Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ ieškinį atsakovui S. R. dėl baudos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Forest Group“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. R. (toliau – ir atsakovas) – 5 000 Eur baudą, 5 procentų procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje / dublike nurodė, kad:

1.1. 2022 m. vasario 21 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 161 (toliau – ir Preliminarioji sutartis) dėl žemės (miško) sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,65 ha, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagrindinės notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurios nuostatas ieškovė yra pirkėjas, o atsakovas yra pardavėjas. Minėtos Preliminariosios sutarties 6 punktu šalys įsipareigojo Žemės sklypo pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. kovo 8 d. ieškovė, vadovaudamasi Preliminariosios sutarties 1 punktu, mokėjimo nurodymu Nr. 7917, sumokėjo atsakovui 1 000 Eur dydžio avansą.

1.2. Ieškovė gavo atsakovo 2022 m. balandžio 12 d. raštą „Dėl preliminarios sutarties“, kuriuo atsakovas informavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) (duomenys neskelbtini) skyrius privalomai nurodė (2022 m. kovo 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žemės sklypas turi būti parduotas asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Minėtas asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovo parduodamu Žemės sklypu. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl preliminarios sutarties“ nurodė, kad Miškų įstatymas numato specialią miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką, o šio įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte yra imperatyvi teisės norma, kurios pažeidimo pasekmė – sandorio negaliojimas. Kartu su 2022 m. balandžio 12 d. raštu „Dėl preliminarios sutarties“ atsakovas atsiuntė minėtą 2022 m. kovo 23 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam pirkti asmeniui“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 414152, kuriuo atsakovas ieškovei grąžino 1 000 Eur avansą.

1.3. Pagrindinė notarinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki Preliminariojoje sutartyje numatyto termino, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., kadangi atsakovas 2022 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi minėtą Žemės sklypą pardavė UAB (duomenys neskelbtini).

1.4. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Preliminariosios sutarties 6 punkte buvo įtvirtinta, jog Žemės (miško) sklypo pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Remiantis Preliminariosios sutarties 3 punktu, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis „Pirkėjas“, tai avansas lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansą šalis „Pardavėjas“, tai jis privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti 5 000 Eur vertės baudą, bei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su šios sutarties vykdymu.

1.5. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iki minėtoje sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nesudarė pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to, kad atsakovas pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą privalėjo parduoti Žemės sklypą UAB (duomenys neskelbtini) ir su ieškove negalėjo sudaryti pagrindinės notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, yra atsakingas pats atsakovas, kad jis to neišsiaiškino, nesužinojo prieš su ieškove sudarydamas Preliminariąją sutartį ir šia sutartimi Žemės sklypą įsipareigojo parduoti ieškovei.

1.6. Kadangi pagrindinė sutartis dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta iki numatyto termino dėl atsakovo (pardavėjo) kaltės, atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. turi būti taikomas Preliminariosios sutarties 3 punktas ir iš atsakovo ieškovei priteista 5 000 Eur bauda, kuri laikytina ieškovės neįrodinėtinais nuostoliais.

2. Atsakovas S. R. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį / triplike nurodė tokius nesutikimo motyvus:

2.1. Atsakovas iš tikrųjų nepardavė Žemės sklypo ieškovei, tačiau atsakovas to objektyviai negalėjo padaryti, t. y. atsakovo atsisakymas sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove buvo pagrįstas.

2.2. Teisės normos, nustatančios asmens, nuosavybės teise turinčio miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, yra imperatyvios. Visų pirma, turi būti įvykdyti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies reikalavimai, t. y. pirma turi būti pasiūlyta įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę pirmumo teisę turintiems asmenims, o tik pirmumo teisę turintiems asmenims nepasinaudojus šia teise, privati miškų ūkio paskirties žemė gali būti parduodama laisvu pardavimu, pavyzdžiui, ieškovei.

2.3. 2022 m. vasario 22 d. atsakovas pateikė pranešimą NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui apie Žemės sklypo pardavimą. 2022 m. kovo 23 d. NŽT ((duomenys neskelbtini)skyrius) išdavė pažymą „Dėl miškų ūko paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakovas Žemės sklypą turi parduoti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, kadangi jai privačios nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas, kuris ribojasi su ginčo Žemės sklypu. Gavęs NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą, atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. raštu informavo ieškovę apie tokios pažymos gavimą bei pateikė jos kopiją. Taip pat pranešė, kad Žemės sklypą turi parduoti UAB (duomenys neskelbtini), bei informavo, jog nesant galimybės vykdyti Preliminariąją sutartį, sumokėtas avansas grąžinamas ieškovei. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. grąžino 1 000 Eur avansą ieškovei. Atsakovas ir UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 10 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) 3-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas pardavė Žemės sklypą už 8 000 Eur sumą.

2.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

2.5. Atsakovas nepagrįstu (akivaizdžiai per dideliu) laiko baudos dydį (5 000 Eur). Be to, atsakovo nuomone, ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikšti ieškiniui dėl netesybų (baudos) priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Preliminariosios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė ikisutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl miškų ūkio paskirties Žemės sklypo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

5. Teismas pažymėjo, kad miškų ūkio paskirties žemė yra ypatingas civilinės apyvartos objektas, kurios pirkimas–pardavimas reglamentuojamas specialiomis ir imperatyviomis teisės normomis.

6. Teismas sprendė, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo atsakovui, kaip miškų ūkio paskirties Žemės sklypo pardavėjui, atsirado pareiga atlikti veiksmus, numatytus Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje, leisiančius ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. atlikti atitinkamas teisės aktuose numatytas procedūras ir gauti NŽT leidimą Žemės sklypą perleisti pasirinktam asmeniui. Teismo vertinimu, įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas įsipareigojo dar iki Preliminariosios sutarties sudarymo atlikti atitinkamas teisės aktuose numatytas procedūras, byloje nėra. Teismas kritiškai vertino liudytojo A. B. paaiškinimus, kad buvo sutarta, jog atsakovas iki Preliminariosios sutarties sudarymo išsiaiškins, ar gretimų žemės sklypų savininkai neketi pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą Žemės sklypą. Liudytojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Be to, kyla abejonės dėl parodymų patikimumo, nes A. B. teikia ieškovei tarpininkavimo paslaugas.

7. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo pardavėjas, pateikdamas NŽT atitinkamam teritoriniam padaliniui pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, be viso kito, privalo nurodyti parduodamo miško sklypo kainą ir pardavimo sąlygas (pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo terminą, pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju terminą ir sąlygas, išlaidų už pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą apmokėjimo sąlygas ir pan.). Šie duomenys atsakovui tapo žinomi tik pasirašius Preliminariąją sutartį, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog šalys buvo susitarę, kad atsakovas dar iki Preliminariosios sutarties pasirašymo atliks veiksmus, siekiant išsiaiškinti, ar gretimų žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą.

8. Teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad atsakovas sekančią dieną po Preliminariosios sutarties sudarymo apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties Žemės sklypą pranešė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui, tačiau NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, atlikęs teisės aktuose numatytas procedūras, 2022 m. kovo 23 d. išdavė pažymą „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam pirkti asmeniui“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog Žemės sklypas turi būti parduotas asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, t. y. UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent šis juridinis asmuo turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovo Žemės sklypą, todėl atsakovas, vadovaudamasis imperatyviomis Miškų įstatymo normomis, Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį 2022 m. birželio 10 d. sudarė būtent su šiuo juridiniu asmeniu tokiomis pat sąlygomis, kurios buvo susitartos su ieškove.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų suinteresuotas tuo, jog Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta ne su ieškove, bet su UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus veiksmus.

10. Teismo sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog būtent atsakovas yra kaltas dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo nepagrįstas, jis buvo nulemtas objektyvių aplinkybių (imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi), todėl ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad atsakovui taikyti civilinę atsakomybę netesybų arba nuostolių forma pagrindo nėra.

11. Pripažinęs ieškovės ieškinį nepagrįstu dėl to, jog nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas sprendime dėl kitų ieškovės ir atsakovo argumentų (dėl netesybų (baudos) dydžio; dėl ieškinio senaties taikymo / netaikymo) nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Forest Group“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog būtent atsakovas yra kaltas dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat tai, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovui taikyti civilinę atsakomybę netesybų arba nuostolių forma pagrindo nėra.

12.2. Apeliantė pabrėžė, kad Preliminariosios sutarties 6 punkte buvo įtvirtinta, jog žemės (miško) sklypo pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Remiantis Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3 punktu, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis „Pirkėjas“ – tai avansas lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansą šalis „Pardavėjas“ – tai jis privalo Pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą, bei sumokėti 5 000 Eur vertės baudą, bei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su šios sutarties vykdymu. Nors atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 414152 grąžino ieškovei jos sumokėtą 1 000 Eur avansą, tačiau atsakovas atsisakė ieškovei sumokėti Preliminariosios sutarties 3 punkte nustatytą 5 000 Eur baudą.

12.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovas dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo atliks veiksmus, siekiant išsiaiškinti, ar gretimų žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą Žemės sklypą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu tiesiogiai patvirtino liudytoju apklaustas A. B., kuris veikdamas su ieškove 2021 m. sausio 1 d. sudarytos Tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu, betarpiškai bendravo su atsakovu, ieškovės vardu vedė su juo derybas, organizavo Preliminariosios sutarties pasirašymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė minėto liudytojo parodymus abejodamas jų patikimumu dėl liudytojo ryšių su ieškove. Ieškovė su A. B. jau yra pilnai atsiskaičiusi pagal 2021 m. sausio 1 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį, sumokėjusi jam sutartą atlygį (2 000 Eur), todėl liudytojas neturi jokio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, nėra šališkas. Jo parodymais buvo būtina vadovautis sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

12.4. Apeliantė apeliaciniame skunde ne vieną kartą pažymėjo ir akcentavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iki minėtoje sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nesudarė pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to, kad atsakovas pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą privalėjo parduoti Žemės sklypą gretimo žemės sklypo savininkui UAB (duomenys neskelbtini) ir su ieškove negalėjo sudaryti pagrindinės notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, yra atsakingas (kaltas) pats atsakovas, kad jis to neišsiaiškino, nesužinojo prieš su ieškove sudarydamas Preliminariąją sutartį ir šia sutartimi Žemės sklypą įsipareigojo parduoti ieškovei.

12.5. Apeliantės įsitikinimu būtent anksčiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad, pagrindinė sutartis dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta iki Preliminarioje sutartyje numatyto termino išimtinai dėl atsakovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3 punktą ir iš atsakovo priteisti ieškovei 5 000 Eur baudą.

13. Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neatliko veiksmų (neveikimo), kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Nors atsakovas iš tikrųjų nepardavė Žemės sklypo apeliantei, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas to objektyviai negalėjo padaryti dėl imperatyvių Miškų įstatymo reikalavimų laikymosi. 2022 m. kovo 23 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, atlikęs teisės aktuose numatytas procedūras, išdavė „Pažymą dėl miškų ūko paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis Žemės sklypą privalo parduoti UAB (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, ginčo byloje nebuvo.

13.2. Apeliantės teiginiai, kad dar prieš Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą atsakovas tariamai patvirtino, jog su Žemės sklypo kaimynais viskas suderinta ir kad jie nesinaudos pirmumo teise įsigyti Žemės sklypą, neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas šią aplinkybę neigia, o jokiais kitais įrodymais ši, liudytojo A. B. nurodyta, aplinkybė nėra patvirtinta.

13.3. Pirmosios instancijos teismas liudytojo A. B. paaiškinimus pagrįstai vertino kritiškai, traktuodamas jį kaip bylos baigtimi suinteresuotą asmenį, nes atsakovė su juo buvo sudariusi 2021 m. sausio 1 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį. Be to, liudytojas A. B. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir kitame kontekste. Nors apeliantė 2022 m. kovo 11 d. sumokėjo A. B. 2 000 Eur, dėl ko liudytojas, anot apeliantės, ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nėra šališkas, tačiau tokie teiginiai yra klaidinantys. Kadangi pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, apeliantė gali reikalauti, kad A. B. grąžintų gautą atlygį už realiai nesuteiktas paslaugas. Atitinkamai ieškinio tenkinimo atveju tokiam reikalavimui nebūtų pagrindo, todėl A. B. yra tiesiogiai suinteresuotas, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintas.

13.4. Apeliantė, sudarydama Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir žinodama, kad neatliktos Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje imperatyviai nustatytos procedūros, taip pat žinodama, jog besiribojančio su parduodamu Žemės sklypu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas gali pasinaudoti pirmenybės teise pirkti Žemės sklypą, veikė išimtinai savo rizika, todėl ieškovė turi prisiimti tokio veikimo neigiamas pasekmes, jeigu tokios neigiamos pasekmės atsirado. Atsakovas už tai nėra atsakingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Atsakovui S. R. 2010 m. birželio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1381 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausė Žemės sklypas (t. y. žemės (miško) sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,65 ha, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)).

17. 2022 m. vasario 21 d. atsakovas S. R. su ieškove UAB „Baltic Forest Group“ sudarė Preliminariąją sutartį (t. y. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 161), pagal kurią: šalys sutarė iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudaryti Žemės sklypo pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 6 punktas); šalys sutarė, kad atsakovas ieškovei Žemės sklypą paduos už 8 000 Eur bei kad ieškovė sumokės atsakovui 1 000 Eur avansą, kuris bus įskaičiuotas į kainą (Preliminariosios sutarties 1, 4 ir 4.1 punktai). Preliminariosios sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad jeigu už sutarties neįvykdymą atsakovo avansą davusi šalis (pirkėjas), tai avansas lieka antrajai šaliai; jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansą šalis (pardavėjas), tai jis privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti 5 000 Eur vertės baudą bei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su šios sutarties vykdymu.

18. 2022 m. kovo 8 d. ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 7917 sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansą.

19. Atsakovas 2022 m. vasario 22 d. apie sprendimą parduoti Žemės sklypą pranešė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui.

20. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2022 m. kovo 23 d. išdavė pažymą „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam pirkti asmeniui“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog vadovaujantis Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žemės sklypas turi būti parduotas asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

21. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. raštu „Dėl preliminarios sutarties“ informavo ieškovę apie gautą NŽT nurodymą parduoti Žemės sklypą UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl preliminarios sutarties“ nurodė, kad Miškų įstatymas numato specialią miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką, o šio įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte yra imperatyvi teisės norma, kurios pažeidimo pasekmė – sandorio negaliojimas; vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, ir susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių ieškovė nėra ir nebus pajėgi įvykdyti Preliminariosios sutarties joje nurodytu laikotarpiu, ieškovės sumokėtas avansas grąžinamas.

22. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 414152 grąžino ieškovei 1 000 Eur avansą.

23. 2022 m. birželio 10 d. atsakovas ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas pardavė UAB (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą už 8 000 Eur kainą. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2022 m. birželio 13 d.

Dėl ginčo esmės

24. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Teismų praktikoje išskiriami šie privalomi preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

25. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

26. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šalių pareigas ikisutartiniuose santykiuose konstatavo, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Kartu pažymėtina, kad šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).

27. Preliminarioji sutartis yra pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

28. Pažymėtina ir tai, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutarties šaliai, neįvykdžius sutartinės prievolės, ji kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, kurių dydžio įrodinėti nereikia (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovė ieškiniu būtent ir prašė priteisti iš atsakovo Preliminariosios sutarties 3 punkte nustatytas netesybas – 5 000 Eur dydžio baudą. Iš to seka, kad ieškovė prašė atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnis). Tokios civilinės atsakomybės taikymui privalėjo būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (6.246 straipsnis), žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.247 straipsnis). Nors skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau atsakomybė be kaltės nėra galima (arba galima tik imperatyviai įstatymo nustatytais atvejai) (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d.).

30. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog būtent atsakovas yra kaltas dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo nepagrįstas, jis buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, t. y. imperatyvių įstatymo nuostatų – Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto – laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.

31. Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatyta pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Remiantis Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalimi, žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą.

32. NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos (Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalis).

33. Vadovaudamasis Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalimi, NŽT teritorinis padalinys, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Tik kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalis).

34. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog įstatymas imperatyviai nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu (Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas). NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2022 m. kovo 23 d. pažymoje „Dėl miškų ūko paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ Nr. (duomenys neskelbtini) įsakmiai (imperatyviai) nurodė, jog atsakovas S. R. (pardavėjas) privalo parduoti Žemės sklypą asmeniui, nuosavybės teise turinčiam kitą miškų ūkio paskirties sklypą (jo dalį), kurio duomenys: UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, jog dėl neįvykusio sandorio (pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo) nėra atsakovo S. R. kaltės, kadangi susidariusioje situacijoje imperatyvus teisinis reguliavimas (Miškų įstatymo 4¹ straipsnis) jam nepaliko jokios veiksmų laisvės. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – kaltės (CK 6.248 straipsnis), civilinės atsakomybės taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.

35. Pažymėtina, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad atsakovas dar iki Preliminariosios sutarties pasirašymo privalėjo išsiaiškinti, ar gretimų žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą Žemės sklypą. Tokį atsakovo žodinį įsipareigojimą, apeliantės nuomone, įrodo teismo posėdžio metu liudytoju apklausto A. B. parodymai. Dėl to, kad atsakovas privalėjo parduoti Žemės sklypą gretimo žemės sklypo savininkui UAB (duomenys neskelbtini) ir su ieškove negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, yra atsakingas (kaltas) tik pats S. R., kad jis to neišsiaiškino, nesužinojo prieš su ieškove sudarydamas Preliminariąją sutartį (apeliacinio skundo 9, 11 ir 14 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko visiškai nepagrįstais.

36. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, liudijančių atsakovo įsipareigojimą iki Preliminariosios sutarties pasirašymo išsiaiškinti, ar gretimų žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą Žemės sklypą, todėl tokią aplinkybę ieškovas įrodinėjo išimtinai liudytojo A. B. parodymais, kad jis atsakovui dar iki Preliminariosios sutarties pasirašymo buvo nurodęs išsiaiškinti, ar su ginčo Žemės sklypu besiribojančių kitų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, o atsakovas jį patikino tai padaręs, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodyto liudytojo parodymais nesivadovavo, konstatavęs, jog kyla pagrįstos abejonės dėl tokių parodymų patikimumo, kadangi liudytojas teikia ieškovei tarpininkavimo paslaugas.

37. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Jie gali būti ir subjektyviai pateikiami: nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, teismas, spręsdamas dėl liudytojų parodymų patikimumo, juos sistemiškai turi vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat turi atsižvelgti ir į aplinkybę, ar asmuo gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.

38. Civilinės bylos duomenimis, iš tiesų nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltic Forest Group“ ir A. B. 2021 m. sausio 1 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią A. B. įsipareigojo ieškovui ieškoti nekilnojamojo turto pardavėjų bei suteikti kitas atlygintines paslaugas (Tarpininkavimo sutarties 1.2 punktas), o UAB „Baltic Forest Group“ įsipareigojo sumokėti atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuris bus lygus 20 proc. turto pirkimo kainos, bet ne mažiau kaip 2 000 Eur už kiekvieną skirtingą objektą (Tarpininkavimo sutarties 4.1 punktas). Minėta Tarpininkavimo sutartis nėra nutraukta, būtent jos pagrindu A. B. 2022 m. kovo 11 d. buvo išmokėtas 2 000 Eur atlyginimas dėl surasto ginčo Žemės sklypo pardavėjo, t. y. atsakovo S. R. (apeliacinio skundo 6 punktas). Iš to seka, kad ieškovą UAB „Baltic Forest Group“ ir A. B. sieja ilgalaikiai verslo santykiai (kurie tęsiasi ir šiuo metu), pastarasis asmuo surandant Žemės sklypo pardavėją (atsakovą S. R.) ir sudarant Preliminariąją sutartį veikė išimtinai ieškovo naudai ir jo interesams, be kita ko, jam pačiam ginčo Preliminariąja sutartimi buvo suteikti tam tikri įgaliojimai (Preliminariosios sutarties 2 punktas), todėl A. B., kaip liudytojo, paaiškinimai (kurių nepatvirtina jokie kiti civilinėje byloje esantys įrodymai) negali būti laikomi nei objektyviais, nei patikimais. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą sprendimą.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jeigu atsakovas ir būtų atlikęs ieškovės nurodytus veiksmus (iki Preliminariosios sutarties pasirašymo sužinojęs, kad su ginčo Žemės sklypu besiribojančių kitų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai neketina pasinaudoti pirmumo teisę jį įsigyti), tai jokios esminės reikšmės neturėtų. Pažymėtina, kad asmenys, turintys miškų ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su parduodamu Žemės sklypu, sprendimą pasinaudoti / nepasinaudoti turima pirmumo teisę jį įsigyjant, priima (gali priimti) tik gavę NŽT teritorinio padalinio pranešimą apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, jo pardavimo kainą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis gali pasinaudoti pirmumo teise, todėl preliminarios apklausos atlikimas iki NŽT teritoriniam padaliniui išsiunčiant Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą, jokiomis aplinkybėmis negarantuoja ir negali garantuoti, kad asmenys turintys pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tokia savo teise tikrai nepasinaudos.

40. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

44. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, kad atsakovas S. R. apeliacinio proceso metu patyrė 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato V. B. teisinei pagalbai apmokėti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ (juridinio asmens kodas 301112603) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.