinančios energijos sistemos“, kadangi manė, jog tai padės Lietuvoje rasti darbą.

Pažymi, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino to fakto, jog pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, aiškiai nurodė, kad jis nepritaria R. F. vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai, o tai patvirtina faktą, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra lojalus Rusijos valdžiai. Be to, atsakovas, neįsigilinęs į pareiškėjo individualią situaciją bei neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, remdamasis abstrakčia informacija, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo nuomone, šiuo konkrečiu atveju jo keliamą grėsmę valstybės saugumui atsakovas sieja tik su jo buvusiu darbu, todėl nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Nei iš Išvados, nei iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, lietuvių kilmė, prosenelių tautybė, senelio represijos faktas, pareiškėjo siekis gautis Lietuvos Respublikos pilietybę, pasižadėjimas atsisakyti R. F. pilietybės, dalyvavimas mitinguose, pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje) vertinimas.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Paaiškina, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. dirba Serbijos Respublikoje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-12056, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą, taip pat 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S128180 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m., kuris nėra skundžiamas šioje byloje.

Nurodo, kad viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ yra Rusijos valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie Rusijos karinės galios stiprinimo. „Gazprom“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų. Kremliaus režimas, manipuliuodamas energijos išteklių tiekimu, pasitelkia koncerną užsienio politikos tikslų įgyvendinimui. Pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybės valdomas koncernas „Gazprom“, veikiantis Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo Rusijos valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jam gali būti daroma įtaka Rusijos saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad R. F. žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes.

Pažymi, kad, visų pirma, priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD, išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui; antra, buvo įvertintos visus su pareiškėju susijusios aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Nustatyta, kad pareiškėjas ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, Lietuvoje lankėsi retai, Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariai negyvena. Trečia, pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus, t. y. šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Ketvirta, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Penkta, pareiškėjas nuo 2013 m. iki šiol dirba Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su Rusijai palankiais ir lojaliais asmeninis ar kontržvalgybos pareigūnais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo pakeltas pareigose ir nuo 2019 m. iki šiol dirba „(duomenys neskelbtini)“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus pareigose. Pažymi, kad skunde esantys paaiškinimai yra prieštaringi, viena vertus, pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus pareigas eina iki šiol, kita vertus, dirbo iki 2024 m. sausio 31 d., tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Departamentas neneigia, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo (savo lietuvių kilmę jis grindžia senelio lietuvių kilme), tačiau tai savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės (šeimos padėtis, išvykimo iš Rusijos priežastis, politinės pažiūros, kilmė ir t.t.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Pabrėžia, kad išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra padaryta remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbas). Be to, sprendimas išduoti nuolatinį leidimą gyventi iš esmės reikštų, jog Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, leidimas nuolat gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti. Minėtos aplinkybės taip pat reiškia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti.

Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD Išvadoje pateikė Departamentui vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs visą turimą informaciją ir atsižvelgdamas į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl R. F. piliečių patekimo į ES teritoriją. Pareiškėjas, R. F. pilietis, 2023 m. lapkričio 16 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad nuo 2013 m. dirba Serbijoje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ yra Rusijos valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie Rusijos karinės galios stiprinimo. „Gazprom“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų. Kremliaus režimas, manipuliuodamas energijos išteklių tiekimu, pasitelkia koncerną užsienio politikos tikslų įgyvendinimui. Pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybės valdomas koncernas „Gazprom“, veikiantis Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo Rusijos valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jam gali būti daroma įtaka Rusijos saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. ES, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimo dėl vizų ES ir Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo taikymą. Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatė ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Minėtiems tikslams pasiekti kaip viena iš Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme numatytas individualus papildomas išsamus R. F. piliečių, vykstančių per ES išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumu, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams. Ši nuostata netaikoma, jei Rusijos pilietis turi vienos iš Šengeno valstybių, ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi. Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas pareiškėjui sudarytų galimybes jam išvengti griežto teisinio reguliavimo. VSD jau keletą metų, o ypač 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, pažymi, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, dėl ko ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas R. F. valdžios kontroliuojamoje įmonėje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD pateiktą vertinimą, Sprendime išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, įskaitant ir pareiškėjo periodišką vykimą į R. F., atliko individualų pareiškėjo vertinimą, todėl, VSD nuomone, Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 24S109793 neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra R. F. pilietis, kuris 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pildydamas Departamento klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. dirba Serbijos Respublikoje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs visą turimą informaciją ir atsižvelgdamas į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl R. F. piliečių patekimo į ES teritoriją. Nurodė, kad viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, kuris yra Rusijos valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie Rusijos karinės galios stiprinimo, o „Gazprom“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų.

Departamentas, įvertinęs VSD Išvadą ir kitus duomenis, 2024 m. balandžio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti leidimo pareiškėjui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Be to, Departamentas 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S128180 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m., tačiau šis sprendimas nėra skundžiamas šioje byloje.

Pareiškėjas su Sprendimu neišduoti jam leidimo nuolat gyventi Lietuvoje nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Pagal UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d.) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio R. F. valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, R. F. valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento pateiktame klausimyne nurodė, jog 2013–2019 m. dirbo Serbijos Respublikoje, Mokslo ir technologijų centre „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, nuo 2019 m. iki 2024 m. sausio 31 d. dirbo AO „(duomenys neskelbtini)“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento strategijos ir investicijų klausimais direktoriumi (šias darbovietes nurodė ir prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi). VSD Išvadoje nurodoma, kad viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, kuris yra Rusijos valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie Rusijos karinės galios stiprinimo, „Gazprom“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų. Kremliaus režimas, manipuliuodamas energijos išteklių tiekimu, pasitelkia koncerną užsienio politikos tikslų įgyvendinimui. Pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybės valdomas koncernas „Gazprom“, veikiantis Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo Rusijos valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jam gali būti daroma įtaka Rusijos saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nors iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas daugiausiai rėmėsi VSD Išvada, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo. Be VSD nustatytų aplinkybių, Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius. Migracijos departamento vertinimu, tai, jog pareiškėjo darbas „(duomenys neskelbtini)“ yra ilgalaikis, truko ilgiau nei 10 m., reiškia, kad jo pasirinkimas nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Pareiškėjas šioje bendrovėje užėmė svarbias pareigas (buvo Mokslo ir technologijų centro direktoriumi, vėliau – departamento direktoriumi), tai reiškia, kad jis tikslingai pats pasirinko šio pobūdžio tarnybą, matyti aiški karjeros linija. Pabrėžė, kad pareiškėjas darbinių ryšių su „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukė iki pat 2024 m. sausio 31 d., nepaisant geopolitinio konteksto. Migracijos departamento vertinimu tai, kad ilgalaikį laikotarpį pareiškėjas dirbo R. F. reikšmingame sektoriuje, užėmė svarbias vadovo pareigas „(duomenys neskelbtini)“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, reiškia, kad jo užimamos pareigos, galimybė turėti kontaktų su asmenimis, betarpiškai susijusiais R. F. režimu, prieiga prie informacijos, kelia papildomų rizikų ir tik pabrėžia VSD Išvadą. Migracijos departamentas įvertino ir nustatė, kad pareiškėjas ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi (Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, Lietuvoje lankėsi retai, Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariai negyvena). Tai, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo (savo lietuvių kilmę grindžia senelio lietuvių kilme), savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Sprendime pažymėta, jog pareiškėjas, būdamas lietuvių kilmės asmuo, iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai reiškia, kad integracija į gyvenimą Lietuvoje nebuvo jo prioritetas.

Taigi, Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kadangi būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Šiuo atveju Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo atmesti VSD ir Migracijos departamento atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimą. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes. Taigi nustatytos aplinkybės neabejotinai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.

Teismo vertinimo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia ir tai, kad jis, atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą nurodė nepritariantis R. F. vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, o atsakydamas į 11 klausimą nurodė, jog Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl, nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas „(duomenys neskelbtini)“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas atvykti gyventi į Lietuvą, nepaisant to, jog jo senelis yra kilęs iš Lietuvos, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nors matyti, kad pareiškėjo pareigos minėtoje bendrovėje keitėsi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad Rusijos žvalgybos tarnybos gali daryti įtaką pareiškėjui. Mažai tikėtina, kad pareiškėjui nebuvo žinoma jo darbovietės vykdoma politika, tačiau pareiškėjas ir toliau joje ilgai dirbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti įrodymai yra pagrindas daryti išvadą apie pareiškėjo galimus ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, o ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo, ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvoje lankėsi retai, o, Departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariai negyvena. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, jog yra lietuvių kilmės asmuo, tačiau teisėjų kolegija pritaria atsakovo išvadoms, kad šiuo atveju pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Departamentas tinkamai įvertino byloje nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui.

Įvertinusi visas aplinkybes ir Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. Z. (N. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas