Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., A. J., kurio atstovė pagal įstatymą A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

8. Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 20 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019 38 punktą).

9. Pažymėtina, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

11. Skolininkas pateiktame skunde kvestionuoja vykdymo proceso pradžios teisėtumą, nes antstolė skundžiamą patvarkymą priėmė, vadovaudamasi 2024 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotu vykdomuoju raštu Nr. e2-41-867/2024, kuris išduotas skolininko sūnaus A. J., naudai. Vykdomasis raštas išduotas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. J. po 400 Eur/mėn. priteistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1701- 562/2024, pakeitusia Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-867/2024, nustatytą išlaikymo dydį po 350 Eur/mėn. Tačiau anksčiau paminėtais sprendimais išlaikymas nepilnamečiam sūnui jokiu teismo sprendimu priteistas nebuvo.

12. 2024 m. lapkričio 19 d. Vykdomajame rašte nėra nurodyta, kad V. J. turėtų 4527 Eur dydžio išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimą. Nei 2024 m. gegužės 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nei 2024 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įsiskolinimas nurodytas Skundžiamame patvarkyme iš V. J. nebuvo priteistas.

14. Antstolė nagrinėdama skolininko skundą, nurodė, jog skolininkui prie skundo pateikus įrodymus apie padarytus pavedimus į A. J. banko sąskaitą, nustatytas skirtumas 29 Eur - išieškotoja nurodė, kad yra gavusi 10 340 Eur, o skolininkas pagal atliktus mokėjimus sumokėjo 10 369 Eur. Patikslinta skola 4 498 Eur.

15. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Klaipėdos apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas yra vykdytinas ir pateiktas vykdyti antstoliui CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK 650 ir 651 straipsniai. CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2025 m. sausio 10 d. priėmė A. J. pateiktą vykdomąjį raštą (vykd. b. l. 5).

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0004/25/00067 išduotas 2024 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų priimto sprendimo pagrindu. LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-41-867/2025 teismo sprendimu (kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo) nuspręsta, kad V. J. savo nepilnamečio sūnaus A. J., išlaikymui įsipareigojo mokėti periodines 400,00 Eur dydžio išmokas kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 23 d., iki A. J. sulauks pilnametystės. Lėšos, skirtos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, bus mokamos pervedant pinigus į A. J. sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos. Sprendimas yra įsiteisėjęs, nėra panaikintas civilinio proceso kodekse reglamentuota tvarka. Tokiu būdu matyti, jog minėtas vykdomasis raštas išduotas teisėtai, yra vykdytinas ir CPK VI dalyje nustatyta tvarka buvo pateiktas antstoliui. Nustatyta, jog antstolė V. D. jį patikrinusi ir nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priėmė vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Dėl vykdymo teisėtumo

17. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 neskelbtini) straipsnio 4 dalis). P. A. įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

18. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170- 378/2017).

19. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

20. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

21. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).

22. Susipažinęs su pareiškėjo skundų turiniu teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodo nė vienos CPK 651 straipsnio 2 dalyje įvardytos kliūties ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu antstolė galėjo ir privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kita vertus, skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad antstolė priimdama vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-41-867/2024 atliko CPK 651 straipsnyje nurodytą pareigą bei konstatavo, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Kartu pažymėtina, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/25/00067 nenustatyta akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl naikinti antstolės 2025 m. sausio 10 d. patvarkymo Nr. S-25-4-2048 nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl išlaikymo indeksavimo

23. Pareiškėjas pateiktame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose, skųsdamas antstolės patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodo, kad reikalaujamą sumokėti sumą sudaro išimtinai tik suteiktų periodinių išlaikymo išmokų perskaičiavimas – indeksavimas, šiuo atveju išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. J. priteistas po 400 Eur/mėn. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, civ. byloje Nr. e2A-1701-562/2024. Nutartis įsiteisėjo nuo 2024 m. spalio 29 d. Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaujantis Aprašo 7 punktu, išlaikymas nėra indeksuojamas. Indeksacija, remiantis Aprašo 7 punktu, galima ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo Nutarties įsiteisėjimo, jeigu indeksas leis tai daryti (bus didesnis negu 101) ir suma turėtų būti indeksuojama nuo 400 Eur. Esant tokioms aplinkybėms antstolės Skundžiamas patvarkymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančiam teisiniams reguliavimui.

24. Dėl pareiškėjo argumentų, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

25. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktą, indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Teismų praktikoje laikomais aiškinimo, jog siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019).

27. Teismo vertinimu, Aprašas tiesiogiai neapibrėžia, nuo kurios datos skaičiuojamas 6 mėnesių terminas iki vasario 1 d., jei išlaikymo prievolės pradžios momentas nustatomas nuo kreipimosi į teismą dienos, kaip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kadangi indeksavimo tikslas yra visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas bei vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, kad pareiga indeksuoti išlaikymo sumą, kai iš pareiškėjo išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteistas nuo konkrečios datos, atsiranda ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo išlaikymo priteisimo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Aukštesnės instancijos teismų formuojama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad Aprašo 7 punkto nuostatos dėl išlaikymo indeksavimo turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, o teismo sprendime nurodytą datą, nuo kurios priteistas išlaikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-943-1092/2020; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019). Remiantis pastarąją teismų praktika, Aprašo 7 punkto aiškinimas, jog tais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, būtent ši data ir turi būti laikoma atskaitos tašku indeksuojant išlaikymą, atitinka indeksavimo instituto taikymo tikslus ir padeda juos pasiekti, nes jeigu teismas procesiniame sprendime nustato konkrečią nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžios datą, būtina užtikrinti, kad būtent nuo šios datos išlaikymo dydis turėtų tokią pačią perkamąją galią ir ateityje.

28. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei teismų praktika Aprašo 7 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu, teismas vertina, kad pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas neturėjo būti indeksuojamas dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą yra nepagrįsti. Remiantis anksčiau aptarta teismų praktika laikytina, kad pareiškėjo nepilnamečiam vaikui priteisus išlaikymą, mokėtiną nuo 2022 gegužės 23 d., išlaikymo suma pagrįstai turėjo būti indeksuojama nuo 2023 m. vasario 1 d., nustačius CK 3.208 straipsnyje nurodytas indeksacijos taikymo sąlygas.

30. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad antstolė, priimdama vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-41-867/2024 ir surašydama 2025 m. sausio 10 d. patvarkymą Nr. S-25-4-2048, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo teikimo kitomis formomis

31. Pareiškėjo teigimu, išieškojimas buvo pradėtas dėl to, kad išieškotoja nesąžiningai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes joks išlaikymo įsiskolinimas teismo sprendimu nebuvo priteistas. Iš skundo argumentų ir vykdomojoje byloje esančių V. J. banko sąskaitų išrašų matyti, jog pateikti sąskaitų išrašai rodo, kad skolininkas pervesdavo išieškotojai pinigines lėšas, pareiškėjo teigimu, jis prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo ir kitais būdais - mokėdamas ne tik teismo sprendime nurodytą sumą, bet ir apmokėdavęs už sūnaus vasaros stovyklas, mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitas, pirko rūbus, avalynę, maisto talonus mokyklos valgykloje ir kt. Taip viso nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki skundžiamo patvarkymo yra sumokėjęs 12 298, 01 Eur ir šią sumą reikalauja laikyti ir užskaityti kaip tinkamą išlaikymo mokėjimą, minusuojant iš antstolio apskaičiuotos skolos.

