- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-68-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- If P
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS SKALVA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1227-730/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS SKALVA“ ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS filialui dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, draudimo sutarčių individualios sąlygos pripažinimo siurprizine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-83-613/2017 išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PLUNGĖS SKALVA“ (toliau – ieškovė) ieškinį If P&C Insurance AS filialui (toliau – atsakovas) dėl 1 598 259,30 Eur draudimo išmokos ir 42 824,60 Eur dydžio palūkanų priteisimo ir dėl individualių draudimo sutarties sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis nusprendė ieškovės ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-396-407/2018 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.
2. Ieškovė prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-83-613/2017, priimti naują sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Teigė, kad atkūrus ieškovės direktoriaus susirašinėjimo su atsakovu duomenis paaiškėjo, kad liudytojas P. P. teisme davė melagingus parodymus, kad atsakovas gavo duomenis apie draudžiamo turto statybos baigtumą, be to melagingai nurodė, kad apdraudė turtą kai patalpų statybos baigtumas buvo virš 80 proc. Teigė, kad atkurti duomenys ir susirašinėjimas patvirtina, kad liudytojas P. P. duodamas parodymus, neigęs, kad gavo duomenis iš ieškovės direktoriaus yra melagingi. Ieškovės teigimu, pateikti nauji įrodymai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi jei būtų buvę žinoma, kad statybos darbų metu nebuvo įmanoma užtikrinti pilno priešgaisrinės signalizacijos įrengimo ir tinkamo funkcionavimo, būtų priimtas kitoks sprendimas. P. P. buvo gavęs dokumentus, iš kurių galėjo matyti, kad pastato statybos baigtumas 63 proc.
3. 2019 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautas ieškovės buvusio vadovo J. M. raštas dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodyta, kad iš teismui pateiktų dokumentų dėl proceso atnaujinimo, dėl liudytojo P. P. melagingo liudijimo, teismai buvo suklaidinti dėl statybos investicinių darbų pradžios, statybų apimties ir laiko, ir dėl tokių P. P. veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad buvo aptariama kaip įrengti laikinus signalizacijos daviklius, tačiau jų nebuvo įmanoma įrengti statybų metu nes nebuvo įrengtos nei sienos, nei lubos ir elektros instaliacija. Pažymėjo, kad priešgaisrinė signalizacija buvo suprojektuota normaliai įmonės veiklai pabaigus statybas.
4. Ieškovės buvusio vadovo J. M. raštą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti, kadangi J. M. nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir proceso atnaujinimas nebuvo grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Teigė, kad ieškovės argumentai dėl melagingų liudytojo P. P. parodymų yra deklaratyvūs, kadangi liudytojo parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad ieškovės pateikta susirašinėjimo medžiaga nepagrindžia naujų aplinkybių procesui atnaujinti, kadangi ta aplinkybė kad šalys susirašinėjo byloje buvo žinoma, nes byloje yra šią aplinkybę pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Teigė, kad ta aplinkybė, kokia procentine dalimi pastatas buvo įrengtas yra neaktuali, kadangi pastato baigtumo procentas neturi įtakos nei individualiai draudimo sutarties sąlygai bei jos galiojimui, nei ieškovės techninėms galimybėms įrengti ginčo pastate veikiančią priešgaisrinę sistemą, kaip buvo sutarta sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarė ieškovės prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Teismas sprendė, kad nurodyti argumentai, dėl aplinkybių naujumo ir teisinio reikšmingumo išnagrinėtos bylos rezultatui, nepagrįsti. Ieškovė pateikė UAB „Mano duomenys“ atkurtus kompiuterio duomenis, kuriais remdamasi prašė atnaujinti procesą. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai buvo pateikti nagrinėtoje civilinėje byloje ir jie buvo žinomi bei vertinami nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovė pateikė dalį kadastro duomenų, kurie pateikti bylos nagrinėjimo metu, pastato eksplikacijos duomenis, kurie pateikti bylos nagrinėjimo metu, Plungės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimą Nr. 89, kuris pateiktas bylos nagrinėjimo metu, dalį draudimo poliso, kuris pateiktas bylos nagrinėjimo metu, todėl daryta išvada, kad šie ieškovės naujai pateikti įrodymai nepagrindė naujų aplinkybių buvimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė susirašinėjimo medžiagą su ekspertu P. P., teigdama, kad P. P. žinojo apie pastato baigtumo procentą ir šią aplinkybę pagrindė pateikta susirašinėjimo medžiaga. Teismas nustatė, kad ieškovė galbūt vykdė susirašinėjimą su P. P., tačiau įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus negalima sutikti su argumentais, kad P. P. žinojo apie draudžiamo pastato tikslų baigtumo procentą, kadangi iš ieškovės pateiktos susirašinėjimo medžiagos negalima daryti išvados, kad P. P. perskaitė kartu su susirašinėjimo medžiagą persiųstus laiško priedus ir ar kad būtent P. P. išsiųsti kadastro duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
4. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-83-613/2013 nustatyta, kad byloje buvo vertinamas draudimo sąlygos pripažinimas negaliojančia ir siurprizine, bei buvo vertinama ar įvykęs įvykis pripažintinas draudiminiu. Teismas konstatavo (82 ir 91 punktai), kad signalizacija tinkamai nebuvo įrengta ir pagal draudimo sutartį draudimo apsauga nuo ugnies ir (ar) vagystės rizikų draudžiamam turtui negaliojo. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-396-407/2018 pastato baigtumo procentas ginčo atveju nėra aktualus, kadangi nutarties 37 punkte nurodyta, kad nėra pagrindo išvadai, kad statybos darbai įtakoja sutarties sąlygą apie būtinybę įrengti patalpose priešgaisrinę signalizaciją. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 53 punkte nurodęs, kad tas argumentas, jog priešgaisrinės apsaugos signalizacijos funkcionavimas turėjo būti užtikrintas tik baigus rekonstrukcijos darbus nėra patvirtinamas byloje esančiais įrodymais.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašydama atnaujinti procesą teismui nepateikė duomenų, kodėl šiuos atkurtus duomenis pateikė teismui tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, kai tuo tarpu pati ieškovė buvo susirašinėjimo su P. P. šalis.
6. Ieškovė prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje remdamasi galbūt melagingais liudytojo parodymais. Šiuo pagrindu procesą galima atnaujinti tik tuo pagrindu, jei melagingi liudytojo parodymai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tik nuosprendžiu gali būti nustatyti melagingi parodymai ir tai būtų pagrindas spręsti dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
1. Atskirajame skunde ieškovė prašo 2019 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
12.1. Tik išnagrinėjus civilinę bylą UAB „Mano duomenys“ atkūrė ieškovės direktoriaus J. M. 2009 – 2011 m. susirašinėjimo su atsakovu informaciją. Susirašinėjimo turinys patvirtina, kad P. P., kaip draudimo įstaigos atstovas, prieš draudimo sutarties su ieškove sudarymą gavo dokumentus, patvirtinančius, kad draudžiamo turto (patalpų) baigtumas nesiekė 80 proc. baigtumo ir buvo 63 proc. UAB „Mano duomenys“, be kita ko, atkūrė atsakovo atstovo P. P. 2010 m. rugsėjo 1 d. elektroninį patvirtinimą, rodantį, kad siųstus laiškus draudimo įstaigos darbuotojas P. P. ne tik gavo, tačiau mažiausiai vieną iš gautų laiškų su informacija apie draudžiamą turtą ir statybas perskaitė. Duomenys atkurti tik 2019 m. kovo 22 d., apie kurių atkūrimo galimybę ieškovė, atstovaujama buvusio bendrovės vadovo J. M., nežinojo. Duomenys ieškovės gauti 2019 m. balandžio 5 d. Bylą nagrinėjant turint tokius duomenis, nebūtų konstatuotas faktas, neva draudiko atstovas P. P. neigė žinojęs apie vykdomus remonto darbus ieškovės apdraustose patalpose, kas sąlygotų kitokius bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus.
