- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-19
- Bylos Nr.
- 2K-497/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- I. B., A. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. B. ir A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš L. Š. priteista A. B. 4090 Lt už turtinę žalą, 30 000 Lt už neturtinę žalą, 1000 Lt už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, I. B. 20 000 Lt už neturtinę žalą.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų I. B. ir A. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios I. B., prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, gynėjo ir nuteistosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š., kaltinta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2005 m. spalio 18 d., apie 23.45 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu smogė G. B. į nugarą, padarydama jam durtinį-pjautinį nugaros kairės pusės sužalojimą, nuo kurio G. B. mirė, t. y. taip jį nužudė, nuteista pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad G. B. nužudė gindamasi nuo jo smurto ir peržengdama būtinosios ginties ribas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusieji prašo pakeisti teismų sprendimus: perkvalifikuoti L. Š. veiką iš BK 28 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat priteisti iš L. Š. didesnes sumas už neturtinę žalą, t. y. I. B. 120 000 Lt, o A. B. 130 000 Lt. Kasatoriai įsitikinę, kad L. Š. nužudė G. B. skatinama keršto ir kad prieš nužudymą, L. Š. grįžus į butą, joks smurtas prieš ją nebuvo naudojamas, pavojus jos gyvybei ar sveikatai negrėsė, nes konfliktas tarp jų jau buvo pasibaigęs. Tai, kasatorių nuomone, patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų – eksperto išvados, liudytojos S. R. parodymai, kuri, be kita ko, teigė girdėjusi, kad L. Š. po įvykio pasakė: „pagaliau atkeršijau“. Be to, pats smūgis peiliu buvo suduotas didele jėga iš nugaros, o tai rodo, kad G. B. įvykio metu stovėjo atsukęs į L. Š. nugarą ir jai jokio pavojaus sudaryti negalėjo. Tuo tarpu teismai įrodymus įvertino neteisingai ir padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, todėl L. Š. veikai netinkamai taikė BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė jai aiškiai per švelnią bausmę ir nepagrįstai sumažino ieškinius dėl neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo
Iš kasacinio skundo matyti, kad nukentėjusieji nesutinka su teismų išvada, kad L. Š. nužudė G. B. gindamasi nuo jo smurto ir peržengdama būtinosios ginties ribas. Kolegijos nuomone, teismų išvada, kad L. Š. nužudė G. B. gindamasi nuo jo smurto ir peržengdama būtinosios ginties ribas, yra pagrįsta.
Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija.
Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad išgertuvių metu tarp L. Š. ir G. B. įvyko konfliktas. G. B., priekaištaudamas L. Š. dėl jos elgesio, sudavė jai ranka kelis smūgius į veidą, ištempė ją į laiptinę ir užrakino buto duris. L. Š. pradėjus belsti ir skambinti į duris, G. B. ją įleido į vidų ir vėl sudavė jai į veidą bei sugriebė už plaukų. Tuo metu L. Š. pamatė G. B. rankoje peilį, kuris, jai bandant atsistumti nuo G. B., iškrito. Šį peilį pagriebė L. Š. ir juo vieną kartą dūrė G. B.. Tokias aplinkybes teismai nustatė remdamiesi byloje esančių įrodymų visuma, todėl jomis abejoti kolegija neturi pagrindo.
Įvertinę L. Š. ir G. B. tarpusavio santykius bei aptarto konflikto aplinkybes teismai padarė pagrįstą išvadą, kad L. Š. turėjo teisę gintis ir gynėsi nuo G. B. smurto. Konflikto metu smurtą pradėjo naudoti G. B.. Jis L. Š. ištempė iš buto, o ją įleidęs smurtą tęsė, be to, rankoje turėjo peilį. Tokie G. B. veiksmai prieš L. Š. laikytini akivaizdžiu ir realiu pavojingu kėsinimusi, todėl gindamasi nuo jų L. Š. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Šioje situacijoje L. Š. atliktus veiksmus – nukritusio peilio pagriebimą ir dūrį juo G. B. į nugarą – teismai teisingai įvertinto kaip būtinosios ginties ribų peržengimą. Iš bylos matyti, kad smurtiniai konfliktai tarp L. Š. ir G. B. išgertuvių metų vyko dažnai, o šioje situacijoje G. B. kėsinimasis nebuvo toks pavojingas, kad L. Š. būtinai reikėjo panaudoti peilį. Todėl laikytina, kad L. Š. gynyba aiškiai neatitiko G. B. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.
Nukentėjusieji, teigdami, kad L. Š. nužudė G. B. skatinama keršto, remiasi ne byloje esančių įrodymų visuma, o tik atskirų duomenų dalimis. Nukentėjusiųjų išvados, kad prieš nužudymą, L. Š. grįžus į butą, joks smurtas prieš ją nebuvo naudojamas, neatitinka teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų. Be to, kasatorių motyvai dėl įvykio ir L. Š. veikos yra susiję su naujų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bylos aplinkybių ir įrodymų, tarp jų – S. R. parodymų, G. B. nužudymo mechanizmo, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kolegija laiko, kad šioje byloje BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatos L. Š. veikai yra taikytos pagrįstai, o jai pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kasatorių prašymas skirti L. Š. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę siejamas su, jų nuomone, netinkamu BK 28 straipsnio 3 dalies taikymu, todėl negali būti tenkinamas.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatorių motyvai, kad teismai savo išvadas dėl BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo grindė neteisingai įvertintais įrodymais, atmestini. Teismai minėtas išvadas grindė įrodymų visuma, o kasatoriams nepalankus įrodymų vertinimas šiuo atveju negali būti laikomas neteisingu įrodymų įvertinimu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, šioje byloje vertindami bylos aplinkybes bei įrodymus, susijusius su BK 28 straipsnio 3 dalies taikymu, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į minėtas aplinkybes ir racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasatorių prašymas priteisti iš L. Š. didesnes sumas už neturtinę žalą taipogi siejamas su, jų nuomone, netinkamu BK 28 straipsnio 3 dalies taikymu, todėl negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų I. B. ir A. B. kasacinį skundą atmesti.