33. Pagal šiuo metu galiojantį teismo procesinį sprendimą, kuriame nustatyta išlaikymo mokėjimo tvarka ir dydis, antstolis suinteresuotų asmenų pateiktais (banko sąskaitų išrašų) duomenimis atliktu apskaičiavimu teisingai nustatė, kad išieškotoja per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2025 m. sausio 1 d. yra gavusi 10 340 Eur, o skolininkas pagal atliktus mokėjimus sumokėjo 10 369 Eur. Patikslinta skola 4 498 Eur. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad išieškotoja pripažįsta skolininko nurodomas aplinkybes, kad išlaikymą teikė ne tik teismo procesiniame sprendime nustatyta tvarka ir būdu (t. y. periodiniais piniginių lėšų pervedimais, bet ir natūra, grynaisiais) tinkamu išlaikymo teikimu vykdant teismo procesinį sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir dėl to sutinkanti sumažinti skundžiamame antstolio patvarkyme nurodytą išlaikymo įsiskolinimą (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 8 punktas, 640 straipsnio 1 punktas). Tokiu atveju tenkinus pareiškėjo skundą, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Antstolė, laikydamasis įstatymų reikalavimų, pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pareikalavo pareiškėją padengti įsiskolinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp pareiškėjo ir išieškotojų būtų buvęs susitarimas dėl išlaikymo vaikui neteikimo ar jo teikimo kita forma. Vien nurodymas, kad atitinkamu laikotarpiu išlaikymą vaikui teikė kita negu teismo procesiniame sprendime nustatyta forma, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą ir nesudaro pagrindo daryti išvadų apie tinkamą pareigos išlaikyti vaiką tokiu būdu vykdymą, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad teismo procesinis sprendimas buvo tinkamai įvykdytas. Kitaip tariant, aplinkybė, jog pareiškėjas kitokia forma prisidėjo prie vaiko išlaikymo (patyrė kitų išlaidų susijusių su vaiko poreikių tenkinimu) nedaro antstolės procesinių veiksmų neteisėtais, kadangi teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra vaiko turtinė teisė, kuri gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ko šiuo atveju bylos duomenimis nėra. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ar kiti teisės aktai antstoliui nesuteikia teisės revizuoti teismų sprendimų, nuosprendžių ar vykdomųjų raštų, juolab teisės aktai nesuteikia antstoliui įgaliojimų keisti galiojančio teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis vykdymas. Tuo tarpu, kaip minėta, asmuo, kuriam teismo procesiniu sprendimu yra nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, tai yra vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

34. Teismas kartu pažymi, kad antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Tai pat, jeigu vykdomąjį dokumentą pateikdamas išieškotojas sąmoningai suklaidina antstolį, nuslepia tam tikrą pateikto dokumento vykdymui reikšmingą informaciją ar kitaip piktnaudžiauja savo, kaip išieškotojo teisėmis, skolininkas gali reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka iš išieškotojo. Šiuo atveju, įvertinus pateiktus vykdomosios bylos duomenis, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad antstolė 2025 m. sausio 10 d. patvarkyme nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl minėto patvarkymo panaikinimo. Tokiu būdu, nenustačius vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

35. Pareiškėjas V. J. pateiktame skunde prašo nutraukti vykdomąją bylą.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 629 straipsnis reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, tuo tarpu CPK 632 straipsnyje išdėstyti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla užbaigiama, kai vykdomasis raštas visiškai įvykdomas. Nors pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą, pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra, o ir teismui nepateikta duomenų, apie tai, kad vykdomasis raštas buvo visiškai įvykdytas.

37. Pažymėtina, kad CPK 629 straipsnyje nurodyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, kuriame nėra numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama dėl išlaikymo skolos nebuvimo. Šiuo atveju vykdomas tęstinis, t. y. išlaikymo, išieškojimas, o duomenų, kad išieškotoja būtų atsisakiusi išieškojimo, sudariusi taikos sutartį su skolininku, nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjas nėra sumokėjęs visos išieškotinos sumos išieškotojai, vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas, vykdomoji byla užbaigtina tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, t. y. išlaikymas mokamas iki vaikų pilnametystės, arba CPK 629 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių šioje vykdomojoje byloje nenustatyta, todėl vykdomoji byla negali būti nutraukta.

38. Šiuo atveju išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nenustatyta, kad būtų teisinis pagrindas remiantis CPK 629 straipsniu ar 632 straipsniu vykdomąją bylą Nr. 0004/25/00067 nutraukti ar užbaigti.

39. Konstatavus, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų, vertinant aplinkybę, jog vykdomasis dokumentas yra tęstinio pobūdžio, jis privalo būti vykdomas, bei nenustačius kitų pagrindų, kuriais vadovaujantis vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo taip pat netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/25/00067 grąžinti antstolei V. D..

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.