12.2. Pagal draudimo taisyklių 83 punktą, kol draudimo objekte arba (ir) draudimo vietoje nėra pabaigti statybos darbai, įskaitant apdailos, remonto, rekonstrukcijos darbus, draudimo apsauga galioja tik ugnies ir gamtinių jėgų rizikai. Ši draudimo taisyklių sąlyga reiškia, jog tuo atveju, jei draudėjas pradeda statybos darbus, draudimo apsauga lieka galioti, bet tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų, dėl ko šiuo atveju draudimo išmokos ieškovė reikalavo, kai sudegė jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas.
12.3. Bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojantis (bankrutavęs) subjektas, vyrauja viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus, siekdamas apginti nemokaus juridinio asmens kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Teismo aktyvus vaidmuo negali būti suprantamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, todėl apeliantė nėra atleidžiama nuo proceso atnaujinimo pagrindų buvimo įrodinėjimo byloje.
13.2. P. P. žinojimas ar nežinojimas apie atliekamus drausto turto remonto darbus, teisinės reikšmės neturi. Kasacinės instancijos teismas byloje yra konstatavęs, kad minimas žinojimas ar nežinojimas apie remonto (statybos) darbus nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.
13.3. Ginčo draudimo sutartis, kurioje buvo įtrauktos į polisą individualiai aptartos sąlygos, sudaryta 2011 m. rugsėjo 5 d. (Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimas (polisas) serija IT Nr. 00023669). Pats gaisras, kurį apeliantė siekė išnagrinėtoje byloje pripažinti draudžiamuoju įvykiu, įvyko 2012 m. gegužės 6 d. Pagal apeliantės dėstomus faktus, nuo neva siųstų dokumentų dienos iki draudimo sutarties sudarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, o iki paties gaisro dienos – dar didesnis laiko tarpas. Apeliantei teigiant, kad pastato baigtumas 2009 m. buvo 63 proc., ir teigiant, kad ji vykdė statybos darbus iki gaisro 2012 m. gegužės 6 d., akivaizdu, kad tikslus baigtumo procentas nebuvo žinomas nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei gaisro kilimo metu.
13.4. Byloje iškilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygos, nustatančios papildomą sąlygą, jog visuose apdraustuose pastatuose / patalpose privalo būti veikianti priešgaisrinės apsaugos ir turto signalizacija su judesio davikliais, pajungta į saugos firmos pultą su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu ir priešingu atveju draudimo apsauga pagal ugnies ir / ar vagystės riziką negalioja, turinio aiškinimo. Procentas, kuris registruojamas viešajame registre, gali neatitikti ir dažnai neatitinka faktinio baigtumo, kai yra atlikinėjami statybos darbai. Todėl atskirajame skunde pateikiamos nuorodos į statinio 63 proc. baigtumą, kurį neva žinojo P. P., nesudaro teisinės reikšmės byloje.
13.5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlikta drausto statinio galimų atkūrimo (atstatymo) kaštų paskaičiavimo ekspertizė. Teismo ekspertė nurodė, kad remiantis paskutine ekspertizės objekto būklę ir kitas charakteristikas iki gaisro nusakančia parengta ir įregistruota kadastrine byla, viso pastato (kartu su priestatais) baigtumas siekė 77 proc., tuo tarpu atskirai ekspertizės objekto – visų pastatų, pažymėtų plane 1f1ž, 2f1ž, 3f1ž ir 4f2ž baigtumas įregistruotas kaip 63 proc. Statinio baigtumo procentas buvo ir teisminės ekspertizės tyrimo dalykas, ir visi šie duomenys buvo išsamiai išanalizuoti teisminio nagrinėjimo metu.
13.6. Atsakovas byloje rėmėsi aplinkybe dėl pastato baigtumo 63 proc., ir teigė, kad atitinkamai teismo ekspertės paskaičiuota draudimo atkūrimo kaštų suma turėtų būti mažinama 37 proc., jei teismas nuspręstų gaisro faktą pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Šie duomenys buvo jau išnagrinėtoje byloje, dėl baigtumo procento buvo ginčas, jie buvo analizuojami ir tiriami, todėl į bylą dėl proceso atnaujinimo pateikti duomenys ir dokumentai nėra nauji.
13.7. Atsakovas visuomet teigė, kad ginčo pastato rekonstrukcija niekada nebuvo baigta iki galo, ir pasisakydamas procesiniuose dokumentuose dėl atkūrimo kaštų dydžio, atsakovas prašė vertinti pastato baigtumo procentą, atitinkamai mažinant atkūrimo kaštų dydį. Ieškovė teigė, kad pastatas faktiškai buvo rekonstruotas iki galo (statybos darbai buvo praktiškai baigti), ir atsakovo pozicijai nepritarė. Pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo pakeitė savo poziciją, ir ėmė teigti aplinkybes, kurias pati neigė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
13.8. Išnagrinėtoje byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad nebuvo galimybės draustose patalpose įrengti priešgaisrinės signalizacijos ir tai nebuvo ginčas byloje. Pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė bando išplėsti bylos nagrinėjimo ribas ir ginčo dalyką byloje.
13.9. Ieškovė dar žalos reguliavimo metu teigė, kad signalizaciją įrengė, tą patį teigė dar ir pirminiame ieškinyje, įrodinėdama tinkamą priešgaisrinės signalizacijos įrengimą, tik vėliau patikslintu ieškiniu pakeitė poziciją, ir pradėjo teigti, kad individualiai aptarta sąlyga yra neaiški ir siurprizinė. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad iš pirminių byloje ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad užvesdama bylą ieškovė teigė, kad priešgaisrinė signalizacija buvo įrengta. Tai patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma apie priešgaisrinės signalizacijos įrengimą jai priklausančiose patalpose, kaip draudiminio įvykio pagal draudimo sutartį sąlygą. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog ieškovės direktorius suprato ginčo draudimo sutartį taip, kad priešgaisrinė signalizacija turi būti įrengta visose apdraustose patalpose, o ne bendrame pastate. Tai rodo minėta ieškovės pozicija užvedant ginčo bylą. Draudimo sutarties sąlygą, jog priešgaisrinė signalizacija turi būti įrengta apdraustose ieškovės patalpose, abi sutarties šalys suprato vienodai, todėl esant tokiam draudimo sutartyje įtvirtintam sutartiniam reguliavimui negalima spręsti, kad šalys susitarė, jog užtenka priešgaisrinės signalizacijos bendrame pastate.
Šalies argumentai
13.10. Ieškovė standartines sutarties sąlygas (taisyklių 83 punktą) aiškina taip, lyg pastato remonto, apdailos ar kiti darbai atleidžia ieškovę nuo individualiai polise aptartos sąlygos dėl priešgaisrinės apsaugos signalizacijos įrengimo ir pajungimo jos į saugos tarnybos pultą vykdymo. Ieškovė tokiu aiškinimu bando pakeisti draudžiamojo įvykio požymius ir įpareigoti atsakovą išmokėti draudimo išmoką, nors atsakovas nebuvo prisiėmęs tokios draudiminės rizikos. Taisyklių 83 punktas aiškiai nustato atvejus, kai draudiko teikiama draudiminė apsauga yra susiaurinama vykdomų statybos ar remonto darbų metu (ji galioja tik 2 dviem rizikoms: ugniai ir gamtinių jėgų rizikai), ir ji atnaujinama pilna apimtimi iki sutartų rizikų, kai tie darbai yra faktiškai baigti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdant remonto darbus atsiranda didesnė nuostolių atsiradimo tikimybė, kurių kilimo galimybę sunkiai gali įvertinti draudikas, todėl negali prisiimti papildomos rizikos. Todėl remonto metu draudiminės apsaugos apimtis pagal rizikas yra susiaurinama ir tai yra įprasta logiška praktika visose draudimo bendrovėse draudimo rinkoje. Tačiau tai nereiškia, kad dėl atliekamų remonto darbų tampa nebegaliojančiomis polise individualiai aptartos sąlygos ir šalių aptarti draudžiamieji įvykiai, t. y. nereiškia, kad ugnies rizikos atveju yra nebereikalaujama priešgaisrinės signalizacijos įrengimo, jos tinkamo funkcionavimo ir pajungimo į saugos tarnybos pultą.
