Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1115-657/2010 pagal ieškovų K. Š. ir R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo I. M. priešieškinį dėl bendraturčių dalies pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai 2014 m. lapkričio 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – LR Generalinės prokuratūros 2013 m. lapkričio 12 d. Nr. 17.2-20445 atsakymą į R. Š. ir K. Š. prašymą. Apeliantų prašomas prijungti dokumentas yra pareiškėjų gautas daug anksčiau nei pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (reg. 2014- 04-24), tai reiškia, kad minėtas dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui jau kartu su prašymu atnaujinti procesą. Apeliantai savo prašyme dėl LR Generalinės prokuratūros 2013 m. lapkričio 12 d. Nr. 17.2-20445 atsakymo kaip įrodymo priėmimo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šio rašto negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde juo nesirėmė kaip įrodymu. Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina priimti naujus įrodymus ir dėl jų nepasisakytina (CPK 314 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. lieps 2 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.).

Proceso atnaujinimo institutas vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-372/2014).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi atnaujinti procesą (kai teismas nustato, kad prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas CPK 368 straipsnio nustatytas prašymo padavimo terminas arba kad prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).

Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismas viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š. ir R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo I. M. priešieškinį dėl bendraturčių dalies pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti (2 t. b.l. 172-179). 2010 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1475-395/2010 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (3 t. b.l. 12-19). Tai reiškia, kad Kauno apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010,kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė, kad susipažinę su namo archyvine byla (Nr. 191) ir Kauno Apygardos Administracinio Teismo 2014 m. sausio 27 d. dienos sprendime administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014 nustačius faktines bylos aplinkybes, buvo aptiktos pastogės patalpos su indeksu 3-1, kurios priskirtos namui 3A1p, t. y. jų namui (duomenys neskelbtini). Apie šios patalpos buvimą visiškai nebuvo žinoma nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2010 m. civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010. Dėl prieš tai paminėtų aplinkybių, darytina išvada, jog 2001-12-22 statybos leidimas Nr. 1159-2-01 buvo išduotas ne to namo pastogės rekonstrukcijai.

Nustatyta, kad, civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 dėl nuosavybės teisės gynimo buvo nagrinėjamas klausimas dėl statybos leidimo panaikinimo; mansardos rekonstrukcijos panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog nei viename iš teismui pateiktų dokumentų nėra jokių duomenų apie ginčo mansardos patalpų fizinį ar funkcinį ryšį su ieškovų būstu. Taigi pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus, kad jų nurodyta aplinkybė yra esminė ir gali turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. gali pakeisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotus faktus ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad namų valdos techninės apskaitos byla negali pakeisti bylos baigties, nes joje esantys duomenys niekaip neįtakoja teismo motyvų, kuriais buvo atmestas pareiškėjų ieškinys.

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ši archyvinė nekilnojamojo turto byla buvo prijungta apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimui, ir visi civilinės bylos dalyviai turėjo realią galimybę susipažinti su visais joje esančiais dokumentais ir duomenimis 2009 m. liepos mėn. – 2010 m. balandžio mėn. (II tomas b. l. 35; 42; 144). Be to, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys yra vieši, todėl visi suinteresuoti asmenys gali su jais susipažinti. Taigi pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad tik Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-498-422/2014 ir priėmus 2014 m. sausio 27 d. sprendimą buvo aptiktos pastogės patalpos su indeksu 3-1, kurios priskiriamos namui 3Alp, (duomenys neskelbtini), negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir dėl to, kad Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010 2010 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. gruodžio 24 d. raštas Nr. S-5657-2020/12 ( II tomas b. l. 127), kuriame nurodyta, kad „2011 m. Lapkričio 28 d. atliktų kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuotas neįrengtos pastogės patalpos 3-1. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad būdami apdairūs ir rūpestingi pareiškėjai su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto kadastro ir registro bylos duomenimis galėjo ir turėjo būti susipažinę Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini apeliantų argumentai, kad tik Kauno apygardos administraciniam teismui paviešinus VĮ „Registrų centro“ ir nustačius pažeidimus, galutinai tapo aišku, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas civilinėje byloje 2-1115-657/2010, o vėliau ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1475-395/2010 yra iš esmės neteisingi.

Apeliantai kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo ir tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas (duomenys neskelbtini) ir apie jo įkūrimą nieko nežinojo 2010 metais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais. LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų; tam pagrįsti jis turi teismui pateikti įrodymus, išdėstyti savo argumentus, ir, minėta, nurodyti sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą momentą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad jokios teisinės reikšmės neturi pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) buveinės adresas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Teismas, remiantis išreikalauto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ( IV tomas b. l. 35 – 38) nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), šiai dienai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso I. M. (41/100 dalys) ir R. Š. (59/100 dalys).

Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantai nėra praleidę 3 mėn. termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes apie patalpos 3-1 priskirtinumą savininkams, sužinojo tik įvertinę Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-498-422/2014 ir tuomet suprato, kad yra pagrindas bei motyvai kreiptis dėl proceso atnaujinimo. LR CPK 368 str. 1 d. numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjams apie patalpą 3-1 turėjo būti žinoma dar bylą nagrinėjant 2010 m pirmos instancijos teisme iš išreikalautos VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, todėl laikytina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus 3 mėnesių terminą.

Atskirojo skundo teiginiai, kad teismas nepranešė apie prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą tuo pažeisdamas LR CPK 133 str. 2 d. nepagrįsti, nes teismo šaukimai ar pranešimai nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nesiunčiami. Pagal CPK 133 str. 3 d. kai byla iš esmės nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems asmenims pranešama kita tvarka. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2014-06-23 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatė teismo posėdžio datą - 2014-07-02, apie tai pranešdamas teismų internetiniame tinklalapyje, todėl nepažeidė nei CPK 133 straipsnio 3 dalies, nei CPK 370 straipsnio 2 dalies reikalavimų (IV t. b. l. 33-34). Pažymėtina ir tai, kad apeliantai nuo prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo teismui datos – 2014-04-24 iki 2014-07-02 teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko domėtis bylos eiga, teikti prašymus, naudojosi advokato pagalbą, todėl nebuvo jokių kliūčių sužinoti apie paskirtą teisėją R. U.. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti apeliantų procesinių teisių pažeidimo ar suvaržymo CPK 12, 13, 42 straipsnių prasme.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą skyrimo.

Suinteresuotas asmuo (atsakovas) I. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantai akivaizdžiai piktnaudžiauja teise į proceso atnaujinimą, todėl vadovaujantis CPK 95 str. 1 d. jiems turi būti skirtina bauda už piktnaudžiavimą teise. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface A. K. AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi jie turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str.). Nenustačius, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens I. M. prašymo skirti baudą pareiškėjams LR CPK 95 str. Pagrindu.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis pagrįsta ir nėra jokio teisinio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo I. M. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjų 540 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo (pavadinta rašytiniais paaiškinimais) į atskirąjį skundą parengimą. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.15 punkte numatytas maksimalus išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 500 Lt. Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų K. Š. ir R. Š. po lygiai iš kiekvieno priteistinos suinteresuotam asmeniui I. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidos ( IV tomas b. l. 82 – 84) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą

Priteisti I. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. Š. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. ( a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) (po 72, 46 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Grąžinti apeliantams K. Š. ir R. Š. 2014 m. lapkričio 10 d. teisme gauto prašymo kpoiją su priedais dėl įrodymų prijungimo (Reg. Nr. E1-42767).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.