Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2013-09-08 apie 11 val. 45 min. prie Džiaugsmo g. 27-to namo, Vilniuje, A. S. peiliu sužalojus jo - J. S. tėvą - M. S., pasivijo A. S. ir atėmęs iš jo peilį tyčia sudavė 1 smūgį peiliu pastarajam į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam A. S. durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos dešinės pusės užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje, lydimą oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tokiais savo veiksmais, dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos ertmės žaizdos, sunkiai sužalojo A. S.. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis J. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino, tačiau teigė, kad jis veikė esant būtinajai ginčiai. Paaiškino, kad tą dieną su tėvu M. S. ir broliu M. S. vyko į sodybą Pavilnyje. Visuomeninio sustojimo stotelėje laukė autobuso. Prie jų priėjo A. S. ir V. S.. Pradėjo prašyti cigaretės, jis pasakė:“eikit, eikit“, tačiau brolis lygtai davė cigaretę. Nepastebėjo, ar jie rūkė ar ne, tačiau pamatė, kad tėvas eina ir laikosi ranka už šono, pamatė kraujuojant. Priėjo prie A. S., pastarasis jam pradėjo mosikuoti peiliu prieš nosį, tuomet jis pradėjo bėgti link parduotuvės, nugriuvo prie kitos stotelės. Turbūt prarado sąmonę. Kai atsikėlė, pamatė, kad A. S. bėga link brolio. Pradėjo eiti link jų, brolis bandė atsispirti taikydamas į ranką, kad nepataikytų A. S. su peiliu. Viskas vyko greitai. Kai priėjo, brolis grūmėsi su A. S., voliojosi, pribėgęs atsistojo ant A. S. rankos, kad išgriebti peilį. Kažkaip tą peilį ėmė, traukė ir smogė, norėjo jį sustabdyti. Iš karto tą peilį išmetė. Brolis peilį paėmė, nunešęs prie tėvo padėjo, po to laukė policijos ir greitosios.

Kaip ir kada buvo sužeistas tėvas nematė, tik matė jį kraujuojant ir marškiniai buvo praplyšę. Sužalojo tėtį A. S., nes ten nieko daugiau nebuvo. Nuo tos vietos, kur vyko konfliktas, iki tos vietos, kur jis nugriuvo ir prarado sąmonę, buvo apie 70 metrų. Kai bėgo nuo stotelės, jį vijosi A. S. su peiliu, o kai atsibudo A. S. nuo jo buvo nutolęs apie 10 metrų. Jis norėjo patraukti peilį ir sudavė A. S. virš alkūnės tuo peiliu.Tą peilį, kai ištraukė iš A. S. buvo paėmęs pusiau geležte, pusiau rankena. Peilį jis iš karto numetė apie 3 metrus. Po to jo numestą paėmį paėmė brolis. Tą dieną jis buvo išgėręs, nes naktį šventė gimtadienį, o ryte išgėrė 3-4 butelius alaus.

Kai jis bėgo, A. S. vijosi ir nukritęs prarado sąmonę gal todėl, kad galvą susitrenkė į bordiūrą. Kai A. S. jį pasivijo, mušė, tačiau peiliu nedūrė, nes brolis spėjo pribėgti. Kai brolis pribėgo, A. S. puolė jį, jis, J. S., jau buvo be sąmonės. Kai atgavo sąmonę pamatė, kad brolis jau bėga nuo A. S., o A. S. vejasi ir laiko peilį. Brolis nugriuvo ir koja sudavė A. S. per tą ranką, kurioje jis laikė peilį. Po to atsistojo, pradėjo eiti. Tada jis, J. S., pradėjo bėgti link jų, jie nugriuvo, grūmėsi. Tą momentą, kai jis atėmė peilį iš A. S., pastarasis gulėjo ant nugaros, brolis sėdėjo ant A. S. jį prispaudęs ir laikė ranką virš alkūnės, o kita ranka A. S. smūgiavo broliui. Kai pribėgo, užlipo A. S. ant rankos, kurioje buvo peilis, atlenkė pirštus ir atėmė peilį. A. S. priešinosi, negulėjo ramiai. Nežino kaip jis pataikė A. S. į nugaros viršutinę dalį. Kai dūrė peilis buvo jo rankose. Kam reikėjo durti atėmus peilį – iš streso. Kai įdūrė išsigando ir peilį išmetė. Laiko pagalvoti, apmąstyti savo veiksmų jis neturėjo. Peilį norėjo atimti, kad broliui nedurtų peiliu, o prieš tai suprato, kad tėvas irgi sužalotas peiliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2013-09-08 iš pat ryto, maždaug nuo 10 val. kartu su tėvu M. S. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Juos gėrė savo namuose. Namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo. Tikslaus laiko nepamena, tačiau tai galėjo būti apie 12 val., jis su tėvu išėjo iš namų, nes norėjo važiuoti į Pavilnį, į sodybą. Galvojo, kad yra šeštadienis ir kad jo mama, jo tėvo žmona, bus sodyboje Pavilnyje. Išėjus iš namų, susitiko brolį M. S., kuris naktį nenakvojo namuose. Tada visi trys nuvažiavo į Pavilnį. Nuėjo prie parduotuvės „Iki“, Džiaugsmo gatvėje, Vilniuje. Ten nuėjo iš karto į parduotuvę, kur, lygtais, nusipirko alaus, nors tiksliai nepamena. Išėjus iš parduotuvės ėjo link močiutės namo. Po to kažkaip tai susitiko jo draugą, kuris pasakė, kad šiandien ne šeštadienis, o sekmadienis. Tokiu būdu pasitvirtino, kad mama, ne sodyboje, o darbe. Todėl apsisuko ir visi pradėjo eiti link visuomeninio transporto sustojimo, esančio prie parduotuvės „Iki“, nes norėjo važiuoti namo. Priėjus prie sustojimo ir laukiant autobuso, prie jų priėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis, kurio vardas A., ir paprašė cigaretės. Jis nerūko ir tėvas nerūkantis, todėl pasakė, kad cigarečių neturi. Brolis M. rūko, tačiau, kiek pamena, tuo metu jis stovėjo atokiau ir kalbėjosi telefonu, nors garantuoti to negali. Jam pasakius, kad cigarečių neturi, kažkuris iš jų - ar tai tėvas, ar tai jis pats, pasakė S. eiti šalin. Tada nusisuko ir po akimirkos atsisukęs pamatė, kad A. prieš jo veidą mosikuoja peiliu. Iš kur A. peilį išsitraukė nematė. Iš karto po to pamatė, kad kraujuoja jo tėvo kairys šonas. Todėl suprato, kad tėvą peiliu sužalojo S., nes daugiau nieko aplinkui juos nebuvo. Pamatęs tai jis S. pasakė, kad nelįstų prie jo tėvo. Tada A. ir vėl pradėjo jam prieš pat nosį mojuoti peiliu. Pamatęs tai jis pradėjo bėgti nuo S. link parduotuvės. Bijojo, kad jis ir jo nepadurtų. Bėgdamas nugriuvo ant šaligatvio ir, turbūt, prarado sąmonę, nes ten gulėjo kurį laiką ir nieko nematė. Kai atsibudo, girdėjo kažkokius riksmus. Atsikėlęs pamatė, kad S. vejasi jo brolį M.. Jis atsistojo nuo žemės ir pradėjo bėgti paskui juos. Tėvas tuo metu sėdėjo ant bordiūro. Šalia jo buvo iš kažkur tai atsiradusi jo mergina A. G.. Pasivijus brolį ir S. pamatė, kad jie abudu nugriuvo ant asfalto. S. bandė jo broliui įdurti peiliu. S. tuo metu gulėjo ant nugaros, jo brolis sėdėjo ant A. ir laikė S. rankas, laikydamas jas už alkūnių. S. savo dešinėje rankoje laikė peilį, kuriuo mosikavo prieš M.. Pamatęs tai, jis atsistojo ant S. rankos, pasilenkė ir ištraukė iš S. rankos peilį. Kur tiksliai padėjo tą peilį, kai ištraukė iš S. rankos, jis nepamena. Gali būti, kad nešėsi kartu, gali būti ir taip, kad peilį numetė kažkur netoliese. Pamena tik tai, kad tada, kai atėmė peilį, jie visi atsistojo. Jis nuėjau link tėvo pažiūrėti kaip šis laikosi, o M. liko su S.. Ką jie ten veikė nežino. Žino tik tai, kad kai priėjo prie tėvo ir atsisuko atgal, S. kartu su kažkokia moteriške ėjo tolyn, o M. ėjo link jų. Tada atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Greitoji išsivežė jo tėvą, o policija jį su broliu į policijos komisariatą. Kas sužalojo S. peiliu jis nežino. Jis to tikrai nepadarė. Ar tai padarė jo brolis M. nežino, nes tokio fakto nematė. Ten buvo toks sąmyšis, visi buvo streso būklėje. S. pretenzijų turi ir dėl to, kad jis sužalojo peiliu jo tėvą, ir dėl to, kad grumiantis su S., šis sužalojimus padarė ir jam. Viso nuo A. gavo ne mažiau kaip penkis smūgius. Kiek tiksliai ir kuriuo grumtynių metu ir kokiu būdu negali nurodyti, nes nepamena. Žino tik tiek, kad po grumtynių jo dešinys šonas buvo nusėtas mėlynėmis, todėl įtaria, kad S. jį spardė kojomis, kai jis gulėjo be sąmonės. Taip pat mėlynė buvo ir ant jo galvos bei ant dešinio kelio. Šiuos sužalojimus pasidarė pats, kai griuvo bėgdamas nuo S.. Jo tėvas fizinio smurto prieš S. nenaudojo. Jam girdint tėvas S. neįžeidinėjo. Kiek pamena, nei vienas iš jų jokiais metaliniais strypais nesidaužė, nors to garantuoti negali, nes ne viską pamena dėl streso būsenos. Jis su S. grūmėsi, nes norėjo iš jo atimti peilį, kad A. daugiau nieko nesužalotų. Ar M. sudavinėjo smūgius S., o S. M. negali pasakyti, nes jie visą laiką tik grūmėsi ir tai darė kartu. Tačiau tokios galimybės neatmeta. Kadangi jam padaryta fizinė ir moralinė žala jaučiasi nukentėjęs. Į teismo medikus nesikreipė, o dabar nesikreips, nes jau pasveiko, mėlynių neliko. (t. 1, b. l. 188-190).

Nukentėjusioji B. S. teisme parodė, kad A. S. buvo jos vyras, kaltinamojo J. S. ji nepažįsta. Nors su vyru gyveno atskirai, tačiau jis rūpinosi vaiku, jie bendravo. Jos vyras tą kartą paskambino ir pasakė, kad miršta, o po keleto valandų ji sužinojo, kad vyras ligoninėje. Ji buvo nuvažiavus į ligoninę, vyras gulėjo reanimacijoje. Kitą dieną vyras jai pasakojo, kad jis ėjo į parduotuvę ar į stotelę, tiksliai neprisimena, už jo ėjo mama. Stovėjo jo pažįstamas, kuris pasakė, kad yra sumuštas, o jo daiktai buvo prie stotelės. Vyras priėjo, o ten stovėjo kompanija ir prasidėjo muštynės, vyrą puolė su pagaliu. Po to įvykio vyras buvo gydomas, jautėsi gerai. Vyro mirties priežasties ji tiksliai nežino, gal mama daugiau žino, kiek ji supranta – tai širdis. Vyras kiek suprato nepažinojo to asmens, kuris jam dūrė. Ji žino, kad vyras sužalojo kitą asmenį, sakė, kad gynėsi, tačiau ji tų aplinkybių nežino, žino tik, kad buvo konfliktas.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.115-117,1t.) nukentėjusysis parodė, kad 2013-09-08 apie 11 val. jis kartu su mama N. S. išėjo iš savo namų. Ketino eiti į parduotuvę „Iki“, esančią Džiaugsmo gatvėje, o mama turėjo važiuoti į miestą. Jie išėjo kartu, tačiau ėjo atskirai. Jis į parduotuvę ėjo trumpesniu keliu, tiesiai per miškelį. Mama lygtais ėjo iš paskos, tačiau to garantuoti negali. Jis ėjo greičiau, nes mama labai lėtai vaikščioja. Mama ėjo nuo namų, tačiau nematė ar ji ėjo trumpesniu keliu (per mišką), ar per gatvę. Jis priėjo prie parduotuvės „Iki“ ir sutiko pažįstamą V. S., kuris jam parodė guzą virš akies ir pasakė, kad gavo nei už ką per galvą nuo kažkokio savo pažįstamo. Po to jie stovėjo ir bendravo prie parduotuvės. Po kurio laiko, jiems pasikalbėjus, V. S. atsisveikino ir nuėjo per gatvę. Kitoje gatvės pusėje jis pamatė stovinčią nepažįstamų vyrų kompaniją. Kiek ten jų buvo tiksliai pasakyti negali, nes jų neskaičiavo, tačiau mano, kad ne mažiau kaip trys vyrai. Tada pamatė, kad V. ant suoliuko paliko savo maišelį su pirkiniais. Jis paėmė tą maišelį ir vietoj to, kad eitų į parduotuvę, nuėjo prie V., stovinčio netoli tos minėtos kompanijos tam, kad paduotų jam maišą. Jam atėjus prie V., ta vyriškių kompanija iš karto priėjo prie jų. Vyriškiams priėjus, vienas iš tų asmenų pradėjo jį įžeidinėti, tačiau ką tiksliai sakė jis neprisimena. Jis vyriškiui nieko nepasakė, tylėjo, nes matė, kad jų yra daug ir kad jie yra dvigubai už jį didesni. Nenorėjo konflikto, todėl tylėjo. Po to kai vienas iš vyriškių jį įžeidinėjo, prie jo priėjo kitas vyriškis, pats vyriausias asmuo, kuris užsimojo prieš jį kumščiu ir du kartus sudavė jam per galvą. Jis nenukrito ir atsitraukė nuo vyriškio sudavusio jam du smūgius per galvą, atsitraukdamas pora žingsnių nuo jo atgal. Atsitraukęs iškarto iš savo kelnių kišenės išsitraukė sulankstomą peilį. Peiliu norėjo išgąsdinti tą kompaniją, kad jie prie jo nesiartintų, nes matė, kad vyriškiai visi eina link jo. Peilį jis buvo pasėmęs iš namų specialiai, tam, kad miške prisipjautų šakų grįžtant namo iš parduotuvės. Šakų norėjo prisipjauti, nes norėjo jas panaudoti šluotai ir tam, kad pasikūrentų pečių. Peilis buvo sulankstomas. Išsėmęs iš kišenės peilį, jį išlankstė ir parodė vyrams atsukdamas peilio ašmenis į jų pusę. Vienas iš vyrų išsigando ir kažkur atsitraukė į šoną. Po to kažkaip tai gavosi, kad jis peiliu užgavo vyriausiąjį vyrą - tą, kuris jį mušė. Kaip tai nutiko jis neprisimena. Ten buvo sumaištis iš visų pusių. Jis buvo išsigandęs, nes buvo vienas, o jų trys, o gal net keturi. V. seniai įvykio vietoje nebuvo, nes jis iš karto pabėgo pamatęs kas vyksta. Jis neatsimena kokiu būdu užgavo tą vyriausią vyrą peiliu. Kad jį užgavo suprato, nes jam vis dar laikant peilį pamatė, kad to vyriausiojo vyriškio šonas kraujuoja. Suprato, kad jis vyriškiui įdūrė, tačiau kaip, kokiu momentu ir būdu - ar suduodamas smūgį, ar netyčia, ar kaip nors kitaip, nepamena. Pamatęs, kad vyriškis kraujuoja ir supratęs, kad jį sužalojo, jis atsitraukė nuo vyriškių ir pradėjo bėgti link namų. Peilis buvo toje pačioje jo rankoje. Jis bėgo laikydamas peilį. Tada vienas iš tų vyrų jį pasivijo ir su kažkokiu geležiniu strypu užsimojo priešais jį. Jis norėjo blokuoti smūgį ranka, tačiau jam neišėjo, nes vyriškis sudavė jam tuo strypu per galvą į kairę galvos pusę. Tada prie jų pribėgo jo motina. Tada jis nugriuvo ir pamatė, kad tas pats vyriškis pastūmė jo motiną, kuri neatlaikiusi lygsvaros taip pat nugriuvo ant kelio. Tada tas pats vyriškis, jam gulint žemyn veidu į kelią, pradėjo jį spardyti. Įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į šonkaulius. Tada pasilenkė ir ištraukė iš jo rankų peilį. Traukdamas peilį supjaustė jo dešinę ranką, nes peilį jis bandė laikyti už ašmenų. Po to, kai vyriškis ištraukė jam peilį iš rankos, jis iš karto pajuto skausmą nugaros srityje. Suprato, kad vyriškis jį peiliu sužalojo. Tada visi kažkur pabėgo, dingo. Jis atsistojo ir kartu su mama pradėjo eiti link namų, link miško. Priėjus prie miško, pradėjo jausti, kad tuoj neteks sąmonės. Paskutinį ką prisimena - tai policininką, kuris laikė jį už pečių ir prašė neužmigti. Sąmonę atgavo tik ligoninėje, po operacijos. Dėl šio fakto jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Prašo byloje pripažinti nukentėjusiuoju. Tuos asmenis, kurie jį užpuolė atpažinti gali iš veido bruožų, kuriuos įsidėmėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l.124-127,1t.) patvirtina, kad nukentėjusysis A. S. iš jam pateiktų keturių fotonuotraukų atpažino J. S. kaip asmenį, kuris 2013‑09-08 apie 11 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Džiaugsmo g., Vilniuje, jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, mušė geležiniu strypu per galvą, spardė šonus ir dūrė peiliu į nugarą.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo(b.l.131-133,1t.) matyti, kad nukentėjusysis A. S. iš jam parodyti pateiktų asmenų atpažino J. S. kaip asmenį, kuris 2013‑09-08 apie 11 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Džiaugsmo g., Vilniuje, jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, mušė jį geležiniu strypu per galvą, spardė šonus ir dūrė peiliu į jo nugarą (t. 1, b. l. 131-133).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l.120-123,1t.) patvirtina, kad nukentėjusysis A. S. iš jam pateiktų keturių fotonuotraukų atpažino M. S. kaip asmenį, kuris 2013‑09-08 apie 11 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Džiaugsmo g., Vilniuje, du kartus kumščiu sudavė jam per galvą ir tas pats asmuo, kurį jis kažkokiu būdu tą pačią dieną sužalojau peiliu. Šį asmenį atpažino iš veido bruožų, konkretizavo, kad nuotraukoje vyriškis yra su ūsais, o tada, kai jį matė buvo be ūsų.

Liudytoja N. S., nukentėjusiojo A. S. motina, teisme parodė, kad ji išėjo iš namų kartu su sūnumi, buvo blaivūs. Sūnus ėjo greičiau, ji lėčiau.Sūnus ruošėsi važiuoti į miestą. Ji su sūnumi atėjo iki autobusų stotelės sustojimo. Sūnus perėjo kelią, nuėjo prie sustojimo, nes kažkoks vyras pamiršo paketėlį, o sūnus rado ir norėjo atiduoti. Ji nežino, kur buvo paliktas tas paketėlis. Toje kitoje pusėje buvo gal 5 žmonių ir jie jos sūnų užpuolė,stumdė. Kaltinamasis su lazda užpuolė sūnų, ją pastūmė ir nubėgo paskui sūnų, sudavė metaline lazda sūnui per galvą. Sūnus peilį išsitraukė kai jau bėgo nuo tų asmenų. Ji nematė iš kur sūnus išsitraukė peilį.

Dar nurodė, kad ji matė kaip pagyvenęs vyras stumdėsi su jos sūnumi.Sūnus turėjo peilį, nes ruošėsi juo pjauti šakas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Sūnus po įvykio gulėjo reanimacijoje, jam buvo pažeistas plautis. Sūnus mirė, nes perdozavo narkotikų ir neatlaikė širdis. Ji įvykį matė 100-200 metrų atstumu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S., kurios parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2013-09-08 apie 11 val. kartu su savo sūnumi A. S. išėjo iš namų, nes ji turėjo važiuoti į miestą, o jos sūnus turėjo nueiti į parduotuvę. Einant link parduotuvės „Iki“, esančios Pavilnyje, tikslaus adreso nurodyti negali, nes nežino, netoli parduotuvės, ji šiek tiek atsiliko nuo savo sūnaus, nes avėjo aukštakulnius ir ėjo lėčiau nei jis. Priėjus prie parduotuvės, pamatė kažkokią nepažįstamų žmonių kompaniją. Kiek ten jų buvo tiksliai pasakyti negali. Tuos žmones tą dieną matė pirmą kartą. Akivaizdžiai matėsi, kad jie yra neblaivūs. Apie tai bylojo jų elgesys ir laikysena. Jie garsiai kažką tarpusavyje kalbėjosi. Eidama paskui A. pamatė, kad A. eina link parduotuvės, tačiau vienu metu jis sustojo ir pasuko eiti link tos kompanijos nepažįstamųjų. Kodėl A. ten ėjo - nežino. Tik vėliau sūnus jai pasakė, kad link tos kompanijos ėjo, nes norėjo kažkuriam iš jų atiduoti kažkokį maišelį. Nors sūnus nuėjo link nepažįstamųjų, ji ėjo toliau, tačiau žiūrėjau kas ten bus. Eidama pamatė, kad sūnus priėjo prie tos kompanijos. Vos tik sūnui prie jų priėjus, pamatė, kad vienas iš toje kompanijoje buvusių vyrų, toks pagyvenęs, pradėjo grėsmingai eiti link A.. Jai pasirodė, kad vyriškis nori A. pagriebti už gerklės, nes vyriškis ėjo link A. grėsmingai ištiesęs į jį rankas. Tačiau už gerklės A. nepažįstamasis nesugriebė, nes sūnus atsitraukė nuo to pagyvenusio vyriškio žingsnį atgal. Ji paspartino žingsnį, nes suprato, kad kažkas gali atsitikti negero. Einant pamatė, kad iš karto po to, kai A. žengė žingsnį atgal, kompanijoje buvęs jaunesnis asmuo nuo žemės pagriebė kažkokį metalinį pagalį ir su tuo pagaliu užsimojo prieš jos sūnų. Kaip tik tuo momentu ji priėjo prie jų rėkdama kas čia darosi. Tas jaunuolis, kuris laikė pagalį užsimojęs prieš A., ją pastūmė ir ji nugriuvo. Nugriuvus pamatė, kad tas pagyvenęs vyriškis, kuris prieš tai norėjo pagriebti sūnų už gerklės, guli ant žemės. Kodėl jis ten gulėjo - nežino. Tada pamatė, kad tas vyriškis, kuris savo rankoje turėjo kažkokį metalinį pagalį, su tuo pagaliu sudavė du smūgius A. per nugarą. A. tuo tarpu bandė nuo jo pabėgti. Sūnus nuo smūgių nugriuvo ant žemės ir bandė ropoti žeme. Tada pamatė, kad jaunuolis, sudavęs smūgius metaliniu pagaliu per sūnaus nugarą, savo rankoje turi jau ne pagalį, o peilį. Koks tai buvo peilis tuo metu neįsidėmėjo. Matė, kad tas jaunuolis pasilenkė ties ant žemės gulinčiu A. ir rankoje turėtu peiliu sudavė vieną smūgį A. į nugarą. Sudavęs smūgį jaunuolis grįžo atgal link savo kompanijos. Kur jis padėjo peilį - nematė. A. tuo metu atsikėlė ir jie pradėjo po truputį eiti. A. vedė, nes jis buvo pasilenkęs ir susirietęs. Skundėsi skausmu. Matė, kad žaizda sūnaus nugaroje labai kraujuoja. Suprato, kad sūnus stipriai sužalotas. Po kelių akimirkų, kada tiksliai nepamena, į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai, kurie sūnų išvežė į Lazdynų ligoninę. Kas kvietė pagalbą, nežino.

Jau vėliau sūnus jai pasakė, kad jis su savimi turėtu peiliu sužalojo nepažįstamą pagyvenusį vyrą, tačiau ji pati asmeniškai to nematė, o sūnus detaliai visko nepasakojo. Žino, kad peilis, kuriuo buvo sužalotas sūnus, yra sūnaus. Peilį sūnus išeidamas iš namų pasėmė, nes norėjo grįždamas iš parduotuvės miškelyje prisipjauti kažkokių šakų. Kam sūnui tos šakos buvo reikalingos, nežino, gal prakuroms, o gal ir kitiems tikslams. Asmens, kuris sužalojo sūnų ir pastūmė ją, atpažinti negali, nes veido bruožų neįsidėmėjo. Žino tik tai, kad tas, kuris sužalojo A., buvo lygtais šviesių plaukų, jaunas ir aukštas. O tas kitas asmuo, kuris norėjo pagriebti sūnų už gerklės, buvo stambaus kūno sudėjimo, lygtais su pilvuku, ir ženkliai vyresnis už tą A. sužalojusį asmenį. (t. 1, b. l. 164-166)

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad jis nepažįsta nei A. S., nei J. S.. Sekmadienį apie 12 val. būdamas pas kaimynus išgirdo triukšmą už tvoros., necenzūrinius žodžius. Prie visuomeninio transporto sustojimo dažnai būriuojasi asocialūs asmenys, dažnai kviečiama policija. Po kurio laiko pasižiūrėjęs pamatė, kad laksto pagyvenęs žmogus su pradurtu šonu ir iš paskos bėgioja kitas išsitraukęs peilį, asocialaus veido žmogus, t.y. prasigėrusio žmogaus veidu. Tuomet jis paskambino policiją, skambino gal 3-4 kartus. Po to buvo grumtynės gatvėje, grūmėsi grupė vyrų, atbėgo ir buvo susistumdymas viduryje gatvės, po to persimetė prie sustojimo ir ten kažkaip užsibaigė grumtynės. Po to tas peilį turėjęs žmogus su savo motina nueidinėjo tolyn iš įvykio vietos.Motina įvykio metu bandė išskirti juos. Jis pats sėdo į mašiną ir sekė tą žmogų, kol jis nuėjo į mišką. Pareigūnai nuėję rado jį suklupusį.

Dar nurodė, kad kai vyrai mušėsi, motina lindo į tarpą, tai ją nustumdinėjo. Kai vyko grumtynės, pagyvenęs vyras prie tvotos gulėjo. Kaip buvo sužalotas asocialios išvaizdos vyriškis, t.y nukentėjusysis jis nematė.

Tas įvykis Džiaugsmo gatvėje truko jo manymu ilgai, nes spėjo apie 4 kartus paskambinti policijai. Jis visą laiką nežiūrėjo. Vyras su peiliu buvo agresyviai nusiteikęs. Po to veiksmas persikėlė į kitą gatvės pusę. Tenai jau grumtynės vyko gulomis, tikriausiai buvo bandoma atimti peilį. Jis nematė, kad grumtynių metu būtų suduota peiliu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2013-09-08 apie 12 val. buvo kieme ir išgirdo iš Džiaugsmo g. Vilniuje riksmus, triukšmą. Nuėjo prie tvoros ir pamatė, kad Džiaugsmo g. Vilniuje nuo stotelės mažėjančia tvarka eina vyras, suaugęs apie 40-50 metų amžiaus vyras, pasikėlęs marškinėlius ir ranka prispaudęs pilvo šoną. Pažiūrėjo į kairę ir pamatė ramiai einantį vyriškį apie 30 metų amžiaus, kartu su moterimi, kuri jam šaukė rusiškai „Ką tu sau leidi šitame rajone“, o vyriškis atsakė „Tegul žino, tegul nelenda“. Jie ėjo Džiaugsmo gatve šaligatviu didėjančia tvarka link Švariosios g., Vilniuje. Prie šito vyriškio pribėgo du jaunuoliai ir vienas iš jų trenkė tam vyriškiui per veidą. Vyriškis atsistojo į „pozą“ ir išsitraukė peilį, tuo metu jo motina bandė ginti vyriškį. Tie du jaunuoliai nuvertė vyriškį ant šaligatvio ir bandė jam iš rankų ištraukti peilį. Motina rėkavo, gynė savo sūnų, buvo keletą kartų nustumta. Vyriškis rėkė „Nemuškit mano motinos“. Tie jaunuoliai staigiai atšoko, tai yra atsitraukė nuo vyriškio ir nubėgo link savo tėvo. Kur dėjosi peilis, jis nematė. Jis nematė, kad grumtynių metu būtų į ką nors durta. Vėliau jie abudu - vyriškis ir jo motina nuėjo link Švariosios g., Vilniuje, pasuko į Vandens gatvę. Jis įsėdo į automobilį ir sekė tą vyriškį su motina. Vyriškis ėjo ramiai. Jis nepastebėjo, kad vyriškis būtų sužalotas. Vyriškio motina valė sijoną rankomis, daužė delnais per sijoną lygtais valydama ir barė savo sūnų sakydama „Ką tu darai“. Tai kartodama keletą kartų. Jie pasuko takeliu link miško ir kažkaip dingo. Tada privažiavo policijos ekipažas. Jis pareigūnams parodė kur jie nuėjo ir policininkai nubėgo į mišką. Tada kai policininkai surado sėdintį vyriškį ir jo motiną, kuri vis kartojo „Dieve mano, Dieve mano“. Vyriškiui iš nugaros ant megztinio matėsi kraujo dėmė. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, o jis sėdo į automobilį ir grįžo namo. Džiaugsmo gatvėje prie stotelės jis pamatė kitą policijos ekipažą, tą sužeistą vyriškį ir jo sūnus. Jaunesnis sūnus su lygiais plaukais vėmė ant tvoros. Tėvas jau gulėjo ant šaligatvio. Tada atvažiavo dvi greitosios. Viena greitoji nuvažiavo į Vandens gatvę pas tą vyriškį su žaizda nugaroje. Kita greitoji pasėmė kitą vyrą ir išvežė. (t. 1, b. l. 55-57)

Liudytojas M. S., kaltinamojo J. S. tėvas, teisme sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad jie galvojo vykti į sodą. Tą dieną buvo su sūnumis J. ir M.. Stovint stotelėje prie jų priėjo vyras, A. S., rusiškai paprašė cigarečių parūkyti. Jis su J. buvo išgėręs, o M. nebuvo išgėręs. Jie pasakė, kad nerūko, liepė tam vyrui eiti. Pirmiausia jis liepė eiti, o po to sūnus. Jokio konflikto nevyko. Jis nepajautė ir nematė kada jam įdūrė, tik einant pasidarė silpna, prie parduotuvės suklupo, pajuto, kad šlapia.

Liudytojas M. S., kaltinamojo J. S. brolis, teisme parodė, kad rugsėjo 8 d. A. S. priėjo prie jų, stovinčių stotelėje, paprašė cigarečių. Girdėjo, kaip tėvas, kai prašė cigarečių, A. S. sakė:“eik iš čia“.Momento, kada įdūrė tėvui nematė. Tačiau pamatęs, kad tėvas kraujuoja, pribėgo prie tėvo, tėvas dar bėgo, bet nugriuvo, tuomet jis padėjo tėvą į šalikelę. Po to pamatė, kad A. S. pradėjo paskui brolį bėgti, brolis nukrito ir A. S. turėjo peilį virš brolio veido, spardė brolį. Kadangi S. su peiliu stovėjo prieš brolį, galvojo, kad ir jį papjaus. Tuomet jis pribėgęs smogė S. vieną kartą į galvą ir S. atsisuko su peiliu link jo, eidamas atbulom nukrito,o S. link jo su peiliu bėgo. Tuomet jis nubėgo link Iki ir pamatė, kad brolis jau atsigauna. Kai pabėgo nuo A. S., pamatė, kad pastarasis eina link jo brolio, peilį turi rankoje. Tada jis sugrįžo prie brolio. Brolis mušėsi su A. S., pastarasis mosavo peiliu broliui.Jis atsisėdo ant A. S. pilvo, A. S. gulėjo ant nugaros, sėdėdamas laikė A. S. rankas, po to nebeturėjo jėgų ir laikė ranką kurioje buvo peilis, o laisva ranka A. S. jį mušė. A. S. peilį turėjo dešinėje rankoje. Sakė paleisti peilį, tačiau jis nepaleido. Po to pamatė, kad brolis su koja atsistojo ant A. S. rankos ir atėmė iš jo peilį. Kaip buvo sužalotas A. S. atėmus peilį jis nepamena. Atėmus peilį jie abu nuėjo prie tėvo. To momento, kaip buvo sužalotas A. S. nematė. A. S. įvykio metu buvo nusiteikęs agresyviai, jis mosikavo peiliu. Jis A. S. sudavė per galvą, nes galvojo, kad ir brolį gali papjauti.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu teisme buvo pagarsinti liudytojos E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.162-163,1t.) liudytoja parodė, kad M. S. yra jos sutuoktinis, J. ir M. S. yra jos sūnūs. 2013-09-08 04 val. 45 min. ji išvažiavo iš namų į darbą. Tuo metu visa jos šeima buvo namuose. Kai namo grįžo apie 12 val., ten nei vieno iš jų nebuvo. Tą pačią dieną, apie 13 val. jai būnant namuose, į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino teta V. B., kuri jai pasakė, kad „dūrė peiliu tavo vyrą prie parduotuvės“. Teta jai pasakė, kad nepergyventų. Tada ji pradėjo skambinėti ir vyrui, ir sūnums į mobiliuosius telefonus, tačiau visų jų telefonai buvo išjungti, jie neatsiliepė. Kadangi niekas neatsiliepė, ji toliau jokių veiksmų neatlikinėjo, tiesiog laukė kas bus toliau. Netrukus jai paskambino sūnaus J. draugė A., kuri pasakė, kad jos vyrą išvežė greitoji į Lazdynų ligoninę. A. jai pasakė, kad jos vyras durtas peiliu ir tai, kad A. iškvietė jos vyrui greitąją pagalbą. A. pasakė ir tai, kad jos sūnūs yra policijoje. Tą pačią dieną ji nuvažiavo pas vyrą į ligoninę, kurioje jis buvo gydomas dėl patirto sužalojimo. Su juo pirmą kartą pasikalbėjo po operacijos. Vyras negalėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis patyrė sužalojimą, nes tiksliai nežinojo. To negalėjo paaiškinti ir jos sūnūs. A. S. nepažįsta. Kokiomis aplinkybėmis A. S. buvo sužalotas ir kas tai padarė, nežino, todėl apie tai parodymų duoti negali. Kas sužalojo ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo jos vyrą taip pat negali pasakyti, nes nežino, įvykio nematė. Nei jos vyras, nei sūnūs su savimi peilio niekada nesinešioja, jie nėra konfliktiški. Tą dieną kai jos vyras buvo sužalotas, jis buvo išgėręs. Išgėręs alkoholio buvo ir J.. M. buvo blaivus. Apie tai žino iš jų pačių.

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad ji dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios medicininės pagalbos specialiste. Kaltinamojo J. S. ji nepažįsta. A. S. taip pat nepažįsta. Buvo gautas pranešimas, kad Džiaugsmo g. sužalotas asmuo peiliu. Bevykstant pagal iškvietimą dar pranešė, kad yra ir kitas nukentėjęs sužalotas peiliu. Atvykus į Džiaugsmo gatvę, ten jau buvo brigada. Reikėjo nuvažiuoti dar į kitą gatvę, pavadinimo nepamena, į kitą vietą. Nuvykus rado įdurtą į nugarą peiliu žmogų, A. S., kuris buvo su motina. Teikiant greitąją med. pagalbą jį vežė į ligoninę. Žmogus tik rėkė, kad skauda, nieko nepasakojo apie įvykį. Kitą nukentėjusįjį vežė kita brigada. Sužalojimas buvo nugaroje, kiek supranta durtinis.

Liudytoja D. P. teisme parodė, kad ji dirba parduotuvėje. Į parduotuvę užėjo nepažįstamas vyras, pradėjo rėkti, kad kažką papjovė, ir ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kur jai pasakė, kad jau apie įvykį žino. Tas vyras pasakė, kad neturi telefono ir todėl ji paskambino. Pačio įvykio ji nematė, tik matė, kad atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad kaltinamasis J. S., yra jos vaikinas. Liudytoja paaiškino, kad ji tą dieną važiavo į darbą autobusu, pamatė pro langą M. S. einantį link parduotuvės Iki. Jis laikėsi už šono. Autobusui atidarius duris išgirdo šūksnius, pagalvojo, kad kažkas vyksta ir išlipo iš autobuso. Pribėgus prie M. S. pamatė ant rankos kraują ir paklausus, kas atsitiko, jis pasakė: „man įdūrė“. Jis kalbėjo neaiškiai. Buvo minia žmonių. Jai buvo šokas, ji paskambino telefonu greitajai. Beskambinant pamatė, kad kitoje gatvės pusėje J. S., jis irgi laikėsi už šono. Tuo metu dispečerė paklausė, kad atsitiko, ji paaiškino, kad vienas sužeistas, o kitas guli. Dispečerė paaiškino, kad reikia užspausti žaizdą ir ji savo šalikėliu užspaudė M. S. žaizdą. Matėsi, kad žaizda peilio, smarkiai bėgo kraujas. Atsistojęs J. S. priėjo, jis buvo raudonas, matė raudoną dėmę ant dešinio šono prie klubo, jis buvo pakėlęs marškinėlius. Buvo užsiėmęs už šono, bet kraujo nebuvo. Viskas vyko greitai, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. M. S. jau buvo praradęs sąmonę. Matė, kad peilis guli prie tvoros.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G., kurios parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu(b.l.172-174,1t.), parodė, kad 2013-09-08 apie 11 val. 30 min. autobusu Nr. 31 važiavo į darbą. Važiuojant pro „Pavilnio“ sustojimą, esantį prie parduotuvės „Iki Cento“, esančios Džiaugsmo g., Vilniuje, pro autobuso langą pamatė savo draugo J. S. tėvą, M. S., kuris ėjo link parduotuvės ir laikėsi už kairio savo šono. Pamatė, kad ten yra daug susirinkusių žmonių, girdėjosi kažkokie riksmai, todėl suprato, kad vyksta kažkas negero. Autobusui sustojus, ji išlipo ir pribėgo prie M. S.. Pribėgus, pamatė, kad jis kraujuoja iš kairio šono, jo rankos buvo kruvinos. Iš pradžių iš vis nesuprato, kas ten darėsi, nes J. iš pradžių nematė. Matė tik tai, kad netoliese susikibę mušasi kažkokie vyrai, o aplink juos yra dar kažkokių žmonių. Tėvas pradėjo silpti, matė, kad jis gali nugriūti, todėl kartu su M. S., kuris taip pat buvo ten, padėjo tėvui atsisėsti ir atsiremti į tvorą. Ji M. paklausė kas atsitiko, šis pasakė, kad jam dūrė. Taip suprato, kad peiliu. Tada ten pat netoliese stovėjęs kažkoks nepažįstamas vyriškis jai pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Nuo šoko ji net buvo pamiršusi koks pagalbos numeris. Tačiau numerį jai pasakė tas pats vyriškis ir ji iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. 864532665 paskambino 112 ir dispečerei pasakė, kad reikia pagalbos. Kai paskambino, užspaudė M. žaizdą, kad nekraujuotų. Kai su savo šalikėliu užspaudė M. žaizdą, pamatė, kad netoliese, kitoje gatvės pusėje ant asfalto guli jos draugas J., kuris taip pat laikėsi už savo dešinio šono. Šalia jo daugiau nieko nebuvo. Tada pamatė, kad M. eina kažkur paskui jai iš matymo pažįstamą S.. Ji M. sušuko, kad jis niekur neitų ir teisybės neieškotų, nes tuoj atvažiuos policija, kuri viską išsiaiškins. Tačiau M. vis tiek kažkur ėjo. Tuo metu ten buvo toks chaosas, nieko nėjo suprasti, visi kažkur lakstė. Ten buvo daug žmonių, tačiau muštynių tuo metu jau nebuvo. Pas nei vieną žmogų peilio rankose nematė. Peilį matė gulintį ant žemės. Peilis gulėjo netoli tos vietos, kurioje buvo ji su M. S.. Ar peilis buvo kruvinas ar ne - nežino. Kažkuriuo momentu M. jai pasakė, kad tą peilį jie su J. atėmė iš A. ir tai, kad M. tą peilį numetė čia. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. M. išsivežė greitoji pagalba, o J. ir M. - policija. Kai viskas baigėsi, ji sulaukė sekančio autobuso ir išvažiavo į darbą. Aplinkybių, kurių metu buvo sužalotas M., nežino, nes paties įvykio nematė. Vėliau kalbėjosi su J. ir M.. Iš jų žino, kad to įvykio metu peiliu buvo sužalotas ne tik M. S., o ir tas A.. Tačiau kuris iš pažįstamų: J., M. ar M. sužalojo A., ji nežino, nes jie su ja apie tai nenorėjo kalbėti ir nieko nepasakė. (t. 1, b. l. 172-174)

Liudytojas V. S. parodė, kad tą dieną ji apie vidurdienį jis ėjo į parduotuvę, prie parduotuvės susitiko A. S., kitoje stotelėje stovėjo J. S.. Jis priėjęs paprašė cigaretės ir jam davė, o kai priėjęs paprašė cigaretės A. S., jam nedavė, pasakė: ”dink iš čia”. Stotelėje stovėjo J., jo broils ir tėvas. Jis, V. S., priėjęs kalbėjosi su J., šalia stovėjo J. brolis ir tėvas, tada prie jų prieina nukentėjusysis A., paprašė cigarečių, o jam J. pasakė :“eik iš čia”. Nukentėjusysis pasakė:”Kodėl tu taip su manim šneki”, tačiau niekur nėjo. Tada J. tėvas, kuris buvo labai girtas, lygtai stūmė A., prasidėjo muštynės, tuomet jis, V. S., nuėjo. M. S. koją pakėlė ir pataikė koja A. S. į pilvą. Tą smūgį koja sudavė, kad A. S. nueitų. J. S. gynė tėvą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu(b.l.169-171,1t.), parodė, kad 2013-09-08 apie 11 val. atėjo į parduotuvę „Iki Cento“, esančią Džiaugsmo gatvėje, Vilniuje. Reikėjo katinui kraiko. Kadangi parduotuvėje kraiko nebuvo, išėjo iš parduotuvės ir prie parduotuvės pamatė savo pažįstamą A. S.. Kur tiksliai jį susitiko, nepamena. Žino, kad tai buvo lauke, prie parduotuvės. Susitikus pradėjo kalbėtis ir jis A. pasiūlė kartu pavažiuoti iki kitos parduotuvės esančios Guriuose. A. pasakė, kad gerai ir jie nuėjo prie visuomeninio transporto sustojimo, esančio parduotuvės pusėje. Iš šio sustojimo autobusai kursavo link Gurių. Apie tai, kad jį kažkas kažkur sumušė, A. nieko nesakė ir nesiskundė, nes to nebuvo. Sėdint ant suoliuko, kitoje gatvės pusėje visuomeninio transporto sustojime, iš kurio autobusai kursuoja link miesto pusės, pamatė stovintį jam pažįstamą asmenį vardu J.. Su juo buvo jo jaunesnysis brolis, kurio vardo nežino, ir tėvas, kurio taip pat jokių duomenų nežino. Jie stovėjo ir laukė autobuso į naująją Vilnią. Sėdėdami ant suoliuko, jis su A. užsinorėjo rūkyti, tačiau nei vienas cigarečių neturėjo. Todėl jis, pamatęs, kad J. rūko, paliko savo polietileninį maišelį ant suoliuko prie A., prieš tai paprašęs jo maišelį pasaugoti, ir nuėjo per gatvę link J.. Priėjęs prie J., paprašė pas jo cigaretės. J. cigaretę davė ir jis užsirūkė. Užrūkius, stovėjo ir šnekėjosi su J. apie draugės vestuves, ar J. tose vestuvėse buvo ar ne. Šnekant prie jų priėjo A., kuris padavė jam maišelį ir pasakė, kad į Gurius nevažiuos. Kiek pamena, jis A. davė pusę savo cigaretės tam, kad šis parūkytų. Kiek pamena, A. neprašė nei J., nei jo tėvo, nei brolio jokios cigaretės, nors to garantuoti negali. Tada nei iš šio, nei iš to, J. pradėjo A. sakyti, kad jis yra narkomanas. Ką dar J. sakė A., nežino, nes nepamena. Tačiau praktiškai iš karto po to, kai J. pavadino A. narkomanu, šis paklausė J., kodėl šis taip kalba. Iš karto po to, pamatė, kad J. tėvas su koja spiria A.i į pilvą. Matė, kad jis pataikė, tačiau ar stipriai, ar ne - nežino. Mano, kad nestipriai, nes A. nenugriuvo ir dėl to, kad tėvas buvo labai girtas. Tada visi jie tarpusavyje susigrūmė, iš kažkur tai atsirado jaunesnysis J. brolis ir jie visi stumdėsi ant gatvės, važiuojamojoje dalyje. Supratęs, kad tuoj įvyks muštynės, jis iš karto pabėgo iš ten, nes nenorėjo nieko matyti, tam, kad paskui netaptų įvykio liudininku. Kas ten įvyko po to, kai jis pabėgo, pasakyti negali, nes nieko nematė. Nei pas vieną iš incidento dalyvių nematė jokio peilio, jokio metalinio strypo. Tą dieną jis buvo neblaivus. Jam atrodo, kad neblaivus buvo ir J. su savo tėvu. J. brolis lygtais buvo blaivus, o A. S. taip pat atrodė negirtas. Mano, kad konfliktą pradėjo Ja. su savo artimaisiais, o ne A. S.. Tai J. pirmas pavadino A. narkomanu, o ne A. J.. (t. 1, b. l. 169-171)

2013-09-08 Apžiūros protokolas (b.l.12-20,1t.) patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta – Džiaugsmo g., Vilniuje. Apžiūros protokole be kitų aplinkybių užfiksuota, kad nuo Džiaugsmo g. 41, Vilnius tvoros rytinės dalies į rytus 4 metrai ant tvoros pamatų guli atlenkiamas peilis 20 cm. ilgio. Geležtė 10 cm. ilgio. Rankena irgi 10 cm.ilgio. Rankena rudos spalvos, tipo medinė. Ant geležtės išgraviruota katinas-pantera ir apačioje yra užrašas. Ant geležtės matosi raudonos-rudos spalvos dėmės, įtariama, kad tai kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu rastos rudos spalvos, panašios į kraują dėmės. Apžiūrint įvykio vietą Džiaugsmo g. ir Vandens gatvėse, Vilniuje, rastas ir paimtas atlenkiamas peilis; plastikinio maišelio fragmentai su galimais biologiniais pėdsakais; 2 medžio lapeliai su galimais biologiniais pėdsakais, bei nuoplova nuo rudos spalvos dėmės (Vandens g., Vilniuje). (t. 1, b.l. 12-20) Šie daiktai po ištyrimo patalpinti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 15-1-00586-13. (t. 1, b.l. 97)

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma(b.l.39,1t.) patvirtina, kad M. S. diagnozuota durtinė kairės pusės juosmens žaizda, kairio inksto pažeidimas.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma(b.l.40,1t.) patvirtina, kad A. S. diagnozuota durta dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda. Deš. Hemopneumotoraksas.

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje(b.l.48,1t.) užfiksuota, kad 2013-09-08 11,49 val. adresu Džiaugsmo g. 28A, Vilniuje, kviesta GMP, kvietimo priežastis :“nelaimingas atsitikimas“. Dar užfiksuota, kad ligonio pavardė M. S., nurodyta, kad ligonis buvo neblaivus. Rastas sėdintis prie tvoros.

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje(b.l.158,1t.) užfiksuota, kad 2013-09-08 11,52 val. adresu Džiaugsmo g. 28A, Vilniuje, kviesta GMP, kvietimo priežastis :“nelaimingas atsitikimas“. Dar užfiksuota, kad ligonio pavardė A. S., nurodyta, kad ligonis buvo blaivus. Vyras rastas durtas peiliu į nugarą, dešinėje pusėje. Sujaudintas, blaškosi, skundžiasi skausmu.

2014-01-14 Specialisto išvada Nr. S 316/13(01) (b.l.64-80,1t.) nustatyta, kad ant polietileninio maišelio dalies, M. S. sportinio švarko, džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. S. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Nuoplovoje iš įvykio vietos, ant dviejų medžio lapelių, lenktinio peilio geležtės, A. S. megztinio, kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. S. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Ant M. S. marškinėlių (3 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenis-identifikavimui, negauta.

Specialisto išvada Nr. 11-2930(13), 11-509(14), 11-565(14) nustatyta, kad tirti pateiktuose A. S. megztinyje ir marškinėliuose, M. S. sportiniame švarke ir marškinėliuose yra po vieną durtinį-pjautinį pažeidimą. Tiriamieji pažeidimai padaryti suduodant po vieną smūgį duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, t. y. deformuotą geležtę turinčiu peiliu. Tirti pateiktose A. S. kelnėse ir M. S. džinsinėse kelnėse durtinių-pjautinių pažeidimų nėra. Tirti pateiktų A. S. megztinio ir marškinėlių tiriamieji durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu. Tikėtina, kad tirti pateiktų M. S. sportinio švarko ir marškinėlių tiriamieji durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu. Tirti pateiktas peilis yra fabrikinės gamybos, plačios ūkinės-buitinės paskirties peilis. Šis peilis nėra nešaunamasis (šaltasis) ginklas (t. 1, b. l. 84-95).

Specialisto išvada Nr. G 3794/13(01) nustatyta, kad M. S. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės pusės pilvo sienos(juosmeninės srities) žaizda su kairio inksto pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę(1,5 litro), hematomos susidarymu pilvo sienos srityje bei užpilvaplėviniame tarpe, ties kairiu inkstu. Sužalojimas komplikavosi antrine mažakraujyste(po nukraujavimo). Sužalojimas padarytas vienu smūgiu.

Specialisto išvada Nr. G 3795/13(01) nustatyta, kad A. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: pjautinė žaizda dešinėje smilkininėje srityje, durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos dešinės pusės užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje, lydima oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių pjautinių, durtinių-pjautinių savybių turinčiu įrankiu (įrankiais), galimai peiliu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-08). Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos ertmės žaizdos (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.9). Vertinant sužalojimus atskirai, pjautinė žaizda dešinėje smilkininėje srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda - sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinė žaizda dešinėje smilkininėje srityje, atsižvelgiant į jos lokalizaciją yra pasiekiama nukentėjusiojo rankai ją pasidarant pačiam. Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda, esanti užpakaliniame kūno paviršiuje, pagal savo lokalizaciją yra nepatogi ir sunkiai prieinama žalojant save. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti vienu, ar keliais įrankiais nėra galimybės, nes individualūs traumavusio įrankio požymiai liko neužsifiksavę. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spęsti apie traumavusio įrankio (įrankių) formą, dydį, nėra ( b. l. 143-144,1t.).

2013-10-07 apžiūros protokole(b.l.51-54,1t.) užfiksuota, kad apžiūrėta pranešimo apie įvykį Džiaugsmo g. 27, Vilniuje ir su juo susijusio pokalbio skaitmeninio garso įrašo kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro.

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos bei garso įrašo apžiūros nustatyta, kad 2013-09-08, 11 val. 46 min.-48 min. į Bendrojo pagalbos centrą skambino skirtingi asmenys, iš skirtingų telefonų, kurie pranešinėjo, kad Džiaugsmo g. vyksta konfliktas ir yra sužaloti žmonės. (t. 1, b.l. 50-53)

2013-09-09 daiktų pateikimo metu iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo paimti A. S. drabužiai: megztinis, batai, kojinės, kelnės ir maikė . (t. 1, b.l. 26-29) Kojinės ir batai po apžiūros grąžinti A. S..(t. 1 b.l. 61) Megstinis, maikė ir kelnės patalpinti saugojimui į VPK saugojimo kamerą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 15-1-00586-13. (t. 1, b.l. 110-111)

Asmens blaivumo testas(b.l.198,1t.) patvirtina, kad J. S. 2013-09-08 12:36 val. nustatytas neblaivumas 2,91 promilės.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad J. S. kaltė dėl V. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra visiškai įrodyta byloje surinktais, teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir šiame nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo A. S., nukentėjusiosios B. S., liudytojų M. S., M. S., V. S., V. M., N. S. V. Š., A. G. parodymais, kaltinamojo J. S. paaiškinimais, teismo medicinos specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis J. S. duodamas parodymus teisme paaiškino, kad jam kartu su tėvu M. S. ir broliu M. S. stovint visuomeninio transporto sustojime, prie jų priėjo V. S. ir V. S., prašė cigarečių, tačiau jis pasakė pastariesiems :“ eikit, eikit“. Aplinkybių kaip ir kada buvo sužeistas jo tėvas nematė, tik matė, jog tėvas laikosi už šono, jam kraujuoja.

Kaltinamasis J. S. nurodė, kad tuomet jis priėjo prie V. S., pastarasis mojavo peiliu prieš jo nosį ir jis pradėjo bėgti, A. S. su peiliu vijosi, jis nugriuvo, A. S. jį pasivijęs mušė, jis prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad V. S. su peiliu bėga link brolio. Brolis gynėsi, spirdamas į ranką, kurioje A. S. turėjo peilį. Jam priėjus, brolis grūmėsi su A. S., jie buvo nugriuvę, voliojosi, todėl pribėgęs atsistojo ant A. S. rankos,kurioje jis turėjo peilį, atėmė peilį ir juo smogė norėdamas A. S. sustabdyti. Sudavė peiliu virš alkūnės, kaip pataikė į nugaros viršutinę dalį nežino. Po suduoto smūgio peilį iš karto išmetė, o brolis paėmė ir nunešęs padėjo prie tėvo.

Apibūdindamas momentą, kai jis iš A. S. atėmė peilį, paaiškino, kad tuo metu A. S. gulėjo ant nugaros, brolis M. S. sėdėjo ant A. S. jį prispaudęs ir laikė virš alkūnės tą A. S. ranką, kurioje pastarasis turėjo peilį. Laisvąja ranka A. S. smūgiavo broliui. Jis užlipo ant A. S. rankos, atlenkė pirštus ir atėmė peilį. Kai dūrė A. S. peilis buvo jo rankose, teigė, kad dūrė iš streso. Tuo metu laiko pagalvoti, apmąstyti savo veiksmų neturėjo.Įvykio metu buvo neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. davė parodymus, iš esmės atitinkančius jo teisme duotiems parodymams, tačiau neigė peiliu sužalojęs A. S.. Teisme šioje dalyje parodymus pakeitė ir prašė vadovautis jo teisme duotais parodymais.

Kaltinamojo J. S. parodymus tvirtino jo brolis M. S., kuris teisme parodė, kad A. S. priėjusį prašyti cigarečių, tėvas pavarė sakydamas „Eik iš čia“. Momento, kada įdūrė tėvui nematė, tačiau matė, kad tėvas kraujuoja. Jis pribėgo prie tėvo, kuris bėgdamas nugriuvo ir padėjo jį į šalikelę. Teigė, jog matė, kad A. S. vejasi brolį J. S., brolis nugriuvo, o V. S. mosavo peiliu, spardė.Galvojo, kad brolį papjaus. Tuomet jis pribėgęs smogė A. S. vieną kartą į galvą pagaliu, pastarasis atsisuko į jį, ėjo su peiliu link jo. Tuomet jis bėgo, nukrito, atsikėlė ir nubėgo, A. S. vijosi. Po to pamatė, kad A. S. grįžta prie brolio, rankoje turi peilį ir pats nuėjo link brolio. Ir tada jis su broliu norėjo atimti peilį iš A. S.. Peilio atėmimo momentu jis sėdėjo ant A. S. pilvo ir laikė jo ranką, kurioje buvo peilis, o su laisva ranka A. S. jį mušė, po to jis laikė abi rankas, bet jau nelabai turėjo jėgų ir pamatė, kad brolis atsistojo ant rankos ir atėmė peilį. Atėmus peilį kaip buvo sužalotas A. S. nepamena. Atėmus peilį visi atsistojo. Brolis J. atimtą peilį nešė prie tėvo, o jis padėjo šalia tėvo. Jis matė peilį pas brolį J. S. rankose.

Liudytojas M. S., kaltinamojo J. S. tėvas, teisme patvirtino savo sužalojimo faktą, tačiau aiškino nepajutęs ir nematęs momento, kada jam įdūrė. Įvykio metu buvęs neblaivus. Dar aiškino, kad jokio konflikto su A. S. nebuvo.

Tokie liudytojų M. S., M. S., kaltinamojo J. S. parodymai iš esmės neprieštarauja tarpusavyje, tik pastebėtina, kad kaltinamasis J. S. ir M. S. skirtingai nurodo peilio nešimo aplinkybės po suduoto nukentėjusiajam smūgio.

Liudytojas V. S., buvęs ir matęs įvykio pradžią visuomeninio transporto sustojime, teisme aiškino, jog pats pirmas priėjo prie stotelėje stovinčių J. S., jo tėvo ir brolio. Kai jis paprašė cigaretės, jam davė, o kai priėjęs A. S. paprašė cigaretės, J. S. pastarajam pasakė :“eik iš čia“. Tuomet A. S. paklausė :“Kodėl tu taip su manim šneki?“, tačiau niekur nenuėjo. Būtent tada M. S. stūmė A. S., sudavė smūgį koja ir pataikė į A. S. pilvą. Prasidėjo muštynės, kurių tolimesnės eigos nematė, nes nuėjo.

Liudytojas V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l.169-171,1t.), teigė, kad su A. S. sėdint ant suoliuko visuomeninio transporto stotelėje pamatė kitoje gatvės pusėje stotelėje stovintį jam pažįstamą J. S., pastarojo tėvą ir brolį. Jis su A. S. užsinorėjo rūkyti ir pamatęs, kad J. S. rūko, paliko ant suoliuko savo polietileninį maišelį A. S. paprašęs jį pasaugoti ir nuėjo per gatvę prie J.. Priėjus ir paprašius J. jam davė cigaretę. Bešnekant su J. priėjo prie jų priėjo A. S., padavė maišelį, o jis davė A. S. pusę savo cigaretės parūkyti. Kiek pamena A. S. neprašė nei J., nei jo tėvo, nei brolio cigaretės parūkyti. Tada nei iš šio nei iš to J. pradėjo sakyti A. S., kad pastarasis yra narkomanas. Tuomet A. S. paklausė, kodėl jis taip kalba. Iš karto po to pamatė, kad J. tėvas koja spyrė ir pataikė A. S. į pilvą. A. S. nenugriuvo. Tada jie visi tarpusavyje susigrūmė, stumdėsi ant gatvės važiuojamojoje dalyje. Supratęs, kad tuoj įvyks muštynės, jis, V. S., pabėgo.

Būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti aukščiau nurodyti liudytojo V. S. parodymai atitiko nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas įvykio pradžios aplinkybes(b.l.115-117,1t.), todėl teismas jais tiki. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad jis kitoje gatvės pusėje matė jam nepažįstamų vyrų kompaniją. Priėjo norėdamas perduoti V. S. maišelį. Jam atėjus prie V. S. vienas iš tų vyriškių pradėjo jį įžeidinėti, tačiau ką tiksliai sakė – nepamena. Tokie parodymai neprieštarauja ir patvirtina V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis nurodė, kad po to, kai vienas iš vyriškių jį įžeidinėjo,kitas vyriškis, pats vyriausias, užsimojo ir du kartus sudavė kumščiu į galvą. Jis nenukrito, atsitraukė pora žingsnių atgal ir išsitraukė peilį.

Nors A. S. skirtingai nei V. S. nurodo, kad smūgiai jam buvo suduoti į galvą, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ši aplinkybė nėra svarbi, svarbus pats smurto panaudojimo prieš A. S. fakto nustatymas.

Taigi, liudytojo V. S. parodymais nustatyta, kad pirminis pokalbis vyko tarp kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiojo V. S., būtent kaltinamajam pradėjus pokalbį su nukentėjusiuoju. Teismas tiki liudytojo parodymais, nes jo parodymai (tiek kiek matė įvykio pradžią), duoti ikiteisminio tyrimo metu šioje dalyje neprieštarauja A. S. parodymams.Be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. S. parodymai, kad pirminės grumtynės vyko važiuojamojoje kelio dalyje atitinka liudytojo V. M. parodymus, todėl būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus V. S. parodymus teismas laiko teisingais ir jais vadovaujasi. Teisme V. S. parodymus dėl konflikto pradžios pakeitė, tačiau teismas tokį parodymų keitimą vertina kaip siekį sušvelninti kaltinamojo J. S. padėtį.

Tuo tarpu kaltinamasis J. S., jo brolis M. S., tėvas M. S. įvykio pradžią aiškino kiek kitaip. J. S. palankia linkme. Kiekvienas iš jų teigė, kad A. S. priėjęs prašė cigarečių, tačiau jam liepė eiti, cigarečių nedavė, o kaip buvo sužalotas M. S. ir dėl kokių priežasčių nei vienas nurodyti negalėjo. Tačiau šioje dalyje jų parodymai paneigti V. S. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Taigi, aukščiau nurodytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad konflikto pradžioje iniciatorius buvo būtent kaltinamasis J. S., buvęs neblaivus, o nukentėjusysis priešingai – buvo blaivus, ką patvirtina medicininiai dokumentai (b.l.158,1t.) ir aktyvių veiksmų neatliko tol, kol jo pačio atžvilgiu nebuvo pavartotas fizinis smurtas.

Teismas nukentėjusiojo A. S. neapklausė, nukentėjusysis dar iki perduodant bylą teismui 2014-04-12 mirė (b.l.145,1t.). Kaip nurodė teisme apklausta kaltinamojo motina N. S. dėl narkotikų perdozavimo neatlaikė širdis. Teisme LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.115-117,1t.) .

Tą aplinkybę, kad A. S. stotelėje stumdėsi su pagyvenusiu vyru nurodė duodama parodymus ir A. S. motina N. S.. Nors ji kiek kitaip nupasakojo įvykusio konflikto pradžią, tačiau kaip ji pati patvirtino įvykį matė 100-200 metrų atstumu, todėl gali sąžiningai klysti, be to, pačio M. S. sužalojimo fakto ji nematė.

Nukentėjusioji B. S., nurodė apie įvykį žinanti iš A. S. žodžių ir aiškino, kad prasidėjus muštynėms vyrą puolė su pagaliu.

Liudytojas V. M. apklausiamas teisme parodė, kad girdėjo už tvoros triukšmą, pasižiūrėjęs matė, kad laksto pagyvenęs žmogus su pradurtu šonu,o iš paskos bėgioja asocialaus (pragerto) veido žmogus. Dar nurodė, kad grūmėsi grupė vyrų viduryje gatvės,o po to persimetė prie sustojimo. Jis nematė, kaip buvo sužalotas pagyvenęs vyras.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. paaiškino, kad girdėjo riksmus ir triukšmą, o nuėjęs prie tvoros pamatė, kad eina vyras 40-50 metų, ranka prispaudęs pilvo šoną. Pasižiūrėjęs į kairę matė ramiai einantį 30 metų vyriškį, kartu su moterimi, motina, kuri jam priekaištavo. Konkretizavo, kad prie šito vyriškio pribėgo du jaunuoliai, vienas iš kurių trenkė vyriškiui per veidą. Tuomet vyriškis atsistojo į „pozą“, išsitraukė peilį. Tie du jaunuoliai nuvertė vyriškį ant šaligatvio ir bandė jam iš rankų ištraukti peilį. Motina rėkavo, keletą kartų buvo nustumta. Apibūdinant įvykio pabaigą nurodė, kad tiek du jaunuoliai staigiai atsitraukė nuo vyro ir nubėgo link savo tėvo. Jis nematė, kad grumtynių metu būtų buvę durta.

Netikėti iš esmės nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais liudytojo V. M. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Šis liudytojas nepažinojo nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina, kad liudytojas V. M. viso įvykio ištisai nematė, tačiau liudytojo V. M. parodymais nustatyta, kad prie nukentėjusiojo A. S. pribėgo du jaunuoliai. Vienas vaikinų suduoda per veidą, abu nuverčia ant šaligatvio, bando atimti peilį.

Kad sudavė vieną smūgį A. S. į galvą, pripažino duodamas parodymus M. S.. Todėl teismas vertina, kad liudytojo V. M. ir liudytojo M. S. parodymai šioje dalyje sutampa ir yra teisingi.

Tačiau liudytojo V. M. parodymais nustatyta, jog tik po smūgio sudavimo į galvą A. S. atsistojo į „pozą“ ir išsitraukė peilį, o du jaunuoliai nuvertė vyriškį ant šaligatvio ir bandė jam iš rankų ištraukti peilį. Grumtynės liudytojo teigimu vyko ir gulomis.

Kaltinamasis J. S. teisme aiškino, kad broliui grumiantis su A. S. ant žemės jis priėjęs užlipo ant A. S. rankos, kurioje buvo peilis, peilį atėmė ir smogė juo nukentėjusiajam. Jis tuo metu bijojo, kad A. S. nesužeistų brolio, norėjo jį sustabdyti.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. S. teigė nesudavęs peiliu nukentėjusiajam, teismo posėdžio metu šioje dalyje parodymus pakeitė, todėl spręstina, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes.

Dar pažymėtina, kad aplinkybės, kuris prie kurio priėjo grumtynių metu, J. S. ir M. S. nurodė skirtingai. J. S. teigė atsipeikėjęs pamatė, kad brolis ginasi nuo A. S. bandydamas jam įspirti į ranką su peiliu ir tuomet jis pribėgęs prie jų atsistojo ant A. S. rankos. Tuo tarpu M. S. teigė nubėgęs nuo A. S. prie Iki parduotuvės pamatė, kad brolis J. S. atsigauna, o A. S. eina prie jo, peilį turi rankoje, todėl sugrįžo prie brolio. Brolis mušėsi su A. S., kuris mojavo peiliu, ir tuomet jie atiminėjo iš A. S. peilį, jis atsisėdo ant A. S. pilvo. Tokį skirtingą tų pačių aplinkybių aiškinimą teismas negali vertinti kaip duotą stresinės situacijos įtakoje. Po įvykio duodant parodymus teisme jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Teismas vertina, kad toks skirtingas tų pačių aplinkybių aiškinimas yra dėl siekio sušvelninti J. S. padėtį.

Tačiau aukščiau aptartų įrodymų pagrindu spręstina, kad neabejotinai tarp kaltinamojo J. S., liudytojo M. S. ir nukentėjusiojo A. S. vyko grumtynės, kurių metu iš nukentėjusiojo buvo atiminėjamas peilis, kurį A. S. neabejotinai turėjo, prieš tai peiliu buvo sužalojęs M. S.. Būtent vykusių tarpusavio grumtynių metu kaltinamasis J. S. sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam A. S.. Vieno smūgio sudavimo faktą teisme kaip minėta pripažino ir kaltinamasis J. S..

Nukentėjusiojo A. S. sužalojimo faktą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada(b.l.143-144,1t.), kuri patvirtina, kad A. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: pjautinė žaizda dešinėje smilkininėje srityje, durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos dešinės pusės užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje, lydima oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti galimai peiliu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-08). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos ertmės žaizdos (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.9). Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda, esanti užpakaliniame kūno paviršiuje, pagal savo lokalizaciją yra nepatogi ir sunkiai prieinama žalojant save. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais.

Liudytojas V. Š. patvirtino atliekant darbo pareigas vykimo į Džiaugsmo g., ir nukentėjusiojo A. S. sužalojimo į nugarą peiliu faktą. Liudytoja D. P. reikšmingų bylai įvykio aplinkybių nenurodė.

Liudytoja A. G. patvirtino M. S. sužalojimo faktą, nurodė mačiusi jo žaizdą, kurią užspaudė šalikėliu kol laukė medikų. Dar nurodė mačiusi peilį, gulintį prie tvortos. Ikiteisminio tyrimo metu konkretizavo, jog M. S. jai pasakęs, kad tą peilį kartu su J. S. atėmė iš A..

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vienas vyrų jam geležiniu strypu sudavė per galvą, pastūmė motiną, jis pargriuvo. Nukentėjusysis nurodė, kad jį spardė, o tada ištraukė iš rankų peilį. Kai vyriškis ištraukė peilį iš karto pajuto skausmą nugaros srityje.

Nors nukentėjusysis duodamas parodymus mini vieną vyrą, tačiau teismas vertina, kad objektyviais įrodymais, o būtent liudytojo V. M. parodymais nustatyta, kad grūmėsi trys vyriškiai, t.y. A. S., J. S. ir M. S.. Pastarieji šią aplinkybę taip pat tvirtino

Liudytoja N. S. tvirtino mačiusi, kaip jaunuolis peiliu sudavė jos sūnui A. S. į nugarą.

Tačiau ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis nukentėjusiajam įvykio metu padarė vieną sužalojimą peiliu. Nors specialisto išvada(b.l.143-144,1t.), A. S. nustatytas sužalojimas - pjautinė žaizda dešinėje smilkininėje srityje, tačiau jokių duomenų ištyrus įrodymus teisme, kad šį sužalojimą nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis nesurinkta. Specialisto išvada, be to, konstatuota, jog pjautinė žaizda dešinėje smilkininėje srityje, atsižvelgiant į jos lokalizaciją yra pasiekiama nukentėjusiojo rankai ją pasidarant pačiam. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Pagal BK 28 str. 1 d. nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K 294/2011 ir kt.).

Pagal baudžiamąją teisę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinė 2007 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-497/2007).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. (LAT nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-428/2210)

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti buvus būtinosios ginties situaciją. Kėsinimasis buvo pavojingas – A. S. rankoje turėjo peilį, kuriuo jau buvo sužalojęs M. S. ir tą peilį dar turėjo rankoje. Todėl akivaizdu, kad A. S. pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – asmens sveikatą. Kėsinimasis buvo realus, išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.Kėsinimasis buvo akivaizdus, nes jis jau buvo pradėtas, A. S. jau buvo sužalojęs vieną žmogų – M. S..

Tačiau ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 str. 3 d. Būtinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo J. S. panaudotos gynybos priemonės nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog J. S. padarė A. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, kai atėmęs iš pastarojo peilį, A. S. tapus beginkliam, gulinat ant žemės, o ant jo sėdint kaltinamojo broliui M. S., dūrė A. S. atimtu peiliu, t.y. atliko veiksmus, kurie šioje situacijoje nebuvo būtini. Atėmus iš nukentėjusiojo peilį, pavojingas kėsinimasis pasibaigė. Be to, šioje situacijoje A. S. buvo vienas, o J. S. peilį iš A. S. atiminėjo kartu su broliu M. S., todėl jėgų pusiausvyra akivaizdžiai buvo kaltinamojo naudai.

Teismo nuomone, nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis sužalojęs M. S. peiliu ėjo, o J. S. ir M. S. prie jo pribėgo, visi susigrūmė, leidžia teismui daryti išvadą, kad nebuvo tokio realaus pavojaus kaltinamojo ar jo brolio sveikatai, kad kaltinamajam būtų reikėję peiliu durti nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – nugarą. Kaltinamojo veiksmai ir panaudotas įrankis, t. y. jo gynyba nebuvo adekvati užpuolimo pobūdžiui ir padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, J. S. peržengė būtinosios ginties ribas. Tokiu atveju kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė (nugara) yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011;Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-311-327/2013.).

J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepamenantis, jog būtų dūręs peiliu A. S.. Teisme šioje dalyje parodymus pakeitė, nurodė dūręs peiliu nukentėjusiajam vieną kartą besigindamas. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo parodymus, kad jis žinojo ir matė, jog nukentėjusysis turi peilį ir pripažino, jog peilį išsitraukė grumtynių metu, taip pat į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų peiliu skaičių (vienas dūris peiliu) bei į kaltinamojo veiksmus tuoj po nusikaltimo padarymo, t. y. suvokęs apie tai, jog sužalojo nukentėjusįjį, peilį iš karto išmetė ant žemės, daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog peiliu dūrė nukentėjusiajam vieną kartą į gyvybei pavojingą kūno vietą krūtinės lastą, taip keldamas grėsmę jo sveikatai ir suprato savo veiksmų pavojingumą, kas rodo, jog kaltinamasis veikė tyčia.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis J. S. jauno amžiaus, neteistas, dirba, baustas administracine tvarka. Atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu, kuris elgėsi pakankamai įžūliai.

Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (LR BK 59 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikalstama veika, kurią įvykdė J. S. yra tyčinis, sunkus, baigtas nusikaltimas.

LR BK 62 straipsnis reglamentuoja ir nustato švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisykles. Pagal LR BK 62 str. 2 d. 5 p., teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.

Taigi turi būti nustatyta bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau tokios sąlygos – bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – neatitinka tos lengvinančios atsakomybę aplinkybės, kurioms įstatymų leidėjas suteikė savarankiškų sąlygų reikšmę : veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Todėl LR BK 62 str. J. S. netaikytinas.

LR BK 135 str. 1 d. sankcija numato, kad asmuo, įvykdęs sunkų sveikatos sutrikdymą baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Alternatyvių bausmių įstatymo sankcija nenumato. Taigi už sunkaus nusikaltimo padarymą LR baudžiamasis kodeksas (135 str. 1 d.) nustato griežtą tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kaltinamasis J. S. anksčiau neteistas, dirba. Jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje jis padarė 2013-09-08, nuo jos padarymo praėjo vieneri metai. Pagal byloje surinktus duomenis kaltinamasis per šį laikotarpį nenusižengė įstatymams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo principu, tai yra, kad bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, darytina išvada, kad LR BK 135 str. 1 d. sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir yra pagrindas kaltinamajam vadovautis LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis skirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta straipsnio sankcijoje.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2504,03 Lt dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo A. S. gydymą. Pateikė prašymą nagrinėti ieškinį civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l.150-152,1t.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 2504,03 litų civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiajam A. S. po sužalojimo suteiktų gydymo paslaugų kaina, tenkintinas visiškai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str., LR BK 54 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dirbti arba registruotis darbo biržoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (2504,03 Lt Valstybinei ligonių kasai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo J. S. 2504,03 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturis litus 03ct) arba 725,22 eurus( septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 22 ct) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilį, plastikinio maišelio fragmentą, du medžio lapelius, nuoplovą nuo rudos spalvos dėmės(b.l.96-97,1t.) sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.

2014 m. gruodžio 5 d.