Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P. ir I. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo

I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Bausmę nuspręsta vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus, jos vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant teismo nuosprendį, I. G. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

E. P. pripažinti kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. liepos 20 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) ir jai paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. rugpjūčio 6 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) jai paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Bausmę nuspręsta vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant teismo nuosprendį, E. P. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikyta).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. G. ir E. P. nuteisti už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami bendrai, 2024 m. liepos 18 d., apie 17.17 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), I. G. užkalbinus parduotuvės apsaugos darbuotoją V. M., tokiu būdu nukreipus jo dėmesį, tuo metu E. P. iš prekybos salėje esančių lentynų paėmė 9 vnt. pakuočių kepintų ir sūdytų pistacijų „Alesto“, kurių 1 vnt. vertė 4,79 Eur, bendros 43,11 Eur vertės, ir vieną 23,99 Eur vertės butelį viskio „Jim Beam“ su 1,69 Eur vertės butelio apsauga, susidėjo prekes į juodos spalvos krepšį ir, matant pardavėjai E. S., praėjo pro kasą Nr. 2 nesusimokėjusi už prekes, o pardavėjai perspėjus apsaugos darbuotoją blokuoti parduotuvės išėjimo duris, tačiau jų nepavykus užblokuoti, E. P. su visomis prekėmis, o paskui ją ir I. G. iš parduotuvės pabėgo. Apsaugos darbuotojui besivejant E. P., I. G. bėgo iš paskos, bandė sulaikyti apsaugos darbuotoją V. M., stumdė jį, neleisdamas sulaikyti E. P., ir, įkišęs ranką į kišenę, pagrasino jam, kad jeigu toliau juos vysis, jis išsitrauks peilį. Tokiu būdu I. G. ir E. P., veikdami bendrai, atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 68,79 Eur sumą.

2. Be to, E. P. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji 2024 m. liepos 20 d., apie 16.18 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekybos salėje esančių lentynų paėmė 1 vnt. 115 Eur vertės kvepalų „Yves Saint Laurent Mon Paris“ ir 1 vnt. 39,90 Eur vertės kvepalų „Calvin Klein“, juos įsidėjo į juodos spalvos krepšį ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi. Tokiu būdu E. P. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 154,90 Eur sumą.

3. Be to, E. P. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: ji 2024 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.12 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekybos salėje esančių lentynų paėmė 61,90 Eur vertės vyrišką tualetinį vandenį „Versace L‘Homme 100 ml“ ir 93,90 Eur vertės tualetinį vandenį „Versace Pour Homme 100 ml“ ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi. Tokiu būdu E. P. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 155,80 Eur sumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6. Teismo posėdyje nuteistojo I. G. gynėja advokatė Aušrinė Zaburienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios E. P. gynėja advokatė Miranda Kunickienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Snieguolė Lukošienė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad E. P. ir I. G. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį I. G. ir E. P. atžvilgiu. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą.

10. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, I. G. ir E. P. nuteisti už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami bendrai, 2024 m. liepos 18 d., apie 17.17 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), I. G. užkalbinus parduotuvės apsaugos darbuotoją V. M., tokiu būdu nukreipus jo dėmesį, tuo metu E. P. iš prekybos salėje esančių lentynų paėmė 9 vnt. pakuočių kepintų ir sūdytų pistacijų „Alesto“, kurių 1 vnt. vertė 4,79 Eur, bendros 43,11 Eur vertės, ir vieną 23,99 Eur vertės butelį viskio „Jim Beam“ su 1,69 Eur vertės butelio apsauga, susidėjo prekes į juodos spalvos krepšį ir, matant pardavėjai E. S., praėjo pro kasą Nr. 2 nesusimokėjusi už prekes, o pardavėjai perspėjus apsaugos darbuotoją blokuoti parduotuvės išėjimo duris, tačiau jų nepavykus užblokuoti, E. P. su visomis prekėmis, o paskui ją ir I. G. iš parduotuvės pabėgo. Apsaugos darbuotojui besivejant E. P., I. G. bėgo iš paskos, bandė sulaikyti apsaugos darbuotoją V. M., stumdė jį, neleisdamas sulaikyti E. P., ir, įkišęs ranką į kišenę, pagrasino jam, kad jeigu toliau juos vysis, jis išsitrauks peilį. Tokiu būdu I. G. ir E. P., veikdami bendrai, atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 68,79 Eur sumą.

11. Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

12. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, 2K-111-697/2022).???

14. Nuteistoji E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog pagrobė kaltinime nurodytas prekes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neigė, jog bendrininkavo su I. G.. Nuteistasis I. G. neigė bendrininkavęs su E. P., nurodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę užėjo pakalbėti su apsaugos darbuotoju dėl kvepalų. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai yra nuteistųjų gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 13 vaizdo įrašų, darytų 2024 m. liepos 18 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše 17:14:31 užfiksuotas į parduotuvę ateinantis vaikinas, vilkintis rusvos spalvos sportinį švarką su šviesia juosta ant rankovių, su gaubtuvu. Ant galvos užsidėjęs raudoną kepuraitę su snapeliu, snapelį nusukęs į galą. Ant kaktos užsidėjęs tamsius akinius nuo saulės. Mūvi juodomis sportinėmis kelnėmis , avi juodus sportinius batus su baltais elementais ant pado. Kartu atėjusi mergina laukia prie automatinių durų. Vaizdo įraše 17:14:38 užfiksuota mergina, tamsiais plaukais, surištais į kuodą, užsidėjusi tamsius akinius nuo saulės, vilki tamsų džemperį su trimis baltomis juostomis ant rankovių, mūvi trumpus apibrizgusius šviesiai žydrus džinsinius šortus, avi juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos padais. Ant pečių užsidėjusi kuprinę, kairėje rankoje nešasi juodą polietileninį maišelį su užrašu „Boss“. Vaizdo įraše 17:15:00 užfiksuotas vaikinas įėjęs į prekybinę salę, o netrukus prieina prie apsaugos darbuotojo posto, esančio prie įėjimo ir bendrauja su apsaugos darbuotoju. Vaizdo įraše „išeina per kasą“ Vaizdo įraše 17:16:25 užfiksuota kaip mergina nuo lentynos paima pakuotes ir jas įsideda į su savimi turėtą maišelį. Vaizdo įraše 17:16:52 užfiksuota kaip mergina parduotuvės prekybinėje salėje dešine ranka nuo lentynos paima 1-ą butelį su užrašu „Jim Beam“ ir eidama jį įsideda į maišelį. 17:17:16 užfiksuota kaip mergina, nesumokėjusi už prekes, pro kasą išeina iš prekybinės salės. Vaizdo įraše 17:17:25 užfiksuota išeinanti mergina, kuri ant kairiojo peties užsidėjusi kuprinę, o ant kairės rankos dilbio nešasi maišelį. Vaizdo įraše 17:17 užfiksuota kaip apsaugos darbuotojas nuotolinio valdymo pulteliu blokuoja įėjimo duris ir eina link išėjimo. Pastebėjęs iš parduotuvės išeinančią merginą, ją vejasi, vaikinas bėga iš paskos. Vaizdo įraše 17:17:42, kuris daromas aikštelėje, užfiksuota kaip vaikinas abiem rankomis pastumia apsaugos darbuotoją, kuris bando sulaikyti merginą. Vaikinas jį sugriebia. Apsaugos darbuotojas bando sulaikyti vaikiną, tačiau šis pabėga. Vaizdo įraše 17:17:45 užfiksuota kaip vaikinas išbėga paskui merginą, vienu judesiu pastumia apsaugos darbuotoją. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip mergina vaikšto parduotuvėje (t. 1, b. l. 49-51).

16. Be minėtų vaizdo įrašų nuteistųjų E. P. ir I. G. kaltę, bendrininkaujant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir liudytojų E. S. ir V. M. parodymai. Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parodė, kad 2024 m. liepos 18 d. dirbo kasininke parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Dirbdama savo darbo vietoje ji pastebėjo moterį, nešiną juodu maišu, kuri praėjo pro jos kasą nesumokėjusi už prekes. Kadangi ši moteris darbuotojams yra žinoma kaip dažnai vykdanti vagystes, ji per ausinę nedelsdama pranešė apsaugos darbuotojui, kad pro kasą išeina asmuo, įtariamas vagyste, todėl reikia skubiai blokuoti išėjimo duris. Nurėdė, kad ji jau ne kartą yra susidūrusi su šia moterimi įvykiuose, susijusiuose su vagystėmis, todėl ją atpažino. Pradėjus komunikuoti su apsauga per ausinuką, moteris tai išgirdo ir pasimetė, nes pradėjo vaikščioti pirmyn atgal, akivaizdžiai nežinodama, kur eiti. Tačiau apsaugos darbuotojui nespėjus užblokuoti durų, moteris galiausiai pabėgo. Kai apsaugos darbuotojas pradėjo vytis moterį lauke, aikštelėje stovėjęs vyras ėmė trukdyti persekiojimui, jis pastūmė apsaugos darbuotoją ir, regis, kažką jam pasakė.. Liudytojas V. M. parodė, kad 2024 m. liepos 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną jis matė, kaip į parduotuvę atėjo E. P., tačiau į tai iš pradžių nekreipė dėmesio. Netrukus į parduotuvę atėjo ir I. G., kuris priėjo prie apsaugos posto, esančio parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Iš šio posto yra stebima parduotuvės aplinka per monitorių. I. G. pradėjo su juo kalbėti apie kvepalus, esą jis yra skolingas kvepalus kitam apsaugos darbuotojui. Kol jie šnekėjosi, E. P. nuėjo prie pistacijų skyriaus, tada prie alkoholio skyriaus, susidėjo prekes į maišelį ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi už prekes. Viena iš pardavėjų ją atpažino ir per ausinę pranešė jam, kad žinoma vagystes vykdanti moteris su pilnu maišu ką tik praėjo pro kasas nesusimokėjusi. Tuo metu, kai gavo pranešimą iš pardavėjos apie moterį, įtariamą įvykdžiusią vagystę, jis buvo apsaugos poste, o I. G. metu kalbino jį apie kvepalus. Išgirdęs šį pranešimą, pabandė sustabdyti moterį, mėgino užblokuoti išėjimo duris, tačiau to padaryti nepavyko. Moteris išėjo iš parduotuvės, ir jis pradėjo ją vytis. Tuo metu vyras jį pastūmė ir pats pradėjo bėgti prie išėjimo. Išbėgęs iš parduotuvės, jis pamatė, kad moteris pradėjo bėgti, o kaltinamasis šaukė jai, kad ši bėgtų. Toliau bandant pasivyti moterį, vyras ir toliau jam trukdė – stumdė jį, o pamatęs, kad tai neveikia, įsikišo ranką į kišenę ir pasakė, kad turi peilį. Nenorėdamas rizikuoti savo sveikata, nes nežinojo, ar vyras tikrai turi peilį, jis nusprendė jų daugiau nebesekti. Matė, kad ir vyras, ir moteris nubėgo ta pačia kryptimi. Iš esmės tas pačias aplinkybes liudytoja E. S. ir liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu V. M.. Liudytojų parodymus patvirtina ir anksčiau aptarta vaizdo medžiaga, todėl apygardos teismas nenustatė jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais.

17. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė du asmenys. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-37-942/2015 ir kitos). Kitaip tariant, bendrininkavimas yra objektyviai ir subjektyviai suderinti veiksmai, kai visi bendrininkai ne tik kad faktiškai veikia kartu, bet ir suvokia veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

18. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog visa veiksmų seka rodo aiškų E. P. ir I. G. veiksmų suderinimą, išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą, kad jie veikė sutartinai, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti jų bendrą nusikalstamą sumanymą, tiesiogiai bendrais veiksmais dalyvavo vykdydami nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Nuteistųjų E. P. ir I. G. veiksmų eiliškumas, t. y. tai, jog nuteistoji E. P. pagrobė turtą ir pasišalino iš parduotuvės, o nuteistasis I. G. stengėsi nukreipti apsaugos darbuotojo dėmesį ir sutrukdyti jam vytis nuteistąją E. P., leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistieji E. P. ir I. G.., darydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, veikė kartu kaip bendravykdžiai, žinojo apie vienas kito veiksmus ir jiems pritarė, bei bendromis pastangomis pagrobė svetimą turtą.

19. Be to, nors nuteistoji E. P. apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju vagystė negali būti laikoma atvira vagyste, nes apsaugos darbuotojas jos nestabdė, nešaukė, kad sustotų ar atiduotų prekes. Tačiau byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistosios E. P. ir nuteistojo I. G. padaryta nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira vagystė. Liudytojų parodymai ir byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad tiek E. P. suprato, jog ją pastebėjo, o I. G. aktyviai stengėsi sutrukdyti apsaugos darbuotojui sustabdyti E. P.. Nors nuteistieji pasišalino su pagrobtu svetimu turtu, tačiau jų veiką pagrįstai inkriminuota kaip atviroji vagystė.

20. Nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų įrodymų visuma laikytina pakankamai informatyvia ir reikšminga vertinant įvykio aplinkybes, be kita ko, pripažįstant E. P. ir I. G. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Vien tik nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikiamas vienpusiškas ir selektyvus bylos įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas neteisingai nustačius faktines šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. G. ir E. P. veikdami bendrai atvirai pagrobė svetimą turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu, I. G. ir E. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 2 dalį patraukti bei nuteisti pagrįstai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistosios kaltės padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje

21. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. P. iš esmės neginčija, jog 2024 m. liepos 20 d., apie 16.18 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.12 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, tačiau nesutinka su pagrobto turto verte, teigia, kad padarė administracinius nusižengimus.

22. BK 178 straipsnio 5 dalis numato kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pavogtas turtas yra laikomas nedidelės vertės, kuomet jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios E. P. teiginius, jog abiem atvejais pavogtų prekių vertė nesiekė ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, pagrįstai įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors nuteistoji nurodo, kad nėra aišku kaip nustatyta pagrobto turto vertė, tačiau pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, abiem atvejais pagrobto turto vertę patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai dėl vagysčių, poėmio aktai. Iš 2024 m. liepos 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad dėl įtariamos vagystės padaryta 154,90 Eur žala (t. 2, b. l. 89-93). Iš prie pareiškimo pridėto poėmio akto matyti, kad kvepalų „Yves Saint Laurent Mon Paris“ kaina yra 115 Eur, o kvepalų „Calvin Klein“ – 39,90 Eur (t. 2, b. l. 94–95). Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad buvo įvykdyta vagystė ir pavogta prekių už 155,80 Eur (t. 2, b. l. 134–138). Iš prie pareiškimo pridėto poėmio akto matyti, kad iš parduotuvės buvo pagrobti 1 vnt. 61,90 Eur vertės vyriško tualetinio vandens „Versace L‘Homme 100 ml“ ir 1 vnt. 93,90 Eur vertės tualetinio vandens „Versace Pour Homme 100 ml“ (t. 2, b. l. 142). Be to, nors nuteistoji teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, jog jos pagrobto turto vertė neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ji pati ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiaip ji visada apsiskaičiuoja prieš vogdama prekes, kad suma neviršytų 150 Eur, jog nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau neatmeta galimybės, kad galbūt galėjo ir klaidingai apsiskaičiuoti (t. 2, b. l. 126-129). Taip pat liudytoja V. P., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje į lentynas visuomet dedama tik po vieną kiekvienos rūšies kvepalų dėžutę, todėl labai lengva pastebėti, ar prekė buvo nupirkta, ar pavogta. Liudytoja E. G., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visada, kai klientas nuperka kvepalus, darbuotojos iš karto papildo lentynas, kad neliktų tuščių vietų, prekės lentynose yra išdėstytos pagal prekės ženklus, todėl labai aišku, kurios konkrečios prekės ir kiek jų trūksta. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad ir 2024 m. liepos 20 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. pagrobtų daiktų vertė viršijo 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, todėl E. P. pagrįstai nuteista pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad aptariamais atvejais pavogto turto vertė siekia BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytos nedidelės vertės turto ribos, todėl aptariami neteisėti nuteistosios E. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip administraciniai nusižengimai, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje (vagystė, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Todėl apeliacinio skundo prašymas išteisinti nuteistąją E. P. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2024 m. liepos 20 d. vagystės ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ atmetamas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

25. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. P. nesutinka su jai paskirta bausme, teigia, kad nuo veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo ji jau atliko arešto bausmę, taip pat nurodo, kad prokurorė prašė skirti 57 parų arešto bausmę.

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

27. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

28. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistosios E. P. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jai paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajai E. P. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

29. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

30. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. P. įvertino tai, kad ji padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą ir du baigtus baudžiamuosius nusižengimus, nukreiptus į kitų asmenų nuosavybę, jais padaryta žala neatlyginta. E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinta tai, kad ji anksčiau teista daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė būdama nuteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat itin daug kartų bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, jos pačios teigimu, dalyvauja gydymo metadonu programoje. Apylinkės teismas sprendė, kad E. P. iš vykdomų vagysčių ir pragyvena, nėra linkusi keisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus už padarytą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus paskyrus sankcijose numatytas arešto bausmes, už nusikaltimo padarymą nustatant maksimalų arešto dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamieji nusižengimai), griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, E. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti.

31. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad prokurorė prašė jam skirti 57 (penkiasdešimt septynių) parų arešto bausmę, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta didesnė arešto bausmė. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad aplinkybė, jog prokurorė prašė jam skirti kitokią bausmę nei paskyrė teismas, nesudaro pagrindo nuteistajai E. P. švelninti bausmę. Bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir prokurorės siūlomos bausmės dydis nėra imperatyvus rodiklis teismo skiriamos bausmės individualizavimui. Todėl tai, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti nuteistajai skirti galutinę 57 (penkiasdešimt septynių) parų arešto bausmę, niekaip nepagrindžia skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumo šioje dalyje. Be to, pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. P. toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

32. Be to, apeliaciniame skunde nuteistoji E. P. teigia, kad nuo veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ji jau atliko arešto bausmę. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi, E. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Pažymėtina, kad būtent šią bausmę nuteistoji E. P. atliko.

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. P. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką ir baudžiamuosius nusižengimus atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

34. Nuteistasis I. G. apeliaciniu skundu taip pat nesutiko su jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir bausmės skyrimo dalyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir skirdamas nuteistajam I. G. bausmę įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad I. G. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, nukreiptą į svetimą turtą. I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertino tai, kad jis anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, aptariamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, jam paskirtų baudų nemoka, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kaip pats nurodė, gydosi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų – dalyvauja gydymo metadonu programoje. Apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. G. už padarytą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant maksimalų, numatytą už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyręs sankcijoje numatytą arešto bausmę ir nustatydamas maksimalų jos dydį, bausmių skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, atitinka nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar per švelni, todėl laikytina teisinga. Be to, pats nuteistasis I. G. nebnurodo jokių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas. Nenustačius BK 41 straipsnio ir (ar) 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, I. G. paskirtų bausmių nėra pagrindo keisti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam I. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Aušrinė Zaburienė teikė antrinę teisinę pagalbą I. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 137,50 Eur (t. 3, b. l. 108-111). Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. spalio 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajai E. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, kad advokatė Miranda Kunickienė teikė antrinę teisinę pagalbą E. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 112,50 Eur (t. 3, b. l. 112-115).

38. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo I. G. ir nuteistosios E. P. skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taigi atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, bei į tai, kad tiek nuteistajam I. G., tiek nuteistajai E. P. skirtos arešto bausmės, nei I. G., nei E. P. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. P. ir I. G. (I. G.) apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 137,50 Eur dydžio sumai už I. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 112,50 Eur dydžio sumai už E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.