Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. prašymą suinteresuotiems asmenims R. M., akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei SEB bankui dėl proceso atnaujinimo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3389-1174/2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka ir tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kt. proceso teisės principais (2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas, o pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, todėl prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.

Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje, nes jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, esamas ar atsiradusias aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą, ir, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpinosi savo galbūt pažeistų teisių gynyba (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, kt.). Taigi, teismas gali atnaujinti procesą tik nustatęs, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 368, 370 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2007 m. birželio 21 d. Nr. 3K-3-303/2007, 2012 m. birželio 8 d. Nr. 3K-3-282/2012, kt.).

Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą

Prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnis). Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, kt.).

Šiuo atveju naikinamasis penkerių metų terminas nėra praėjęs, nes Telšių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3389-1174/2023 buvo priimtas 2023 m. birželio 15 d.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės sužinojimą sieja su kreipimusi į banką 2023 m. rugpjūčio 16 d., kuomet bankas atsisakė atlikti bet kokius veiksmus su jo vardu esančiais vertybiniais popieriais dėl to, kad jų padalijimo klausimas nebuvo išspręstas nutraukiant santuoką.

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad sprendimas, dėl kurio yra prašoma atnaujinti procesą buvo priimtas 2023 m. birželio 15 d. 2023 m. birželio 15 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3389-1174/2023 buvo nutraukta pareiškėjų R. M. ir E. M. santuoka bendru abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, banko sąskaitose esančių piniginių lėšų pasidalijimo, sutarties 21 punkte patvirtino, kad kito dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, vertybinių popierių, kitų kreditinių įsipareigojimų neturi.

Iš pareiškėjo E. M. prašyme atnaujinti procesą ir R. M. atsiliepime į prašymą nurodytų aplinkybių, taip pat rašytinių įrodymų, patvirtinančių vertybinių popierių įsigijimo laiką, matyti, kad jau sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teikiant ją tvirtinti teismui sutuoktiniams buvo žinoma apie santuokos metu E. M. vardu įgytus vertybinius popierius AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas, o jų padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas sąmoningai, kaip nurodo pareiškėjas neįvertinus galimų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad jau sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo žinoma apie turimus vertybinius popierius, jo nurodoma 2023 m. rugpjūčio 16 d. data, kada bankas atsisakė atlikti veiksmus su pareiškėjo vardu įgytais vertybiniais popieriais, negali būti laikoma data, kuomet pareiškėjas sužinojo apie pagrindą atnaujinti procesą. Kaip nurodo ir pats pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 16 d. jis sužinojo ne apie tai, kad turi santuokoje įgytų vertybinių popierių, kurie nebuvo padalinti nutraukiant santuoką, bet apie tai, kad nutraukiant santuoką nepadalijus turimų vertybinių popierių, negali jais laisvai disponuoti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo turėtų būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip.

Tuo atveju, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, o pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės ir pateikiami naujai rasti įrodymai atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi santuokos nutraukimo padarinių klausimai, t. y. teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi išspręsti ne tik visus CPK 385 straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus, tačiau taip pat ir tai, kad šioje byloje turi būti padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal bendrą taisyklę toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 27 punktas).

Kaip jau minėta aukščiau 2023 m. birželio 15 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3389-1174/2023 buvo nutraukta pareiškėjų R. M. ir E. M. santuoka bendru abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, banko sąskaitose esančių piniginių lėšų pasidalijimo, sutarties 21 punkte patvirtino, kad kito dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, vertybinių popierių, kitų kreditinių įsipareigojimų neturi.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas E. M. vertybinius popierius AB „Swedbank“ ir AB SEB banke įsigijo santuokos su R. M. metu. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad nutraukiant santuoką vertybinių popierių padalinimo klausimui neskyrė reikiamo dėmesio ir neįvertino galimų tiesinių pasekmių, tuo tarpu suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į prašymą nurodė, kad nutraukiant santuoką E. M. ją įtikinėjo, jog vertybiniai popieriai įgyti santuokoje, tačiau ne iš bendrai santuokoje sukauptų lėšų, o iš pareiškėjo asmeninių lėšų, ir todėl vertybiniai popieriai nebuvo padalinti. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jau sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teikiant ją tvirtinti teismui, sutuoktiniams buvo žinoma apie santuokos metu E. M. vardu įgytus vertybinius popierius AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas, o nutraukiant santuoką vertybiniai popieriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nebuvo padalinti dėl pareiškėjo E. M. nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo, siekiant šio turto nesidalinti su sutuoktine. Vien tai, kad tik po santuokos nutraukimo pareiškėjui tapo žinoma, kad negali laisvai disponuoti nutraukiant santuoką nepadalintais vertybiniais popieriais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai yra esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą.

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas – tai bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl nepaisant to, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl konkretaus santuokoje įgyto turto padalijimo, buvusius sutuoktinius sieję bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai šio turto atžvilgiu pasibaigia. Aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl tam tikro santuokoje įgyto turto padalijimo, nepaneigia vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą šio turto dalį ir, priešingai, nesukuria kitam sutuoktiniui teisės į visą nepadalytą turtą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais, kurių bendrosios dalinės nuosavybės dalys nėra nustatytos; o jų turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, bet daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos, jo manymu esminę reikšmę turinčios aplinkybės, egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu ir pareiškėjui buvo bei turėjo būti žinomos, tačiau dėl nerūpestingumo ar sąmoningai buvo nutylėtos, todėl neatitinka įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje išaiškintų naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme kriterijų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, 335 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo E. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3389-1174/2023 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.