Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausmė 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Nuspręsta pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti 2022 m. spalio 7 d. nutarimais A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvyki ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. P. iš A. S. priteista 2632,37 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas ir (duomenys neskelbtini) iš A. S. priteista 762,64 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. S. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 2475,93 Eur žalos atlyginimas.

Iš A. S. priteista 569,99 Eur antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų valstybės naudai.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – alaus butelio šukę ir nuskeltą butelio kakliuką, sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, be jokios paaiškinamos dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra iš nugaros priėjęs tyčia nudaužto butelio šuke sudavė vieną kartą nukentėjusiajam A. P. į kaklą, po to, nukentėjusiajam pradėjus gintis, jis dar tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų stiklo šuke sudavė A. P. į įvairias kūno vietas, taip padarė pjautines žaizdas kaklo dešinėje, krūtinės ląstos kairėje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės duobėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, abiejose blauzdose; kairės plaštakos IV piršto tiesiamųjų sausgyslių pažeidimus – sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirta galutine laisvės atėmimo bausmė ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

Dėl paskirtos bausmės

3. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

4. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

5. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam A. S. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

6. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis) ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). A. S. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas keturiolika kartų, didžioji dalis teistumų – už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat teistas užsienyje. Naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus mėnesiui po paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas 2022 m. liepos 14 d.), atlikus bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šie duomenys patvirtina, kad A. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. A. S. sistemingai daro administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka, baustas ir už viešosios tvarkos pažeidimus (1 t., b. l. 169–196). Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo nedirbantis (oficialiai nėra dirbęs) ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 101, 198), veda asocialų gyvenimą, sistemingai vartoja alkoholį, ikiteisminio tyrimo metu buvo skelbiama jo paieška (2 t., b. l. 5, 10). Kadangi A. S. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad serga hepatitu, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems yra užtikrinama asmens sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir laisvės apribojimo bausmė, taip pat buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantis institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (būnant nepilnamečiu), lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Be to, naujas nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus nei vienam mėnesiui po paleidimo iš pataisos įstaigos. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus A. S. švelnesnes nei terminuotas laisvės atėmimo bausmes, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be griežčiausios sankcijose numatytos bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie pavojingus, prieštaraujančius moralės normoms ar kitokius provokuojančius nukentėjusiojo A. P. veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, žmogaus sumušimas nėra adekvati ir proporcinga reakcija į nukentėjusiojo išsakytą pastabą, todėl tik toks nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas nusikalstamos veikos provokacija, tai yra negalėjo, net ir iš dalies, nulemti A. S. nusikalsti prieš jį. Be to, nukentėjusysis A. P. ir liudytojas L. S. tvirtino, kad būtent nuteistasis A. S. nei iš šio, nei iš to pradėjo prie jų kabinėtis, siūlyti kartu išgerti, agresyviai elgtis, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Nukentėjusysis teigė, kad A. S. įkyriai lindo, siūlėsi eiti gerti, todėl tarp jo ir nuteistojo A. P. įvyko apsistumdymas, ir tuo viskas baigėsi. Tačiau jau einant link namų, A. S. puolė jį su nudaužto butelio šuke, todėl gindamasis galėjo suduoti jam smūgius. Nuteistasis A. S. taip pat parodė, kad nukentėjusysis jau buvo nutolęs apie 5-10 metrų nuo jo, kai apsižvalgęs pamatė stiklo šukę, pasakė A. P. „ateik čia“ ir puolė jį. Iš to spręstina, kad ne nukentėjusysis A. P., o pats nuteistasis A. S. provokavo smurtinius veiksmus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo A. P. elgesys. Tai, kad nuteistasis mano, jog toks elgesys yra tinkama reakcija (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti 20 trauminių poveikių metu, nudaužto butelio šuke įvairiose kūno vietose, įskaitant kaklą, krūtinę), rodo, jog A. S. elgiasi nesugebėdamas laikytis visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių ir nevertina savo padarytų nusikalstamų veiksmų kritiškai bei siekia sumenkinti savo kaltę, o jo nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo veiksmais įvykio metu, nėra laikomos svarbiomis parenkant A. S. skiriamos bausmės dydį. Tuo tarpu kiti apeliacinio skundo klausimai nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi byla nagrinėjama tik dėl paties nuteistojo A. S. nusikalstamų veiksmų.

10. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. S. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, jų dydžius nustatė mažesnius nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai (BK 284 straipsnio sankcijos vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijos vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Atsižvelgus į tai, kad A. S., būdamas pakankamai jauno amžiaus (33 m.), teisiamas jau penkioliktą kartą, laisvės atėmimo bausmės dydžiai nėra laikomi per dideliais. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, klaidų nepadarė, taikė bausmių apėmimą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bei, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. S. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

12. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

13. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

15. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai 2 mėnesiai). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo A. S. teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyti teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau teigiamo poveikio jie nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o lygtinis paleidimas buvo panaikintas jam nesilaikant probacijos sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. S. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.