3. Apeliantė pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame prašo priimti iš buvusio ieškovės vadovo J. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. gautus dokumentus, kurie patvirtina, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl liudytojo P. P. duotų galbūt melagingų parodymų. Ikiteisminiame tyrimas J. M. pripažintas nukentėjusiuoju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Apeliantė 2019 m. spalio 15 d. prašymu prašo priimti iš buvusio ieškovės vadovo J. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. gautus dokumentus, apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl liudytojo P. P. duotų galbūt melagingų parodymų. Kartu su prašymu apeliantė pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą, adresuotą J. M., dėl nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju, nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolą su priedu bei civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad dokumentai gauti jau po atskirojo skundo pateikimo.
5. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Kaip matyti iš apeliantės pateiktų duomenų, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. P. galbūt duotų melagingų parodymų, ikiteisminiame tyrime J. M. pripažintas nukentėjusiuoju bei yra pateikęs civilinį ieškinį.
7. Teismas sprendžia, kad naujai prašomų įrodymų priimti nėra pagrindo, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir grindžiamas aplinkybe, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kad nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Be to, teismo vertinimu, net ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl galbūt duotų melagingų liudytojo parodymų, nesudarytų pagrindo priimti šiuos įrodymus, kadangi pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą procesą atnaujinti galima tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius žinomai melagingus liudytojo parodymus, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
8. Šiuo atveju, esant duomenims tik apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, ieškovei negrindžiant pareiškimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašomus priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako, kaip neturinčius reikšmės bylai (duomenys nei patvirtina nei paneigia byloje įrodinėjamas aplinkybes).
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
10. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-83-613/2017 išnagrinėjęs ieškovės ieškinį atsakovui dėl 1 598 259,30 Eur draudimo išmokos ir 42 824,60 Eur dydžio palūkanų priteisimo ir dėl individualių draudimo sutarties sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-396-407/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.
11. Ieškovė prašė atnaujinti procesą, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad atkūrus ieškovės direktoriaus susirašinėjimo su atsakovo atstovu duomenis paaiškėjo, kad atsakovo draudimo ekspertas liudytojas P. P. teisme davė melagingus parodymus, kad atsakovas gavo duomenis apie draudžiamo turto statybos baigtumą virš 80 proc. ir kad apdraudė turtą, kai patalpų statybos baigtumas buvo virš 80 proc. P. P. buvo gavęs dokumentus, iš kurių galėjo matyti, kad pastato statybos baigtumas 63 proc. Ieškovės teigimu, jeigu nurodyti faktai būtų buvę žinomi nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į tai, kad statybos darbų metu nebuvo įmanoma užtikrinti pilno priešgaisrinės signalizacijos įrengimo ir tinkamo funkcionavimo būtų buvęs priimtas kitas sprendimas.
12. Pirmosios instancijos teismas atnaujinti procesą byloje atsisakė, kadangi ieškovės pateikti įrodymai buvo pateikti nagrinėtoje civilinėje byloje ir jie buvo žinomi bei vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, taip pat dėl to, kad iš ieškovės pateiktos susirašinėjimo medžiagos negalima daryti išvados, kad P. P. perskaitė kartu su susirašinėjimo medžiaga persiųstus laiško priedus ir kad būtent P. P. išsiųsti kadastro duomenys. Be to, teismas sprendė, kad aplinkybė apie P. P. žinojimą apie pastato baigtumą nėra esminė, kadangi prieš tai bylą nagrinėję teismai sprendė, kad statybos darbai neįtakoja sutarties sąlygų apie būtinybę įrengti patalpose priešgaisrinę signalizaciją.
13. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą dėl P. P. nežinojimo apie draudžiamo turto baigtumą, nes jis elektroniniame laiške yra patvirtinęs, kad siunčiamą informaciją gavo. Teigia, kad aplinkybė, jog P. P. žinojo apie pastato baigtumo procentą, turi esminę reikšmę bylai.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
14. Proceso atnaujinimo institutas gali būti taikomas, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių reikalaudamas teismo sprendimo teisėtumo patikros instancine tvarka arba šia tvarka jau pasinaudojus, atitinkamų teisių ir(ar) teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Tačiau proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet išimtinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Teismas, siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti atnaujinti procesą pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Panašiai šio instituto paskirtis aiškinama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, kurioje pažymima, kad teisinio apibrėžtumo principas suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimui). Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 25 punktas).
16. Taigi, proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
17. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
18. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
19. Taigi, pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui turėjo pareigą įrodyti, kad: 1) pareiškėjos nurodomos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai. Apeliantė nurodė, kad atsakovo atstovas žinojo apie pastato baigtumo procentą, tačiau nagrinėtoje byloje to neatskleidė, o apeliantė, apie atsakovo atstovo pastato baigtumo procento žinojimą informacijos bylos nagrinėjimo metu neturėjo ir negalėjo to žinoti, šią aplinkybę sužinojo jau po sprendimo byloje įsiteisėjimo. Taip pat teigė, kad ši aplinkybė yra esminė, jei ji būtų žinoma teismui bylos nagrinėjimo metu, galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.
20. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės pateikiami duomenys yra nauji, taip pat nesutiko, kad jie įrodyti, nes negalima daryti išvados, kad P. P. žinojo apie draudžiamo pastato tikslų baigtumo procentą, kadangi iš ieškovės pateiktos susirašinėjimo medžiagos negalima teigti, kad P. P. perskaitė kartu su susirašinėjimo medžiaga galbūt persiųstus laiško priedus ir ar kad būtent P. P. išsiųsti kadastro duomenys. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės esminės reikšmės byloje neturi.
21. Aplinkybę, kad P. P. žinojo apie pastato baigtumo procentą, ieškovė įrodinėjo 2019 m. balandžio 5 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio turinio matyti, kad ieškovės buvęs vadovas J. M. elektroniniu paštu susirašinėju su atsakovo atstovu P. P., siuntė atsakovo atstovui dokumentus apie draudžiamą turtą, kadastro bylos duomenis, kuriuose matyti ir draudžiamų pastatų baigtumo procentas.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga nustatyti, ar P. P. žinojo apie draudžiamo pastato tikslų baigtumo procentą, kadangi abiem atvejais ši aplinkybė nekeistų priimto teismo sprendimo byloje, kurios atnaujinimo siekia apeliantė. Tokia išvada darytina todėl, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 ir nutaręs Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistus, nurodė, kad atsakovo žinojimas apie statybos darbus (t. y. kad pastatas yra mažesnio nei 80 proc. baigtumo) nepanaikina ir nepaneigia ginčo sąlyga nustatytos pareigos, tuo labiau kad ieškovė neįrodė, jog statybos darbų metu nėra įmanoma užtikrinti priešgaisrinės apsaugos įrengimo (nutarties 48 punktas). Aplinkybė, kokia procentine dalimi pastatas buvo įrengtas nėra esminė dėl to, kad pastato baigtumo procentas neturi įtakos nei individualiai draudimo sutarties sąlygai bei jos galiojimui, nei ieškovės techninėms galimybėms įrengti ginčo pastate veikiančią priešgaisrinę sistemą.
23. Taigi, apeliantei iš esmės teigiant, kad aplinkybė, jog atsakovo atstovas žinojo apie pastato baigtumo procentą, yra esminė, o Lietuvos Aukščiausiam Teismui byloje pasisakius priešingai – jog atsakovo žinojimas apie statybos darbus nepanaikina draudimo sutarties sąlygomis nustatytos pareigos įrengti draudžiamose patalpose priešgaisrinę sistemą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nustačius, kad apeliantės pirmosios instancijos teismui nurodyta aplinkybė esminės reikšmės bylai neturi, t. y. jog net byloje įrodžius aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie pastate vykstančius statybos darbus, tai nesudarytų pagrindo byloje ieškovės reikalavimų išspręsti kitaip, kitų šio fakto paaiškėjimo aplinkybių analizė nėra reikšminga, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės pareiškimo dėl proceso atnaujinimo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.