- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2K-497/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vladislovas Ranonis, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- E. K., ir T
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžio.
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu E. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta bausmė ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, bet neatlikta bausmė – 4 MGL (520 Lt) bauda, subendrintos sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių ir 4 MGL (520 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, be to, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendis pakeistas: E. K. pagal BK 180 straipsnio l dalį paskirtas laivės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, bet neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą trejiems metams ir 4 MGL (520Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai atėmė žmogui laisvę: 2008 m. gruodžio 16 d., apie 19.00 val., Biržų rajone, Eiskudžių kaime, D. R. kieme, E. K. ir T. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė du smūgius kumščiu D. R. į galvą, o šiam nuo smūgių parkritus ant žemės, jį laikydami prispaustą prie žemės, kojomis keturis kartus įspyrė į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, paviršutinius nosies, dešinio apatinio voko, galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimus, t. y. nežymiai sutrikdė D. R. sveikatą. Po to, turėdami tikslą sutrukdyti nukentėjusiajam pranešti policijai apie padarytą nusikaltimą, įkėlė jį į automobilio „Audi 80“, valstyb. Nr. „(duomenys neskelbtini) bagažinę ir uždarė. Po to, vairuodami tą automobilį, vežė bagažinėje uždarytą D. R. iš Biržų rajono Eiskudžių kaimo į Pandėlio miestą, į Kupiškio rajono Virbališkio kaimą, taip sukeldami pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, po ko paliko D. R. uždarytą automobilio bagažinėje Kupiškio rajone, Virbališkio kaime, prie parduotuvės. 2008 m. gruodžio 17 d., 0.30 val. nukentėjusiajam pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. Taip nuteistieji pagrobė 500 Lt vertės D. R. automobilį „Audi 80“ irt neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendį be pakeitimų. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai panaikino BK 75 straipsnio taikymą, neatsižvelgė į BK 62 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimą. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, padarė nepagrįstą išvadą, jog, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai nebus pasiekti. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, iš kokių bylos duomenų galima daryti tokią išvadą. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, tinkamai įvertino jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes ir konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes: tai, kad automobilis buvo pagrobtas tik laikinam pasivažinėjimui; jis buvo grąžintas nukentėjusiajam; nebuvo sukelta sunkių pasekmių. Be to, kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sulygino jo padėtį su kito šioje byloje nuteisto asmens (T. G.) padėtimi, neatsižvelgdamas į tai, jog kasatorius padarė mažiau nusikalstamų veikų, nėra baustas administracine tvarka, stengėsi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Kasatorius skunde pažymi, kad T. G. žalos atlyginimu nesirūpino. Nuteistasis E. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino to, kad jis savanoriškai atėjo į policiją, prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, aktyviai padėjo jas atskleisti, gailėjosi nusikaltęs, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Iš išdėstytų aplinkybių ir bylos medžiagos, anot kasatoriaus, matyti, kad jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas, turėjo svarstyti galimybę taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas, nes aukščiau nurodytas aplinkybes rodo, kad jis suvokė jo padarytų nusikalstamų veikų pavojų visuomenės saugomoms vertybėms, ėmėsi priemonių sumažinti ar visiškai pašalinti padarytą žalą, ir tai leidžia manyti, kad ateityje jis nenusikals, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas E. K. paskyrė bausmę, prisilaikydamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių tarpusavio santykį, jų pobūdį, neatsižvelgė į tai, jog nusikaltimai buvo susiję su pavojumi nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, padaryti įžūliais smurtiniais veiksmais, tinkamai neįvertino E. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, anot prokuroro, tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, ir pagrįstai panaikino BK 75 straipsnio taikymą E. K.. Be to, prokuroras nurodo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, juolab, kad nuteistasis tokio prašymo skunde ir neformuluoja.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 ir 62 straipsnių taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje yra nustatyta tik pirmoji iš išvardintų sąlygų: E. K. yra nuteistas už apysunkius nusikaltimus ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė neviršija trejų metų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra ir antra iš aptariamos normos pritaikymui būtinų sąlygų – pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia išvada padaryta nepagrįstai, kad bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas teismų praktikoje suprantamas kaip tam tikra išimtis iš bendros taisyklės, leidžianti tam tikrais atvejais pasiekti asmens resocializacijos, taikant jam ne realią laisvės atėmimo bausmę, o kitas baudžiamojo poveikio priemones. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas turi motyvuotai įvertinti tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (visuomeninį elgesį, polinkį nusikalsti ir kt.), tiek jo padarytą nusikalstamą veiką bei konkrečias jos padarymo aplinkybes (veikos pavojingumą, pobūdį ir kt.). Įvertinęs E. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad teismas ne tik padarė išvadą, jog nėra pagrindo kasatoriui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, bet ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas jam buvo paskyręs aiškiai per švelnias bausmes. Apeliacinės instancijos teismas E. K. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, tiek subendrintą bausmę motyvuotai padidino. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visiškai atitinka bylos medžiagą. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, E. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą; jis niekur nedirba, nesimoko. Plėšimą ir neteisėtą laisvės atėmimą E. K. su bendrininku įvykdė panaudodami fizinį smurtą, sukeldami pavojų žmogaus sveikatai bei gyvybei. E. K. anksčiau du kartus teistas baudomis, tačiau išvadų jis nepadarė, vėl nusikalto. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai nebus pasiekti, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Nuteistojo kasacinio skundo argumentas dėl BK 62 straipsnio taikymo lieka už kasaciniame skunde suformuluoto prašymo ribų: kasatorius prašo palikti galioti be pakeitimų jam priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriame apie BK 62 straipsnio taikymą net nebuvo užsiminta. Iš visų nuteistojo E. K. kasacinio skundo argumentų akivaizdu, kad jis nemano, jog jam turėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tiek BK 146 straipsnio 2 dalies, tiek 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir areštą. Nė vienoje iš šių sankcijų nenustatyta žemutinė laisvės atėmimo bausmės riba. Todėl ir be BK 62 straipsnio pritaikymo kasatoriui galėjo būti paskirtas laisvės atėmimas trims mėnesiams, ar net švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Todėl akivaizdu, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kuriais jis grindžia teiginį, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam buvo pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas, su BK 62 straipsnio taikymu niekaip nesusiję.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo E. K. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti.