Telšių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. Š., antstolė Vaiva Šimkienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Š. R., sutikslinęs pareiškimo reikalavimus, prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos paskirti 2450 Eur/mėn. sumą; jo bankroto administratoriumi paskirti Rimantą Paulauską; nustatyti 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą pareiškėjo išlaikomiems asmenims. Pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 metų pradžioje turėdamas savo santaupų bei pastovų darbą ir nemažas stabilias pajamas nutarė įsigyti gyvenamą būstą. Kadangi kilęs iš gyvenvietės, nutarė ir tolesnę savo ateitį susieti su užmiesčiu. Radęs priimtiną variantą kreipėsi į Nord LB banką, su kuriuo pasirašė paskolos sutartį sodybos įsigijimui. Remontui pinigų pasiskolino iš L. Š.. Kurį laiką viskas klostėsi gerai, tačiau prasidėjus ekonominei krizei neteko darbo. Stengėsi, kiek išmanydamas, vykdyti mokėjimus bankui, rašėsi ir papildomus susitarimus, tačiau nebeįstengė dengti paskolos. Visas jo turėtas turtas buvo areštuotas, vykdant išieškojimą buvo parduota įsigyta sodyba. Siekdamas pagerinti finansinę situaciją, 2011 metais išvyko dirbti į Norvegiją. Pradžia svetimoje šalyje buvo sunki. Tik pastaruosius trejus metus gauna patenkinamą darbo užmokestį. Kadangi pragyvenimas Norvegijoje yra brangus, be to, išlaiko draugę su dviem mažamečiais vaikais, neturėjo galimybių per šiuos metus vykdyti skolinių įsipareigojimų. Į Lietuvą grįžta dažnai, čia gyvena jo mama ir sesuo. Norvegijoje, išskyrus automobilį, neturi jokio nekilnojamojo turto, nėra įregistravęs jokios hipotekos. Nėra susidūręs su azartiniais lošimais. Prašomu skirti bankroto administratoriumi pasitiki, iš esmės jam nėra skirtumo, kas juo bus paskirtas.

Trečiasis asmuo antstolė Vaiva Šimkienė atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, antstolei teismo posėdyje nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašyme nurodė pareiškimą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui priimti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“ atsiliepime į pareiškimą prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo buvo užvesta 2010 metais, antra vykdomoji byla – 2014 metais. Vienintelis išieškojimas byloje buvo pirminio kreditoriaus DNB banko naudai realizuotas hipoteka įkeistas turtas, kuris buvo parduotas 2016 m. pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui. Lietuvoje pareiškėjas nedirbo, geranoriškai lėšų skolos dengti neskyrė, nėra aišku, iš kokių pajamų pareiškėjas gyveno 13 metų, ką veikė visą tą laikotarpį, kodėl neskyrė pajamų skoloms dengti. Trečiasis asmuo bandė susisiekti su pareiškėju Norvegijos registruose užfiksuotais kontaktais, bandymai nebuvo sėkmingi. Į paštu siunčiamus raginimus pareiškėjas neatsiliepdavo. Suinteresuotam asmeniui patikrinus registrus Norvegijoje, matyti, kad pareiškėjas 2016 metais gavo 63119 Norvegijos kronų pajamas, 2017 metais 206191 dydžio Norvegijos kronų pajamas, 2018 metais – 227342 Norvegijos kronų pajamas. Kadangi su skolininku susisiekti nepavykdavo, 2023 m. sausio 31 d. buvo išsiųstas prašymas į trečiojo asmens įmonių grupės padalinį Norvegijoje pradėti ikiteisminį išieškojimą. Iš kolegų gauta informacija, kad pareiškėjas pastangas susisiekti telefonu, elektroniniu paštu bei paštu ignoruoja. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar modifikavimo. Pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai tik didėjo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pagal pateiktus į bylą įrodymus neįmanoma nustatyti realios pareiškėjo turtinės bei finansinės padėties Norvegijoje. Pagal trečiojo asmens gautus duomenis 2020 metais pareiškėjo pajamas sudarė 345726 Norvegijos kronos, 2021 metais – 363920 Norvegijos kronos, 2022 metais 421739 – Norvegijos kronos. Akivaizdu, kad pareiškėjo finansinė padėtis leido vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau pareiškėjas piktybiškai ir toliau nevykdė turimų prievolių Lietuvoje. Taip pat, trečiojo asmens duomenimis 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjas Norvegijoje įregistravo savanorišką hipoteką 149251 Norvegijos kronų sumai. Minėta informacija suponuoja, kad pareiškėjas turėdamas prievolių Lietuvoje, gilina finansinius įsipareigojimus, žinodamas, kad jų negalės įvykdyti. Be to, pareiškėjas privalo pateikti informaciją iš lošimo organizatorių dėl pareiškėjo vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, nes pareiškėjo pateikta pažyma iš Lošimų priežiūros tarnybos nurodo, kad pareiškėjas nėra savanoriškai užsiregistravęs dėl draudimo lankytis lošimo įstaigose, bet nėra nurodyta, ar pareiškėjas faktiškai lankėsi lošimo įstaigose ir/ar internetiniuose azartinių lošimų puslapiuose, kas galėjo įtakoti nemokumą. Pažymėjo, kad pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius Rimantas Paulauskas yra ir pareiškėjo atstovas (siuntė kreditoriams pranešimus apie ketinimą kelti nemokumo bylą bei rinko bylos dokumentus atstovaudamas pareiškėją). Atstovas gali būti suinteresuotas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimu ir baigtimi, todėl suinteresuotas asmuo reiškia prieštaravimą siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūrai, nes abejoja jo šališkumu ir galimybėmis vesti bylą. Kreditorius siūlo bankroto administratore paskirti Eglę Gabrėnienę, kuri atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus bankroto paslaugoms teikti, kas užtikrina, kad bankroto procesas vyks sklandžiai, operatyviai bus sprendžiami visi jo metu kylantys teisiniai klausimai. Be to, šio administratoriaus kandidatūrai pritaria vienas didžiausių kreditorių, kas užtikrina, jog bankroto proceso metu bus išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių. Taip pat pareiškėjas prašydamas skirti 2450 Eur poreikiams tenkinti, iš kurių 300 Eur išlaikyti asmenims ir 70 Eur bankroto administravimo kaštams apmokėti, į bylą nepateikė informacijos apie pareiškėjo sudarytą santuoką bei vaikų gimimo liudijimų, kurie įrodo prievolę nepilnamečių vaikų išlaikymui. Šiuo momentu nėra pagrįstas būtinųjų išlaidų poreikis, o kreditoriniams reikalavimams tenkinti viso labo žadama skirti 130 Eur, kas nėra teisinga kreditorių atžvilgiu pareiškėjui gaunant dideles pajamas.

Trečiasis asmuo L. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Pranešus apie pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimą, suinteresuotų asmenų prašymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Tam, kad nustatytume, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Vaiva Šimkienė vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1651-79/2011 dėl 51586,51 Eur skolos ir vykdomuoju dokumentu priteistų palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo Š. R. kreditorės UAB „B2Kapital“ naudai. Pagal antstolės V. Šimkienės į bylą pateiktus 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenis pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą bendra likusi išieškotina skolos suma – 60992,73 Eur, vykdymo išlaidos sudaro 3393,37 Eur. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 spalio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3217-1007/2018 iš pareiškėjo Š. R. kreditoriui L. Š. priteista 8688,60 Eur skola, 3127,89 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos ir 565,86 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas taip pat skolingas 731,32 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šių skolų priverstinis išieškojimas nevykdomas. Apibendrinus išdėstytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo kreditoriams neišieškota skolų bei palūkanų suma sudaro 74109,40 Eur, taip pat neapmokėtos vykdymo išlaidos – 3393,37 Eur, o bendra mokėtina suma 77502,77 Eur.

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymos matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodyta pareiškėjui priklausanti turto dalis nuo 2014 m. gegužės 15 d. yra areštuota. Pagal VĮ Regitros pažymą pareiškėjas Lietuvoje savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, Norvegijoje jo vardu registruota transporto priemonė Audi A4 Allroad Quatro. Š. R. turi banko sąskaitas DNB banke Norvegijoje, kurioje lėšų likutis 2023 m. balandžio 28 d. buvo 300,66 Norvegijos kronų, ir banko sąskaitą kredito unijoje „Tikroji viltis“, kurioje lėšų nėra. Pareiškėjas dirba, pagal darbo sutartį jo gaunamas darbo užmokestis yra 190 Norvegijos kronų per valandą. Pareiškėjo darbo užmokestis yra svyruojantis, priklausantis nuo tą mėnesį išdirbtų valandų. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo gaunamos ir numanomos gauti kas mėnesį lėšos yra 2950 Eur, kas atitinka su pareiškimu pateiktus įrodymus apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjo Š. R. kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 77502,77 Eur. Dėl savo turtinės padėties jis negali šių skolinių įsipareigojimų įvykdyti, nes, kaip minėta, vykdymo procese realizuotino turto neturi, gaunamos pajamos, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, kurie dėl priteistų palūkanų ir susidarančių vykdymo išlaidų iš esmės nemažėja, ir būtinųjų poreikių tenkinimui gyvenant Norvegijoje reikalingas išlaidas, nelaikytinos didelės ir leidžiančios padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Nustačius nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jis yra nemokus.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jo tapimą nemokiu dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Nors kreditorė UAB „B2Kapital” atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti informaciją iš lošimo organizatorių dėl pareiškėjo vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, teismo vertinimu, atsižvelgiant į su pareiškimu pateiktus įrodymus ir byloje nesant įrodymų apie pareiškėjo priklausomybę azartiniams lošimams, toks reikalavimas laikytinas pertekliniu. Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, ir preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011 metų gyvena ir dirba Norvegijoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad finansinis įsitvirtinimas svetimoje šalyje truko pakankamai ilgai, tik per pastaruosius kelerius metus jo gaunamos pajamos tapo stabilios ir sudarančios galimybę ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Byloje šiuos teiginius iš esmės paneigiančių įrodymų nėra. Kreditorės UAB „B2Kapital” pateikti įrodymai apie 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjo Norvegijoje įregistruotą savanorišką hipoteką 149251 Norvegijos kronų sumai laikytini ne visiškai konkrečiais ir informatyviais. Kita vertus, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, teismas sutinka su kreditorės UAB „B2Kapital” atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad bylai aktualiu 2020-2023 metų laikotarpiu pareiškėjo gaunamos pajamos galimai jau buvo pakankamos vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vis dėlto, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad toks pareiškėjo elgesys nelaikytinas sąmoningu savo nemokumo didinimu, todėl nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir užkirsti jam kelią bankrutuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių įsiskolinimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, pareiškėjui Š. R. iškeltina bankroto byla.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi prašė skirti Rimantą Paulauską, kreditorė UAB „B2Kapital“ bankroto administratore siūlo skirti Eglę Gabrėnienę.

Pareiškėjas prašė jo bankroto administratoriumi paskirti Rimantą Paulauską, nors jo nurodyta administravimo išlaidų suma (200 Eur) yra didesnė nei kreditorės UAB „B2Kapital“ pasiūlytos bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės (150 Eur ­­+ PVM., t. y. 181,50 Eur). Remiantis FABĮ 22 straipsnio 3 dalimi, suma, skirta bankroto procedūros išlaidoms atlyginti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, negali būti didesnė negu 3 MMA. Atsižvelgiant į FABĮ 22 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, įvertinus pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų dydį, kreditorių skaičių, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nurodytų išlaidų suma nėra protinga ir pagrįsta. Minėtos sumos patvirtinimas nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis administravimo išlaidoms padengti, nevaržomas pareigos už turėtas išlaidas atsiskaityti kreditoriams. Administravimo išlaidos nustatomos tam, kad užtikrintų sklandų bankroto procedūrų vykdymą, ir tai nereiškia, jog visą šią sumą administratorius privalo išnaudoti ar už jų panaudojimą neatsiskaityti kreditoriams (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1011-253/2016). Pažymėtina ir tai, kad iš viešai pateiktų duomenų nemokumas.avnt.lt matyti, kad R. Paulauskas į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą yra įrašytas 2009 m. birželio 8 d., E. Gabrėnienė – 2014 m. kovo 20 d. R. Paulauskas vykdo 21 bankroto procedūrą, yra užbaigęs 82 procedūras. E. Gabrėnienė vykdo 134 bankroto procedūras, yra užbaigusi 139 procedūras. Iš šių duomenų matyti, kad abu bankroto administratoriai turi pakankamai patirties teikdami fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas ir galėtų būti skiriami administruoti pareiškėjo bankroto procesą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kiti kreditoriai pareiškėjo siūlomai bankroto administratoriaus kandidatūrai neprieštaravo, teismas sprendžia, kad pareiškėjo interesus ir sklandų bankroto procesą visgi geriausiai užtikrins bankroto administratorius Rimantas Paulauskas. Prie pareiškimo pridėtas R. Paulausko sutikimas atlikti bankroto procedūras, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje. Teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 1 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti R. Paulausko bankroto administratoriumi, nenustatyta, todėl pareiškėjo Š. R. bankroto administratoriumi skirtinas R. Paulauskas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog bankroto administratoriumi pareiškėjo pasiūlytas asmuo galimai teikė jam konsultacijas dėl bankroto procedūrų, padėjo rengti pareiškimą teismui, savaime nėra pagrindas teismui abejoti paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2068-567/2017).

Įvertinus teismui bankroto administratoriaus Rimanto Paulausko pateiktą lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 200 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 2750 Eur suma. Jis detalizavo, kad kas mėnesį reikia: būsto nuomai – 746 Eur, elektrai – 117 Eur, maistui – 500 Eur, higienos priemonėms – 58 Eur, aprangai (apatiniai, viršutiniai drabužiai, avalynė) – 100 Eur, vaistams – 100 Eur, odontologo paslaugoms, mokamoms gydimo paslaugoms – 210 Eur, telefono sąskaitai – 20 Eur, automobilio draudimui – 111 Eur, kurui – 368 Eur, internetui – 20 Eur, automobilio remontui – 100 Eur. Taip pat nurodė, kad 300 Eur suma kas mėnesį reikalinga jo gyvenimo draugės vaikų išlaikymui.

Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas spręsdamas dėl būtinųjų išlaidų turi atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos 2017 m. rugsėjo 22 d. apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1).

Šiuo atveju pareiškėjo pajamas kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2950 Eur. Pareiškėjas gyvena ir dirba Norvegijoje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nustatyti pareiškėjui reikalingą būtinųjų poreikių patenkinimui sumą, kuri atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, būtų neprotinga ir nesąžininga. Akivaizdu, kad Norvegijoje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, be to, skiriasi ir minimalaus darbo užmokesčio dydis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateiktame būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų apskaičiavime nurodytos kasmėnesinės išlaidos yra realios ir nėra pernelyg didelės, būtinos tam, kad pareiškėjas galėtų užsitikrinti pakankamas gyvenimo sąlygas. Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas nustatyti 300 Eur sumą, kuri kas mėnesį reikalinga pareiškėjo draugės dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis kreditorių interesams. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra tėvų pareiga. Pareiškėjas nėra nurodytų nepilnamečių vaikų tėvas, todėl jis neturi prievolės jų išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 2450 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų skaičių, dydį, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti Š. R. bankroto administratoriumi Rimantą Paulauską, veikiantį Radviliškio r., Baisogaloje. Grinkiškio g. 11-13, sąrašo Nr. FA0044.

Patvirtinti 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2450 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį Š. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Š. R., paskirtam bankroto administratoriui Rimantui Paulauskui.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją: kredito įstaigai kredito unijai „Tikroji viltis“, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Regitrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. Š., antstolei Vaivai Šimkienei.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.