- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-157-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07325-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2551-433/2013 pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kurioje suinteresuoti asmenys yra Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir E. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad terminą palikimui priimti po R. L. mirties ji praleido dėl svarbių priežasčių bei pratęsti jai įstatymo nustatytą terminą palikimui po R. L. mirties priimti.
Nurodė, kad 2009-08-11 mirė R. L., kuris 2008-05-13 buvo sudaręs testamentą jos naudai, kuriuo visą jam mirties dieną priklausantį turtą paliko jai, pareiškėjai E. P., o jei ji palikimo nepriimtų – jos sūnui D. P.. R. L. minėto testamento sudarymo metu priklausė ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių turimo turto, t.y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra ta turto dalis, kurią ji paveldėtų pagal testamentą. Tačiau vėliau, 2008-12-18, suinteresuotas asmuo E. R. bei jos sutuoktinis R. L. ir ji sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo išlaikyti nedarbingus Rentos gavėjus – E. R. ir R. L. iki jų gyvos galvos, slaugyti sergančius, aprūpinti medicinine pagalba, maistu, drabužiais, kitokia apranga, mokėti visus mokesčius už komunalinius patarnavimus ir kitas teikiamas paslaugas, o abu rentos gavėjai perleido jai jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sodo namą ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). R. L. ir E. R. perleidus jai minėtą nekilnojamąjį turtą, jokio kito nekilnojamojo turto sutuoktiniai R. L. ir E. R. nebeturėjo. 2009-08-11 mirus R. L., ji tapo testamentine mirusiojo įpėdine. Kitų testamentinių įpėdinių, galinčių paveldėti kartu su ja, nebuvo. Ankstesnis R. L. testamentas buvo sudarytas 2001-09-12, kurį vadovaujantis CK 5.35 str. 2 d. pakeitė vėlesnis, 2008-05-13 jos naudai sudarytas testamentas.
Pareiškėja nurodė, kad dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė todėl, kad savo mirties dieną mirusysis R. L. jokio turto savo vardu nebeturėjo. Turėtą turtą jis jau buvo ir taip jai perleidęs vėlesne 2008-12-18 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Tačiau 2009 metų gruodį suinteresuotas asmuo E. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, t.y. viso aukščiau minėto jai perleisto turto grąžinimo. Savo ieškinyje E. R. teigė, kad po sutarties sudarymo ji neteikė nei E. R., nei jos sutuoktiniui jokio išlaikymo, todėl sutartis teismo turėtų būti nutraukta, o ji turi grąžinti E. R. visą gautą turtą. Ji teismui buvo nurodžiusi, kad pagal CK prievolė išlaikyti baigiasi, kai miršta rentos gavėjas. Minėtu atveju rentos gavėjas R. L. mirė. Iki mirties jis nebuvo pareiškęs ieškinio, iki mirties nereikalavo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei grąžinti pagal sutartį perduotą turtą. R. L. buvo veiksnus asmuo, suprantantis savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, todėl laikytina, kad jam neišreiškus valios nutraukti sutartį išlaikymo iki gyvos galvos sutartis laikytina pilnai įvykdyta tiek iš jos pusės, tiek iš R. L. pusės jam perleidus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Į E. R. ieškinį nurodytoje byloje ji buvo pateikusi priešieškinį, prašydama teismo nustatyti, kad ji savo prievolę mirusiajam R. L. įvykdė, todėl po rentos gavėjo R. L. mirties jai priklauso ½ perduoto pagal 2008-12-18 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį turto, t.y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja prašė nutraukti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su E. R., grąžinti jos perduotą ½ bendro sutuoktinių turto bei atlyginti jos patirtas išlaidas E. R. išlaikymui bei jos turto dalies pagerinimui. Vilniaus apygardos teismas 2011-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2669-104/2011 E. R. ieškinį tenkino pilnai - nutraukė E. R., R. L. ir jos sudarytą 2008-12-18 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžino E. R. visą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas grąžino šalis į 2008-12-18, kuomet, iki Sutarties sudarymo, turtas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-01 sprendimu grąžinus visą turtą E. R., iš tiesų pusė gražinto turto priklauso mirusiajam R. L.. Taigi mirusiojo turto dalis turi būti grąžinama mirusiojo teisių perėmėjams. Nors teismas sprendime atkreipė dėmesį, kad E. R. po R. L. mirties priėmė palikimą, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad E. R. nebūtų pagal įstatymą priėmusi R. L. palikimo, jei dėl palikimo būtų kreipusis vienintelė testamentinė jo įpėdinė - ji. Minėtą turto dalį, jei R. L. būtų ją turėjęs mirties momentu, pagal testamentą būtų paveldėjusi pareiškėja. LR CK 5.57 str. nustato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbios priežasties – po R. L. mirties nesant jokio paveldimo turto, negalėjo žinoti ir numatyti, kad po kelių metų nuo jo mirties teismo priimtu sprendimu mirusiajam bus grąžintas turtas, kuris iki tol buvo jos nuosavybė, todėl jo nereikėjo paveldėti. Termino palikimui priimti atnaujinimas (pratęsimas) jai reikalingas tam, kad galėtų paveldėti po R. L. mirties mirusiajam grąžintą jam priklausantį turtą. Ji kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) praėjus vos dvejiems mėnesiams po to, kai sužinojo, kad atsirado jos teisė į palikimą, t. y. kad 2011-06-01 teismo sprendimu mirusiajam grąžintas turtas. Į šį dviejų mėnesių laikotarpį dar įėjo susipažinimas su priimto sprendimo motyvais (2011-06-01 sprendimas gautas tik 2011-06-08), apeliacinio skundo parengimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. R. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas teismui „Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo)“ įvardintas ne visiškai tiksliai. Mano, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl CPK 78 straipsnio nuostatų taikymo, nes būtent šios straipsnio nuostatas pareiškėja ir pažeidė praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą ir pareikšti apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.) bei prašyti išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (LR CK 5. 66 str.). R. L., būdamas gyvas, 2008-05-13 buvo sudaręs testamentą pareiškėjos E. P. naudai. Testamentą pareiškėjos naudai buvo sudariusi ir E. R.. Pareiškėja yra jos mirusios draugės dukra, todėl pareiškėja nesunkiai įgijo jos ir jos vyro pasitikėjimą ja. Jie pagyvenę žmonės, todėl galvojo, kad reikia kam nors patikėti jų priežiūrą ir išlaikymą senatvėje, juolab, kad jos vyras jau buvo persirgęs insultą ir, priešingai negu tvirtina pareiškėja, nebuvo geros sveikatos. Jos vyro insultas tik paspartino jos su vyru apsisprendimą prašyti, kad pareiškėja rūpintųsi jais senatvėje. Tuo tikslu buvo nuspręsta pasirašyti su ja išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pareiškėja įtikino juos, kad bus geriau, jei prieš išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymą, kiekvienas iš jų parašys jai ir testamentus. Tikėdami pareiškėja ir jos gerais ketinimais jų atžvilgiu, taip ir padarė. Tai, kad pareiškėja nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ne tik E. R., bet ir jos mirusio vyro atžvilgiu byloja 2009-05-21 Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma SPP-2 Nr. 0033320, kuri įrodo, kad nuo 2009-05-25 iki 2012-05-25 testatoriui R. L. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jei pareiškėja būtų tvarkingai vykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jos vyro atžvilgiu, nebūtų reikėję kreiptis dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo.
Nesuprantamas pareiškėjos teiginys, kad ji kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo praėjus vos dvejiems mėnesiams po to, kai sužinojau, kad atsirado mano teisė į palikimą, t.y. kad 2011-06-01 teismo sprendimu mirusiajam grąžintas turtas“. Pirma, pareiškėja bando klaidinti teismą teigdama, kad ji kreipiasi į teismą praėjus vos dvejiems mėnesiams po to, kai sužinojo, kad atsirado jos teisė į R. L. palikimą. Pareiškėjos teisė į palikimą atsirado ne nuo teismo sprendimo priėmimo, bet nuo jo mirties dienos, tai yra 2009-08-11. Tuo metu teisme jokių bylų dar nebuvo, todėl pareiškėjai niekas netrukdė įvykdyti įstatymo reikalavimus. Ji tai gerai žinojo, bet į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė sąmoningai, tikėdamasi viską išspręsti išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Jei ji būtų vykdžiausi sutarties sąlygas, tai taip ir būtų buvę. Bet ji, persiregistravusi tiek testatoriaus, tiek jos nekilnojamąjį turtą savo vardu nusprendė, kad sutarties sąlygų jau galima ir nevykdyti. Todėl teismas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį panaikino, o testatoriaus ir jos nekilnojamam turtui pritaikė restituciją. Taip pat neteisingas pareiškėjos teiginys, kad 2011-06-01 Vilniaus apygardos teismo sprendimu „turtas grąžintas mirusiajam“. Mirusiajam turtas negali būti grąžintas, nes jo jau nėra, o pareiškėjai jo turtas nepriklauso, nes ji palikimo nepriėmė įstatymų nustatyta tvarka. Trečia, pareiškėja, praėjus dvejiems mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo ir dvejiems metams nuo palikimo atsiradimo momento, kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja teismui aiškina, kad į notarą dėl R. L. palikimo priėmimo nesikreipė tik todėl, kad mirties dieną mirusysis savo vardu jokio turto neturėjo, nes turėtą turtą jis jau buvo ir taip jai perleidęs vėlesne 2008-12-18 data, tai yra sudaryta jos naudai išlaikymo iki gyvos sutartimi. Palikimo priėmimas yra besąlyginis, tai yra palikimas priimamas be jokių išlygų. Taip tvirtindama pareiškėja teisi tik iš dalies, tai yra ji teisi tik dėl nekilnojamojo turto, nes tai buvo aptarta išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjos ir jos bei jos sutuoktinio, tai yra R. L.. Tačiau testamentinė įpėdinė (pareiškėja) žinojo apie testatoriaus (buvusio šaldymo įrengimų šaltkalvio) turėtą kilnojamąjį turtą: stakles bei kitus vertingus darbo įrankius, kurie taip pat sudarė paveldimą turtą ir, norėdama jį paveldėti, pareiškėja privalėjo gauti paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Galima sutikti, kad pareiškėją domino tik nekilnojamasis tiek jos vyro, tiek jos turtas. Tačiau minėtą testatoriaus kilnojamąjį turtą testamentinė įpėdinė E. P. išsivežė net neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo bei negavusi jos sutikimo. Pareiškėja jokių kitų „svarbių“ priežasčių pateisinti įstatymo nustatyto terminio praleidimą nepateikia. Kai po testatoriaus R. L. mirties E. P. vienasmeniškai nutraukė išlaikymo iki gyvos galvosi sutarties vykdymą jos atžvilgiu, nors sutartimi prisiimtus įsipareigojimus turėjo vykdyti ir jos atžvilgiu, ji jos seseriai Alai (pavardės neprisimena) pasakė ir prašė, kad perduotų tai E. P., jog kreipsis į teismą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Ieškinį E. P. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo Vilniaus apygardos teismui pareiškė 2009-12-14. Pareiškėja gerai žinodama, kad jos atžvilgiu sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo bei žinodama, kad jis pareiškė ieškinį dėl sutarties nutrakimo, bet būdama įsitikinusi, kad bent pusė jos ir jos vyro turto jau priklauso pareiškėjai. Kitaip tariant, ji buvo įsitikinusi, kad jos ieškinys dėl išlaikymo iki gyvo galvos sutarties panaikinimo, jos, kaip savininkės, padėties nebepakeis. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bylą, nusprendė kitaip. 2011-06-01 Vilniaus apygardos teismo sprendimu sutartį, sudarytą su pareiškėja E. P., panaikino ir pritaikė restituciją. Tai paneigia pareiškėjos teiginį, kad nei testatorius, nei ji turto jau neturėjo, o ji neva dėl to nesikreipė į notarą dėl R. L. palikimo priėmimo. Pareiškėjos teisė kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl testatoriaus R. L. palikimo priėmimo išnyko pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CPK 75 str. 1 d). Akivaizdu, kad įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.) pareiškėja praleido be jokios pateisinamos priežasties, todėl pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti, todėl mano, kad pareiškėjos prašymas turi būti netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos E. P. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, kad R. L. mirė 2009-08-11. R. L. 2008 m. gegužės mėn. 13 d. buvo sudaręs testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š., notarinio registro Nr.1-5581, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai E. P.. E. R. ir R. L. bei pareiškėja E. P. 2008 m. gruodžio mėn. 18 d. sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š., notarinio registro Nr.1-15465, pagal kurią pareiškėja E. P. įsipareigojo išlaikyti nedarbingus Rentos gavėjus – E. R. ir R. L. – iki jų gyvos galvos slaugyti sergančius, aprūpinti medicinine pagalba, maistu, drabužiais, kitokia apranga, mokėti visus mokesčius už komunalinius patarnavimus ir kitas teikiamas paslaugas (Sutarties 3 punktas), o abu rentos gavėjai E. R. ir R. L. perleido pareiškėjai E. P. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sodo namą ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 punktas). Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2669-104/11 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovei E. P. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, 2011 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nutraukė E. R., R. L. ir E. P. sudarytą 2008-12-18 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžino ieškovei nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi aukščiau minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje dėl Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pagal palikimo atsiradimo metu (2009-08-11) galiojusios CK 5.50 straipsnio 2 dalies redakciją, atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo; 3) padavus palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui pareiškimą dėl turto apyrašo sudarymo (redakcija galiojo iki 2011-11-01). Minėto straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinį ar įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nei vieno tokio veiksmo įstatyme nustatytu terminu neatliko, į Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro notarę R. A. dėl palikimo po R. L. mirties priėmimo kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 18 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) pateiktas 2011-08-22.
Teismas taip pat nurodė, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nelaiko svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti pareiškėjos nurodytą vienintelę priežastį - kad palikėjo mirties momentu nebuvo paveldimo turto, nes jis atsirado tik teismui nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir konstatavo, kad R. L. 2008 m. gegužės 13 d. surašytu testamentu pareiškėjai paliko ne tik jam priklausantį nekilnojamąjį, bet ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidarytų. Teismas padarė išvadą, kad kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino atnaujinimo klausimą, ji nenurodė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja E. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti, išreikalauti iš Vilniaus miesto 27 notaro biuro notarės R. A. palikėjo R. L. paveldėjimo bylą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nesivadovavo nei kasacinio teismo praktika, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pirma, teismas net neišreikalavęs iš paveldėjimo bylą užvedusios notarės paveldėjimo bylos, neįsitikinęs paveldimo turto buvimu, padarė išvadą, kad mirusysis mirties momentu turėjo turtą, kurį buvo galima paveldėti. Antra, į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad po mirusiojo mirties buvo kilnojamojo turto. Pareiškėja niekaip negalėjo pretenduoti į mirusiojo namų apyvokos reikmenis, kurie liko pergyvenusiai sutuoktinei. Trečia, paveldimas turtas atsirado netgi ne Vilniaus apygardos teismo 2011-06-01 sprendimo pagrindu, bet Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-03 nutarties, kuri, nors ir apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet yra įsiteisėjusi. Taigi paveldimas turtas atsirado praėjus daugiau nei 3,5 metų po palikėjo mirties. Ketvirta, teismas padarė visiškai neobjektyvią išvadą, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimtų R. L. palikimą. Teismo išvadas paneigia tai, kad pareiškėja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2011-08-01, t.y. nelaukdama, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas, t.y. atsiradus tik tikimybei, kad mirusiojo vardu gali atsirasti paveldimo turto. Penkta, teismas neatsižvelgė į tai, kad notarė R. A., 2009-10-13 užvesdama paveldėjimo bylą ir įregistruodama palikimo priėmimo faktą pagal įstatyminės įpėdinės E. R. pareiškimą, nepasirūpino, kad apie paveldėjimo bylos užvedimą būtų informuota testamentinė mirusiojo įpėdinė.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. R. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė savo reikalavimui pagrįsti nenurodė nei vienos svarbios priežasties, kuri būtų sutrukdžiusi jai per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti. Apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pati patvirtino, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo momento nesikreipė į notarą ir neišreiškė savo valios dėl testatoriaus R. L. palikimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad testatorius R. L. be nekilnojamojo turto turėjo ir kilnojamojo turto, t.y. jis gavo senatvės pensiją, turėjo darbo įrankius, stakles, kurie jam buvo reikalingi profesinėje veikloje. Be kita ko buvo nustatyta, kad apeliantė daugelį testatoriaus įrankių savavališkai išsivežė tuoj pat po testatoriaus mirties. Todėl apeliantės motyvas, kad į notarą nesikreipė dėl to, kad testatorius neva neturėjo jokio kito turto, neatitinka tikrovės. Turėjo ar neturėjo testatorius kilnojamojo turto, teismas nustatė iš įpėdinių parodymų. Be to nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nereikalavo, kad teismas išreikalautų paveldėjimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina pareiškėjos apeliacinio skundo bei suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje neginčitinai nustatyta, kad pareiškėja, žinodama apie R. L. 2008 m. gegužės mėn. 13 d. sudarytą testamentą, kuriuo jis paliko pareiškėjai jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat žinodama, kad testatoriaus mirė 2009-08-11, dėl palikimo po R. L. mirties priėmimo per įstatymu (CK 5.50 str.) nustatytą 3 mėn. terminą t.y. iki 2009 m. lapkričio 11 d. nesikreipė. Pareiškėja 2011-08-22 pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), o 2011-11-18 kreipėsi į Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro notarę R. A. dėl palikimo po R. L. mirties priėmimo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja nėra testatoriaus įstatyminė įpėdinė, ji yra testatoriaus sutuoktinės E. R. draugės dukra.
Šioje byloje vyksta ginčas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo terminui palikimui priimti yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinė bylos Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinė bylos Nr. 3K-3-103/2007).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negali būti svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji praleido terminą po R. L. mirties atsiradusiam palikimui priimti dėl to, kad mirties diena R. L. jau neturėjo nekilnojamojo turto, nes jo nekilnojamas turtas buvo registruotas pareiškėjos vardu 2008 m. gruodžio mėn. 18 d. sudarytos Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad R. L. 2008 m. gegužės 13 d. surašytu testamentu pareiškėjai paliko ne tik jam priklausantį nekilnojamąjį, bet ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidarytų, todėl pareiškėjos teiginys, kad palikėjo mirties momentu nebuvo paveldimo turto, nes jis atsirado tik teismui nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, yra nepagrįstas. Minėta, kad neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą, bylos Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2009; kt.).
Apeliantės teiginys, kad į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad po mirusiojo mirties buvo kilnojamojo turto, prieštarauja kaip testamento turiniui, taip ir suinteresuoto asmens testatoriaus sutuoktinės E. R. paaiškinimams, kad testatorius R. L. be nekilnojamojo turto turėjo ir kilnojamojo turto, t.y. jis gavo senatvės pensiją, turėjo darbo įrankius, stakles, kurie jam buvo reikalingi profesinėje veikloje. Visiškai nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad paveldimas turtas atsirado Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-03 nutarties pagrindu, t.y. praėjus daugiau nei 3,5 metų po palikėjo mirties, nes įstatymas nustato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str.). Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 1d., t.y. nelaukdama, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas, po to 2011 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro notarę R. A. dėl palikimo po R. L. mirties priėmimo, neturi teisinės reikšmės.
Apeliantė taip pat kaltina teismą tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad notarė R. A., 2009-10-13 užvesdama paveldėjimo bylą ir įregistruodama palikimo priėmimo faktą pagal įstatyminės įpėdinės E. R. pareiškimą, nepasirūpino, kad apie paveldėjimo bylos užvedimą būtų informuota testamentinė mirusiojo įpėdinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nenagrinėjamas notarės R. A. veiksmų teisėtumas, todėl teismas neturėjo procesinio pagrindo nei vertinti notarės veiksmus, nei reikalauti paveldėjimo bylą.
Priešingai, negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką tokios kategorijos bylose, tinkamai pritaikė CK 1.5 str. ir nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantės paminėta kasacinė byla Nr. 3K- 3-262/2006 netaikoma šioje byloje, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės ir nagrinėjimo dalykas visiškai skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos.
Kadangi byloje nenustatyta reikšmingų aplinkybių, trukdžiusių asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės suinteresuotam asmeniu E. R. priteistina 750 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos E. P. suinteresuotam asmeniu E. R. 750 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme