Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovei advokatei Audronei Rimienei, atsakovui L. M., jo atstovui advokatui O. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai A. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo 6 565 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio padavimo dienos, nustatyti, kad vaiko turtą uzufrukto teise tvarko ieškovė bei priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovei priklausančiame 4 kambarių kotedže, mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. VTAS specialistės pokalbio su nepilnamete šalių dukra metu mergaitė nurodė, jog su tėčiu susitinka retai, o susitikę nueina papietauti, kartais į kiną, dažniau susiskambina. Neseniai atsakovas dukrą kvietė važiuoti į Palangą, bet ji atsisakė, kadangi jis liepė jai pasiimti pinigų pragyvenimui. Kiekvieną mėnesį tėvas į jos sąskaitą perveda po 30 Eur smulkioms išlaidoms. Ieškovės ieškinys pareikštas nepilnametės šalių dukters interesams užtikrinti, vaiko išlaikymas negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas.

Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dukra ne visas atostogas praleisdavo pas atsakovą, kartais važiuodavo pas jį atostogauti, iš viso vasaros metu pas atsakovą yra praleidusi vieną mėnesį, žiemos atostogų metu – nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, retais atvejais su atsakovu praleisdavo ilguosius savaitgalius. Važiuojant pas atsakovą ieškovė įdėdavo vaikui maisto, pinigų. Atsakovas yra dovanojęs dukrai dovanas (telefoną, planšetinį kompiuterį), tačiau jos nebuvo skirtos kasdienių poreikių tenkinimui. Išlaikymo daiktais atsakovas neteikė, apmokėjo tik pavienes paslaugas. Po 30 Eur per mėnesį pervesdavo į dukters sąskaitą. Pateikus ieškinį teismui, atsakovas pradėjo teikti išlaikymą, tačiau išskaičiuodamas patirtas išlaidas per kartu praleistas dienas. Šiuo metu dukros išlaikymui jis moka po 190 Eur per mėnesį. Šalių dukra turi dantų sąkandžio problemų, reikia tiesinti dantis ir dėti briketus, o tam yra reikalingos didelės išlaidos. Vaiko specialius poreikius patvirtinančių dokumentų ieškovė neturi, tačiau dukters sveikatos pažymoje įvardyta, jog mergaitei yra ribojamas fizinis krūvis, dėl nugaros ir kvėpavimo problemų gydytojas rekomendavo lankyti baseiną. Dukra lanko šokių būrelį, kurio mėnesio kaina yra 40 Eur, reikalingos išlaidos šokių konkursams, kelionėms, nori lankyti anglų kalbos būrelį, kuris taip pat kainuoja 40 Eur per mėnesį, lankė keramikos būrelį už 60 Eur per mėnesį, turėjo važiuoti į kelionę su bendraklasiais, kuri kainavo 120 Eur, tačiau nebuvo lėšų. Ieškovės mėnesinės pajamos siekia 400 Eur – 200 Eur atlyginimas už darbą įmonėje ir 200 Eur už kūrybinę, autorinę veiklą, už kurią mokama pagal darbų priėmimo aktą ir gaunamos pajamos yra nepastovios, taip pat iš valstybės gauna 45 Eur vaiko išmoką. Būdama UAB „Informacijos vadybos agentūra“ direktore ieškovė negali sau mokėti didesnio atlyginimo, kadangi įmonė neturi pajamų. Ieškovė dirba daug, ir naktimis. Ieškovė turi dar du pilnamečius vaikus. Įsigijo didesnį būstą, jį pagerino ir šiuo metu už jo įsigijimą yra skolinga 20 000 Eur, 6 000 Eur skolinga tėvams.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai (CPK 175¹ str. 9 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Iš į bylą pateiktos gimimo liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. M., jos tėvais įregistruoti ieškovė ir atsakovas (t. 1, e. b. l. 12).

Remiantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nors ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas neginčijo vaiko poreikių, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog jie nepagrįsti įrodymais. Be to, vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, todėl teismas turi įvertinti ar ieškovės nurodyti poreikiai yra realūs, o nurodytos jiems tenkinti reikalingos išlaidos – protingo dydžio.

Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę (t. 1, e. b. l. 21-22), kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma mėnesiui siekia 632 Eur. Bendri vaiko ir motinos poreikiai sudaro: maistui – 300 Eur per mėnesį, internetui ir televizijai – 18,90 Eur per mėnesį, elektrai – 50 Eur per mėnesį, komunalinėms paslaugoms – 30 Eur per mėnesį, buitinėms priemonėms – 40 Eur per mėnesį, iš viso - 438 Eur per mėnesį. Taigi dukrai tenkanti dalis yra 219,45 Eur.

Teismo vertinimu visos nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas televizijai, yra būtinos, taip pat visos nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas buitinėms priemonėms, yra protingo dydžio. Ieškovė neįvardijo kas sudaro net 40 Eur per mėnesį išlaidas buitinėms priemonėms. Suprantama, kad tai galėtų būti buitinė chemija ir panašios prekės, tačiau ieškovei nedetalizavus jų poreikio kas mėnesį, nėra pagrindo išvadai, jog joms skirtina net 40 Eur per mėnesį suma, kas sudaro beveik 500 Eur per metus. Atsižvelgiant į nurodytus aspektus, teismas daro išvadą, kad 1/2 dalis poreikių lentelėje nurodytų bendrų ieškovės ir vaiko išlaidų galėtų sudaryti apie 205 Eur per mėnesį.

Poreikių lentelėje taip pat nurodytos kasmėnesinės išlaidos tik dukrai: transporto išlaidos – 6 Eur, šokių būrelis – 45 Eur (t. 2, e. b. l. 133, 191), anglų kalbos būrelis – 40 Eur, keramikos būrelis – 60 Eur, baseinas – 45 Eur, kirpykla – 10 Eur, higienos reikmenys – 20 Eur, pietūs mokykloje – 40 Eur, ekskursijos ir edukacinės pamokos mokykloje – 20 Eur, pramogos (filmai, teatrai, koncertai) – 40 Eur.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Užklasinė veikla nėra laikoma būtinu poreikiu, tačiau remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, turintys galimybes tėvai, turi prisidėti ir prie papildomo vaiko ugdymo, gabumų lavinimo bei laisvalaikio užtikrinimo. Taigi užklasinė veikla turėtų būti užtikrinama atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Ieškovė nurodo net tris lankytinus būrelius, kuriems reikėtų skirti po 145 Eur per mėnesį, pažymi, kad vaikas šių būrelių nelanko dėl lėšų trūkumo. Atsižvelgiant į pačios ieškovės nurodytas ribotas jos galimybes užtikrinti vaiko papildomą ugdymo veiklą, į jos pačios nurodytas panašias šalių galimybes teikti išlaikymą vaikui, teismas daro išvadą, kad šalys nėra pajėgios leisti dukrą net į tris būrelius, kurių lankymui reikėtų skirti po 145 Eur per mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad vaikas šalia užklasinės veiklos taip pat turi turėti pakankamai laiko mokytis, ruošti namų darbus. Tuo tarpu pagal ieškovės nurodytas būrelių kainas jie turėtų vykti ne vieną kartą per savaitę, ką patvirtina ir šokių būrelio pažyma, todėl vaikas objektyviai negalėtų lankyti net trijų būrelių.

Į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo mėnesio vaiko sveikatos pažymėjimas (t. 1, e. b. l. 10), iš kurio matyti, kad šalių dukrai nustatytas skeleto-raumenų sistemos sutrikimas, šiuo pagrindu ribojamas fizinis aktyvumas – draudžiamas šokinėjimas į aukšti, į tolį, ilgų distancijų bėgimas, kūlversčiai, šuoliai. Nors į bylą nepateikta duomenų apie gydytojų rekomendacijas dėl baseino lankymo, visuotinai žinoma aplinkybė, kad tai yra sveikas ir saugus sportas, esant fizinės sveikatos sutrikimams. Teismas daro išvadą esant pagrįstą ieškovės nurodytą aplinkybę, kad baseino lankymas yra vaiko specialus poreikis.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šalių vaikui turi būti užtikrintas baseino (45 Eur per mėnesį) ir bent vienos papildomos ugdymo veiklos lankymas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu dukra lanko šokius, kurie kainuoja 40 Eur per mėnesį, nori lankyti 40 Eur per mėnesį kainuojantį anglų kalbos būrelį, dėl lėšų stygiaus negali lankyti 60 Eur per mėnesį kainuojančios keramikos. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas ir viešoje erdvėje skelbiamas papildomo lavinimo užsiėmimų kainas, teismas daro išvadą, kad papildomai ugdymo veiklai ir specialiems vaiko poreikiams skirtina 100 Eur per mėnesį suma.

Ieškovė poreikių lentelėje nurodo 30 Eur kasmėnesines išlaidas kirpyklai ir higienos prekėms, kas per metus sudarytų net 360 Eur. Teismo vertinimu paauglei mergaitei nėra reikalinga tokia didelė suma nurodytiems poreikiams tenkinti. Ieškovė taip pat nurodo, kad pietums mokykloje reikia skirti po 40 Eur per mėnesį, tačiau pateikia įrodymą apie 22,90 Eur išlaidas (t. II, b.l. 127, 128). Įrodymais nepagrįstas ieškovės nurodytas išlaidų ekskursijoms ir edukacinėms pamokoms mokykloje dydis. Kitos ieškovės nurodytos kasmėnesinės išlaidos vaikui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, yra protingo dydžio. Tokiu būdu teismas ieškovės nurodytų vien vaikui reikalingų išlaidų per mėnesį sumą mažina iki 195 Eur per mėnesį.

Ieškovė taip pat nurodo dukters metines išlaidas drabužiams, avalynei, kitoms mokyklinėms ir kasdienėms reikmėms: knygoms, sąsiuviniams, kuprinėms ir kitiems reikmenims – 100 Eur, vitaminams, vaistams – 80 Eur, megztiniams, šiltiems bliuzonams (4 vnt. x 30 Eur) 120 Eur, džinsams (5 vnt. x 20 Eur) 100 Eur, marškinėliams į mokyklą (4 vnt. x 15 Eur) 60 Eur, švarkeliui į mokyklą -40 Eur, sportinei aprangai – 40 Eur, apatiniams rūbams – 80 Eur, plonai striukei – 40 Eur, šiltai striukei – 70 Eur, 2 vnt. kepurių, šalikui, pirštinėms – 20 Eur, sportiniams bateliams laisvalaikiui (kedams) (3 vnt. x 30 Eur) 90 Eur, šiltiems batams – 50 Eur, marškinėliams vasarai, sijonams, bridžams – 100 Eur, mergaitiškiems papuošalams, kosmetikai – 50 Eur. Iš viso per mėnesį šioms išlaidoms tenka 87 Eur.

Ieškovės nurodyti kai kurių drabužių kiekiai, teismo vertinimu, yra aiškiai neprotingi. Neaišku kam reikalinga pirkti net 5 vnt. džinsų ir 3 vnt. sportinių batų kasmet. Teismo vertinimu per metus jiems pakanka skirti iki 100 Eur, o iš viso vaiko aprangai per metus skirtina apie 930 Eur suma, t.y. po maždaug 77 Eur per mėnesį.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad anksčiau su dukra atostogų metu vykdavo į užsienio keliones, kurių kaina vienam žmogui sudarė apie 500 Eur. Nors atostogos priskirtinos prie vaiko laisvalaikio poreikių, kuriuos turi užtikrinti tokias galimybes turintys tėvai, atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę pats vežtis vaiką į keliones ar kitaip praleisti su vaiku dalį jo laisvalaikio, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas. Šalys pripažįsta, kad dalį savo atostogų šalių dukra praleidžia pas atsakovą, prie jūros, todėl atsakovas turėtų pasirūpinti tokių jos atostogų išlaidomis. Tuo atveju, jei ieškovė pageidauja atostogų metu kartu su vaiku vykti į užsienį, jai turi tekti ir atitinkamos išlaidos.

