- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-97-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27578-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., A. Z.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „NEO Finance“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. Z. (A. Z.), R. Z. ir antstolis D. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti suinteresuoto asmens A. Z. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ½ dalimi į sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir (ar) patenkančias į sutuoktinės suinteresuoto asmens R. Z. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; nustatyti suinteresuoto asmens A. Z. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, iš sutuoktinei nuosavybes teise priklausančio turto – darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei R. Z. UAB „M ir M“ bei UAB „T“.
2. Prašyme nurodė, kad kreditorius AB „NEO Finance“ (pareiškėja) kreipėsi į antstolio D. Š. kontorą su prašymu priimti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-32081-868/2019 bei išieškoti iš suinteresuoto asmens A. Z. pareiškėjos naudai priteistą 5 799,53 Eur sumą, 7,3 procentų metines palūkanas, 16,37 procentų metines palūkanas bei 5 procentų metines palūkanas. Pareiškėja 2020 m. liepos 31 d. gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl suinteresuoto asmens A. Z. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą, 2020 m. liepos 9 d. turto arešto aktu Nr. S20-24058 buvo areštuotas suinteresuotam asmeniui A. Z. ir jo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui R. Z. bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausantis turtas, t. y. sutuoktinės piniginės lėšos, esančios ir (ar) patenkančios į jos vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „M ir M“, bei darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „T“.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-33397-931/2020 pareiškėjos prašymą tenkino – nustatė, kad suinteresuotam asmeniui A. Z. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės suinteresuoto asmens R. Z. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų; nustatė, kad suinteresuotam asmeniui A. Z. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens R. Z. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, gaunamų iš UAB „M ir M“; nustatė, kad suinteresuotam asmeniui A. Z. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens R. Z. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, gaunamų iš UAB „T.“.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su turto areštu (pritaikytais apribojimais) ir antstolio siūlymu. Antstolis pritaikė apribojimus suinteresuoto asmens A. Z. sutuoktinės banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms pajamoms, gaunamiems iš UAB „M ir M“ ir UAB „T“, o 2020 m. liepos 31 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Suinteresuotas asmuo R. Z. ir suinteresuotas asmuo A. Z. vartojimo kredito sutarties sudarymo metu kartu jau nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, suinteresuotas asmuo R. Z. jokio sutikimo tokiam sandoriui sudaryti nedavė ir gauti pinigai buvo panaudoti suinteresuoto asmens A. Z. asmeniniais tikslais, o ne šeimos interesams tenkinti, todėl suinteresuotas asmuo R. Z. neturi pareigos atsakyti pagal tokius pareiškėjos reikalavimus.
6.2. Teisme yra nagrinėjama kita byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl teisinių pasekmių patvirtinimo, todėl skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
6.3. Skundžiama nutartis pablogina suinteresuoto asmens R. Z. ir jos mažamečio vaiko materialinę padėtį.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Suinteresuotas asmuo A. Z. neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, yra bedarbis. Jis nurodytu terminu antstoliui nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru jo ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka.
7.2. Suinteresuotas asmuo R. Z. ir suinteresuotas asmuo A. Z. vis dar yra santuokoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
8. Suinteresuotas asmuo R. Z. kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens R. Z. pateiktų įrodymų galimą reikšmę klausimo išnagrinėjimui, sprendžia, jog jos pateiktus įrodymus yra tikslinga atsisakyti priimti, kadangi jie neturi ypatingos reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui, be to atskirajame skunde nėra pateiktas prašymas priimti tokius įrodymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog suinteresuotas asmuo R. Z. pirmosios instancijos teismui neteikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, tame tarpe neteikė ir su atskiruoju skundu teikiamų naujų įrodymų. Aplinkybių, kodėl minimi įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismu, atskirajame skunde nepaaiškino. Atsižvelgęs į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai teikiamus įrodymus.
Dėl bylos esmės.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą.
15. Suinteresuotas asmuo R. Z., nesutikdama su skundžiama nutartimi, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Nurodo, kad su suinteresuotu asmeniui A. Z. negyvena, bendro ūkio neveda, paskola yra jo asmeninė, teisme yra nagrinėjama kita byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl teisinių pasekmių patvirtinimo. Be to, nurodo, jog skundžiama nutartis pablogina jos ir mažamečio vaiko turtinę padėtį.
16. Byloje nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-32081-868/2019 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš suinteresuoto asmens A. Z. pareiškėjos naudai. Vykdymo procese nustatyta, jog suinteresuotas asmuo A. Z. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu R. Z.. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. turto arešto aktu Nr. S20-24058 antstolis areštavo suinteresuoto asmens R. Z. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas 6 635,80 Eur sumai, iš UAB „M ir M“ bei UAB „T“ gaunamą darbo užmokestį bei jam prilyginamas pajamas. 2020 m. liepos 24 d. turto areštas buvo patikslintas.
17. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116-3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad suinteresuoto asmens R. Z. gaunamos pajamos yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra teisingos. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog suinteresuotas asmuo A. Z. yra bedarbis, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl ši aplinkybė apsunkina pareiškėjos, kaip kreditorės, teisių gynimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys R. Z. ir A. Z. yra pateikę teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Bylos duomenimis, pareiškėja teismui prašymą dėl turto dalies nustatymo pateikė 2020 m. rugsėjo 29 d. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad suinteresuoti asmenys R. Z. ir A. Z. teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį pateikė jau po pareiškėjos kreipimosi į teismą su prašymu dėl turto dalies nustatymo. Pažymėtina, jog, pirma, suinteresuotas asmuo R. Z. nėra pateikusi duomenų, iš kurių būtų galima įsitikinti ta aplinkybe, jog suinteresuoto asmens A. Z. paskolos buvo išimtinai jo asmeninės, ir prievolės, atsiradusio iš sudarytų paskolų, buvo taip pat išimtinai jo asmeninės. Antra, suinteresuotų asmenų R. Z. ir A. Z. prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį pateikimas po pareiškėjos kreipimosi į teismą apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių dėl suinteresuotų asmenų sąžiningumo pareiškėjos, kaip kreditorės, atžvilgiu, kadangi santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje sulygta, jog ginčo prievolės iš vartojimo kredito sutarčių yra išimtinai suinteresuoto asmens A. Z. prievolės. Kadangi byloje jau nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. Z. iš esmės neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti, yra bedarbis, neturi oficialių pajamų, iš kurių būtų galima nuskaičiuoti atitinkamas sumas, tokios prievolės išimtinis priskyrimas suinteresuotam asmeniui A. Z. ypatingai pablogintų pareiškėjos, kaip suinteresuotų asmenų kreditorės, padėtį.
19. Atskirojo skundo argumentas, kad teisme yra nagrinėjama kita byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl teisinių pasekmių patvirtinimo, todėl skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, yra deklaratyvus ir teisiškai nereikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad suinteresuoto asmens R. Z. nurodyta byla 2YT-2378-1040/2021 yra sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi, nėra priimtas ir įsiteisėjęs joks teismo sprendimas, kuris galėtų turėti kokią nors prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
20. Suinteresuotas asmuo R. Z. iš esmės taip pat prašė atsižvelgti, kad ji augina mažametį vaiką, nes skundžiama nutartis pablogina jų materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaikų išlaikymas, vaiko teisės į būstą bei jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos išlaiko, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai yra nesveiki, nedarbingi, todėl nepajėgūs išlaikyti savo mažametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė suinteresuoto asmens R. Z. vaiko interesų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
Dėl procesinės bylos baigties.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
23. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.