- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2-1605-534/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27331-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- V. B., E. B.
- Atsakovas
- Booking
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007 (toliau Reglamentas Nr. 861/2007) nustatytą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir E. B. ieškinį atsakovui Booking.com B.V. dėl mokesčio už paslaugas grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai teismui pateikė ieškinį dėl nedidelių sumų nagrinėjimo (A formą), kuriuo teismo prašo iš atsakovo priteisti 1617.64 Eur Eur rezervacijos sumos grąžinimą, 60 eurų telefoninių paslaugų išlaidų kompensavimui, 48,03 Eurų įstatymų numatytas palūkanas iki teismo sprendimo priėmimo datos,181,50 eurų advokato pagalbos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui Booking.com B.V. procesiniai dokumentai išsiųsti pagal Reglamento Nr. 861/2007 13 straipsnio 1 dalį ir 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 14 straipsnį, procesiniai dokumentai (ieškinys A forma, atsiliepimo C forma, priedai) atsakovui siųsti valstybiniu paštu ieškovų nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Pagal Nyderlando pašto pateiktus dokumentus, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
3. Per nustatytą 30 dienų terminą atsakovas atsiliepimų į ieškinį nepateikė; šalims neišreiškus valios dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Reglamento Nr. 861/2007 5 straipsnio 2 dalis) ir priimtinas sprendimas už akių (EB reglamento Nr. 861/2007 7 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
4. Pagal 2007 m. liepos 11 d. Reglamento (EB) Nr. 861/2007 nuostatas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikoma valstybės narės, kurioje vykdoma procedūra, proceso teisė (19 straipsnis).
5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2024-02-06 ieškovė E. B. per booking.com 4 naktims, 2024 gruodžio 26 d. – gruodžio 30 d. užsakė namą (duomenys neskelbtini) per savo booking.com paskyrą susietą su el. paštu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad už namo rezervaciją ieškovas V. B. sumokėjo 385,59 Eur asmenine kreditine kortele numeris (duomenys neskelbtini). Vykstant į užsakytą namą (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 26 d. ieškovai gavo pranešimą iš namo savininko, kad nuomininkų nepriims. Ieškovams paskambinus booking.com, pastarieji informavo, kad namas yra rezervuotas kitų nuomininkų ir ieškovams teks ieškoti kitos apgyvendinimo vietos. Booking.com per savo partnerį Agoda pasiūlė kitą apgyvendinimo vietą už 2003.2 Eur pažadėdami kompensuoti patirtas išlaidas 1617,674 Eur sumai. Ieškovai sutiko su booking.com pasiūlytais apartamentais ir už juos ieškovas V. B. per Agoda sumokėjo 2003,20 Eur.
6. Ieškovai nurodo, kad Booking.com klientų aptarnavimo tarnyba 2024 m. gruodžio 26 d., prieš atliekant mokėjimą Agodai, žodžiu ir raštu patvirtino, kad bus grąžintos išlaidos iki 1617,64 Eur ir už atšauktą apgyvendinimo rezervaciją (duomenys neskelbtini) (385,59 Eur). Ieškovams 385,59 Eur suma grąžinta 2024-12-28. 2025-01-02 dieną Booking.com klientų aptarnavimo specialisto nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos dvi sąskaitos už nakvynę ir telefono išlaidas kompensavimui (5 priedas) 1617,64+60=1677,64 Eur, nurodant V. B. banko sąskaitą grąžintinoms lėšoms sumokėti. Iš Booking.com nebuvo gauta nei atsakymo, nei pinigų grąžinimo, todėl 2025 m. sausio 15 dieną buvo išsiųstas papildomas priminimas su sąskaitomis sumokėti 1677,64 Eur sumą. 2025-01-17 buvo išsiųstas papildomas priminimas sumokėti skolą.
7. Ginčo dėl to, kad ieškovams faktiškai nuo 2024 m. gruodžio 24 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. buvo suteiktos viešnagės ir kitos nurodytos paslaugos byloje nėra. Tačiau ieškovai teigia, kad atsakovai netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, o tiksliau, kad atsakovui booking.com pakeitus ieškovų rezervuotą viešnagės vietą, jiems nebuvo kompensuota už viešnagę sumokėta suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.754 straipsnio 4 dalis).
8. Ieškovų viešnagės nuo 2024 m. gruodžio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. užsakymas, sudarytas naudojantis „Booking.com“, kvalifikuotinas kaip vartojimo sutartis, kadangi ieškovai yra fiziniai asmenys, kurie sudarė sutartį savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o Booking.com B.V. yra verslininkas – juridinis asmuo. Tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių dalykas yra paslaugų teikimas.