Teismo posėdžio metu ir ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukrai yra reikalingos odontologo paslaugos, bus reikalingi briketai dėl sąkandžio problemų. Atsakovas patvirtino, kad žino apie šią vaiko problemą. Tačiau duomenų, kad šalių dukrai planuojami dėti briketai, planuojamas atitinkamas gydymas, ir svarbiausia – kiek šis gydymas kainuos, byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neįtraukia ieškovės nurodyto poreikio ortodonto paslaugoms.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 475 Eur suma.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas turi keturių kambarių butą Palangoje, 42574 Eur vertės (t. 1, e. b. l. 61-62), įkeistą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (t. II, b.l. 55-61), ½ 0,7600 ha žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė – 7965 Eur (t. 1, e. b. l. 63-64), ½ gyvenamojo namo su kitais kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 6116 Eur (t. 1, b. l. 65-68). VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (t. 1, e. b. l. 53-55). Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vadovas (t. 2, e. b. l. 173-175, 179-184). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2015 - 2016 metų ataskaitiniais laikotarpiais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokio pelno negavo (t. 3, b. l. 20-23, 65-69), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu kapitalas buvo neigiamas, įmonė turėjo įsiskolinimų, 2016 metais gavo 3717 Eur pelno (t. 2, e. b. l. 165-167; t. 3, e. b. l. 71-76). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbinės pajamos neatskaičius mokesčių siekia 887,50 Eur per mėnesį (t. 3, b. l. 118-127). Atsakovas pateikė duomenis, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, kiekvieną mėnesį turi mokėti apie 250 Eur dydžio įmokas (t. 2, e. b. l. 50-54, 62-88). Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie patiriamas išlaidas komunalinėms ir kitoms paslaugoms apmokėti (t. III, b.l. 25-32, 70), tačiau nenurodė, kad jos dėl kokių nors priežasčių vertintinos kaip išskirtinai didelės, o kadangi ieškovė taip pat patiria tokių išlaidų, jos nevertinamos kaip esminė aplinkybė sprendžiant dėl proporcijų, kuriomis šalys turėtų teikti išlaikymą vaikui.

Ieškovė Nekilnojamojo turto registro duomenimis asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – 196/789 dalis žemės sklypo, kurio vertė 52 100 Eur, su 1119/3925 dalimis pastato, kurio vertė – 275 000 Eur (t. 1, e. b. l. 16-19). Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, e. b. l. 48), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, taip pat yra šios įmonės akcininke (t. 2, e. b. l. 19, 22-26; t. 3, e. b. l. 106-110). Paskutinių kelių mėnesių draudiminiu laikotarpiu ieškovės pajamos šioje įmonėje siekė apie 200 Eur per mėnesį. Iš į bylą pateiktų 2015-2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo pelningą veiklą, 2016 m. įmonė turėjo 12 264 Eur pelno (t. 2, e. b. l. 21, 32-36). Iš bylos medžiagos matyti, kad maždaug kas 3 mėnesius ieškovei išmokamos apie 565,36 Eur sumos pagal autorines sutartis, sudarytas su šia įmone (t. I, b.l. 8). Be to, ieškovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidyklos vadovė (t. III, e. b. l. 105, 106-120).

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė turi maždaug 91 343,73 Eur vertės nekilnojamojo turto, pateikė įrodymus apie pasiskolintas 26 379,58 Eur lėšas (t. I, b.l. 7, 20). Atsakovas turi turto už maždaug 56 655 Eur. Taip pat turi 11 587,36 Eur kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su būsto renovacija ir remontu. Taigi ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra dvigubai didesnė nei atsakovo. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovės turimas turtas yra jos gyvenamasis būstas, kuriame gyvena ir vaikas, o ieškovė užtikrina vaiko teisę į būstą. Tuo tarpu atsakovo butas yra Palangoje, jis gyvena Vilniuje. Duomenų apie tai, kad patiria išlaidų būstui Vilniuje jis nepateikė, tuo tarpu dėl turimo buto Palangoje nurodė, jog jo nenuomoja, nes nuomininkai sukelia daug problemų. Lietuvoje visiems žinoma, kad butų nuomos verslas vasaros sezonu Palangoje klesti, iš jo gali būti gaunamos labai didelės pajamos. Matyti, kad atsakovas tokių pajamų gauti nesiekia, renkasi negauti papildomų lėšų ir siekia perkelti didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei. Atsakovas remiasi tuo, kad ieškovė yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, vadovė, todėl gali pati sau nustatyti atlyginimą, išsimokėti dividendus, įmonės turtinė padėtis labai gera, kadangi ji laimėjo Žemės ūkio ministerijos paskelbtą trijų milijonų eurų vertės konkursą. Šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą pateikta ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis, kuria nustatytas 4 val. per dieną darbo laikas ir 9,15 Eur už valandą darbo užmokestis (tokiu būdu atlyginimas per mėnesį turėtų sudaryti virš 730 Eur per dieną) (t. II, b.l. 185-189), VMI duomenys apie tai, kad ieškovė 2017 metais gavo 370 Eur dienpinigių vykstant į komandiruotę (t. III, b.l. 50-51) ir Delfi portalo straipsnis, kuriame rašoma apie ieškovės įmonės laimėtą didelės vertės paslaugų teikimo viešąjį konkursą (t. III, b.l. 42-49). Nors ieškovės atstovė nurodė, kad konkurso sąlygų vykdymas pareikalaus didelių sąnaudų ir įmonės gaunamas pelnas nebus didelis, iš šių ir aukščiau nurodytų įrodymų apie įmonės turtinę padėtį matyti, kad ji pajėgi mokėti vadovei didesnį atlyginimą arba ieškovė galėtų gauti daugiau pajamų išsimokėdama dividendus iš įmonės gauto pelno. Be to, į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio mėn. ieškovės išsiimtas verslo liudijimas bei metinė pajamų deklaracija už 2017 metus patvirtina, kad ieškovė turi gebėjimų verstis ir papildoma veikla, susijusia su taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba, iš kurios per 2017 m. uždirbo 4250 Eur, t.y. apie 354 Eur per mėnesį (t. III, b.l. 2, 4-8). Ieškovės gerą turtinę padėtį patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos ir komentarai apie jos atostogas užsienyje. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad jos keliones apmokėjo kitas asmuo.

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad abi šalys turi vienodą išsilavinimą, veikiančias įmones (jų akcijas), galimybes gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgdamas į nurodytas nuostatas, iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad abi šalys turi galimybes ir pareigą teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, todėl išlaikymas iš jų priteisiamas lygiomis dalimis.

Priteisdamas išlaikymą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna 45,22 Eur dydžio vaiko išmoką, kuri padengia atitinkamą dalį vaikui reikalingo išlaikymo (t. III, b.l. 17-19). Likusią 430 Eur sumą teismas dalina priteisdamas iš atsakovo 215 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 6 565 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio pareiškimo dienos.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to nuo kada šalys nebeveda bendro ūkio ir nuo kada skaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo teigimu šalys gyvena skyrium tik nuo 2015-07-01. Tačiau atsakovo pateiktuose atsikirtimuose į ieškinį nurodoma, kad jau nuo 2014 metų jis gyvena Palangoje, kur vaikas praleisdavo atostogas, o atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, išlaikydamas dukrą atostogų pas jį metu. Atsakovo atstovas paaiškino, kad jis, nurodydamas šią aplinkybę atsakovo atsikirtimuose, padarė klaidą, o atsakovas šio procesinio dokumento nepasirašė, ant jo yra skanuotas atsakovo parašas. Atstovo paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta aplinkybė dėl gyvenimo skyrium pradžios, kuri atitinka ir ieškovės poziciją, yra klaidingai nurodyta atstovo. Be to, atstovas, įkeldamas atsakovo parašu pasirašytą dokumentą į elektroninę bylą, savo elektroniniu parašu patvirtino atstovaujamojo parašo tikrumą. Tuo atveju, jei atsakovas nepasirašinėjo pateikto procesinio dokumento, kiltų klausimas dėl jo parašo suklastojimo. Teismas daro išvadą, kad šalys skyrium gyvena nuo 2014 m. spalio mėnesio ir atitinkamai skaičiuotinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2015 metų sausio mėnesio ji negavusi iš atsakovo vaiko išlaikymui skirtų lėšų, per 2015 metus gavo 500 Eur, o nuo 2016 metų kovo mėn. iš atsakovo vaiko išlaikymui gaudavo po 100 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad nuo 2015 m. sausio 27 d. iki ieškinio padavimo atsakovas nepilnametės dukters išlaikymui į ieškovės sąskaitą pervedė 2 435 Eur (t. 1, e. b. l. 5-6). Atsakovas taip pat į bylą pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti nurodyti mokėjimai ir bylos nagrinėjimo metu atlikti mokėjimai, pastaruosius mokėjimus patvirtinantys pavedimai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atlikti pavedimai nebepatenka į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, jie nėra vertinami priteisiant išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovei prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus nuo 2014 metų spalio mėn., atsakovui siūlyta pateikti įrodymus apie tai, kad jis šiuo laikotarpiu teikė vaikui tinkamo dydžio išlaikymą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2014 metais atsakovas nedirbo, todėl išlaikymo vaikui nemokėjo, 2015 metais vaiko išlaikymui sumokėjo 500 Eur. Atstovo nuomone, tokia suteikto išlaikymo nurodytu laikotarpiu suma pateisinama atsižvelgiant į tuometinę atsakovo turtinę padėtį, o išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne pagal į ateitį priteisiamą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą, o pagal išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvusį minimalų darbo užmokestį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2014-10-01 iki 2015-01-05 atsakovas dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo tik apie 36 Eur per mėnesį darbo užmokestį, nuo 2016-02-08 atsakovas dirba dabartinėje darbovietėje (t. I, b.l. 73-75, 118-127, t. II, b.l. 27-30). Butą Palangoje atsakovas įsigijo dar 2010 metais (t. I, b.l. 61-62), jo įsteigtos įmonės išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu jau veikė (t. 2, e. b. l. 173-175, 179-184), atsakovas neturėjo vieno iš dabar turimų kreditorinių įsipareigojimų (t. 2, e. b. l. 50-54). Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidykla ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo iš viso apie 400 Eur per mėn. darbo užmokestį ir papildomas pajamas pagal autorines sutartis (t. I, b.l. 69-72, 97-117). Nuo 2015-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei nustatytas dabartinis darbo užmokestis (t. II, b.l. 185-189). Įmonės akcijos ieškovei priklauso nuo 2001 metų (t. II, b.l. 22-26). Remiantis pajamų deklaracijomis (t. III, b.l. 53-64), 2014 m. ieškovė deklaravo 4275,79 Eur pajamų, 2015 m. - 3556,41 Eur pajamų, 2016 m. - 3365,12 Eur pajamų. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovo turtinė padėtis buvo blogesnė nei yra dabar iki įsidarbinant dabartinėje darbovietėje (2016-02-08), o ieškovės turtinė padėtis nuo 2015-01-01 iš esmės nepagerėjo.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas (ar netinkamas vykdymas) negali būti pateisinamas mažomis pajamomis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai pasakytina sprendžiant ne tik dėl išlaikymo, bet ir dėl jo įsiskolinimo. Nors iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis iki 2016 metų kovo mėnesio buvo prastesnė nei yra šiuo metu, atsakovas neįrodė jokių objektyvių priežasčių, kad jo galimybės uždirbti ir teikti vaikui tinkamą išlaikymą įsiskolinimo laikotarpiu buvo mažesnės. Duomenų, kad vaiko poreikiai šiuo laikotarpiu ženkliai skyrėsi, byloje taip pat nėra.

Be to, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismui nustačius, kad vaiko poreikiai yra didesni nei nustatyta minimali mėnesinė alga, nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu jie buvo kitokie, atsakovui nepateikus įrodymų, kad jo galimybės siekti teikti vaikui reikalingą išlaikymą buvo ribotos, darytina išvada, kad priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas pagal priteisiamą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko išlaikymui per nurodytą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį skyrė apie 3000 Eur. Į bylą pateikia 2014-2019 m. mokinių atostogų grafikus (t. II, b.l. 4, 5, 110), argumentuoja, kad atostogų metu vaikas buvo pas jį, todėl iš išlaikymo įsiskolinimo turi būti išskaičiuotos sumos, kurias jis tuo metu skyrė vaiko išlaikymui. Tarp šalių kilo ginčas dėl to kiek atostogų dienų vaikas praleido pas atsakovą. Atsakovas nurodo, kad nuo 2014 metų spalio mėn. susidarė 214 dienų, kuriomis, pačios atsakovės paskaičiavimais, vaikui reikėjo skirti po 5 Eur per dieną, todėl per nurodytą laikotarpį susidaro 1000 Eur suma, kuri turi būti atimta iš nurodomo išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas pas atsakovą praleisdavo ne visas atostogų dienas, per visas vasaras praleido apie mėnesį, retkarčiais nuvykdavo per ilguosius savaitgalius, pabūdavo nuo Kalėdų iki Naujųjų metų. Esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, nėra galimybės tiksliai nustatyti dienų, kuriomis atsakovas nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu išlaikė vaiką. Tačiau ieškovė pripažino, kad vaikas su atsakovu praleido apie 30 d. vasaros atostogų, apie tris savaites žiemos atostogų ir kartais – ilguosius savaitgalius, kas galėtų sudaryti iš viso apie porą mėnesių. Kadangi atsakovas nenurodė atostogų metu iš savo lėšų tenkinęs kokius nors vaiko poreikių, išskyrus maistą, prašomas priteisti įsiskolinimas mažinamas 300 Eur (150 x 2) suma.

Atsakovas taip pat pateikia įrodymus apie vaikui pervestus kišenpinigius (t. II, b.l. 42-46). Iš pateikto įrodymo matyti, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikui pervedė 315 Eur kišenpinigių. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. <...> Kišenpinigius būtina skirti nuo didesnės vertės proginių ar kitų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, dovanų vestuvių, mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu ar įteiktų be progos, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų. Progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie neprogines išlaidas, kurios viršija būtinumo ribas <...>. Dėl šių savybių proginės ir kitos papildomos išlaidos, skirtingai nei kišenpinigiai, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t.y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos. <...> nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigiai), sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo, o jeigu jis neteikiamas, tai gali sudaryti išlaikymo įsiskolinimo dalį. Jeigu yra įrodytas kišenpinigių teikimas, tai atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą (LAT 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, teismas mažina iš atsakovo priteistiną išlaikymą dar 315 Eur.

Be to, atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad 2017 m. birželio mėnesį sumokėjo 160 Eur už dukters vasaros stovyklą (t. 2, b. l. 38-41), 2017 m. rugpjūčio 16 d. nupirko jai telefoną už 194 Eur (t. II, b.l. 47), mokėjo už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas, kurios įsiskolinimo laikotarpiu siekia 79,15 Eur (t. 2, e. b. l. 89-109). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie 2017-09-19 atliktą 70 Eur mokėjimą už stomatologo paslaugas (t. III, b.l. 97). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu padovanojo dukrai tris telefonus, planšetinį kompiuterį, ausines, kamerą. Šių daiktų verčių nenurodė. Kadangi pats atsakovas pripažino, kad telefonas dukrai dovanotas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, jo vertė negali būti įskaičiuojama į suteiktą išlaikymą. Kitų dovanotų daiktų verčių nenurodžius, jos taip pat negali būti užskaitomos kaip teiktas išlaikymas. Tačiau teismas iš priteistino išlaikymo įsiskolinimo atima nurodytas sumas, sumokėtas už vaiko vasaros stovyklą, mokėjimus už mobilaus ryšio paslaugas, stomatologo paslaugas, iš viso 310 Eur.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos skyrė vaikui iš viso apie 3360 Eur.

Teismui nustačius, kad atsakovas turi teikti nepilnametei dukrai 215 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius (nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio) sudarytų 7740 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl suteiktos 2435 Eur sumos. Teismas aukščiau nurodytais motyvais sprendžia sumažinti priteistino išlaikymo sumą dar 925 Eur suma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo priteisiama 4380 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, išnagrinėjus bylą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju patenkinta 86 procentai reikalavimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir apie 67 procentai ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, už reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo mokėtinas (215 x 12 x 0,03 x 0,75) 58 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas (4380 x 0,03x 0,75) 99 Eur žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 157 Eur žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 756,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir duomenims iš VĮ „Registrų centras“ gauti (t. I, b.l. 40; t. 3, e. b. l. 12-14). Kadangi iš viso patenkinta apie 76 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisiama 575,17 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Atsakovo atstovas pateikė sąskaitą faktūrą dėl 870 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. III, b.l. 81), ir įrodymus apie advokato sumokėtus 16,94 Eur duomenims iš VĮ „Registrų centras“ gauti (t. 3, e. b. l. 84-85). Nurodė, kad dėl lėšų trūkumo atsakovas jam sumokėjo tik 635 Eur (t. III, b.l. 83, 96). Remiantis CPK 98 straipsniu, numatančiu, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jei nepateikti išlaidų įrodymai, nesant pateiktų įrodymų apie atsakovo patirtas didesnes nei 635 Eur išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisimos atsakovo advokato pagalbos išlaidos skaičiuojamos proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai nuo 635 Eur sumos ir sudaro 152,40 Eur. Ieškovės atstovė prašė atsakovo atstovavimo išlaidų iš ieškovės nepriteisti net tenkinant ieškinį iš dalies, nes ieškinys pareikštas pagrįstai. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, remiantis CPK 93 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, skirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, todėl pareiškus ieškinį, kuris tenkintas tik iš dalies, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, proporcingos atmestiems ieškinio reikalavimams, priteistinos iš ieškovės. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 422,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 9,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,45 Eur šių išlaidų dalis, iš viso valstybės naudai priteisiant 164,45 Eur. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes yra mažesnės nei 3 Eur (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83, 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.192, 3.200 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. spalio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovo sumokėtas sumas.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4380 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 422,77 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus ir 77 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 164,45 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus ir 45 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.