9. Civilinis kodeksas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.
10. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
11. Teismas nustatė, kad ieškovai neįrodė žalos, aplinkybių, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės apgyvendinimo paslaugų srityje, teismui nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes su atsakovo tinkamų pareigų nevykdymu. Ieškovų reiškiamas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, šio reikalavimo pagrįstumui įvertinti turi būti nustatyta, ar ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar kasatorius turi iš paslaugų sutarties kylančią reikalavimo teisę atsakovei.
12. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
13. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.
14. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
16. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
17. Ieškovų nurodytos procesiniame dokumente aplinkybės dėl patalpų rezervacijos ir įrodymai dėl apmokėjimo už apgyvendinimo paslaugas, žala patirta naudojantis telefoninio ryšio paslaugomis užsienyje nekoreliuoja tarpusavyje, nėra tarpusavio ryšio, sąsajos. Ieškovų deklaratyvių teiginių, kurie nepagrįsti įrodymais, negalima vertinti kaip juridinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, kurios sukelia teisines pasekmes.
18. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindų konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. ir UAB „Trinapolis“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012).
19. 17 bylos lapas rodo, kad už 4 naktis 2024 gruodžio 26 d. – gruodžio 30 d. namo (duomenys neskelbtini) turėjo būti sumokėta 2024-12-10. Teismui pateiktas mokėjimo kvitas (24 bylos lapas) rodo, kad atsakovui pinigai 385,56 eurai sumokėti 2024-12-29. Kitas rašytinis įrodymas bankinis mokėjimas 2003,20 eurų sumai (25 bylos lapas) padarytas 2025-01-27. Telia sąskaitos išklotinė (b.l.37-44) rodo, kad ieškovė E. B. Ispanijoje buvo nuo 2024-12-20, todėl procesiniame dokumente nurodymas, kad kelionės metu sužinojo, kad atšaukta rezervacija, už kurią ieškovai buvo sumokėję, neatitinka tikrovės. 2025-01-27 apmokėjimas Agoda (25, 87 bylos lapas) nesusijęs su atsakovu, tai yra konkuruojanti bendrovė atsakovui Booking.com B.V. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas prisiėmė prievolę kompensuoti ieškovams turėtas Agoda apgyvendinimo išlaidas. Ieškovai nurodo, kad Agoda apgyvendinus ieškovus netinkamose patalpose, jiems kompensavo išlaidas už netinkamas patalpas. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnio 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Ezerskio įmonė v. antstolis A. Bespalovas ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014).
20. Teismas atmeta ieškinį, nes ieškovai neįrodė atsakovo padarytos žalos už apgyvendinimo paslaugos nesuteikimą. Ieškovų procesiniame dokumente išdėstyti deklaratyvūs teiginiai nepagrįsti įrodymais dėl ko ieškovams nesuteiktos apgyvendinimo paslaugos (neaišku ar neapmokėta rezervacija, ar ieškovams netiko gyvenimo sąlygos ir t.t.). Ieškovai nurodo, kad booking.com 2024-12-28 ieškovams grąžino 385,59 Eur rezervacijos įmoką už atšauktą namo rezervaciją (duomenys neskelbtini), nors banko mokėjimas rodo, kad mokėjimas atliktas 2024-12-29. Pagal pateiktas sąskaitas ieškovai apsigyveno geresnės kategorijos viešbutyje, kur jiems buvo suteiktos geresnės paslaugos, už kurias reikia apsimokėti. Ieškovai nepateikė banko sąskaitų išklotinių, iš kurių matytųsi naudojimasis viešbučiais, paslaugomis, kada faktiškai atvyko į Ispaniją, nes telefono pokalbių išklotinė rodo, kad ieškovai buvo Ispanijoje nuo 2024-12-20. Sutartis su advokatu sudaryta 2023-10-03. Pateikta telefoninių pokalbių išklotinė rodo, kad ieškovė E. B. per mėnesį daug laiko praleidžia užsienio kelionėse. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; kt.). Pokalbiai su atsakovo registratūros darbuotojais, susirašinėjimas, jų pasakymai apie apgyvendinimo sąlygas, pasiūlymas kreiptis į kitą apgyvendinimo paslaugas teikiančią bendrovę nesukuria prievolės atsakovui.
21. Ieškovai teismo prašo pilnai kompensuoti visą viešnagės paslaugų užsakymo kainą – 1617,61 Eur (2003,20 Eur – 385,59 Eur), tačiau nustačius, kad ieškovams faktiškai nuo 2024 m. gruodžio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. buvo suteiktos viešnagės ir kitos paslaugos, ieškovai patys sutiko su jiems atsakovo pasiūlyta viešnagės (apgyvendinimo vieta) bei paslaugų kaina, atsakovui ieškovams grąžinus rezervacijos mokestį (385, 59 Eur), kuris sumokėtas 2024-12-29, vadovaujantis prieš tai minėtomis teisės aktų nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo visą jų viešnagės paslaugų kainą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007 7 str. 3 d.,
nusprendžia:
ieškovų V. B. ir E. B. ieškinį atsakovui Booking.com B.V. atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.